- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- e2-2243-761/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00207-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Ieškovas
- M. R.
- Išvadą teikia
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Mylimienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei V. B., institucijai teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti nepilnamečių O. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, vaikų tėvu - M. R. pagal jo gyvenamąją vietą bei nustatyti V. B. ir nepilnamečių vaikų O. R., G. R. bendravimo tvarką: 1. Vieną kartą per mėnesį, pasirinktą savaitgalį, pradedant šeštadienio 10 val. ir baigiant sekmadienio 18 val., pasiimant vaikus ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą; 2. Kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 10 val. iki 18 val. su teise susitikimų metu vaikus pasiimti su savimi ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą; 3. Kitą dieną po sūnaus O. R. ir dukters G. R. gimtadienio, t.y. kiekvienų metų liepos 1 d. ir kiekvienų metų balandžio 28 d. nuo 10 val. iki 19 val. su teise susitikimų metu sūnų ir dukrą pasiimti su savimi ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą (susitikimo laiką iš anksto derinant atsižvelgiant ar bus darbo ar šventinė diena).
Ieškovas ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog gyvendami faktinėje santuokoje su atsakove V. B. susilaukė dviejų vaikų - O. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Po dukters gimimo dar apie ketverius metus atsakovė rūpinosi vaikais, jų buitimi. Jis dirbo pas ūkininkus, parnešdavo pinigus į namus, kad V. B. galėtų tenkinti tiek vaikų, tiek jų abiejų poreikius. 2017 metų balandžio mėnesio, tiksliai neatsimena kurią dieną, grįžęs iš darbo rado namuose vienus vaikus. Paaiškėjo, kad atsakovė „pabėgo“ iš jų namų pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko iki pat šiol V. B. vaikų neaplankė, prie vaikų poreikių tenkinimo nebeprisidėjo ir apskritai jokia ryšio priemone nepasidomėjo apie jų augimą, vystymąsi ir panašiai. Jo žiniomis atsakovė kurį laiką buvo išvykusi gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau grįžusi pinigus išleido savom reikmėm, vaikams neskyrė nei cento. Jis vieną kartą buvo nuvežęs vaikus pas mamą V. B., tačiau ji su sūnumi O. nebendravo, su dukra bendravimas buvo trumpas ir atsainus. V. B. neteikia vaikams išlaikymo. Jis šiuo metu 3 mėnesiams įsidarbino seniūnijoje. Jis turi traktorininko pažymėjimą, todėl sezono metu dirba pas ūkininkus su traktoriumi arba miške, tuomet per savaitę uždirba po 200-300 €. Be to gauna išmokas už vaikus. Jis prieš pusę metų gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui ir nuo to laiko alkoholio nevartoja. Yra pasiruošęs auginti prižiūrėti vaikus. Jam taip padeda mama, kuri gyvena kartu tame pačiame name. Jie turi žemės apie 0,5 ha, todėl savo reikmėms užsiaugina kai kurių maisto produktų.
Vaikai šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Jis vienas rūpinasi vaikais, juos augina ir išlaiko. Tarp jų yra susiklostęs tamprus tėviškas ryšys. Tam, kad galėtų ir toliau tinkamai vykdyti tėviškas pareigas, jam yra tikslinga turėti teismo sprendimą, kuriuo būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta pagal jo gyvenamąją vietą.
Jis niekada netrukdė atsakovei matytis su vaikais, juos lankyti, bendrauti, tačiau ji tokio pageidavimo neišreiškia jau visi metai. Akivaizdu, kad jo neišreikš ir toliau. Tačiau jis teismo prašo nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Sūnus O. su atsakove bendravo telefonu prieš kelias ji apie teismo posėdį žinojo, tačiau sūnui sakė, kad į teismo posėdį nevažiuos. Atsakovė žinojo, kad yra pašte teismo dokumentai, tačiau sakė, kad jų ji neims, nes jai jų nereikia.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jai įteikti ir apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl darytina išvada, kad atsakovė nesirūpina savo teisių gynimu, o apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad M. R. ir V. B. yra nepilnamečių G. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir O. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovė V. B. 2017 m. balandžio mėnesį išėjo iš namų ir nuo to laiko neprisideda prie vaikų išlaikymo, auklėjimo, jų nelanko ir su jais nebendrauja. 2018 m. kovo 20 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-117-761/2018 iš atsakovės V. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams O. R. ir G. R. periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovas M. R. prašo nustatyti nepilnamečių vaikų O. R. ir G. R. gyvenamąją vietą su juo, vaikų tėvu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai).
Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai nuo 2017 m. balandžio mėnesio gyvena tik su ieškovu, yra jo prižiūrimi ir auklėjami. Atsakovė nuo to laiko vaikų nelanko, jais nesidomi ir su jais nebendrauja. Duomenų apie tikslią atsakovės gyvenamąją vietą teismas neturi. Paskutiniais duomenimis atsakovė išvyko gyventi pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). M. R. su dviem vaikais gyvena kartu su mama N. R., M. R. seseriai N. D. nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja apsilankė šeimos namuose, įvertino buities ir gyvenimo sąlygas. Nustatyta, jog namuose yra visi reikalingi baldai, būtiniausi namų apyvokos daiktai. Namuose švaru, tvarkinga. Mažamečiams O. ir G. R. sudarytos tinkamos gyvenimo ir poilsio sąlygos. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. VT4-67-(18.15) nurodė, jog neprieštarauja, kad vaikų O. R. ir G. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu M. R. pagal jo gyvenamąją vietą. Be to, pats O. R. yra raštu nurodęs, jog nori gyventi su tėvu, pats tėtį gyventi yra sudarytos geresnės sąlygos, čia turi draugų. Teismas laiko, jog ieškovas užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, ieškovo M. R. reikalavimas tenkintinas ir sūnaus O. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Ieškovas M. R. prašo teismo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką:
1. Atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais vieną kartą per mėnesį, pasirinktą savaitgalį, pradedant šeštadienio 10 val. ir baigiant sekmadienio 18 val., pasiimant vaikus ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą;
2. Atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 10 val. iki 18 val. su teise susitikimų metu vaikus pasiimti su savimi ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą;
3. Atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais kitą dieną po sūnaus O. R. ir dukters G. R. gimtadienio, t. y. kiekvienų metų liepos 1 d. ir kiekvienų metų balandžio 28 d. nuo 10 val. iki 19 val. su teise susitikimų metu sūnų ir dukrą pasiimti su savimi ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą (susitikimo laiką iš anksto derinant atsižvelgiant ar bus darbo ar šventinė diena).
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka atitinka mažamečių O. ir G. R. interesus.
Teismas pažymi, kad konkrečios kitokios bendravimo tvarkos, kurią teismas galėtų vertinti pirmiausiai vaikų ir šalių interesų kontekste atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečių vaikų interesus, nepažeidžia nei vaikų, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia motinos bendravimo su vaikais tvarka atitiks tiek vaikų, tiek motinos interesus.
Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-1825-17384 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi ieškinys tenkintas, iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nepilnamečių vaikų O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas nustatyti su tėvu M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą.
Nustatyti atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi O. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. V. B. turi teisę bendrauti su vaikais vieną kartą per mėnesį, pasirinktą savaitgalį, pradedant šeštadienio 10 val. ir baigiant sekmadienio 18 val., pasiimant vaikus ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą;
2. V. B. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 10 val. iki 18 val. su teise susitikimų metu vaikus pasiimti su savimi ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą;
3. V. B. turi teisę bendrauti su vaikais kitą dieną po sūnaus O. R. ir dukters G. R. gimtadienio, t.y. kiekvienų metų liepos 1 d. ir kiekvienų metų balandžio 28 d. nuo 10 val. iki 19 val. su teise susitikimų metu sūnų ir dukrą pasiimti su savimi ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą (susitikimo laiką iš anksto derinant atsižvelgiant ar bus darbo ar šventinė diena).
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.