- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- I1-6473-428/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Ž. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, Pravieniškių PN-AK, pataisos namai), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–3).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad 2022 m. kovo 4 d. su prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Prašymas buvo priimtas, parengti visi reikalingi dokumentai. Duomenų, jog lygtinis paleidimas pareiškėjui negalėjo būti taikomas, nebuvo, kadangi pareiškėjo žmona sutiko jį priimti gyventi, visos gyvenimo sąlygos atitiko reikalavimus, Lietuvos probacijos tarnybos išvada dėl intensyvios priežiūros taikymo taip pat buvo teigiama, įmonė, kurioje pareiškėjas anksčiau dirbo, charakterizavo jį teigiamai ir sutiko vėl įdarbinti. Pareiškėjas nurodė, jog kartu su žmona augina dvi mažametes dukras. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog būdamas įkalinimo įstaigoje efektyviai dalyvavo užimtumo renginiuose, buvo skatintas, nuobaudų neturėjo, oficialiai dirbo tvarkdariu. Anot pareiškėjo, 2022 m. balandžio 7 d. vyko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdis, tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo svarstomas, pareiškėjas nėra gavęs jokio raštiško atsakymo, kodėl jam nebuvo taikyta intensyvi priežiūra. Dėl tokio Pravieniškių PN-AK pareigūnų neveikimo, aplaidumo ir nerūpestingumo atliekant tarnybines pareigas pareiškėjas prarado galimybę anksčiau grįžti pas šeimą, gyventi laisvėje, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, nežinomybe, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 23–27) pažymėjo, kad pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminas buvo numatytas 2022 m. gegužės 19 d. Pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė išsiųsti užklausą dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybių nurodytu adresu. Pataisos namai 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių, prašydami ištirti nuteistojo socialinę aplinką dėl intensyvios priežiūros taikymo ir kitas aplinkybes, galinčias padėti individualizuoti probacijos sąlygas, ir pranešti, ar nuteistojo nurodyti kontaktiniai asmenys sutinka jį priimti gyventi pasirinktu adresu. Lietuvos probacijos tarnyba 2022 m. kovo 14 d. informavo, jog nurodytu adresu pareiškėjui yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Resocializacijos specialistė, atsakinga už būrį, kurio sudėtyje buvo pareiškėjas, pradėjo vykdyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų procedūrą, tačiau procedūra nebuvo baigta dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą – Kauno tardymo izoliatorių. Kadangi procedūra nebuvo užbaigta, pareiškėjo prašymo nebuvo galimybės svarstyti 2022 m. balandžio 7 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje.
Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nuteistiesiems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jei jie yra pateikę sutikimą pataisos įstaigos administracijai jiems šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad pareiškėjas sutikimo (prašymo) pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 4 dalį Pravieniškių PN-AK administracijai nepateikė. Pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. prašyme prašoma išsiųsti užklausą dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybių nurodytu adresu, tačiau nebuvo pareiškėjo sutikimo taikyti intensyvią priežiūrą dėl lygtinio paleidimo.
Atsakovės atstovo vertinimu, jei Lygtinio paleidimo iš įstaigos komisija būtų gavusi nuteistojo sutikimą (prašymą) taikyti jam intensyvią priežiūrą dėl lygtinio paleidimo, tai dar nereiškia, jog būtų priėmusi sprendimą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pareiškėjui Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1429-471/2021 paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant 1 parą, ginčo laikotarpiu šis nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs, todėl jam įsiteisėjus pasikeistų ir BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas laikas, nuo kurio pareiškėjui gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Pareiškėjas pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) ginčo laikotarpiu BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neapskundė nei Pravieniškių PN-AK vadovui, nei Kalėjimų departamento direktoriui, todėl nesilaikė BVK 183 straipsnyje numatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio nuostatas, todėl yra pakankamas pagrindas pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovės atstovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai savo neveikimu pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūros neužbaigimu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. kovo 4 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su prašymu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Prašymas buvo priimtas, pradėta pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūra, tačiau ji nebuvo užbaigta, dėl to pareiškėjas prarado galimybę anksčiau išeiti į laisvę.
BVK (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (BVK 157 str. 6 d.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui, kuriame prašė išsiųsti užklausą dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Atsižvelgdama į tai, pataisos įstaiga 2022 m. kovo 7 d. raštu Nr. 14-3293 kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių prašydama pagal pasirinktą gyvenamąją vietą ištirti nuteistojo Ž. L. socialinę aplinką dėl intensyvios priežiūros taikymo ir kitas aplinkybes, galinčias padėti individualizuoti probacijos sąlygas ir pranešti, ar nuteistojo nurodyti kontaktiniai asmenys sutinka jį priimti gyventi pasirinktu adresu (b. l. 5). Probacijos tarnyba 2022 m. kovo 14 d. raštu Nr. 4S-2813 „Dėl intensyvios priežiūros taikymo Ž. L.“ informavo, kad nurodytu adresu nuteistajam yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą (b. l. 15). Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistė, susipažinusi su Lietuvos probacijos tarnybos raštu, pradėjo vykdyti pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūrą, 2022 m. kovo 28 d. parengė išvadą Nr. 63-860 ,,Apie nuteistojo Ž. L. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus“ (b. l. 34–35). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. NN-105 ,,Dėl nuteistojo perkėlimo“ buvo nutarta pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK perkelti į Kauno tardymo izoliatorių tęsti bausmės atlikimo (b. l. 37). Pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. buvo perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 41), todėl pradėta pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūra nebuvo baigta, nuteistojo medžiaga dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. balandžio 4 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje nebuvo nagrinėjama (b. l. 42–43).
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą (BVK 157 str.) suponuoja bausmių vykdymo institucijos (jos pareigūnų) pareigą veikti taip, kad nuteistajam būtų sudarytos sąlygos šia teise pasinaudoti. Tokia pareiga apima, be kita ko, bausmių vykdymo institucijos pareigą savo veiklą organizuoti taip, kad pradėta nuteistojo lygtinio paleidimo procedūra būtų organizuojama ir užbaigiama, nepriklausomai nuo to, kokiame bausmių vykdymo institucijos struktūriniame padalinyje (ar bausmių vykdymo institucijoje) ji buvo pradėta. Tai reiškia, kad pataisos įstaigos darbas privalo būti organizuotas taip, kad nuteistojo medžiaga dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos būtų laiku perduota Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą klausimą – nuteistojo pateiktas prašymas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pasinaudojo teise būti paleistas iš kalinimo įstaigos lygtinai, t. y. 2022 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui. Direktoriaus pavaduotojas A. S. 2022 m. kovo 4 d. rezoliucija perdavė prašymą Resocializacijos skyriui tolesniam vykdymui (b. l. 4), todėl, teismo vertinimu, atsakovės atstovo argumentai, jog nebuvo pareiškėjo sutikimo taikyti intensyvią priežiūrą dėl lygtinio paleidimo (BVK 157 str. 4 d.), laikytini nepagrįstais, kadangi po minėto prašymo pateikimo buvo pradėta lygtinio paleidimo procedūra.
Atsakovės atstovo vertinimu, nors ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija būtų gavusi nuteistojo sutikimą (prašymą) taikyti jam intensyvią priežiūrą dėl lygtinio paleidimo, kaip tai numatyta BVK 157 straipsnio 4 dalyje, tai dar nereikštų, kad komisija būtų nutarusi pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, jog ginčai, susiję su lygtinio paleidimo teisėtumo vertinimu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamoje byloje teismas nevertina, ar buvo pagrindas taikyti pareiškėjui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, sprendžiamas ginčas, susijęs su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-47-492/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2070-624/2020). Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradėta pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūra nebuvo užbaigta. Neužbaigti procedūros nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas (jo pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to pareiškėjas prarado teisę į galimybę būti svarstomam Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje ir patyrė neturtinę žalą.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl Pravieniškių PN-AK (pataisos įstaigos pareigūnų) neteisėto neveikimo pareiškėjas patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų – pareiškėjo teigimu, stiprių neigiamų emocinių išgyvenimų dėl prarastos galimybės anksčiau laiko grįžti pas šeimą ir gyventi visavertį gyvenimą. Teismo vertinimu, kilusi neturtinė žala akivaizdi ir laikytina pakankamai pagrįsta. Atitinkamai konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų dvasinių ir fizinių nepatogumų ir atsakovės atstovo (jo pareigūnų) neteisėto neveikimo – neužbaigtos pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūros.
Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidžiamų vertybių pobūdį – asmens laisvė, nustatytų pažeidimų trukmę, tai, kad lygtinio paleidimo komisijai reikalingi dokumentai 2022 m. kovo 28 d. buvo pateikti vertinimo ir analizės grupės specialistui dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo, tačiau nebuvo teikiami lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. balandžio 4 d. posėdžiui, pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimas nebuvo svarstytas ir vėliau, pareiškėjas toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje dėl tokio atsakovės atstovo neteisėto neveikimo patirdamas pasekmes (neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, kilusius dėl prarastos galimybės anksčiau išeiti į laisvę ir gyventi visavertį gyvenimą, nepatogumus), teismas, įvertinęs LVAT praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir bendruosius teisės principus (LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), pripažįsta, kad 2 050 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. L. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Ž. L. (gim. 1991-07-06) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 050 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.