Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą bei V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas grąžintas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui tirti iš naujo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2012-05-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 13 d. 03.55 val. Naujojo Uosto g. 8A, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento, vairuotojų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 18 punktų reikalavimus.

Dėl procesinių pažeidimų. ATPK 260 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kitos žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. numatytus reikalavimus. Liudytojų vardų, pavardžių ir adresų vien tik formalus nurodymas ir jų neapklausimas yra vienas iš administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui keliamų reikalavimų, kuris laikytinas esminiu ATPK 260 str. pažeidimu. Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyti duomenys apie liudytojus bei jie apklausti, kadangi jie liudija vienokias ar kitokias aplinkybes. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo duomenis, kaip nurodyta protokole, apie pažeidimo liudytojus: A. P. ir J. P.. Kadangi jau pažeidimo padarymo vietoje surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis ginčijo pažeidimą ir nurodė, kas iš tikrųjų vairavo automobilį, akivaizdu, kad visų liudytojų parodymai šiai bylai tapo labai reikšmingi, o policijos pareigūno pareiga nustatyti tokius liudytojus bei juos apklausti, todėl visų įvykio liudytojų tik formalus nurodymas protokole, bet jų neapklausimas, laikytinas esminiu ATPK 9 str., 260 str. pažeidimu, nes tai pažeidžia jo teises į gynybą bei trukdo bylą išnagrinėti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutarime nurodyta, kad teisme apklausti liudytojai K. G. ir A. L. davė parodymus, iš kurių matyti, jog automobilį vairavo ne V. P., o K. G., todėl kitų nurodytų liudytojų apklausa galėjo ne tik patvirtinti K. G. ir A. L. duotus parodymus, bet ir būtų padėję nustatyti objektyvią tiesą byloje.

Dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., padarymo. Jis nuo pat pradžių nurodė, kad kaltės dėl nurodytų administracinių teisės pažeidimų nepripažįsta ir nurodė, kad automobilio nevairavo. Tokius parodymus jis davė ne tik į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, bet ir teikdamas paaiškinimą bei duodamas parodymus teisme. Jo parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo išsamūs, vienodi, jų proceso metu nekeitė. Teismas bylos nagrinėjimo metu apklausė tik du liudytojus - K. G. ir A. L., kurių parodymai buvo išsamūs ir neprieštaravo vieni kitų parodymams. Nors pažeidimo padarymo metu buvo nurodyti kiti įvykio liudytojai – A. P. ir J. P., galėję patikslinti įvykio aplinkybes ir patvirtinti liudytojų parodymus, tačiau šie liudytojai nebuvo apklausti policijos pareigūnų, į teismo posėdį nebuvo iškviesti ir nebuvo apklausti. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad dar iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo žinoma, jog protokole nurodyti visi įvykio liudytojai, tačiau policijos pareigūnai jų visų neapklausė, o siekiant nustatyti objektyvią tiesą, būtina buvo apklausti visus įvykio liudytojus. Liudytojas K. G. apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad tai būtent jis vairavo automobilį, tačiau policijos pareigūnai kažkodėl protokolą surašė ne K. G., bet V. P.. Liudytojas A. L. parodė, kad jis yra taksistas ir 2012-05-13 dienos naktį matė, kaip automobilį vairavo K. G., vairuotoją įsidėmėjo dėl to, kad jis vairavo pavojingai. Taigi, nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jis vairavo automobilį, esant nurodytiems procesiniams pažeidimams negalima konstatuoti, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2080-639/2011 yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinis skundas bei V. P. atskirasis skundas tenkintini iš dalies.

Kaip matyti, dėl to paties nutarimo, kuriuo V. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo grąžintas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui tirti iš naujo, proceso dalyviai padavė du skirtingus skundus, t.y. apeliacinį skundą bei atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (LVAT nutartis Nr. N3-444/06, N3-802-07). Iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas, grąžindamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui V. P. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą tirti iš naujo, savo sprendimą įformino nutarimu, o rezoliucinėje dalyje nurodyta nutarties apskundimo tvarka. Šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarime neteisingai nurodyta, jog nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi, kaip aukščiau minėta, nutartis grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti skundžiama bendra tvarka, t.y. apeliaciniu skundu per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, jog ir V. P. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimo padavė apeliacinį skundą, nors jo skundas ir įformintas kaip atskirasis skundas.

ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Iš bylos medžiagos (b.l. 2) matyti, jog V. P. administracinio teisės pažeidimo byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta 2012-05-15. Bylos informaciniame lape (b.l. 1) pažymėta, jog 2012-05-28 teismo šaukimai buvo išsiųsti pareigūnams, todėl galima daryti išvadą, jog teismas, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto V. P. atžvilgiu, esminių trūkumų, nusprendė administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas (b.l. 27-30) patvirtina, jog 2012-06-12 įvyko teisminis bylos nagrinėjimas, buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. bei liudytojai K. G., R. P., A. L.. Išklausęs pastarųjų versiją apie įvykio aplinkybes, teismas skundžiama 2012 m. birželio 12 d. nutartimi V. P. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą grąžino Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui iš naujo tirti motyvuodamas tuo, jog V. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad teisės pažeidimą matė (liudytojai) A. P. ir J. P., tačiau jie nėra apklausti, iš jų nepaimti jokie paaiškinimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti tuo atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (LVAT nutartis byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose yra suformavęs praktiką, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT nutartis bylose Nr. N3-802/2007, Nr. N444-3214/2008). Tam tikras proceso ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo protokolą jį surašiusiai Institucijai grąžino tuo pagrindu, jog ikiteisminio bylos tyrimo metu nebuvo apklausti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti teisės pažeidimą matę liudytojai A. P. ir J. P., iš jų nepaimti jokie paaiškinimai. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinis teismas sutikti negali. Taip pat negalima sutikti su V. P. teiginiu, jog vien tik liudytojų vardų, pavardžių bei adresų formalus nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole ir jų neapklausimas yra esminis ATPK 9 str., 260 str. pažeidimas. Iš V. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame nurodyta pažeidimų esmė bei kaltinimas aiškūs ir suprantami. O tai, kad protokole nurodyti liudytojai policijos pareigūnų nebuvo apklausti, nėra esminis administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Šiuo atveju apeliacinis teismas sutinka su skundų argumentais, jog teismas privalėjo imtis iniciatyvos ir iškviesti į teismo posėdį bei apklausti ne tik administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus liudytojus, bet ir pakartotinai į teismo posėdį kviesti bei apklausti įvykyje dalyvavusius policijos pareigūnus, kurie kviečiami į teismo posėdį neatvyko.

Įvertinęs bylos faktinę ir teisinę situaciją, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nepagrįsti ir tai nesudaro pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei bylos medžiagą Institucijai tirti iš naujo. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo protokolą bei bylos medžiagą Institucijai, įpareigodamas ją tirti iš naujo, grąžino be pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. kaltės klausimas pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. šiuo metu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.