Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų, pagal BK 144 straipsnį areštu 20 (dvidešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, šiam laikui D. D. nustatant intensyviąją priežiūrą, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su darbu ar mokymusi, įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) laikotarpį: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

D. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam solidariai iš D. D. ir akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „(duomenys neskelbtini)“ priteista 116,66 Eur (vienas šimtas šešiolika eurų 66 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, būtent: 2020 m. gruodžio 12 d. apie 4 val. 27 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiame kelio ruože, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. D. vardu, ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai; 127 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; 128 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; 129 punkto reikalavimus, pagal kuriuos gyvenvietėse visoms kelių transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, - viršino maksimaliai leistiną greitį važiuodamas 93,3-93,7 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus tokiai kliūčiai - į važiuojamąją kelio dalį greitai įžengus pėsčiajam A. P., nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, neapvažiavo A. P. ir jį partrenkė, taip sukeldamas kelių eismo įvykį, kurio metu dėl plėštinės žaizdos galvoje, dešiniųjų blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžimų, gaktikaulio abiejų pusių viršutinių ir apatinių šakų, kryžkaulio 1 slankstelio kūno ir 2 slankstelio dešinės pusės masės linijinių išilginių lūžimų, kryžkaulio - klubakaulio sąnario išsiskyrimo, nukentėjusiajam A. P. buvo sunkiai ir pavojingai gyvybei sutrikdyta sveikata.

2. Be to, D. D. nuteistas už tai, kad, būdamas pats sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, būtent: 2020 m. gruodžio 12 m. apie 4:30 val. (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. D. vardu, sukėlė kelių eismo įvykį, kurio metu partrenkė A. P. ir taip sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą nukentėjusiojo gyvybei, ir, turėdamas pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte, kuriomis nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje; taip pat 219.5 punkte, kuriomis nustatyta, kad toks asmuo taip pat turi imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, šių pareigų nevykdė, - sukėlęs eismo įvykį (partrenkęs pėsčiąjį A. P.), tyčia nesustojo ir nepagelbėjo pėsčiajam A. P., kai grėsė pavojus jo gyvybei, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, neiškvietė greitosios medicininės pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, ir kartu su vairuotu automobiliu pasišalino iš įvykio vietos.

4.4. Atsiliepime nurodoma, kad D. D. tinkamai ir pagrįstai nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vairuoti kelių transporto priemones. Po padarytos nusikalstamos veikos, sukėlusios tokius padarinius, paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė logiška ir teisinga. Vien tai, kad D. D. turi judėjimo negalią, negali būti priežastis šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti, turint omenyje, kad specialiąja teise (vairuoti transporto priemonę) D. D. naudojosi neatsakingai, gyvenvietėje važiavo dvigubai viršydamas leistiną greitį, nebūdamas atidus ir dėmesingas keliui ir aplinkai, dėl ko buvo partrenktas A. P.. A. P. ne tik, kad patyrė daugybinius sužalojimus, bet dar ir D. D. buvo paliktas, jam pasišalinus iš autoįvykio. Šių aplinkybių visuma tik pagrindžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė D. D. paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo D. D. gynėjo, jame sutinkama su D. D. nuteisimu pagal BK 144 straipsnį, tačiau ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo D. D. kaltės padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo, nesutinkama su nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir skirtais įpareigojimais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir BK 281 straipsnio 3 dalies taikymu

7. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp nuteistojo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas vertino visetą byloje surinktų įrodymų ir visus byloje esančius duomenis bei jų pagrindu darė pagrįstas išvadas. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvada, jog D. D. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, yra pagrįsta. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį ir padaryti priešingas išvadas.

8. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal aptariamą BK specialios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir atitinkamą kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą, taip pat ir jo neatsargią kaltę. Priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

9. Byloje nustatyta, kad D. D. 2020 m. gruodžio 12 d. apie 4 val. 27 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiame kelio ruože, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo maksimaliai leistiną greitį važiuodamas 93,3-93,7 km/h greičiu, ir į važiuojamąją kelio dalį greitai įžengus pėsčiajam A. P., jį partrenkė, taip sukeldamas kelių eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam A. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo išvados, kad būtent D. D. vairuojamu automobiliu, viršijant gyvenvietėje maksimalų leistiną greitį, buvo patrenktas pėsčiasis, išsamiai motyvuotos, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde jos neginčijamos. Tačiau apeliantas nesutinka su tuo, kad nuteistojo padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir mano, kad pagrindinė ir būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga buvo būtent nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

10. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog aptariamu atveju KET pažeidė ir pėsčiasis A. P.. KET 42 punkte numatyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. KET 44 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu, o KET 45 punkte,- kad nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu. Byloje nustatyta, kad A. P. į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę judėjo ne per pėsčiųjų perėją, nors pastaroji nuo vietos, iš kurios jis pateko į kelio važiuojamąją dalį, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų ir eismo įvykio vietos plano, buvo vos už keleto metrų (tikslus atstumas eismo įvykio vietos plane nenurodytas). Be to, į kitą važiuojamosios dalies pusę jis judėjo ne stačiu kampu, o skersai, matydamas iš dešinės atvažiuojančią transporto priemonę, nesustojo saugumo salelėje, kad įvertintų atstumą iki artėjančios transporto priemonės, įsitikintų, jog kirsti važiuojamąją dalį yra saugu, o bėgo per kelią. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1884 (21) konstatuota, kad nukentėjusio pėsčiojo veiksmai, - nėjo per pėsčiųjų perėją, nesustojo skiriamojoje salelėje, o bėgo skersai (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Vilkaviškio kryptimi, kada jam iš dešinės artėjo automobilis, sudarydamas pastarojo vairuotojui kliūtį, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 23-28).

11. Tačiau minėtoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, - gyvenvietėje važiavo 93,3 – 93,7 km/h greičiu, viršijančiu leistiną maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko iškilus grėsmei eismo saugumui, - pėsčiajam pradėjus bėgti link automobilio judėjimo juostos, neteko techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo, kada važiuojant nedidesniu kaip 50 km/h greičiu, pėsčiasis būtų spėjęs perbėgti automobilio važiavimo krypties eismo juostą ir šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui važiuojant nedidesniu kaip 50 km/h greičiu, nukentėjusysis pėsčiasis būtų spėjęs perbėgti automobilio „VW Passat“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo važiavimo krypties eismo juostą ir šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. (2 t., b. l. 23-28). Be to, eksperto Vytauto Šakėno 2021 m. spalio 5 d. pateiktame paaiškinime dėl specialisto išvados nurodyta, kad kadangi automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis, vairuotojui važiuojant nustatytu 93,3 – 93,7 km/h greičiu, šioje kelio eismo situacijoje atitinkamai buvo apie 97 – 97,8 m, o važiuojant leistinu maksimaliu gyvenvietėje 50 km/h greičiu – apie 38 m, darytina išvada, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas nustatytu 93,3 – 93,7 km/h ir didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, išklus grėsmei eismo saugumui, - pėsčiajam pradėjus bėgti link automobilio judėjimo juostos, - neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį iki pėsčiojo bėgimo linijos, kadangi automobilis nuo nutrenkimo vietos buvo mažesniu atstumu, negu automobilio sustabdymo atstumas. Tačiau, jeigu grėsmės eismo saugumui kilimo pradžios momentu automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, tai 37,3 – 37,5 m. atstumą iki pėsčiojo nutrenkimo vietos automobilis būtų nuvažiavęs ne per 1,44 s, o per atitinkamai 2,68 – 2,7 s, t. y., būtų sugaišęs papildomai 1,24 – 1,26 s, per kurias pėsčiasis papildomai būtų nubėgęs atitinkamai 4,9 -5 m atstumą, kurio pakaktų perbėgti (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti Vilkaviškio kryptimi ir eismo įvykis nebūtų įvykęs (2 t., b. l. 32).

13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas D. D. kaltės klausimą, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į itin didelį nuteistojo neatidumą tamsiu paros metu vairuojant automobilį. D. D. aiškino, kad nei važiuodamas į priekį (duomenys neskelbtini) gatve, nei apsisukęs važiuodamas atgal (šie manevrai vyko nepilnai minutės bėgyje) nematė nei gatvėje, nei ant šaligatvio nukentėjusiojo ir liudytojų kompanijos, nors vaizdo stebėjimo kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad tuo metu, kai D. D. vairuojamas automobilis pravažiavo link pasienio pusės, ant šaligatvio buvo žmonių. D. D. apsisukus ir važiuojant nuo pasienio pusės link miesto priekyje buvo pėsčiųjų perėja, tačiau, nežiūrint to, jis, kaip ir minėta, esant tamsiam paros metui, važiavo beveik dvigubai viršydamas leistiną maksimalų greitį, greičio nelėtino nei prieš pėsčiųjų perėją, automobilio nestabdė ir nesiėmė kitų priemonių, kad už pėsčiųjų perėjos į jo važiuojamąją dalį išbėgus nukentėjusiajam išvengtų pastarojo partrenkimo. Kadangi transporto priemonės yra laikomos padidinto pavojaus šaltiniu, todėl D. D., atsižvelgęs į tai, kad buvo tamsus paros metas ir matomumas prastesnis, nors ir buvo įjungtas gatvių apšvietimas, turėjo būti itin atidus bei apdairus, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus nei sau, nei kitiems. Vairuotojas privalo betarpiškai stebėti kelią ir matyti visas eismo juostas bei viską, kas vyksta kelyje, kad būtų išvengta eismo įvykio. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad įvykio vietoje eismo juosta, kuria važiavo nuteistasis, taip pat priešpriešinė eismo juosta, kurią kirtęs į apelianto važiavimo juostą įbėgo pėsčiasis ir kuria paskui nukentėjusįjį ėjo A. K., kuris po to sustojo saugumo salelėje, buvo tuščios. Kaip ir minėta, tuo metu buvo įjungtas gatvės apšvietimas, D. D. važiavo įsijungęs artimąsias žibintų šviesas. Esant tokiai situacijai, būdamas atidus, jis turėjo matyti, kad link jo važiavimo juostos tam neskirtoje vietoje priepriešinę juostą skersai kerta pėsčiasis, tuo sukeldamas grėsmę jo važiavimo juostoje eismo saugumui, tačiau jis, nesilaikydamas KET 128 punkto reikalavimų, į tokią keliamą grėsmę nereagavo, greičio nemažino ir nesiėmė jokių priemonių, kad išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo.

14. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo ir sunkių padarinių atsiradimo priežastis buvo būtent nuteistojo D. D. padaryti KET 9, 127, 128, 129 punktų reikalavimų pažeidimai. Byloje nustatyta, kad D. D., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį „VW Passat“, viršydamas gyvenvietėse leistiną maksimalų važiavimo greitį, į važiuojamąją kelio dalį greitai įžengus pėsčiajam A. P., o po to ir šiam pradėjus bėgti skersai važiuojamosios dalies, ir taip atsiradus kelyje matomai kliūčiai bei iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino važiavimo greičio, nestabdė automobilio, neapvažiavo pėsčiojo ir kliudė pastarąjį dešine automobilio dalimi, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu pėsčiajam A. P. dėl plėštinės žaizdos galvoje, dešiniųjų blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžimų, gaktikaulio abiejų pusių viršutinių ir apatinių šakų, kryžkaulio 1 slankstelio kūno ir 2 slankstelio dešinės pusės masės linijinių išilginių lūžimų, kryžkaulio - klubakaulio sąnario išsiskyrimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent D. D. padaryti minėti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių – eismo įvykio, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kilimo sąlyga, ir nors D. D. nenumatė, jog dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodyti padariniai, tačiau tiek pagal teismo išsamiai išanalizuotas veikos aplinkybes, tiek pagal savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo tai numatyti. Juolab kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Jeigu nuteistasis būtų laikęsis minėtų KET reikalavimų, t. y. jeigu jis tamsiu paros metu būtų buvęs pakankamai dėmesingas ir atidus, būtų neviršijęs leistino greičio, taip pat būtų atsižvelgęs, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, jis būtų galėjusi išvengti eismo įvykio ir jo metu kilusių pasekmių. Taigi pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad šiuo atveju būtent nuteistasis D. D. pažeidė minėtus KET punktų reikalavimus, tarp nuteistojo veiksmų (padarytų KET pažeidimų) bei kilusių padarinių (sunkiai sutrikdyta pėsčiojo sveikata) yra būtinasis priežastinis ryšys, ir nuteistasis veikė neatsargios kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo) forma. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje baudžiamojo įstatymo – BK 281 straipsnio 3 dalies – taikymo klaidos nepadaryta.

15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nagrinėjamos bylos įrodymų visetu, pagrįstai konstatavo ir tai, kad apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai nepašalina nuteistojo D. D. atsakomybės už dėl jo kaltės kilusį eismo įvykį ir atsiradusius padarinius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vieno eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas neatleidžia kitų eismo dalyvių, šiuo atveju gyvenvietėje važiuojančios krovininės transporto priemonės vairuotojo D. D. nuo pareigos vairuoti saugiai, neviršyti leistino greičio, pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, kaip to ir reikalauja KET 9, 127–129 punktai. Šie įpareigojimai automobilio vairuotojui nustatyti nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui.

16. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog D. D. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl šioje dalyje tenkinti apeliacinį skundą ir D. D. išteisinti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

17. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), yra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju KET pažeidė ir nukentėjusysis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusio pėsčiojo veiksmai, - nėjo per pėsčiųjų perėją, nesustojo skiriamojoje salelėje, o bėgo skersai (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Vilkaviškio kryptimi, kada jam iš dešinės artėjo automobilis, sudarydamas pastarojo vairuotojui kliūtį, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Pastebėtina, kad nors skundžiamame nuosprendyje minėti nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai neįvertinti kaip nuteistojo atsakomybę dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tačiau vertindamas padaryto nusikaltimo pavojingumą, o taip pat ir spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo, teismas visgi konstatavo, kad pats nukentėjusysis elgėsi neatsakingai ir itin rizikingai ir dėl to ženkliai sumažino nukentėjusiojo prašytos atlyginti neturtinės žalos dydį. Tokios teismo išvados yra prieštaringos. Viena vertus konstatuojama, kad nukentėjusysis elgėsi rizikingai, pats pažeisdamas KET reikalavimus, kita vertus, šios aplinkybės nevertino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies taikymą. Kadangi nukentėjusysis A. P. nėjo per pėsčiųjų perėją, nesustojo skiriamojoje salelėje, o bėgo skersai (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Vilkaviškio kryptimi, kada jam iš dešinės artėjo automobilis, sudarydamas pastarojo vairuotojui kliūtį, toks rizikingas nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos D. D. nusikalstamos veikos padarymui. Pagal BK 59 straipsnio1 dalies 6 punktą ši aplinkybė pripažintina nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Šios nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas keisti nuteistajam skirtą bausmę, tačiau ji bus vertinama sprendžiant nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrįstumo klausimą.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo

18. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam D. D. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam terminui iš esmės tik tuo pagrindu, kad jis nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Kitų motyvų, pagrindžiančių tokią teismo poziciją, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 metus 6 mėnesius vairuoti kelių transporto priemones, tinkamai neįvertino kaltininko asmenybės, jo socialinės padėties, sveikatos būklės, neįvertino paties nukentėjusiojo elgesio, o baudžiamąją poveikio priemonę taikė tik dėl to, kad D. D. savo vairuojamu automobiliu sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. D. padarytas KET pažeidimas (nustatyto maksimalaus leistino greičio viršijimas beveik dvigubai), nulėmęs eismo įvykio kilimą, yra šiurkštus, tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į tai, kad eismo įvykio kilimui turėjo ir rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys – padaryti KET pažeidimai, kas šiuo atveju pripažinta nuteistojo atsakomybę dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis po sukelto eismo įvykio nesustojo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesiėmęs visų priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo. Toks jo elgesys neabejotinai yra neatsakingas ir negali būti pateisinamas, tačiau šiuo atveju pagalbą nukentėjusiajam suteikė kartu su pastaruoju buvę draugai ir dar skaudesnių eismo įvykio padarinių buvo išvengta. Nuteistasis iš esmės pripažino visas jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, teikė paaiškinimus, tik nesutiko, kad jo padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. D. D. anksčiau neteistas. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad D. D. 2020 metais buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už mažu pavojingumu pasižyminčio administracinio nusižengimo padarymą - kad sustojęs dešiniajame kelkraštyje su užkurtu varikliu rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Taip pat administracine tvarka yra baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimų padarymu, 2016 m. – 2017 m., bet minėti pažeidimai pagal savo pobūdį taip pat nelaikytini labai pavojingais. Minėti duomenys patvirtina, kad D. D. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus ar nepaisyti įstatymų reikalavimų. (duomenys neskelbtini) bendruomenės charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų jo elgesiu seniūnijoje negauta. Duomenų, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. D. būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nėra. Šioje byloje svarbu ir tai, kad D. D. yra neįgalus, jam ilgam laikui (iki 2059 m . birželio 17 d.) nustatytas tik 15 procentų darbingumas. Po prieš daugiau nei 10 metų patirtos traumos jis juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Nežiūrint turimos negalios, jis įsidarbino. Su apeliaciniu skundu pateikta darbdavio – UAB „O.“ išduota pažyma patvirtina, kad darbo funkcijoms atlikti jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. D. D. gaunama šalpos neįgalumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija sudaro tik 296 eurus per mėnesį. ADB „(duomenys neskelbtini)“ savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog D. D. tyčia pabėgo iš eismo įvykio vietos, draudikas visas priteistas ir išmokėtas sumas vėliau išieškos iš nuteistojo. Todėl pajamų iš darbo santykių turėjimas reikšmingas siekiant sudaryti galimybę nuteistajam atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Netekus darbo, akivaizdžiai pasunkėtų jo materialinė padėtis. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ne tik darbinių funkcijų atlikimui, bet ir norint judėti tolimesniais atstumais. D. D. gyvena mažame miestelyje, tad susisiekimo viešuoju transportu infrastruktūra nėra patogi judėjimo negalią turinčiam žmogui. Esant tokioms aplinkybėms, poreikį judėti, tenkinant visus elementarius fizinius, socialinius bei medicininius poreikius, jis gali daryti tik turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Nustatytos aplinkybės apie būtinybę nuteistajam turėti teisę vairuoti transporto priemones, nemenkinant padarytų nusikaltimų pavojingumo ir jais sukeltų pasekmių, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas nuteistajam D. D. yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti bausmės tikslų, be to, tai taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu ir pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl atsižvelgusi į visas šias anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam D. D. paskirta 60 parų arešto bausmė, kad ir atidėjus jos vykdymą, yra pakankama jį nubausti; ši bausmė yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dar ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuteistajam šiuo atveju yra perteklinis, jis prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajam D. D. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl atidėjus bausmės vykdymą skirtų įpareigojimų

21. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 75 straipsniu, paskirtos galutinės 60 parų arešto bausmės vykdymą D. D. atidėjo 6 mėnesiams, šiam laikui nustatant intensyviąją priežiūrą, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su darbu ar mokymusi, o taip pat įpareigojo per visą bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) laikotarpį: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apeliantas nurodo, kad įpareigojimai neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų yra nemotyvuoti, todėl naikintini. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad minėtų įpareigojimų skyrimas išties nemotyvuotas, tačiau daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti tik vieną iš nuteistajam paskirtų įpareigojimų.

22. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio nuostatos suteikė įgaliojimus teismui, atidedant bausmės vykdymą, paskirti nuteistajam šio straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, kurios turi būti tarpusavyje suderintos. BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas nustatė galimybę skirti įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o 10 punktas - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, paminėti įpareigojimai nuteistajam galėjo būti paskirtas. Tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra motyvų, kodėl nuteistajam paskirti būtent tokie įpareigojimai, kaip jie yra susiję su padarytomis nusikalstamomis veikomis, kokią turės teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir kaip šie įpareigojimai padės pasiekti bausmės tikslus bei užtikrins nukentėjusiojo interesus.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo D. D. padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą, sukeltus padarinius, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir jam pirmosios instancijos teismo paskirtus įpareigojimus, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų yra perteklinis ir nėra būtinas, o bausmės tikslus galima pasiekti taikant kitus pirmosios instancijos teismo paskirtus įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tikslinga skirti tuomet, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro apsvaigęs nuo psichikos veikiančių medžiagų, kai yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, šių medžiagų vartojimas lemia jo neigiamą elgesį ir pan. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. Duomenų apie jo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis nėra fiksuota, be kita ko, duomenų, kad jis būtų vartojęs psichiką veikiančias medžiagas prieš nusikalstamų veikų padarymą ar jų metu taip pat nėra, kas leidžia daryti išvadą, kad toks įpareigojimas šiuo atveju perteklinis, todėl naikintinas.

24. Tačiau nuteistajam paliktinas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kadangi jis glaudžiai susijęs su nuteistajam paskirta intensyvia priežiūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas priemonių kompleksas, tai yra intensyvi priežiūra ir BK 75 straipsnio 5 dalyje 8 punkte numatytas įpareigojimas, yra tinkamai individualizuotas, todėl, manytina, galės paveikti nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme bei įgyvendinti bausmės tikslus. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei nuteistajam būtų paskirti tokie įpareigojimai, kurie niekaip nevaržytų jo laisvių, BK 75 straipsnio 1 dalies taikymas suponuotų tik formalų ir deklaratyvų poveikį nuteistajam. Šiuo atveju įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, aptartų D. D. asmenybės, sveikatos būklės ypatumus, jam teismo nustatyta pareiga padės užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti nuteistajam D. D. paskirtos pareigos.

Dėl solidariosios atsakomybės

25. Skundžiamu nuosprendžiu, iš dalies tenkinus nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteistas solidariai iš D. D. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“. Nors nuosprendis šioje dalyje ir neskundžiamas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtį – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas, - pasisako ir dalyje dėl solidariosios atsakomybės.

26. Pagal BPK 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė įstatymo nustatytais atvejais privalo būti draudžiama. Šiuo atveju civilinė atsakomybė turi būti draudžiama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254 ir 6.987 straipsniai). Taigi, kilus eismo įvykiui, priklausomai nuo žalos dydžio, iš esmės yra du asmenys, kuriems gali kilti pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Vadovaujantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šioje byloje D. D. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko - ADB „(duomenys neskelbtini)“.

27. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur, o turtinės žalos dydis – 116,66 Eur, t. y., dydžiai, kurie neviršija transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo teisinio pagrindo žalos atlyginimo priteisti iš nuteistojo D. D., kadangi nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršijančią draudimo sumos ribų, kilo tik draudikui, t. y. draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto žalos atlyginimo klausimo, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria turtinės ir neturinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo A. P. naudai buvo priteistas solidariai iš D. D. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“. 116,66 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistinas tik iš ADB „(duomenys neskelbtini)“. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo D. D. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti D. D., vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam A. P. solidariai iš D. D. ir ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 116,66 Eur (vienas šimtas šešiolika eurų 66 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti ir nuosprendžiu A. P. nustatytą 116,66 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 66 ct) turtinės žalos bei 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš civilinės atsakovės – ADB „(duomenys neskelbtini)“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.