Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kuomet pareiškėjui buvo nepagrįstai nesuteikta trumpalaikė išvyka, t. y. neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. SN-22-2182, kurį buvo apskundęs Lietuvos kalėjimų tarnybai. Paties Sprendimo ar Sprendimo Nr. 2S-5215, kuris buvo priimtas vertinant Sprendimo pagrįstumą, pareiškėjas teismui neginčija, jų panaikinti neprašo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas paskutinį kartą buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (galiojančio nuo 2023 06 01) (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m, sausio 11 d. nutartimi bausmė subendrinta su kitais nuosprendžiais vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu Nr. 1-622-279/2022, pakeisto Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu Nr. 1A-633-923/2022, peržiūrėto Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Nr. T-279-308/2023, pakeista Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi Nr. 1S-623-919/2023, paskirtos galutinės subendrintos 3 metų ir 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, pridėta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirto 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metus laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos – 2024 m. sausio 11 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad nors Sprendime Nr. 2S-5215 ir pripažįstama, kad Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog trumpalaikės išvykos pareiškėjui galės būti suteiktos tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, Sprendime nėra nurodyta nei vertinta, kokių konkrečiai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 68 straipsnyje numatytų sąlygų pareiškėjas neatitiko, bet šios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės atstovės galimai atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos. Nes, BVK 68 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas atitinkantiems nuteistiesiems, kurie yra atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, išvykti į namus leidžiama vieną kartą per tris mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, nuteistiesiems, atlikusiems pusę bausmės, – vieną kartą per du mėnesius, o atlikusiems du trečdalius bausmės – du kartus per mėnesį. Ir nors pareiškėjas galimai atitiko BVK 68 straipsnio 1 dalies sąlygas, jis savo prašyme (b. l. 37), dėl kurio buvo priimtas Sprendimas (b. l. 35-36), nurodo, kad norėtų trumpalaikės išvykos nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. 9.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. 9.00 val., bet jam nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. buvo suteikta trumpalaikė išvyka, ir nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. birželio 10 d. buvo suteikta trumpalaikė išvyka (Sprendimo Nr. 2S-5215, b. l. 105-107), todėl kita trumpalaikė išvyka jam galėjo būti suteikta tik 2024 rugsėjo mėnesį, o ne jo nurodomu laikotarpiu (BVK 68 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Tai yra, nors dalis Sprendimo neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo, bet tai akivaizdžiai neturėjo jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo trumpalaikės išvykos, todėl tai negalėjo įtakoti pareiškėjo tariamai patirtos neturtinės žalos atsiradimo.

Kaip minėta, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. SN-22-2182, kurį buvo apskundęs Lietuvos kalėjimų tarnybai. Dėl pareiškėjo skundo Lietuvos kalėjimų tarnyba priėmė 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendime Nr. 2S-5215. Šie sprendimai yra įsiteisėję, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisminių ginčų dėl jų nėra, todėl teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti šių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu bei tuo pačiu konstatuoti būtinąją viešosios civilinės atsakomybės sąlygą – valstybės institucijos neteisėtus veiksmus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atlikdama teisėtus veiksmus, siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti neturtinę žalą. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jam nepagrįstai nesuteiktos trumpalaikės išvykos yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, tai yra nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.