Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-5234-918/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
2-5234-918/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
D. Š., M. Š.
Atsakovas
A. Š.
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė
Civilinė byla Nr. 2-5234-918/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02044-2013-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.1; 75.4.3.;78.2.1;77.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei,dalyvaujant ieškovei D. Š.,ieškovės atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių D. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui pritesimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. Š. pareiškė ieškinį atsakovui A. Š. prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1990-05-12 dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko M. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, priteisti 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2012 m. gruodžio ir 2013 m. sausio mėnesius, palikti ieškovei santuokinę pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui priteisti transporto priemonę FORD Siera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovė D. Š. ieškovė nurodė, kad nebepalaiko reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimą sumokėjo, kitus ieškinio reikalavimus palaikė (53-56 b. l.). Paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pastoviai girtauja, nesirūpina šeimos poreikiais, netinkamai elgiasi su šalių vaikais. Šalys turi dvi dukras: pilnametę S. Š. ir nepilnametę M. Š.. Vaikai bijo atsakovo dėl jo elgesio. Atsakovo teikiama išlaikymo suma nepakankama nepilnametės dukters poreikiams užtikrinti, atsakovas pinigus duoda nesistemingai, be to, dalis atsakovo duotų pinigų yra skiriama buto, kuriuo naudojasi atsakovas, komunaliniams mokesčiams sumokėti. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, tačiau jame dėl atsakovo elgesio ieškovė su dukterimis gyventi negali. Šiame bute gyvena atsakovas, o ieškovė su dukromis priversta gyventi pas savo tėvus name be patogumų. Butas santuokos metu nebuvo iš esmės pagerintas, jame buvo atlikti tik einamieji remonto darbai. Transporto priemonę prašo priteisti atsakovui, nes ieškovė nevairuoja, nežino, kur yra transporto priemonė. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorių neturi.

Nepilnametė ieškovė M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo palaiko. Paaiškino, kad nori gyventi su mama, kadangi būtent mama ja rūpinasi. Mama ją išlaiko, duoda kišenpinigių. Tėvas ja nesidomi, nesirūpina jos mokslais, tėvo bijo, kadangi jis dažnai būna girtas, kelia balsą, todėl bijo galimo smurto.

Ieškovės D. Š. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą, prašoma priteisti 400 Lt išlaikymo suma yra pagrįsta. Atsakovas yra agresyvaus elgesio, reikalauja iš ieškovės sumokėti jam kompensaciją už kartu pragyventus metus. Atsakovas įrodymų, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės nepateikė.

Atsakovas A. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai – atsakovas dalyvavo parengiamajame posėdyje ir pasirašė pranešimą, skiriant teismo posėdį buvo atsižvelgta į atsakovo darbo grafiką (43 b. l.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamojo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką, tačiau norėtų, kad būtų dalinamas ieškovei priklausantis butas, kadangi atsakovas darė remontą. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas smurtauja, tačiau duomenų, kad būtų kreipusis į policiją, nėra. Dukrai išlaikymui gali skirti po 250-300 Lt per mėnesį. Atsakovas kreditorių neturi. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje sutiko su ieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, nurodė, kad tokių reikalavimų tenkinimas atitiktų vaikų interesus (30-31 b. l.). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Zita Surdokaitė teismo posėdžio metu raštu pateiktą išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, dėl kitų reikalavimų bylos dalis nutrauktina.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1990-05-12 Kauno rajono Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 175 (12 b. l.). A. Š. ir D. Š. turi nepilnametę dukrą M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (13 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovės teigimu, atsakovas yra nesugyvenamo būdo, girtauja, negerbia sutuoktinės, neremia šeimos nei moraliai, nei materialiai, savo elgesiu kenkia nepilnametės dukters interesams, dukra jo bijo. Ieškovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas girtauja ir nesirūpina vaikais, patvirtino tiek nepilnametė M. Š., tiek liudytoja apklausta pilnametė šalių dukra S. Š.. Liudytoja S. Š. paaiškino, kad atsakovas pastoviai girtauja, šeima nesirūpina, yra itin kofliktiškas, išgėręs kelia balso toną, o būdamas blaivus iš viso su dukromis nebendrauja. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas vaikais nesirūpina, nėra normalaus tėvo ir vaikų tarpusavio ryšio.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas ir teismo posėdžio metu ieškovės D. Š. paaiškintas aplinkybes, ieškovės M. Š. paaiškinimus, liudytojos S. Š. parodymus, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nesirūpino vaikų auklėjimu ir išlaikymu, neprisidėjo materialiai prie šeimos poreikių, pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 str. Atsakovas aplinkybių, jog santuoka iširo dėl kitų, nei nurodo ieškovė, priežasčių, nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, kad šalių santuoka egzistuoja formaliai, jos išsaugoti nėra jokių galimybių, nei ieškovė, nei atsakovas nepageidauja taikytis.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Tai, kad atsakovas nuolat vartoja alkoholį, nesirūpina vaikais, savo elgesiu daro jiems žalą, neprisideda materialiai prie šeimos poreikių tenkinimo, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 str., 1.137 str.). Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas sudaro kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.).

Šalys dalintino nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažymos (14-16 b. l.). Nors atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam turėtų paskirta buto dalis, tačiau priešieškinio nepateikė, reikalavimo dėl dalies buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nereiškė, nors tokia teisė atsakovui buvo išaiškinta. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog santuokos metu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.) (CK 3.90 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų (ieškovių D. Š. ir M. Š. paaiškinimų, liudytojos S. Š. parodymų) matyti, kad bute buvo atlikti tik einamieji remonto darbai. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės D. Š. nuosavybė ir yra nedalintinas. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė FORD SIERRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (17-18 b. l.), atsakovės vardu transporto priemonių nėra registruota (19 b.l.). Kadangi transporto priemonė yra įgyta 2005-06-09, t.y. santuokos metu, ši transporto yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti dalijama. Nors atsakovas nurodo, kad transporto priemonės atsakovas nebeturi (42 b.l.), tačiau objektyvių duomenų, paneigiančių registrų duomenis apie nuosavybės teisę į transporto priemonę, byloje nepateikta. Ieškovė nurodo, kad transporto priemonė yra bevertė. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai transporto priemonė nėra eksploatuojama, ji turi likutinę vertę, t.y. nebeeksploatuojama neremontuotina transporto priemonė gali būti parduota transporto priemonių utilizavimu besiverčiančioms įmonėms. Nors šalys nepateikė duomenų apie transporto priemonės vertę, atsižvelgiant į tai, kad keleivinis automobilis FORD SIERRA yra 1989 metų gamybos, jo techninė apžiūra negalioja nuo 2012-01-19, automobilis nėra apdraustas privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, atsižvelgiant į vidutines tokio automobilio rinkos kainas, teismo vertinimu, šalims priklausančios automobilio vidutinė rinkos vertė yra 800 Lt. Iš ieškovės D. Š. paaiškinimų nustatyta, transporto priemone faktiškai naudojasi atsakovas, todėl po santuokos nutraukimo atsakovui natūra priteistinas automobilis FORD SIERRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas prieštaravimų dėl tokio turto padalijimo nėra pareiškęs, ieškovė kompensacijos nereikalauja (CK 3.127 str. 3 d.).

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – Š., atsakovui – Š. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja. To pageidauja ir M. Š., savo nuomonę išsakiusi teismo posėdžio metu. Nepilnametė M. Š. paaiškino, kad su mama yra artimos, su tėvu emocinio ryšio nėra, mergaitė tėvo bijo dėl jo konfliktiško charakterio. Iš nepilnametės paaiškinimų akivaizdu, kad ji dėl atsakovo elgesio šeimoje patiria stresą ir negali gyventi saugioje aplinkoje. Pažymėtina, kad M. Š. analogišką nuomonę išsakė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams apsilankius namuose ištirti buities sąlygų (32 b.l.). Duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nepilnametės noras gyventi su motina neatitinka nepilnametės interesų, nenustatyta. Nepilnametė savo nuomonę pakankamai motyvavo, duomenų, kad nepilnametės nuomonės susiformavimui įtakos galėjo turėti kiti asmenys, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesiekė, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta ne su ieškove.

Nepilnametės M. Š. dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, atsakovas nuo dukters auklėjimo yra nusišalinęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnametės M. Š. interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. Š. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Atsakovui išaiškintina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

M. Š. poreikių lentelėje nurodyta, kad užtikrinti jos poreikius kas mėnesį reikalinga apie 800 Lt suma, kurią apytiksliai sudaro 450 Lt maistui, 50 Lt avalynei, 140 Lt aprangai, 34 Lt ugdymo priemonėms, 35 Lt sveikatos priežiūrai, vitaminams, 20 Lt telefonui, 6 Lt higienos reikmenims, 20 Lt kirpėjo paslaugoms, 24 Lt mokyklos ekskursijoms.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą.

Ieškovė gauna apie 1700 Lt darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) (38-39 b.l.), iš šių pinigų gyvena pati, išlaiko nepilnametę dukrą, be to, remia pilnametę besimokančią dukrą. Atsakovo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra apie 2100 Lt (47 b.l.) Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turimus kitus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, sunkią sveikatos būklę, iš kurių būtų galimai nustatyta atsakovo sunki materialinė padėtis.

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. M. Š. yra nepilnametė, jos augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigas dukrai, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, ugdymą. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, turi visas galimybes gauti pakankamas pajamas. Iš atsakovo elgesio akivaizdu, kad jis nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, gauti didesnį darbo užmokestį. Atvirkščiai, iš elgesio bei požiūrio į vaikų išlaikymą, matyti, kad jį tenkina esama padėtis ir jis neketina imtis aktyvių veiksmų gauti didesnes pajamas. Atsakovas neįrodė, kad yra išnaudojęs visas galimybes gauti pakankamas pajamas savo vaikui išlaikyti. Pažymėtina, kad atsakovas, nesiimdamas jokių veiksmų padėčiai pakeisti, elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai nepilnametės dukros sūnų atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnametės dukters poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnametei dukrai nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant priteisiamo išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaikų poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai M. Š. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-08) iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė D. Š..

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimą sumokėjo. Ieškovei atsisakius reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 str. 3 p.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ieškovė yra sumokėjusi 144 Lt žyminio mokesčio (10 b. l.). Už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 144 Lt žyminis mokestis ( 400 Lt x 12 mėn. x 3 %) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ieškovei iš atsakovo priteistina 144 Lt žyminio mokesčio(CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 93 str. 2 d., 98 str.). Teisinės pagalbos išlaidų dydžio rašytiniais įrodymais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nepagrindė (CPK 98 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.), 30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), iš viso 174 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą 1990 m. gegužės 12 d. Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 175, santuoką dėl atsakovo A. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. Š. palikti santuokinę pavardę – Š., atsakovui A. Š. palikti pavardę – Š..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę FORD SIERRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-08) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nutraukti.

Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 144 Lt (šimtas keturiasdešimt keturi Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 174 Lt (šimtai septyniasdešimt keturi Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ „Regitra“ nuosavybės teisės į transporto priemonę pasikeitimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaA. P.