- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-04
- Bylos Nr.
- ATP-21-107/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01881-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 2500 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirta dvidešimties (20) litų dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 2500 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 nutarimu V. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį už tai, kad 2012-05-13, apie 3.55 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16, 18 punkto reikalavimus, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ir negalėjo pateikti jų pareigūnams.
Apeliaciniame skunde V. P. teigia, kad savo kaltės dėl nurodytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino nuo pat pradžių, jis automobilio nevairavo. Nurodo, kad jo parodymai buvo išsamūs ir vienodi visos bylos nagrinėjimo metu. Liudytojas K. G. nuo pat pradžių parodė, kad jis (K. G.) vairavo automobilį ir paaiškino visas įvykio aplinkybes. Liudytojas A. L., kuris šiuo atveju yra pašalinis ir nepriklausomas asmuo, paliudijo matęs, kad transporto priemonę vairavo K. G., jį įsidėmėjo dėl pavojingo vairavimo, teismo posėdžio metu užtikrintai ir nedvejodamas patvirtino aplinkybę, kad transporto priemonę vairavo K. G., jį atpažino, taip pat patvirtino, kad su apeliantu jokiais giminystės ir draugystės ryšiais nesusijęs. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neatsižvelgė į teisme duotus K. G. parodymus, kad jis buvo paprašytas tą dieną išvežioti visus šventės dalyvius. Jis turi vairuotojo pažymėjimą tik pusantrų metų, savo automobilio neturi ir dažnai nevairuoja, o automobilį „Audi A8“ tą dieną vairavo pirmą kartą, todėl nebuvo įsijungęs artimųjų šviesų žibintų. Pastebėjęs, kad jį stabdo policijos pareigūnai, jis pasimetė ir išsigando. Automobilyje V. P. gėrė alkoholį, todėl iš baimės ir nepatyrimo tinkamai į pareigūnų reikalavimą sustoti nesureagavo. V. P. tvirtinimu, jokių objektyvių duomenų, kad vairuotojas su keleiviu susikeitė vietomis, nėra. Kadangi visi automobilio langai yra užtamsinti, todėl policijos pareigūnai to negalėjo matyti fiziškai. Policijos pareigūnai R. K. bei A. V. nei tarnybiniuose pranešimuose, nei apklausų teisme metu vairuotojo, kuris vairavo automobilį iki jo sustabdymo, neapibūdino. R. K. parodė, kad, būdamas tarnybiniame automobilyje, matė, kad sustojęs automobilis lingavo, jis suprato, kad vairuotojas su keleiviu keičiasi vietomis. Jiems priėjus, V. P. sėdėjo automobilio gale. Apelianto įsitikinimu, kaltinimas, padarius administracinį teisės pažeidimą, jam grindžiamas tik prielaidomis ir policijos pareigūnų nuomone bei nuojauta, kad vairuotojas su keleiviu susikeitė vietomis. Teismas aklai patikėjo policijos pareigūnų parodymais, tačiau byloje surinktais duomenimis realiai policijos pareigūnai vairuojančio automobilį asmens nematė. Automobilis galėjo linguoti dėl to, kad buvo bandoma paslėpti butelį su alkoholiu, buvo valomas išsiliejęs alkoholis, galų gale V. P., būdamas girtas, pats nepajuto, kaip atsidūrė ant galinės automobilio sėdynės. Nesavalaikis sustojimas pagal policijos pareigūnų reikalavimą ar alkoholinių gėrimų gėrimas automobilyje draudžiamas, tačiau, neturint jokių objektyvių įrodymų, apkaltinti asmenį vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam, negalima. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių, liudytojų A. L. ir K. G. parodymus be pagrindo vertino kritiškai, esą tai jie suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad jis (V. P.) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesurinkta. V. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis su V. P. reikalavimais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti, byla išnagrinėta įvertinus visas įvykio aplinkybes, prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2012-06-12, 2012-10-08 teismo posėdžiuose V. P. pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, tvirtino, kad automobilį vairavo K. G., o jis sėdėjo šalia, su savimi turėjo vyno butelį, kurį, pamatęs policijos pareigūnus, metė ant galinės sėdynės. Vynas išsiliejo. Kai automobilis sustojo, jis iš keleivio sėdynės šoko į automobilio galą paimti vyno butelį. Paaiškinimą rašyti atsisakė, nes nesuprato, dėl ko yra sulaikytas, parodymai galėjo būti netikslūs. V. P. parodė, kad tai, kaip jis lipo į automobilio galą, policijos pareigūnai galėjo matyti per veidrodėlius, todėl jiems galėjo pasirodyti, kad automobilį vairavo jis, o ne K. G.. Blaivumą tikrintis atsisakė, nes buvo pasimetęs. K. G. sakė pareigūnams, kad vairavo jis, tačiau pareigūnai K. G. blaivumo netikrino (b. l. 28–29, 64–65).
Liudytojas K. G. parodė, kad įvykio metu automobilį „Audi“ vairavo jis, kad važiavo su V. P.. Prieš tai iš (duomenys neskelbtini) į namus parvežė kitus žmones. V. P. sėdėjo keleivio vietoje, automobilio priekyje. Prie šviesoforo pamatęs policijos švyturėlius, pasuko į dešinę ir sustojo. V. P. tuo metu gėrė alkoholį, jis liepė V. P. alkoholį paslėpti. V. P. butelį padėjo ant galinės sėdynės, o kai automobilis sustojo, alkoholis išsiliejo, todėl jis liepė V. P. alkoholį išvalyti. Kai policijos pareigūnai juos sustabdė, V. P. iš priekinės keleivio sėdynės perlipo į automobilio galą. K. G. norėjo perduoti V. P. megztinį, kad jis juo išvalytų alkoholį, tačiau to padaryti nespėjo. Priėję policijos pareigūnai K. G. paklausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, jo blaivumo netikrino. K. G. pareigūnams sakė, kad vairavo ne V. P., tačiau pareigūnai liepė jiems nemeluoti. Kai pareigūnai V. P. nusivedė, jis paskambino V. P. motinai ir dar vienam žmogui, kuris atvažiavo į įvykio vietą. Liudytojas parodė, kad V. P. tėvas yra jo motinos pusbrolis (b. l. 76–77).
Teismo posėdyje liudytojas A. L. parodė, kad įvykio metu, jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jį aplenkė automobilis „Audi“, kuris buvo tamsintais galiniais langais. Automobilis staigiai stabdė. Bandydamas su šiuo automobiliu išvengti susidūrimo, jis persirikiavo į kitą juostą. Kai sustojo prie sankryžos, matė, kad automobilį vairavo K. G.. Kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas, automobilis dideliu greičiu nuvažiavo. Dispečerė pranešė, kad yra iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis apsisuko ir nuvažiavo paimti kliento. Su šiuo klientu maždaug po 10 minučių atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad minėtą automobilį „Audi“ sustabdė policijos pareigūnai. Klientas, kurį atvežė, pradėjo kalbėtis su policininkais (b. l. 76).
Iš aptartų parodymų matyti, kad liudytojas K. G., kaip ir V. P., tvirtino, kad įvykio metu automobilį vairavo K. G., tačiau tokie V. P. bei K. G. parodymai visiškai neįtikinami. Nelogiška būtų manyti, kad K. G., būdamas blaivus, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, bėgo nuo policijos pareigūnų vien todėl, kad V. P. automobilyje gėrė alkoholį. Neįtikėtina ir tai, kad K. G. V. P. liepė išvalyti automobilyje išpiltą alkoholį, nes praktiškai to padaryti nebuvo įmanoma, juo labiau panaikinti alkoholio kvapą be specialių priemonių, be to, nepaaiškinamas skubotas K. G. rūpestis staiga pasirūpinti svetimo automobilio švara. Akivaizdu, kad policijos pareigūnams sustabdžius automobilį ir K. G. prisiėmus atsakomybę už automobilio vairavimą, jokio reikalo skambinti V. P. motinai nebuvo. Šis aplinkybė patvirtina tik tai, kad K. G. V. P. motiną informavo apie tai, jog policijos pareigūnai sulaikė automobilį vairavusį neblaivų V. P..
Liudytojas A. L. bandė teismą įtikinti, kad jis matė, jog automobilį vairavo K. G., tačiau iš A. L. parodymų matyti, kad jis klientą į įvykio vietą atvežė su tam tikru tikslu, išlipęs iš automobilio klientas tuojau pat pradėjo kalbėtis su policininkais. Yra pagrindo manyti, kad važiuojant klientas A. L. papasakojo ir dėl kokios priežasties jis vyksta į įvykio vietą. A. L. to momento, kai buvo stabdomas automobilis, kuriuo važiavo V. P., nematė. V. P., liudytojų K. G. bei A. L. parodymus paneigia policijos pareigūnų R. K. ir A. V. tarnybinių pranešimų duomenys, kuriuos minėti pareigūnai patvirtino ir teismo posėdyje. Apylinkės teismas V. P., liudytojų A. L., K. G. parodymus išanalizavo ir įvertino tinkamai.
2012-05-13 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vadas R. K. nurodė, kad 2012-05-13 švyturėliu ir garsiniu signalu stabdė su neįjungtomis artimųjų žibintų šviesomis dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įsuko į (duomenys neskelbtini) kiemą ir sustojo. Matė, kaip keleivis iš priekinės keleivio sėdynės perlipo ir atsisėdo į vairuotojo sėdynę, o asmuo, vairavęs automobilį, – ant galinės sėdynės. Asmuo, vairavęs automobilį, buvo neblaivus, blaivumą tikrintis atsisakė ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento ir civilinės atsakomybės draudimo. Po pusvalandžio atvykęs vyriškis, kurio sustabdytame automobilyje nebuvo, teigė, kad gali paliudyti, jog automobilį vairavo K. G.. Patvirtinti raštu, kad jis vairavo automobilį, K. G. atsisakė (b. l. 9).
2012-05-13 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis A. V. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (b. l. 10–11).
Teismo posėdyje liudytojas R. K. parodė, kad, patruliuodami su A. V., pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę be šviesų įlėkė automobilis. Jie įsijungė švyturėlius. Automobilis „praskrido“ (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos pradėjo lėtinti greitį ir sustojo komercijos centro kieme. R. K. su kolega taip pat sustojo. A. V. išlipo iš automobilio greičiau. Einant link sustojusio automobilio buvo matyti, kad sustojęs automobilis juda. A. V. R. K. parodė, kad vairuotojas keičiasi su keleiviu vietomis. R. K. priėjo prie automobilio iš keleivio pusės. Matė, kaip keleivis lipo į vairuotojo pusę, o kaip perlipo vairuotojas, nematė. Kolega atidarė dureles ir V. P. išlaipino iš galinės automobilio dalies. Automobilio gale buvo prikrauta butelių, nebuvo vietos, kur pasidėti kojas. Išlaipintas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, atsisakė pateikti dokumentus, nenurodė savo tapatybės, elgėsi arogantiškai, norėjo susitarti, teigė, kad padės mama. Spręsti problemą, kalbėtis bandė ir į įvykio vietą atvykęs vienas iš V. P. draugų. Kadangi V. P. tikrintis neblaivumą atsisakė, todėl buvo sustabdyti du vairuotojai, kad jie šį faktą paliudytų (b. l. 66).
Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė analogiškai. Patvirtino, kad, išlipęs iš policijos automobilio, matė, kaip sustabdytos transporto priemonės vairuotojas perlipo į automobilio galo dešinę pusę, o keleivis – smulkus vaikinukas juodais drabužiais – iš priekinės keleivio sėdynės perlipo į vairuotojo sėdynę. V. P. pateikti dokumentus atsisakė, siūlė susitarti, teigė, kad mama dirba pasienio tarnyboje ir viską sutvarkys. Nuo V. P. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli, pasitikrinti blaivumą alkotesteriu piktybiškai vengė. Kito su V. P. važiavusio asmens neblaivumo netikrino, nes jis transporto priemonės nevairavo. Tas asmuo (K. G.) iš pradžių teigė, kad vairavo jis, tačiau įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą jam gresia atsakomybė, pasakė, kad nevairavo (b. l. 65).
Liudytojų R. K. ir A. V. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs. Liudytojas A. V. aiškiai matė, kad sustabdyto automobilio vairuotojas perlipo į automobilio galo dešinę pusę, o keleivis iš priekinės keleivio sėdynės perlipo į vairuotojo sėdynę. Netikėti minėtų policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Duomenų, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti V. P. apkalbėti, nėra. Tokių priežasčių nenurodė ir V. P. bei K. G..
2012-05-13 V. P. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-05-13 3.55 val. (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento, vairuotojų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, V. P. ant šio protokolo pasirašyti atsisakė, rašyti paaiškinimą atsisakė taip pat, tos aplinkybės, kad automobilį vairavo ne jis, o K. G., tai teigė teismo posėdžio metu, nenurodė (b. l. 3–7).
Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-12 nutarimą palikti nepakeistą, V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.