- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- e2-1915-991/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00390-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- G. A., A. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos loftai“
- Kategorijos
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos loftai“ atstovui advokato padėjėjui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. A. ir A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos loftai“ dėl avanso ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės 7031,60 Eur avansą, 7031,60 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad šalys 2017 m. gruodžio 7 d. sudarė preliminariąją sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė, kad atsakovė parduos, o ieškovai nupirks 48,44 m² ploto gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už 67816 Eur kainą ir vieną parkavimo vietą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), už 2500 Eur kainą, bendra sandorio vertė turėjo būti 70316 Eur. Ieškovas G. A. vadovaudamasis preliminariosios sutarties 2.4 punktu 2017 m. gruodžio 8 d. pervedė atsakovei 7031,60 Eur dydžio avansą į atsakovės nurodytą sąskaitą. Ieškovai paaiškino, kad sudarydami preliminariąją sutartį jie gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau planuodami grįžti nuolat gyventi į Lietuvą, ieškovai tikėjosi gyventi nusipirktame bute. Ieškovai, matydami, kad butas nebus pritaikytas gyvenimui artimiausiu metu, atsižvelgdami į šeimines aplinkybes (ieškovai augina 2 metų amžiaus trynukus), 2018 m. viduryje nusipirko kitą būstą Klaipėdos rajone šeimos poreikiams, todėl ieškovai nutarė, kad po pagrindinės buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jie sieks šį turtą perparduoti arba išnuomoti, atsižvelgiant į tai, kuri iš alternatyvų būtų finansiškai palankesnė. Suėjus pagrindinės buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui 2019 m. sausio 1 d. atsakovė informavo ieškovus, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbai dar nėra baigti, ir paprašė dar palaukti, nurodydama, kad turi teisę į pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimą pagal preliminariosios sutarties 1.5 punktą. Ieškovai nurodė, kad derybos tarp šalių dėl pagrindinės sutarties sudarymo atsinaujino 2019 m. viduryje. Ieškovas pareikalavo, kad, sudarant pagrindinę sutartį, iš buto ir parkavimo vietos kainos būtų minusuoti delspinigiai už atsakovės vėlavimą sudaryti pagrindinę sutartį, kurie buvo nustatyti preliminariosios sutarties 3.6 punkte: už termino sudaryti pagrindinę sutartį praleidimą dėl pardavėjo kaltės pardavėjas moka pirkėjui, šiam pareikalavus, 0,05 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo kainos už kiekvieną pradelstą dieną, taigi delspinigių dydis buvo 35,16 Eur už dieną (70316 Eur x 0,05 procento). Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog yra praleidusi pagrindinės sutarties sudarymo terminus ir kad atsakovei nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. turi būti skaičiuojami delspinigiai už termino praleidimą, tačiau atsakovė siekė nepagrįstai pasilengvinti sau taikomas sankcijas ir delspinigius skaičiuoti tik nuo sumokėto avanso, o ne nuo preliminariosios sutarties kainos.
Ieškovai paaiškino, kad atsakovė 2019 m. spalio mėnesį pateikė ieškovams pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kuriame buvo įdėta gausybė naujų nuostatų, palankių atsakovei, tačiau nepalankių ir nepriimtinų ieškovams, be to, tokios nuostatos nebuvo derintos tarp šalių sudarant preliminariąją sutartį nei raštu, nei žodžiu, ir 2019 m. spalio mėnesį jos ieškovams buvo siurprizinės. Preliminariąja sutartimi buvo susitarta, kad butas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bus visiškai užbaigtas, t. y. tiek namo, tiek jame esančio buto baigtumas bus 100 procentų, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties projekte buvo nurodyta, kad pirkėjai perka 85 procentų baigtumo butą, esantį 85 procentų baigtumo pastate, taip pat buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigoja užbaigti pastato statybą po to, kai ieškovai ir kiti patalpų savininkai atliks patalpų įrengimo darbus. Pirkimo-pardavimo sutarties projekte nebuvo nustatyta jokia atsakovės atsakomybė už pareigos užbaigti pastato statybą neįvykdymą ar nesavalaikį įvykdymą, priešingai, iš ieškovų buvo reikalaujama, kad jie savo lėšomis įrengtų butą ir parengtų savo buto dokumentaciją, būtiną pastato statybos užbaigimui, ieškovams nustatyta piniginė atsakomybė už minėtos pareigos nevykdymą. Dar daugiau, pirkimo-pardavimo sutarties projekte buvo nurodyta, kad ieškovai įsipareigoja leisti atsakovei savo nuožiūra statyti žemės sklype bet kokius naujus statinius, vykdyti pastato statybos darbus. Ieškovai nurodė ir tai, kad pagrindinės sutarties projekte nebuvo nurodytas vienas iš sandorio objektų – parkavimo vieta. Pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė siekė parduoti tik butą, o apie parkavimo vietą neužsiminta visiškai. Kaip paaiškėjo vėliau, 2019 m. lapkričio mėnesį peržiūrėjus žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, inžinerinis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė išvis nebuvo suformuota kaip atskiras turtinis vienetas, taigi atsakovė ir šiuo aspektu nebuvo įvykdžiusi preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, pirkimo-pardavimo sutarties projekte buvo dviem tūkstančiais eurų nepagrįstai padidinta buto pardavimo kaina: pirkimo-pardavimo sutarties projekte buvo nurodyta, kad buto pardavimo kaina lygi 68541,50 Eur, taip pat nebuvo nurodyta, kad ieškovai jau yra įmokėję 7031,60 Eur dydžio avansą.
Ieškovai pažymėjo, kad žodžiu išsakė atsakovei savo nesutikimą su pagrindinės sutarties projekte esančiomis sąlygomis, tačiau atsakovė ėmėsi ignoruoti visas savo sutartines pareigas ir pradėjo daryti ieškovams aktyvų spaudimą, reikalaujant atvykti į notarų biurą pasirašyti tokios pagrindinės sutarties, kokia yra pateikta. Atsakovė 2019 m. spalio 24 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovams rašytinį įspėjimą, kuriame davė ieškovams papildomą vienos dienos terminą sudaryti su atsakove pagrindinę sutartį, kitu atveju atsakovė teigė nutrauksianti preliminariąją sutartį dėl ieškovų kaltės. Kadangi konfliktas su atsakove vis gilėjo, o atsakovė aiškiai darė ieškovams spaudimą sudaryti pagrindinę sutartį ieškovams nepriimtinomis sąlygomis, ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos ir 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovų atstovė pateikė atsakovei pretenziją, kurios tikslas buvo išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus. Atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakymą, kuriame patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelės statyba nėra baigta, aikštelė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, sutiko, kad buto pardavimo kaina turi būti lygi 66178 Eur, nesutiko, kad atsakovė buvo įsipareigojusi užbaigti pastato ir buto statybos darbus šimtaprocentiniu baigtumu, nesutiko mokėti ieškovams delspinigių už vėlavimą vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovai 2019 m. lapkričio 25 d. per atstovę išsiuntė atsakovei kitą raštą, kuriame pateikė savo argumentus dėl preliminariosios sutarties netinkamo vykdymo. Atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovė atsiuntė itin trumpą atsakymą, kuriuo neatsakoma nei į vieną ieškovų iškeltą klausimą, o tik reikalaujama atvykti sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovai 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, kad, ieškovų vertinimu, atsakovė dėl savo kaltės vengia sudaryti su ieškovais buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis, todėl ieškovai, vadovaudamiesi preliminariosios sutarties 3.5 punktu, reikalauja atsakovės ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio rašto pateikimo dienos grąžinti ieškovui 7000 Eur avansą bei sumokėti 7000 Eur dydžio baudą, tačiau atsakymas į šį raštą nebuvo gautas, avansas ir bauda nebuvo sumokėti.
Ieškovai nurodė, kad atsakovė tik dėl savo kaltės negalėjo įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – buvo pradelsusi pagrindinės sutarties įvykdymo terminą, nesutiko atlyginti ieškovams delspinigių už vėlavimą, nebuvo sukūrusi pirkimo-pardavimo objektų, kurie atitiktų preliminariosios sutarties sąlygas, kėlė ieškovams preliminariojoje sutartyje neaptartus ir nepagrįstus reikalavimus, todėl, vadovaujantis preliminariosios sutarties 3.5 punktu, pardavėjui (atsakovei) atsisakius parduoti patalpą ne dėl pirkėjo (ieškovų) kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą remiantis šia sutartimi bei sumokėti avanso dydžio baudą. Ieškovai pažymėjo, kad preliminariosios sutarties standartines sąlygas pirkėjams pateikė būtent atsakovė, todėl privalo vykdyti savo pačios pasiūlytas pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmes.
Ieškovas G. A. ir ieškovų atstovė advokatė L. Š. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad vykdė dirbtuvių pastato kapitalinio remonto, rekonstravimo ir paskirties keitimo į prekybos pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), darbus, šių darbų vykdymas buvo nuoseklus procesas, dėl kurio ieškovai buvo įspėti ir tai aptarta 2017 m. gruodžio 7 d. pasirašytoje preliminariojoje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, jog statybos leidimas antrojo etapo darbams atlikti buvo gautas 2018 m. lapkričio 21 d., todėl, esant šalių susitarimui, jog pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentas buvo nukeltas tiek, kiek vėlavo statybos leidimo išdavimas: nesant jokių biurokratinių trukdžių trečiąjį aukštą buvo planuojama pastatyti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., trečiojo aukšto statybai buvo numatytos 155 darbo dienos, t. y. 7,5 kalendorinio mėnesio laikotarpis, todėl vertinant statybos leidimo išdavimo momentą ir statybos darbų mastą, trečiojo aukšto statybos darbai galėjo būti atlikti ne anksčiau kaip iki 2019 m. liepos pradžios. Konstatavus, jog trečiojo aukšto darbams atlikti buvo objektyviai reikalingas ne mažesnis nei 7,5 mėnesio laikotarpis, statybos leidimas gautas 2018 m. lapkričio 21 d., jau praėjus statytojo planuotam antrojo etapo darbų užbaigimo terminui, yra pagrindas tvirtinti, jog statybos leidimo išdavimas vėlavo 7,5 mėnesio, todėl atsižvelgiant į šalių susitarimą, jog pagrindinės sutarties sudarymas atidedamas terminui, kuriam vėlavo statybos leidimo išdavimas, atsakovė pareigą sudaryti su ieškovais sutartį turėjo iki 2019 m. rugpjūčio 15 d.
Atsakovė pažymėjo, jog ieškovai pripažįsta, kad derybos dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo atsinaujino 2019 m. viduryje, taip pat ieškovai patvirtina, kad jie iš karto pareikalavo sumažinti parduodamo daikto kainą, t. y. kad iš buto ir parkavimo kainos vietos būtų minusuoti delspinigiai už atsakovės vėlavimą sudaryti sutartį. Atsakovės teigimu, tokia ieškovų pozicija aiškiai parodo, kad pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties terminas jiems nebuvo esminė aplinkybė, svarbiausia jiems buvo sumažinti delspinigių sąskaita numatyto parduoti turto kainą, todėl sprendžiant ginčą svarbu nustatyti ar ieškovai turėjo teisę reikalauti mažinti turto kainą ir pardavėjui kainos nesumažinus atsisakyti sutarties, ar esant ginčui dėl delspinigių skaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuris atsirado iš ikisutartinių teisinių santykius, toks ginčas turėjo būti sprendžiamas atskirai, nekeičiant pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo pareigos.
Atsakovė paaiškino, kad preliminariosios sutarties 1.6. punkte buvo nustatyta, jog visos esminės patalpos pirkimo-pardavimo sąlygos bus aptartos pagrindinėje sutartyje. Tai, kad ieškovams buvo pateiktas pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties projektas, kuriam ieškovai turėjo pastabų, nereiškia, jog ieškovams buvo siūloma buvo pasirašyti nesąžiningą ir nepalankią sutartį. Ieškovams pradėjus nepagrįstai reikalauti, kad atsakovė sumažintų turto kainą, bei siekiant deryboms dėl pirkimo pardavimo sutarties suteikti racionalumo ir tikintis progreso dėl galutinio susitarimo, atsakovė parengė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir pateikė ieškovams jį svarstyti. Tai buvo tik projektas ir jis šalių vienašališkai niekaip neįpareigojo. Tai, kad pagrindinėje sutartyje buvo sąlygų, kurios nebuvo numatytos preliminariojoje sutartyje nereiškia, jog buvo siūlomas kitoks susitarimas, esminės sąlygos buvo tos pačios kaip preliminariojoje sutartyje, o vadovaujantis preliminariosios sutarties 1.6. dalimi buvo būtina susitarti ir dėl kitų esminių sąlygų.
Atsakovė atsiliepime taip pat nesutiko su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė turėjo butą turėjo parduoti 100 procentų užbaigtame pastate. Atsakovė paaiškino, kad preliminariojoje sutartyje atsakovė nebuvo įsipareigojusi parduoti patalpas, kurių užbaigtumo lygis yra 100 procentų: preliminariosios sutarties 3.1 dalyje buvo susitarta, kad patikslinta namo ir buto statybos darbų pabaiga nurodoma pagrindinėje sutartyje, taigi šalys pasirašydamos preliminariąją sutartį negalėjo susitarti dėl to, kad turtas pardavimo metu bus 100 procentų užbaigtame pastate, nes aiškiai padarė išlygą, jog galutinė statybos darbų pabaiga bus kita. Preliminariosios sutarties priede Nr. 2, 11 dalyje „Valstybinių institucijų derinimas“ nurodytas įsipareigojimas yra susijęs ne su darbų atlikimu ir atsakovei parduotinų patalpų lygio baigtumu, o su atsakovės įsipareigojimu atlikti pastato užbaigimo procedūras, kai pastato baigtumas bus 100 procentų. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, jog jiems būtų parduotos patalpos užbaigtos 100 procentų, nes to nenumato šalių susitarimas, taip pat negalėjo atsisakyti sudaryti pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties nesant 100 procentų namo ar patalpų baigtumui.
Atsakovė nurodė ir tai, kad preliminarios sutarties 3.3. dalyje nustatyta, jog pirkėjui nepasirašius pagrindinės sutarties iki šios sutarties 1.5 punkte numatyto termino pabaigos, laikoma, jog pirkėjas atsisako pirkti patalpą, todėl, nesant reikšmingų priežasčių atsiakyti sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl tokios sutarties nesudarymo yra atsakingi ieškovai.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas advokato padėjėjas A. G. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenims nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovės 2017 m. gruodžio 7 d. sudaryta preliminarioji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo rezervuoti ieškovams gyvenamąsias patalpas, pažymėtas plane kaip (duomenys neskelbtini), 48,44 kv. m. ploto, esančias 2-ame namo aukšte, už 67816,00 Eur, įskaitant 21 procento pridėtinės vertės mokestį, kainą, taip pat atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai įsipareigojo pirkti 1 parkavimo vietą už 2500,00 Eur, įskaitant 21 procento pridėtinės vertės mokestį, prie šios patalpos, kuri bus įrengta pastato kiemo vidinėje pusėje, adresu (duomenys neskelbtini). Bendra Sutarties kaina 70316,00 Eur, įskaitant 21 procento pridėtinės vertės mokestį. Pagal preliminariosios sutarties 2.4. punktą, ieškovai įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos sumokėti bankiniu pavedimu į atsakovės sąskaitą, kurios duomenys yra šie: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 7031,60 Eur dydžio depozitą už šios sutarties 1.3 punkte nurodytą patalpą. Ieškovai 2017 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 7031,60 Eur.
Preliminariosios sutarties 1.5 punkte šalys susitarė, kad projektas bus vystomas dviem etapais. Pirmuoju etapu gavus statybos leidimą iki 2017 m. rugsėjo 5 d., bus atliekami visi statybos darbai, išskyrus trečiojo aukšto statybą. Antruoju etapu, gavus statybos leidimą bei atlikus detaliojo plano korekciją, trečiasis aukštas bei balkonai antrame aukšte bus pastatyti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Taip pat susitarta, kad, jeigu atsakovė statybos leidimą antrajam etapui gaus vėliau, šalys turėjo sudaryti pagrindinę sutartį atitinkamai tiek mėnesių vėliau, kiek pasivėlino statybos leidimo išdavimas. Atsakovei 2018 m. lapkričio 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) antrojo etapo darbams atlikti.
Iš ieškovo G. A. ir nekilnojamojo turto agentės Ž. G. susirašinėjimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovas buvo informuotas, jog dėl vėlesnio statybos leidimo gavimo statybos užsitęsė, todėl pagrindinės sutarties sudarymas atidedamas iki 2019 m. gegužės 1 d.
Ieškovas G. A. 2018 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu atsiuntė nekilnojamojo turto agentei Ž. G. ieškovų pasirašytą prašymą dėl sutarties sąlygų nevykdymo, kuriuo prašoma nuo 2019 m. sausio 1 d. skaičiuoti jiems priklausančius delspinigius. Atsakovė 2018 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą ieškovui, kuriame nurodė, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nukeliamas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių, kurios buvo numatytos preliminariojoje sutartyje, o terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nukeliamas iki 2019 m. gegužės 31 d.
Iš ieškovo G. A. ir nekilnojamojo turto agentės Ž. G. susirašinėjimo matyti, kad, ieškovui pasiūlius nukelti pagrindinės sutarties pasirašymo datą į 2019 m. rugsėjo 30 d., ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko, reikalaudamas arba nutraukti sutartinius santykius su atsakove, arba pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, tačiau pratęstu laikotarpiu skaičiuojant sutartyje numatytas netesybas. Ieškovas G. A. elektroniniu paštu atsiuntė prašymą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo prašė atsakovės grąžinti ieškovams 7031,60 Eur sumokėtą avansą.
Ieškovai 2019 m. liepos 10 d. prašymu dėl sutarties sąlygų nevykdymo pareikalavo atsakovę nuo 2019 m. liepos 27 d. mokėti pagal preliminarią sutartį priklausančius 0,05 procento dydžio delspinigius nuo patalpų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsakovė 2019 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku informavo, kad bus išsiųstos kadastro bylos su 85 procentų butų baigtumu ir, kaip planuota, bus galima sudaryti pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 30 d. elektroniniame laiške nurodė, kad pastatą planuoja priduoti 4 mėnesių laikotarpiu, parkavimo vietas galės parduoti tik parkavimo aikšteles įregistravus kaip inžinerinį statinį, kas užtruks dar keletą mėnesių, todėl pirkimo-pardavimo sutartyse parkavimo vietos nebus įtraukiamos.
Ieškovas G. A. 2019 m. rugsėjo 30 d. elektroniniuose laiškuose patvirtino, kad neatsisako sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau reikalauja, kad būtų įvykdytos preliminariojoje sutartyje numatytos sąlygos. Ieškovas G. A. 2019 m. spalio 16 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad neatvyks pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties, nes pastato baigtumas nėra 100 procentų.
Atsakovė 2019 m. spalio 24 d. raštu įspėjo ieškovus, kad, kadangi jie neatvyko 2019 m. spalio 18 d. pas notarą sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, duoda terminą iki 2019 m. spalio 25 17.00 val. atvykti pas notarą ir pasirašyti sutartį, priešingu atveju nutrauks preliminariąją sutartį dėl ieškovų kaltės. Ieškovas G. A. 2019 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku atsakovei patvirtino, kad neatsisako sudaryti pagrindinės sutarties, tačiau reikalauja, kad atsakovė įvykdytų visus įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį ir pakoreguotų pagrindinės sutarties sąlygas.
Atsakovė 2019 m. spalio 15 d. elektroniniu paštu pasiūlė ieškovui G. A. grąžinti 7000 Eur avansą ir sumokėti papildomai 2000 Eur už sutarties nutraukimą. Atsakovė 2019 m. spalio 15 d. parengė sutarties nutraukimo aktą, kuriame nurodė, jog šalys susitaria nutraukti preliminariąją sutartį, o atsakovė įsipareigoja grąžinti ieškovams 7031,60 Eur ieškovų sumokėtą avansą bei įsipareigoja sumokėti 2000 Eur netesybų. Atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d. parengė sutarties nutraukimo aktą, kuriame nurodė, jog šalys susitaria nutraukti preliminariąją sutartį, o atsakovė įsipareigoja grąžinti ieškovams 7031,60 Eur ieškovų sumokėtą avansą bei įsipareigoja sumokėti 5000 Eur netesybų. Abu aktai nepasirašyti ieškovų.
Advokatė L. Š. kartu su ieškovu G. A. 2019 m. lapkričio 13 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl atsakovės kaltės neįmanoma sudaryti buto ir parkavimo vietos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, todėl siūlė atsakovei: į pirkimo-pardavimo sutarties projektą įtraukti antrą pirkimo-pardavimo objektą, t. y. parkavimo vietą už 2500 Eur kainą; pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodyti, kad buto (duomenys neskelbtini), ir parkavimo vietos bendra kaina lygi 68678 Eur, iš kurių ieškovas jau yra sumokėjęs atsakovei 7031,60 Eur avansą; likusi mokėjimo suma lygi (68678 Eur - 7031,60 Eur - delspinigių suma už pradelsimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį) (Preliminariosios sutarties 2.1, 2.2, 3.6 punktai); iš pirkimo-pardavimo sutarties projekto išimti bet kokias nuostatas, įpareigojančias ieškovus atlikti buto apdailos ir įrengimo darbus, taip pat nustatančias atsakomybę už tokių darbų neįvykdymą; pirkimo-pardavimo sutarties projekte gali būti paliekamos nuostatos dėl atsakovės įsipareigojimo užbaigti pastato (ir buto (duomenys neskelbtini)) statybą iki 2020 m. vasario 28 d., tačiau, siekiant užtikrinti tokio įsipareigojimo įvykdymą, privalo būti įtrauktos nuostatos dėl delspinigių taikymo atsakovei už pradelsimą vykdyti šį įsipareigojimą (pavyzdžiui, 0,05 procentai nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną) ir atidėtas dalies sutarties kainos sumokėjimas atsakovei, t. y. dalis buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo kainos, pavyzdžiui, 15000 Eur (minusavus delspinigius, jei taikytina), yra sumokama atsakovei tik po pastato ir buto statybos užbaigimo bei šimtaprocentinio baigtumo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelės statyba nėra baigta, aikštelė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre; sutiko, kad buto pardavimo kaina turi būti lygi 66178 Eur; nesutiko, kad atsakovė buvo įsipareigojusi užbaigti pastato ir buto statybos darbus šimtaprocentiniu baigtumu; nesutiko mokėti ieškovams delspinigių už vėlavimą vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Advokatė L. Š. kartu su ieškovu G. A. 2019 m. lapkričio 25 d. raštu paprašė atsakovę pateikti atsakymus į klausimus: ar atsakovė sutinka iš turto pardavimo kainos minusuoti delspinigius (34,34 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo dienos), ar atsakovė sutinka ir įsipareigoja užbaigti pastato statybą, gauti statybos užbaigimo aktą, įregistruoti šimtaprocentinį pastato baigtumą be papildomų pirkėjo atliekamų buto apdailos darbų (išskyrus papildomus elektros instaliacijos darbus, patalpų apsaugos signalizacijos įrengimą, televizijos sistemos įrengimą), jei taip, tai kada planuojama tai padaryti.
Atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniu paštu atsiuntė 2019 m. lapkričio 28 d. raštą, kuriame nurodė, kad prašo ieškovus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį bei įsipareigoja patys įvykdyti preliminariojoje sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Ieškovų atstovė 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, kad, ieškovų vertinimu, atsakovė dėl savo kaltės vengia sudaryti su ieškovais buto ir parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis: 1. Dėl atsakovės kaltės, butas neatitinka preliminariosios sutarties sąlygų – buto baigtumas yra 85 procentai, butas yra nebaigtame statyti pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas taip pat lygus 85 procentams. Tokiu būdu dėl atsakovės kaltės yra neįvykdyti preliminariosios sutarties 1.3 punktas ir preliminariosios sutarties priedo Nr. 11 punktas. 2. Dėl atsakovės kaltės, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra įregistruotas inžinerinis statinys - parkingas (automobilių stovėjimo aikštelė). Tai reiškia, kad dėl atsakovės kaltės nėra jokių objektyvių aplinkybių įvykdyti preliminariosios sutarties 2.1 punktą ir sudaryti pagrindinę sutartį dėl parkavimo vietos pardavimo. 3. Dėl atsakovės kaltės yra pradelstas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas, numatytas preliminariosios sutarties 1.5 punkte. 4. Pirkimo-pardavimo sutarties projekte, kuris buvo pateiktas ieškovams, buvo nesąžiningai įtrauktos nuostatos, dėl kurių šalys nebuvo sutarusios nei preliminariojoje sutartyje, nei žodžiu, pavyzdžiui, 5.2.2 ir 6.1 punktais ieškovams buvo siekiama perkelti tiek pareigą atlikti buto vidaus apdailos darbus, tiek savo lėšomis ir jėgomis parengti pastato pridavimui būtiną dokumentaciją ir netgi mokėti atsakovei delspinigius už buto vidaus apdailos darbų neatlikimą; 2.6, 7.3, 7.5, 7.6 punktais iš ieškovų buvo reikalaujama įsipareigoti išduoti sutikimus būsimiems statybos, teritorijų planavimo darbams žemės sklype ir pastate. 5. Atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d. atsisakė vykdyti preliminariosios sutarties 3.6 punktą ir mokėti ieškovų naudai delspinigius už vėlavimą sudaryti pagrindinę sutartį. 6. Ieškovams buvo sistemingai daromas spaudimas priimti jiems nepalankias, preliminariojoje sutartyje neaptartas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, dėl ko galiausiai ieškovai buvo priversti kreiptis teisinės pagalbos. Dėl nurodytų priežasčių ieškovai nurodė, kad vadovaudamiesi preliminariosios sutarties 3.5 punktu, reikalauja atsakovės ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio rašto pateikimo dienos grąžinti ieškovui (atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) 7000 Eur avansą bei sumokėti 7000 Eur dydžio baudą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ikisutartinių santykių. Ieškovai nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės kaltės ir prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę bei priteisti ieškovams iš atsakovės sumokėtą avansą ir preliminariojoje sutartyje numatytą baudą. Atsakovė su ieškovų reikalavimais nesutinka, nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.165 straipsnio 1 dalį, preliminariąja sutartimi laikomas susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovės 2017 m. gruodžio 7 d. sudaryta preliminarioji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo rezervuoti ieškovams gyvenamąsias patalpas, pažymėtas plane kaip (duomenys neskelbtini), 48,44 kv. m. ploto, esančias 2-ame namo aukšte, už 67816,00 Eur, įskaitant 21 procento pridėtinės vertės mokestį, kainą, taip pat atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai įsipareigojo pirkti 1 parkavimo vietą už 2500,00 Eur, įskaitant 21 procento pridėtinės vertės mokestį, prie šios patalpos, kuri bus įrengta pastato kiemo vidinėje pusėje, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d.
Ieškovai nurodo, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė preliminariąja sutartimi įsipareigojo parduoti patalpas 100 procentų baigtumo pastate, tačiau iki sutarties nutraukimo 2019 m. gruodžio 27 d. pastato statyba nebuvo užbaigta 100 procentų. Atsakovė su šiuo ieškovų teiginiu nesutinka, nurodo, kad preliminariojoje sutartyje atsakovė nebuvo įsipareigojusi parduoti patalpas, kurių užbaigtumo lygis yra 100 procentų: preliminariosios sutarties 3.1 dalyje buvo susitarta, kad patikslinta namo ir buto statybos darbų pabaiga nurodoma pagrindinėje sutartyje, taigi šalys pasirašydamos preliminariąją sutartį negalėjo susitarti dėl to, kad turtas pardavimo metu bus 100 procentų užbaigtame pastate, nes aiškiai padarė išlygą, jog galutinė statybos darbų pabaiga bus kita. Preliminariosios sutarties priede Nr. 2, 11 dalyje „Valstybinių institucijų derinimas“ nurodytas įsipareigojimas yra susijęs ne su darbų atlikimu ir atsakovei parduotinų patalpų lygio baigtumu, o su atsakovės įsipareigojimu atlikti pastato užbaigimo procedūras, kai pastato baigtumas bus 100 procentų.
Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad būtent atsakovė pasiūlė ieškovams standartines preliminariosios sutarties sąlygas ir terminus dėl patalpų įsigijimo atsakovės rekonstruojamame pastate adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovai, įvertinę atsakovės pateiktas preliminariosios sutarties sąlygas, su jomis sutiko. Iš tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties 5.1 punkto matyti, jog šalys susitarė, kad sutarties priedai yra neatskiriamos sutarties dalys. Priedas Nr. 2 „Pastato ir patalpos įrengimo lygis“ yra pasirašytas abiejų sutarties šalių, jame detalizuoti atskiri darbai ir aiškiai sužymėtos visos pozicijos, už kurių įvykdymą atsako pardavėja, t. y. atsakovė, o už kurias – ieškovai. Pagal priedą Nr. 2 „Pastato ir patalpos įrengimo lygis“ pirkėjai, t. y. ieškovai, atlieka papildomus elektros instaliacijos darbus, patalpų signalizaciją ir televiziją, visi kiti darbai turi būti atliekami ir užbaigiami atsakovės.
Ieškovai remiasi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog minėtoje civilinėje byloje taip pat buvo sprendžiamas ginčas tarp UAB „Klaipėdos loftai“ ir kito patalpų, esančių pastate, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjo, tarp šių šalių buvo pasirašyta analogiška preliminarioji sutartis kaip ir nagrinėjamoje byloje tarp ieškovų ir atsakovės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-165-460/2020 konstatavo, jog Priedo Nr. 2 „Pastato ir patalpos įrengimo lygis“ nustatyta, kad atsakovė (pardavėja) įsipareigoja statybos darbus atlikti taip, kad pastato šilumos efektyvumo klasė atitiktų B klasės reikalavimus. Nurodė, kad C, B, A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatai (jų dalys) turi būti suprojektuoti, kad jų sandarumas pagal LST EN ISO 9972:2015 sandarumo bandymo sąlygų reikalavimus, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, neviršytų 10 lentelėje nurodytų oro apykaitos verčių. Sandarumas turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Pastato sandarumo matavimo metu pastate turi būti baigti visi statybos darbai, kurie gali pabloginti pastato sandarumo rodiklius (Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“). Taigi, kad šilumos efektyvumo klasė atitiktų B klasės reikalavimus, pastate turi būti baigti visi statybos darbai, o už tai atsakinga atsakovė (pardavėja). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas minėta nutartimi, aiškindamas preliminariąją sutartį, sudarytą analogiškomis sąlygomis, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, pripažino, jog atsakovė UAB „Klaipėdos loftai“ įsipareigojo parduoti 100 procentų baigtumo patalpas.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų bei infostatyba.lt informacijos nustatyta, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga, t. y. pastato baigtumas 100 procentų, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo įregistruota. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo ieškovams parduoti 100 procentų baigtumo patalpas, esančias adresu Birutės g. 6, Klaipėda.
Ieškovai atsakovės kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo taip pat įrodinėja tuo, kad pagal preliminariąją sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir parkavimo vietą, tačiau pagrindinėje sutartyje šis turto objektas įtrauktas nebuvo. Tarp ieškovų ir atsakovės 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai įsipareigojo pirkti 1 parkavimo vietą už 2500,00 Eur, įskaitant 21 procento pridėtinės vertės mokestį, prie šios patalpos, kuri bus įrengta pastato kiemo vidinėje pusėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties projekte, kuris turėjo būti pasirašytas tarp ieškovų ir atsakovės, sutarties dalyku nurodytas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), parkavimo vieta kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas sutartyje nėra įtraukta. Iš Nekilnojamojo turto registro 2020 m. gegužės 28 d. išrašo matyti, kad kiemo aikštelė, tvora su vartais, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai formuojami ir nėra įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, jog parkavimo vietos iki šiol nėra įregistruotos. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė pažeidė įsipareigojimą, numatytą preliminariosios sutarties 2.1. punkte, ieškovams ir iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neįrengė ir nesuformavo kaip nekilnojamojo turto objekto parkavimo vietos.
Ieškovai nurodo ir tai, kad dėl atsakovės kaltės yra pradelstas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas, numatytas preliminariosios sutarties 1.5 punkte. 2017 m. gruodžio 7 d. preliminariosios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5. punkte šalys susitarė, kad projektas bus vystomas dviem etapais. Pirmuoju etapu gavus statybos leidimą iki 2017 m. rugsėjo 5 d., bus atliekami visi statybos darbai, išskyrus trečiojo aukšto statybą. Antruoju etapu, gavus statybos leidimą bei atlikus detaliojo plano korekciją, trečiasis aukštas bei balkonai antrame aukšte bus pastatyti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Taip pat susitarta, kad, jeigu atsakovė statybos leidimą antrajam etapui gaus vėliau, šalys turėjo sudaryti pagrindinę sutartį atitinkamai tiek mėnesių vėliau, kiek pasivėlino statybos leidimo išdavimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad statybos leidimas antrajam statybos etapui, t. y. trečiajam aukštui statyti, išduotas 2018 m. lapkričio 21 d. Pažymėtina, kad šalys iš esmės sutiko, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., tačiau iki 2019 m. rugsėjo mėnesio patalpų statybos darbai nebuvo baigti ir nebuvo pradėtas procesas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Taigi ieškovų nurodytos aplinkybės, susijusios su termino pagrindinei sutarčiai sudaryti praleidimu, pagrįstos.
Ieškovai teigia, kad atsakovė atsisakė vykdyti preliminariosios sutarties 3.6 punktą ir mokėti ieškovų naudai delspinigius už vėlavimą sudaryti pagrindinę sutartį. Tarp ieškovų ir atsakovės 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytos preliminariosios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.6. punkte nustatyta, kad už termino sudaryti pagrindinę sutartį praleidimą dėl pardavėjo (atsakovės) kaltės pardavėjas moka pirkėjui (ieškovams), šiam pareikalavus, 0,05 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo kainos už kiekvieną praleistą dieną. Kaip nurodyta prieš tai, šalys iš esmės sutiko, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., taigi nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., atsakovei nebaigus statybos darbų ir dėl to šalims nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovai įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sutartinių netesybų – delspinigių. Ieškovai 2019 m. liepos 10 d. prašymu dėl sutarties sąlygų nevykdymo pareikalavo atsakovę nuo 2019 m. liepos 27 d. mokėti pagal preliminarią sutartį priklausančius 0,05 procento dydžio delspinigius nuo patalpų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Priešingai nei bylos nagrinėjimo metu teigė atsakovė, ieškovai pirmiausia prašė atsakovę skaičiuoti ir sumokėti delspinigius, o pati atsakovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniame laiške ieškovui G. A. nurodė, jog priskaityti delspinigiai bus išskaičiuoti iš bendros buto kainos, sudarant galutinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Kai ieškovai pareikalavo sumažinti įsigyjamo turto kainą sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė su šiais ieškovų reikalavimais nesutiko, nurodydama, kad iš sutarties kainos jokios sumos išskaičiuotos nebus, o dėl delspinigių reikia tartis atskirai. Be to, atsakovė 2019 m. spalio 15 d. elektroniniu laišku ieškovui G. A. nurodė, jog delspinigiai bus skaičiuojami tik nuo avanso, o ne nuo visos patalpų pirkimo kainos. Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog, nors šalys pripažino, kad preliminariosios sutarties įvykdymo terminas yra praleistas dėl to, kad nebaigti statybos darbai, t. y. dėl atsakovės kaltės, atsakovė neskaičiavo ir nesutiko sumokėti sutartyje numatytas netesybas – delspinigius.
Būtina įvertinti ir tai, kad byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus atsakovei pagal preliminariąją sutartį, t. y. nesumokėjo atsakovei avanso, neįvykdė kitų prisiimtų įsipareigojimų, nebendradarbiavo su atsakove ar kitaip trukdė atsakovei įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 kt.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pripažintina, jog dėl atsakovės kaltės nesudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, darytina išvada, kad ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės jų sumokėtą avansą pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovams iš atsakovės priteistina 7031,60 Eur avansas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 7031,60 Eur dydžio baudą. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka, o reikalavimo tenkinimo atveju prašo sumažinti priteistiną baudą.
CK 6.71 straipsnyje įtvirtinta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat akcentavo, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai). Prašymas mažinti netesybas turi būti argumentuotas, jame turi būti pagrįsta, kodėl kreditoriaus prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, pateikti nurodytus argumentus patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Tarp ieškovų ir atsakovės 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 3.5. punkte nustatyta, jog pardavėjui (atsakovei) atsisakius parduoti patalpą ne dėl pirkėjo (ieškovų) kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad atsakovė atsisakė parduoti preliminariojoje sutartyje nurodytą patalpą, o dėl to, kad, kaip konstatuota prieš tai, atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį. Įvertinus tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas, nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovės netesybų, be to, ieškovai neprivalo įrodinėti patirtų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad preliminariosios sutarties sąlygas pateikė pati atsakovė, į tai, kad atsakovė yra verslo subjektas, dirbantis statybų srityje, taigi atsakovė būdama verslo subjektas turėjo ir galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad šalių sutartyje nustatytas netesybų dydis yra aiškiai per didelis ir turėtų būti mažinamas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės baudą pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovams iš atsakovės priteistina 7031,60 Eur bauda.
CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovų ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovams iš atsakovės priteistinas 7031,60 Eur avansas, 7031,60 Eur bauda ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 316,00 Eur žyminio mokesčio ir 1897,37 Eur atstovavimo išlaidų. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovai sumokėjo 1898,28 Eur atstovavimo išlaidų (2019 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu 435,32 Eur, 2020 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymu 151,25 Eur, 2020 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymu 423,50 Eur, 2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu 221,84 Eur, 2020 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymu 161,33 Eur, 2020 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu 505,04 Eur). Ieškovų ieškinį tenkinus, ieškovams iš atsakovės priteistina 2214,28 Eur (316,00 Eur + 1898,28 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovų G. A. ir A. A. ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos loftai“ 7031,60 Eur (septynis tūkstančius trisdešimt vieną eurą 60 ct) avansą, 7031,60 Eur (septynis tūkstančius trisdešimt vieną eurą 60 ct) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14063,20 Eur (keturiolikos tūkstančių šešiasdešimt trijų eurų 20 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. sausio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2214,28 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiolika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovams G. A. ir A. A..
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.