Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei Laurai Rudauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M. K., P. G., Valstybės įmonė Turto bankas, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai, kuriems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, į posėdį neatvyko, atsiliepimuose į pareiškimą pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad P. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. G. ir S. G. ((duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). P. G. ir B.-E. G. sudarė santuoką 1967(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Sutuoktuvių liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos sudarymo P. G. pavardė – G. A. M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. G. ir S. Š. ((duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). A. M. G. ir B. K. sudarė santuoką ((duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos sudarymo A. M. G. pavardė - K. A. M. K. ir A. K. sudarė santuoką ((duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)), po santuokos sudarymo A. M. K. pavardė - K. Radviliškio rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989-02-23 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konfiskuoto turto grąžinimo“ patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis-(duomenys neskelbtini) įpareigojamas grąžinti S. G., P., gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, svirną, klojimą, daržinę bei gyvulių vertę 3000 rub., sodyba yra (duomenys neskelbtini) kaime. 1999-05-14 Susitarimas, kuriame pasirašiusių asmenų V. V. ir A. M. K. parašų tikrumą patvirtino 1999-05-14 (duomenys neskelbtini) sen. seniūnas R. R. (eilės Nr. registre (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad A. M. K. V. V. pavedė prižiūrėti ir naudotis klojimu (duomenys neskelbtini) kaime. Šis susitarimas galios neterminuotai, kol pastatas stovės. 2023-03-16 „Priede prie 1999-05-14 susitarimo“ įrašyta, kad S. G. dukterys A. M. K. ir P. G. klojimą pardavė (pardavimo sandorį notariškai patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnija 1999-05-14 Nr. (duomenys neskelbtini)) V. V., kuris nuo 1999 m. iki šiol minėtu klojimu nepertraukiamai naudojasi, prižiūri ir remontuoja. A.M. K. ir P. G. sutinka, kad klojimas būtų registruojamas V. V. asmenine nuosavybe. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-05-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančiose ūkinėse knygose nėra nurodytas pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurią suformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra pastatas - daržinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau daržinės savininkas nėra nurodytas, ir statinys nėra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre. 2024-01-30 Valstybės įmonės registrų centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo atmestas V. V. prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nes pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimą į šį nekilnojamąjį daiktą.

11. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

12. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

14. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius, 2) paveldėjimu, 3) pasisavinant vaisius ir pajamas, 4) pagaminant naują daiktą, 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą, 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, 8) pasisavinant radinį, lobį, 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), 11) įgyjamąja senatimi, 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

15. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. CK 4.47 straipsnio 1 punkte yra nustatytas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas – sandoris. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Iš į bylą pateikto Radviliškio rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989-02-23 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konfiskuoto turto grąžinimo“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis-(duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas grąžinti suinteresuotų asmenų A. M. K. ir P. G. motinai S. G., P., gyvenamąjį namą, svirną, klojimą, daržinę bei gyvulių vertę 3000 rub., sodyba yra (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjas nurodė, jog S. G. natūra buvo grąžinti statiniai, jai tik nebuvo perduoti nuosavybę įrodantys dokumentai, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad statiniai S. G. tikrai buvo grąžinti, ji jais naudojosi, juos valdė ir / ar įregistravo savo vardu. Pareiškėjas teigia, kad įgijo nuosavybės teisę į statinį – daržinę pagal pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau pateiktas į bylą 1999 m. gegužės 14 d. Susitarimas, kuriame pasirašiusių asmenų V. V. ir A. M. K. parašų tikrumą patvirtino 1999 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) sen. seniūnas R. R. (eilės Nr. registre (duomenys neskelbtini)), patvirtina tą aplinkybę, kad A. M. K. V. V. pavedė neterminuotai, iki pastatas stovės, prižiūrėti ir naudotis klojimu (duomenys neskelbtini) kaime. Teismo vertinimu, šis Susitarimas pagal savo esmę atitinka panaudos sutartį (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), bet ne pirkimo-pardavimo sandorį (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Susitarime aiškiai įvardinta, jog A. M. K. leidžia V. V. neterminuotai naudotis klojimu, o ne šį nekilnojamąjį daiktą jam parduoda; nėra įvardinta kaina, už kurią leidžiama naudotis nekilnojamuoju turtu ar parduodamas nekilnojamasis turtas V. V. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad už nekilnojamąjį turtą, įvardintą susitarime – klojimą, jis sumokėjo 1000 litų, kaip pats teigia pareiškime, pinigų sumokėjimo aplinkybės nepatvirtino ir suinteresuoti asmenys nei savo atsiliepime į pareiškimą, nei 2023 m. kovo 16 d. „Priede prie 1999-05-14 susitarimo“, kuriame nurodė, kad klojimą pardavė V. V., tačiau, kad jis už nekilnojamąjį daiktą yra sumokėjęs pinigus nenurodė. Taip pat nėra pateikti ir dokumentai, patvirtinantys, kad A. M. K. ir P. G. perėmė statinį iš savo motinos S. G., taigi, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. K. ir P. G., buvo teisėtos daikto savininkės sandorio su pareiškėju sudarymo metu ir turėjo teisę perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą V. V. Svarbi aplinkybė yra tai, kad nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Sandorio sudarymo metu galiojęs Civilinis kodeksas (aktuali redakcija nuo 1999 m. balandžio 8 d. iki 2000 m. birželio 14 d.) įtvirtino nuostatą, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino, o šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) sen. seniūnas nevykdė notaro funkcijų ir netvirtino paties V. V. ir A. M. K. sudaryto tarpusavyje susitarimo, o tik paliudijo sandorį sudarančių šalių parašų tikrumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį daiktą sandorio pagrindu, kadangi nesudarė notarinio sandorio, be to, jo pasirašytas su A. M. K. susitarimas vertintinas kaip panaudos sutartis. Įvertinus nustatytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad 1999 m. gegužės 14 d. susitarimas yra negaliojantis, nesukuriantis pareiškėjui nuosavybės teisės. Tuo tarpu subjektyvus faktinės situacijos interpretavimas ir įstatymu nustatytos nuosavybės perleidimo tvarkos nesilaikymas negali lemti nuosavybės teisės įgijimo. Sprendžiant priešingai, ir kiti nekilnojamieji daiktai, pavyzdžiui, gyvenamieji namai, žemės sklypai ir pan. galėtų būti perleidžiami tik žodiniais ar paprastais rašytiniais susitarimais, kas lemtų neapibrėžtumą ir kontrolės trūkumą įgyjant ir perleidžiant nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nėra tenkinama pirmoji statinio valdymo nuosavybės teise sąlyga, t. y. kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – statinį - įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. Išanalizavus į bylą pateiktą medžiagą, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuotina, jog nėra jokių duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę į statinį patvirtinančius dokumentus, todėl netenkinama ir antroji statinio valdymo nuosavybės teise sąlyga, būtina pareiškėjo prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Akivaizdu, jog nesant nuosavybės teisę į statinį įrodančių dokumentų, negali būti nustatoma ir trečioji statinio valdymo nuosavybės teise sąlyga, jog nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti yra būtina dar viena sąlyga - tai, jog statinys buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Bet koks statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad statinys – daržinė, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nors kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad statiniui buvo atlikti kadastriniai matavimai ir suteiktas unikalus numeris, tačiau nėra aišku, kada ir kokios institucijos sprendimu jis buvo galutinai suformuotas. 2023 m. gegužės 19 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančiose ūkinėse knygose nėra nurodytas statinio savininkas. Pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta statinio pastatymo data – 1942 metai, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų ir paaiškinimų, kuo vadovaujantis įrašyta būtent tokia data; nėra duomenų apie statinio statytoją ir statybos pagrindą; nepateikti jokie įrodymai, kad statinys buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

18. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir nuo 1999 m. balandžio 8 d. iki 2000 m. birželio 14 d. galiojusio Civilinio kodekso 114 straipsnyje, t. y. kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastatą (statinį) ar įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra išnuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas, arba nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, arba neturėdami leidimo statybai, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto arba šiurkščiai pažeisdami statybos normas ar taisykles, neturi teisės tokiu pastatu (statiniu) ar įrenginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.). Konstatuotina, kad net tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad suinteresuoti asmenys A. M. K. ir P. G. buvo statinio savininkės Susitarimo sudarymo metu, tačiau statinys buvo pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, Susitarimas būtų laikomas neteisėtu ir negaliojančiu.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. gegužės 14 d. Susitarimu pareiškėjui buvo pavesta prižiūrėti ir naudotis klojimu, o ne daržine, kaip nurodyta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Nors pareiškėjas teigia, jog statinio pavadinimas buvo pakeistas dėl naudojimo patogumo ir aiškumo, tačiau 1989 m. vasario 23 d. Radviliškio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl konfiskuoto turto grąžinimo G. S., daržinė ir klojimas, kaip grąžinti statiniai, įvardijami atskirai, iš ko galima daryti pagrįstą išvadą, jog klojimas ir daržinė yra ne tas pats objektas.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį byloje nagrinėjamų santykių reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo V. V. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo statinį - daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), tikslu atlikti nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių įregistravimą, netenkintinas, nes neatitinka pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo sąlygų.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. <...> nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai nekilnojamąjį daiktą pirkdavę asmenys nesilaikydavo notarinės sandorio formos, tokia situacija sprendžiama būtent įgyjamosios senaties teisinio instituto pagalba (šiuo atveju nuosavybės teisę įgyti galėtų asmuo sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų), o ne kitokiomis formomis. Kita vertus, esant situacijai, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą (daržinę) nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, suinteresuotiems asmenims A. M. K. ir P. G. sutvarkius statinio registracijos klausimą, galimas ir notarinės šio statinio perleidimo sutarties sudarymas. Teismo vertinimu, būtent nurodytų veiksmų atlikimas sudarytų pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims galimybę išspręsti susiklosčiusią teisinę faktinę situaciją palankiai. Teismas pažymi, jog vienu iš situacijos sprendimų būdų siūlydamas suinteresuotiems asmenims sutvarkyti statinio - dažinės registracijos klausimą ir notariškai sudaryti sutartį, nepakeitė esamos situacijos ir niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisėtų interesų.

22. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

23. Šioje byloje teismas patyrė 17,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo, kadangi šių išlaidų suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 442-443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

V. V. pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,32 Eur (septyniolikos eurų 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.