Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas M. D. padavė teismui skundą savo vardu ir atstovaudamas savo nepilnametį sūnų M. D. D. (toliau – pareiškėjai), kuriame prašė: panaikinti savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsakovas) 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą „Dėl prašymo“ Nr. 1.35-16/5791 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.Paaiškino, kad 2016 m. birželio 30 d. pateikė prašymą dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo. Vadovavosi Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A1-195 (toliau – ir Aprašas). Gavo 2016 m. liepos 7 d. atsakymą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjams nesuteikta teisė į paramą būstui įsigyti, nurodyta priežastis, jog pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (toliau – ir Deklaracija) šeimos grynosios pajamos 2015 m. buvo 12 798 Eur.Pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 3 d. su skundu dėl 2016 m. liepos 7 d. sprendimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kuri 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą pripažino pagrįstu, panaikino atsakovo sprendimą ir įpareigojo išnagrinėti prašymą iš naujo prieš tai gavus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) išvadą.Pareiškėjai gavo 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovo sprendimą Nr. 1.35-16/5791, kuriuo atsakovas prašymo netenkino. 2017 m. sausio 24 d. pareiškėjai pateikė atsakovui raštą „Dėl 2016-06-29 prašymo patikslinimo“, su kuriuo pateikė patikslintą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją.Pareiškėjai skundą grindė Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) principais. Teigė, kad jų pajamas atsakovas įvertino neteisingai. Pareiškėjai rėmėsi Paramos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, kuriose tuo metu buvo nurodyta, kad vertinant pajamas turi būti atsižvelgiama į grynąsias pajamas, t. y. būtina atimti visus galimus mokesčius, kitas gyventojo patiriamas išlaidas. Pareiškėjas M. D. buvo pateikęs ne tik Deklaraciją, bet ir Lietuvos mokslo tarybos pažymą Nr. 4S-651 apie priskaičiuotą darbo užmokestį 2015 metais. Aprašas įpareigojo atsižvelgti ne tik į Deklaraciją, bet ir į kitus dokumentus. Įvertinęs visus pateiktus dokumentus, atsakovas privalėjo nustatyti, jog pareiškėjų grynosios pajamos (turtas) neviršija Paramos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų dydžių. 2015 m. pareiškėjų grynosios pajamos buvo tik 11 522,26 Eur. Paaiškino, kad tik 2016 m. gruodžio 20 d. priėmus Paramos įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo 2017 m. sausio 1 d., Paramos įstatyme neliko grynųjų pajamų sąvokos. Manė, kad atsakovas nesilaikė gero administravimo principų, nes ignoravo pareiškėjų pateiktą pažymą, kurioje nurodytos pareiškėjo pajamos neatitiko Deklaracijoje esančių duomenų. Skunde taip pat nurodė argumentus dėl atsakovo vilkinimo priimti sprendimą. Atsakovas neskundė Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo, todėl privalėjo šį sprendimą įvykdyti tinkamai. Apskundimo terminas baigėsi 2016 m. spalio 14 d., o atsakovas tik 2016 m. spalio 31 d. pradėjo vykdyti šį sprendimą, kreipėsi į Ministeriją dėl išvados gavimo. Skundžiamas sprendimas taip pat buvo priimtas pažeidžiant terminus. Per tą laiką pareiškėjui M. D. suėjo 35 metai ir dėl to jis prarado jaunos šeimos statusą. Įpareigojus jį teikti naują prašymą, jam jau būtų taikomos naujos Paramos įstatymo nuostatos ir pajamos jau būtų skaičiuojamos už naują kalendorinį laikotarpį. Teismo posėdyje pareiškėjas M. D. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti tokiu būdu, kad sprendimas būtų priimtas pagal pirminio prašymo suteikti paramą padavimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes.Atsakovas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame prašė pareiškėjų skundą atmesti.Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. I-474 perdavė atsakovui patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-1291 nustatyta Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinio būsto, bendrabučių gyvenamųjų patalpų, kitų patalpų administravimo tvarka.Nesutiko su skundu ir paaiškino, kad pareiškėjas yra pateikęs Deklaraciją, kurioje nurodyta 12 798 Eur pajamų suma. Atsakovas kreipėsi į Ministeriją dėl išvados pateikimo. Ministerija 2016 m. gruodžio 2 d. raštu informavo, kad, vadovaujantis Paramos įstatymo 8 straipsnio 2 punktu bei Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) nuostatomis, asmenys, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti, privalo Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir gautas pajamas. Atsakovas nevertina pateiktos Deklaracijos duomenų ir privalo vadovautis Deklaracija. Todėl manė, kad pareiškėjai nepagrindė savo teiginio, jog atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą ir papildomai paaiškino, kad teismui panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas priimdamas naują sprendimą privalės vadovautis šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjas privalės pateikti naują Deklaraciją.