- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- 1-159-633/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48464-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Civilinis ieškovas
- A. P.
- Kaltinamasis
- D. D.
- Advokatai
- Romualdas Matonis
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Karčiauskienei, gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
D. D., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs ir išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, nedarbingas ir nedirbantis – praradęs 85 proc. bendrojo darbingumo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir 144 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis D. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, būtent :
2020 m. gruodžio 12 d., apie 4 val. 27 min., Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., J. Basanavičiaus gatvėje, prie pastato Nr. 54, tiesiame kelio ruože, neatsargiai vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. D. vardu, ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai; 127 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; 128 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams; 129 punkto reikalavimus, pagal kuriuos gyvenvietėse visoms kelių transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, - viršino maksimaliai leistiną greitį važiuodamas 93,3-93,7 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus tokiai kliūčiai - į važiuojamąją kelio dalį greitai įžengus pėsčiajam A. P., nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, neapvažiavo A. P. ir jį partrenkė, taip sukeldamas kelių eismo įvykį, kurio metu dėl plėštinės žaizdos galvoje, dešiniųjų blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžimų, gaktikaulio abiejų pusių viršutinių ir apatinių šakų, kryžkaulio 1 slankstelio kūno ir 2 slankstelio dešinės pusės masės linijinių išilginių lūžimų, kryžkaulio - klubakaulio sąnario išsiskyrimo, nukentėjusiajam A. P. buvo sunkiai ir pavojingai gyvybei sutrikdyta sveikata.
Tuo D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.
2. Be to, kaltinamasis D. D., būdamas pats sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, būtent :
2020 m. gruodžio 12 m., apie 04:30 val., Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., J. Basanavičiaus g., prie pastato Nr. 54, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. D. vardu, sukėlė kelių eismo įvykį, kurio metu partrenkė A. P. ir taip sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pavojingą nukentėjusiojo gyvybei, ir, turėdamas pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte, kuriomis nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje; taip pat 219.5 punkte, kuriomis nustatyta, kad toks asmuo taip pat turi imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, šių pareigų nevykdė, - sukėlęs eismo įvykį (partrenkęs pėsčiąjį A. P.), tyčia nesustojo ir nepagelbėjo pėsčiajam A. P., kai grėsė pavojus jo gyvybei, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, neiškvietė greitosios medicininės pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, ir kartu su vairuotu automobiliu pasišalino iš įvykio vietos.
Tuo D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
3. Kaltinamasis D. D. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog dėl BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusio palikimo pavojingoje padėtyje) padarymo kaltu prisipažįstantis visiškai ir kad dėl to gailisi, o dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos (dėl sukėlimo kelių transporto eismo įvykio, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusio sveikata) – kaltu neprisipažįstantis, kadangi, jo, kaltinamojo, vertinimu, dėl kelių transporto eismo įvykio kilimo ir pasekmių nukentėjusio sveikatai atsiradimo yra kaltas pats vienas nukentėjusysis. Nors jis ir visiškai pripažįstantis jam, kaip automobilio vairuotojui, inkriminuojamus byloje Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus, tačiau jis, kaltinamasis, manantis, jog autoįvykis įvyko ne dėl šių jo pažeidimų, tačiau dėl paties nukentėjusio pėsčiojo padarytų kitų Kelių transporto eismo saugumo taisyklių reikalavimų (draudimų) pažeidimų (per gatvę staiga bėgo bei tai darė ne pėsčiųjų perėjoje, tuo sudarydamas kliūtį jo vairuotam automobiliui). Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, jog nusikaltimų įvykio metu vairavo jam naudotis nupirktą ir perduotą tėvo ir jo vardu įregistruotą automobilį „VW Passat“ su automatine pavarų dėže, kad jam yra nustatyta ir daugiau apribojimų vairavimui (dėl rankinio stabdžio ir rankinio akceleratoriaus) teigia nežinojęs, vairuotojo egzaminus laikęs specialioje mokykloje neįgaliesiems Kėdainių m., sėdimoje padėtyje jo sveikatos būklė, kaip pats teigia, leidžianti naudotis ir kojiniu stabdžiu bei kojiniu akceleratoriumi. Automobilį jis vairavo blaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) pavargęs taip pat nebuvo. Grįždamas po kelionės į namus, jis važiavo pagrindine Kybartų m. J. Basanavičiaus gatve miestelio centro ir pasienio su Rusija link, važiuodamas šia kryptimi, jis nei gatvėje, nei ant jos šaligatvių nukentėjusiojo ir liudytojų kompanijos teigia nematęs. Taip nuvažiavęs iki miestelio autobusų stoties, gatvėje apsisuko ir važiavo atgal (priešinga Vilkaviškio m. kryptimi). Ar tuo metu veikė dirbtinis gatvės apšvietimas, neprisimenantis, tačiau gatvėje tamsu nebuvo, kritulių – taip pat, važiavimo sąlygos buvo geros, matomumo į priekį jam niekas neribojo, jis buvo įjungęs artimąsias automobilio žibintų šviesas, tačiau koks buvo faktinis matomumas iš jo, vairuotojo, vietos teigia negalintis pasakyti. Gatvės vieta, kur įvyko autoavarija, yra tiesiame jos ruože su nedidele nuokalne jo važiavimo (Vilkaviškio m.) kryptimi. Po apsisukimo jis pradžioje staigiai didino greitį, tačiau artėdamas prie avarijos vietos jau važiavo daugmaž tolygiai (vienodu greičiu), pripažįstantis, kad jo vairuoto automobilio greitis artėjant prie avarijos vietos buvo didesnis nei 50 km/val., neginčijantis, jog jis galėjo siekti ir daugiau kaip 90 km/val., kaip byloje yra apskaičiavę ekspertai. Kodėl miesto centrine gatve važiavo tokiu dideliu greičiu, paaiškinti negalintis, tam poreikio nebuvo, gal norėjęs išbandyti automobilio galimybes. Jis nesitikėjęs gatvėje priekyje sutikti pėsčiųjų, nors žinojęs, nes Kybartų m. nuolat gyvena, kad jo važiavimo kryptimi kaip tik yra pėsčiųjų perėja, ir ne viena, artėdamas prie jų, važiavimo greičio nemažino, pėsčiųjų ar kt. kliūčių gatvėje teigia nematęs. Staiga ir netikėtai per keletą metrų iki automobilio priekio jis pastebėjo raudona striuke apsirengusio žmogaus siluetą, ar šis judėjo, kaip ir kokia trajektorija, teigia nespėjęs pastebėti. Jis, kaltinamasis, taip pat nespėjęs stabdyti, sukti vairą ar kitaip į tai sureaguoti, - pajuto smūgį į minėtą pėsčiąjį, kurį kliudė automobilio priekiu, daugiau dešine (keleivio) puse, ką byloje yra patvirtinę ir ekspertai, kaip po smūgio judėjo nukentėjusiojo kūnas ir kur nukrito, teigia nematęs, tačiau pripažįstantis supratęs, jog partrenkė žmogų. Po smūgio kiek atleido akceleratorių, tačiau nestabdė ir nesustojo, nuvažiavo toliau ir atgal į avarijos vietą nebegrįžo ir vėliau. Taip pasielgė išsigandęs to, kas atsitiko, pripažįsta žinojęs Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus tokiu atveju sustoti, pranešti policijai, suteikti ir (ar) iškviesti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiems ir kt., jis nematęs ir nežinojęs, ar aplink avarijos vietą yra galinčių suteikti ar iškviesti pagalbą nukentėjusiam ir kitaip juo pasirūpinti žmonių. Iš avarijos vietos jis parvažiavo į namus, apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad sulankstytas variklio dangtis, nulaužtas ir ant laidų kabojęs dešinės pusės atgalinio vaizdo veidrodėlis, įlenktos priekinės dešiniosios (keleivio) durys, sulankstytas priekinis valstybinio numerio ženklas, sutrūkę ir išbirę plastikinės grotelės iš priekinio bamperio. Jis pats toliau įstatė kitas turėtas atsargai groteles į bamperį, taip pat pakeitė kitu nulaužtą veidrodėlį bei sukeitė vietomis valstybinio numerio ženklus - sulankstytą priekinį perdėjo ant galo, o iš ten sveiką - ant priekinio bamperio. Taip elgęsis taip pat iš išgąsčio to, kad atsitiko. Kadangi pats pakeisti sulankstytą variklio dangtį dėl turimos negalios nepajėgė, iš namų telefonu išsikvietė į tėvo Kybartų m. turimas automobilių ardymo ir taisymo dirbtuves mechaniką liudytoją M. G., kuris jo prašymu nuėmė sulankstytą dangtį nuo jo vairuoto automobilio ir jį pakeitė kitu sveiku nuo analogiško dirbtuvėse ardomo kito automobilio (dangčius sukeitė). Jis liudytojui M. G. prisipažino, jog naktį Kybartų m. naudojamu automobiliu padarė autoavariją, tačiau detalių jam nepasakojęs. Tą patį rytą apie 10 val. tose pačiose tėvo dirbtuvėse jį ir surado policija, pareigūnams prisipažinęs, jog gatvėje kliudęs pėsčiąjį ir iš išgąsčio jį palikęs be pagalbos, parodęs ir atidavęs pakeistus sugadintus avarijoje variklio dangtį bei veidrodėlį. Nei nukentėjusiojo, nei įvykio liudytojų jis nepažįstantis, jokių santykių su jais neturėjęs.
4. Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad įvykio vakarą ir naktį su draugais E. M. ir R. Ž., taip pat pussesere Ž. G. buvo atvykę į Kybartų m. pasisvečiuoti pas Ž. G. draugę K. A.. Pastarosios namuose visi, išskyrus pačią K. A., vartojo alkoholį (alų ir degtinę), pats teigia jautęs lengvą apsvaigimą. Kiek vėliau visi kažkur stoties rajone susitikę su pažįstamu A. K., su juo dar kažkiek išgėrę, po to visi būriu ėję į degalinę nusipirkti rūkalų Marijampolės (Vilkaviškio) m. kryptimi. Po apsipirkimo visi pasuko atgal link stoties (pasienio), iš kur buvo atėję, E. M. ir R. Ž. perėjo į kitą gatvės pusę ir toliau šaligatviu ėjo ta pačia kryptimi kaip ir jie, pasilikę ir grįžę šaligatviu ta pačia puse, kur yra degalinė ir stotis. Kiek paėjus, pamatė, kad priešingoje gatvės pusėje ėmė kivirčytis jo draugai liudytojai R. Ž. ir E. M., todėl jis nusprendęs prieiti ir juos išskirti, tam jam reikėjo pereiti gatvę. Prieš žengdamas į gatvę apsidairė, matė visai netoli dešinėje (pasienio) pusėje (buvusia judėjimo kryptimi) pažymėtą pėsčiųjų perėją, tačiau toliau iki pat jos nėjo, - likus keliems metrams iki jos, perėjos, žengė į važiuojamąją kelio dalį ir sparčiu bei vienodo tempo žingsniu ėjo iki maždaug vidurio gatvės, nei kaltinamojo, nei kitų automobilių gatvėje nesimatė, todėl buvo įsitikinęs, jog ir šioje vietoje pereiti gatvę jam bus saugu, ėjo beveik statmenai gatvės ašinei linijai. Kai jis beveik jau pasiekė horizontaliai (ant asfalto dangos) pažymėtą priešingos krypties transporto srautus skiriančią salelę (buvo maždaug gatvės važiuojamosios dalies viduryje), iš dešinės (pasienio) pusės pamatė atvažiuojantį link jų (Vilkaviškio m. kryptimi) sidabrinės spalvos lengvąjį automobilį 5-osios serijos „VW Passat“, pastebėjimo momentu iki automobilio buvo manantis maždaug 100 m. atstumas, jis manęs, jog automobilis važiuoja saugiu leistinu mieste greičiu, todėl jis spėsiantis saugiai perbėgti likusią gatvės dalį (automobilio važiavimo juostą). Žengęs kelis žingsnius, suprato, kad automobilis važiuoja ir artėja prie jo labai greitai, kad jis nebespėja pasiekti šaligatvio, tačiau nebespėjo nieko imtis – automobilis jį nutrenkė, jis prarado sąmonę, toliau atsimena tik ligoninę. Pripažįstantis, kad būdamas pėsčiuoju ir per gatvę bėgdamas bei tai darydamas ne pėsčiųjų perėjoje, jis irgi pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, tačiau pagrindine (būtinąja) sąlyga autoavarijai kilti, jo nuomone, buvo ne jo, nukentėjusiojo pėsčiojo, tačiau automobilio vairuotojo, kaltinamojo, veiksmai. Iki bylos nagrinėjimo teisme nukentėjusysis su juo nesusitiko, neatsiprašė, žalos atlyginimo nei pats, nei per kt. asmenis nepasiūlė.
5. Liudytojas R. Ž. patvirtino, kad nusikaltimų įvykio metu Kybartų m. su nukentėjusiuoju ir liudytojais K. A., Ž. G., E. M. bei A. K. ėjo atgal į K. A. namus pagrindine miestelio gatve nuo degalinės, kur pirko rūkalų, link pasienio, jis su E. M. perėjo į kitą gatvės pusę, kur ėmė pyktis, likusi kompanija ėjo šaligatviu kita puse, ta pačia, kur yra degalinė, gatvė ir šaligatviai buvo apšviesti žibintais, matomumas buvo geras. Kilus kivirčui tarp jo ir E. M., pamatė, kad link jų per gatvę iš priešingos pusės ateina nukentėjusysis ir kiek nuo jo atsilikęs A. K.. Kai šie buvo maždaug gatvės viduryje, pasirodė nuo pasienio pusės su artimomis žibintų šviesomis atvažiavęs sidabrinės spalvos universalo kėbulu lengvasis automobilis „VW Passat“, tarp nukentėjusiojo su A. K. ir automobilio buvo pažymėta pėsčiųjų perėja, nuo pirmųjų (A. P. ir A. K.) iki jos, perėjos, buvo vos keli metrai. A. K. sustojo ant gatvės vidurio pažymėtos salelės, o nukentėjusysis toliau bėgo ta pačia trajektorija per likusią iki jų su E. M. gatvės važiuojamąją dalį (eismo juostą link Marijampolės (Vilkaviškio) m.), tačiau automobilis važiavo ir priartėjo labai greitai, nukentėjusysis nespėjo perbėgti ir automobilio priekiu, daugiau dešine puse buvo kliudytas ir nusviestas į jų su E. M. pusę, o pats automobilis nesustojęs nuvažiavo ir į avarijos vietą negrįžo, iki susidūrimo vairuotojas greičio ne kiek nemažino, nestabdė, vairo nesuko. Nukentėjusysis buvo netekęs sąmonės, liudytojos K. A. su Ž. G. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą.
6. Liudytoja K. A. teisiamajame posėdyje patvirtino iš esmės tas pačias nusikaltimų įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas R. Ž., papildomai pareikšdama, jog įvykio metu buvusi visiškai blaivi, kad ji avarijos vietoje atpažinusi nukentėjusį partrenkusį automobilį vairavusį kaltinamąjį D. D., kurį kaip to paties miestelio gyventoją pažįstanti apie 1 m. laiko.
7. Liudytoja Ž. G., kurios parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtino iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytojas R. Ž., papildomai pareikšdama, jog po avarijos praėjus kuriam laikui iš pažįstamų girdėjusi, jog nukentėjusį partrenkusį automobilį vairavo Donatas, miestelyje pažįstamų pravardžiuojamas (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis tai kaltinamojo vardas ir pravardė) (1 t., b. l. 121-122). Liudytojas E. M., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti ta pačia BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje pareiškė, jog neprisimenantis absoliučiai jokių nagrinėjamo nusikaltimų įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 142-143).
8. Liudytojas M. G., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtino, kad dirba mechaniku Kybartų m. Gedimino g. 30 įsikūrusiose kaltinamojo tėvo R. D. automobilių ardymo ir remonto dirbtuvėse, nusikaltimų įvykio rytą apie 7.40 val. jam telefonu paskambinęs kaltinamasis paprašė atvykti į dirbtuves, ką jis ir padarė. Kaltinamojo D. D. automobilis, kuriuo šis atvyko, buvo apgadintas – sulankstyti variklio dangtis, priekinis dešinės pusės sparnas bei tos pačios pusės priekinės durelės, o vėliau juo važiuojant paaiškėjo, jog buvo apgadintas ir pakeistas kitu elektra valdomas dešinės pusės veidrodėlis. Kaltinamasis jam teigė, jog nakties metu Kybartų m. J. Basanavičiaus gatvėje jis kažką (šmėstelėjusį raudonai) kliudė automobiliu ir nesustojęs nuvažiavo. Kaltinamojo prašymu jis nuėmė nuo jo automobilio apgadintą variklio dangtį ir vietoje jo uždėjo kito dirbtuvėse ardomo analogiško modelio ir spalvos automobilio sveiką dangtį (juos sukeitė) (1 t., b. l. 146-147).
9. Liudytojas R. D., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtino, jog nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykio metu kaltinamojo, jo sūnaus D. D., vairuotą automobilį „VW Passat“ su automatine transmisija jis nupirko ir įregistravo savo vardu, tačiau perdavė valdyti ir naudotis turinčiam judėjimo negalią (negalinčiam stovėti ir vaikščioti) sūnui, kaltinamajam, kuris turi vairuotojo pažymėjimą, vairuotojų egzaminus laikė Kėdainiuose specialioje mokykloje, kur rengiami būsimi vairuotojai su fizine negalia, jam nežinoma, kad sūnui būtų nustatyta daugiau kokių tai apribojimų vairuojant. Automobilis avarijos metu buvo techniškai tvarkingas (1 t., b. l. 151-152).
10. Liudytoja S. M., kurios parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtino, kad kartu gyvenantis kaltinamasis, jos brolis, nusikaltimų įvykio vakarą buvo išvykęs iš namų savo naudojamu automobiliu „VW Passat“, grįžo tik naktį, atrodė pasikeitęs ir perbalęs, jos paklaustas, kas jam nutikę, brolis nieko nepaaiškino, apie avariją nepasakė, ką toliau šis veikė , ji nemačiusi, nes miegojusi (1 t., b. l. 157-158).
11. Liudytojas A. B., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies tvarka, byloje patvirtino, jog atskirai gyvenantis kaltinamasis, jo brolis, nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykio naktį, kaip vėliau suprato po autoavarijos, jam skambino telefonu, tačiau jie nesikalbėję, nes jis, A. B., buvo išjungęs aparato garsą ir skambučio negirdėjęs, o ryte neperskambinęs. Vėliau bandė klausinėti kaltinamąjį apie avariją, tačiau šis nenorėjęs apie tai kalbėtis ir nieko nepasakojęs (1 t., b. l. 160-161).
12. 2020 m. gruodžio 12 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad eismo įvykis įvykęs Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. J. Basanavičiaus gatvėje ties pastatu Nr. 54, kelio A7 „Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas“ 41-ame kilometre, įvykio rūšis – transporto priemonės susidūrimas su pėsčiuoju (įvykio vietoje nei transporto priemonės, nei pėsčiojo nėra), eismo reguliavimo būdas – kelio ženklais ir horizontaliu ženklinimu ant asfaltuotos važiuojamosios dalies dangos, pastaroji apžiūros metu šlapia, bendras važiuojamosios dalies plotis – 17 m., skiriamosios priešpriešinius eismo srautus juostos plotis – 8,5 m., įrengta po vieną eismo juostą abiem kryptimis, abejose važiuojamosios dalies pusėse įrengti šaligatviai. Eismo įvykio vietos zonoje be kitų galioja ir kelių eismo ženklai Nr. 612 „Gyvenvietės pradžia“ bei Nr. Nr. 533, 534 „Pėsčiųjų perėja, taip pat horizontalūs važiuojamosios kelio dalies dangos paženklinimai Nr. 1.11.1 „Pėsčiųjų perėja/zebras“, Nr. 1.15 „užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas“ (skirianti priešinius eismo srautus salelė). Matomumas iš lengvojo automobilio vairuotojo vietos : įjungus artimųjų šviesų žibintus – 20,95 m., o tolimųjų – 34,10 m. Judant nuo miestelio centro kryptimi link Marijampolės (Vilkaviškio) m., pirmiausiai privažiuojama kelio ženklais ir zebru abiem judėjimo kryptimis pažymėta pėsčiųjų perėja, šioje vietoje priešinius eismo srautus skiria betono trinkelėmis grįsta salelė, kuri toliau Marijampolės (Vilkaviškio) m. kryptimi pereina į užbrūkšniuotą priešinius eismo srautus skiriančią juostą, pažymėtą horizontaliai ant asfalto dangos. Maždaug nuo užbrūkšniuotos skiriamosios juostos pradžios Marijampolės (Vilkaviškio) m. kryptimi 42,90 m. ilgiu ir 8,50 m pločiu (išvedant stačiakampį) ant važiuojamosios kelio dangos eismo juostoje Marijampolės (Vilkaviškio) m. kryptimi yra išsibarstę lengvojo automobilio rūko žibinto, plastikinių išorinės apdailos ir kt. detalių nuolaužos. Maždaug už 2 m. nuo nuolaužų išsibarstymo zonos pradžios, dešinėje (žiūrint Marijampolės (Vilkaviškio) m. kryptimi) iškart už pastato Nr. 54 į dešinę yra šalutinė gatvė su 10,80 m pločio važiuojamąja dalimi taip pat su asfalto danga, abiejų šių gatvių sankirtos zonoje rastos panašios į žmogaus kraują dėmės. Apžiūros metu paimtas ėminys iš minėtų į žmogaus kraują panašių dėmių, taip pat surinktos rūko žibinto, plastikinių detalių ir kt. nuolaužos iš aukščiau aprašytos jų išsibarstymo ant važiuojamosios gatvės dalies zonos (1 t., b. l. 28-49).
13. 2021 m. vasario 25 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal klinikinius (medicininių dokumentų) (1 t., b. l. 92-99) duomenis nukentėjusiajam A. P. konstatuota dešiniųjų blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžimai, gaktikaulio abiejų pusių viršutinių ir apatinių šakų, kryžkaulio 1 slankstelio kūno ir 2 slankstelio dešinės pusės masės linijinis išilginis lūžimai, kryžkaulio-klubakaulio sąnario išsiskyrimas, plėštinė žaizda galvoje. Visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. gruodžio 12 d. įvykusios autoavarijos ir artimu vienas kitam metu, kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio kėbulo dalimis, o taip pat nukentėjusiam krentant ir kontaktuojant su kelio nelygumais. Plėštinė žaizda galvoje nukentėjusiajam sukėlė nežymų, blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai – nesunkų, o dubens kaulų lūžimai – sunkų ir pavojingą nukentėjusio gyvybei (dėl dubens žiedo vientisumo suardymo) sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 107-108).
14. 2021 m. vasario 5 d., atliekant reikšmingų bylai objektų apžiūrą, buvo peržiūrėti Vilkaviškio r. sav., Kybartų m. vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis J. Basanavičiaus g. 33 (2 vnt.) ir J. Basanavičiaus g. 17 (2 vnt.) padaryti bylai reikšmingu laikotarpiu įrašai, kuriuose yra objektyviai užfiksuoti nagrinėjamai bylai reikšmingi duomenys : 1) įraše Kybartai-33-xxxxxx fiksuotas juodai-baltas vaizdas išilgai J. Basanavičiaus gatvę Marijampolės (Vilkaviškio) m. kryptimi, pavadintas „seniūnija“ (kamera pastatyta priešingoje gatvės pusėje – kairėje žiūrint Marijampolės (Vilkaviškio ) m. kryptimi), matoma, kad gatvėje įjungtas ir veikia dirbtinis žibintų apšvietimas. 04:26:31 val. laiku užfiksuota, jog pastarosios (vaizdo kameros) pusės šaligatviu (pasienio link) į kameros aprėpiamą lauką ateina du vaikinai ir dvi merginos. 04:27:07 val. laiku – ta pačia kryptimi (pasienio link) pravažiuoja šviesios spalvos universalo kėbulu lengvasis automobilis, 04:27:14 val. iš kameros fiksavimo lauko išeina ir nueina šaligatviu pirmiau eita kryptimi minėti pėstieji, 04:27:38 val. kita gatvės puse, priešingo eismo (Marijampolės (Vilkaviškio) m. kryptimi) juosta pravažiuoja šviesios spalvos universalo kėbulu lengvasis automobilis, labai panašus į prieš tai pravažiavusį priešinga (pasienio) kryptimi). Pravažiavus šiam automobiliui, toje pačioje gatvės pusėje, važiuojamojoje jos dalyje prie šaligatvį atskiriančios žaliosios zonos atsiranda į žmogaus kūną panašus siluetas, kuris dar kiek juda link žalios zonos ir sustoja. Automobilis nesustodamas nuvažiuoja tiesiai ankstesne savo važiavimo (Marijampolės (Vilkaviškio) m.) kryptimi; 2) įraše Kybartai-34-xxxxx fiksuotas vaizdas skersai J. Basanavičiaus gatvę pastato J. Basanavičiaus g. 54 (miesto seniūnijos) kryptimi, pavadintas „paštas“ (kamera pastatyta maždaug toje pačioje vietoje kaip ir pirmoji Kybartai-33-xxxx), įraše matomas įjungtas dirbtinis gatvės bei ir papildomas pėsčiųjų perėjos zonos žibintų apšvietimas. 04:27:07 val. užfiksuotas nuo Marijampolės (Vilkaviškio) m. pusės link pasienio gatve pravažiavęs šviesios spalvos universalo kėbulu lengvasis automobilis, 04:27:23 val. užfiksuotos tolumoje link pasienio gatvės važiuojamojoje dalyje apsisukančio ir priešinga kryptimi ir eismo juosta, t. y. nuo pasienio link Marijampolės (Vilkaviškio) m. artėjančio automobilio žibintų šviesos, 04.27:32 val. užfiksuotas į gatvės važiuojamąją dalį nuo šaligatvio įžengiantis raudonos spalvos striuke vilkintis vaikinas (kitais bylos duomenimis – nukentėjusysis A. P.), 04:27:33 val. jam iš paskos į važiuojamąją gatvės dalį įžengia antras tamsia striuke vilkintis vaikinas (kitais bylos duomenimis – A. K.), abu jie įžengia ir sparčiu žingsniu eina skersai gatvės iš dešinės į kairę (žiūrint pasienio kryptimi), tai daro už pėsčiųjų perėją žyminčio zebro ribų (jo dar nepriėję iš Marijampolės (Vilkaviškio) m. pusės), kai asmenys prieina maždaug iki priešinius eismo saugumo srautus skiriančios juostos (saugumo salelės), tamsia striuke vilkintis vaikinas sustoja, o raudona striuke vilkintis nesustoja ir toliau ima bėgti ta pačia kryptimi (link pastato Nr. 54) skersai jau priešingos krypties (nuo pasienio link Marijampolės (Vilkaviškio) m.) eismo juostos. 04:27:36 užfiksuotas raudona striuke vilkėjusio pėsčiojo kliudymas šviesios spalvos universalo kėbulu automobiliu, atvažiavusiu nuo pasienio Marijampolės (Vilkaviškio) m. kryptimi, - pėsčiasis „verčiasi“ per automobilio variklio dangtį, toliau per visą automobilio stogo ilgį ir krenta už automobilio į priešingą pusę nei fiksuojanti vaizdo kamera, iš inercijos kūnas dar ritasi ir sukasi, kol sustoja ant važiuojamosios dalies asfalto dangos; 3) įraše Kybartai-35-xxxxx fiksuotas vaizdas skersai J. Basanavičiaus gatvę miesto bažnyčios kryptimi iš priešingos J. Basanavičiaus gatvės pusės (ten įrengta vaizdo kamera), pavadintas „bažnyčia“, įraše matomas įjungtas dirbtinis gatvės bei ir papildomas sekančios nuo autoavarijos vietos pasienio kryptimi pėsčiųjų perėjos zonos žibintų apšvietimas, 04:27:14 val. užfiksuotas atvažiuojantis nuo Marijampolės (Vilkaviškio) m. pusės šviesios spalvos universalo kėbulu lengvasis automobilis, kuris pervažiavęs pėsčiųjų perėją, iškart už jos apsisuka gatvės važiuojamojoje dalyje ir toliau nuvažiuoja priešinga kryptimi ir priešinio eismo juosta (link Marijampolės (Vilkaviškio) m.); 4) įraše Kybartai-36-xxxxx fiksuotas vaizdas išilgai J. Basanavičiaus gatvę pasienio kryptimi iš maždaug tos pačios vietos (įrengta kamera) kaip ir prieš tai aprašytas kameros Kybartai-35-xxxxx, šiame įraše užfiksuoti tie patys reikšmingos bylai duomenys (vaizdinė informacija) kaip ir įraše, padarytame vaizdo stebėjimo kamera Kybartai-35-xxxxx (1 t., b. l. 164-166, 167-196).
15. 2021 m. liepos 16 d. teismo vaizdų tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad fizinio kontakto gatvės važiuojamojoje dalyje tarp vaizdo kameromis užfiksuotų pėsčiųjų (nukentėjusiojo A. P. ir A. K.) neužfiksuota; įrašuose užfiksuotas automobilis „VW Passat“ eismo įvykio metu važiavo 93,3 – 93,7 km/val. greičiu; nustatyti, ar automobilis važiavo vienodu tempu (greičiu), ar jį didino ar mažino, nėra galimybės (2 t., b. l. 13-15).
16. 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo eismo įvykio aplinkybių tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog : 1) nagrinėjamo byloje kelių transporto eismo įvykio, įvykusio 2020 m. gruodžio 12 d. Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., J. Basanavičiaus g. prie pastato Nr. 54, kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 41-ame kilometre mechanizmo eigos elementai buvo tokie: a) tuo momentu, kada nukentėjusysis pėsčiasis įžengė į J. Basanavičiaus g. važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti link valstybės sienos su Rusijos Federacija, jam iš dešinės 93,3 – 93,7 km/val. greičiu artėjęs automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vietos, kurioje buvo partrenktas pėsčiasis buvo apie 114-114,5 m atstumu; b) kitas (antrasis) pėsčiasis (kitais bylos duomenimis – A. K.) į važiuojamąją dalį įžengė iš paskos pirmajam apie 0,56 s vėliau; c) pėstiesiems nepriėjus skiriamosios salelės, antrasis pėsčiasis (A. K.) stojo, o nukentėjusysis pėsčiasis pradėjo greitai bėgti skersai važiuojamosios dalies, tuo momentu, kai šis pradėjo greitai bėgti link automobilio „VW Passat“ eismo juostos (link Marijampolės (Vilkaviškio) m.), pats automobilis nuo pėsčiojo partrenkimo vietos buvo apie 37,3 – 37,5 m atstumu; d) bėgantis nukentėjusysis pėsčiasis buvo partrenktas J. Basanavičiaus g. važiuojamojoje dalyje, skirtoje važiuoti link Marijampolės (Vilkaviškio) m., ties skiriamosios salelės įsivaizduojamos vidurinės dalies projekcija, nustatyti jo nutrenkimo vietą skersinių gatvės matmenų atžvilgiu negalima; e) sprendžiant pagal automobilio „VW Passat“ variklio dangčio apgadinimus, nukentėjęs pėsčiasis buvo partrenktas priekinės dalies dešine puse, ties priekinio dešiniojo žibinto vidiniu kraštu; f) nutrenkimo metu nukentėjusysis pėsčiasis buvo bloškiamas automobilio judėjimo kryptimi ir krito ant J. Basanavičiaus g. važiuojamosios dalies dešiniau automobilio judėjimo juostos, nulauždamas automobilio dešinės pusės išorinį vaizdo veidrodėlį; 2) nukentėjusio pėsčiojo veiksmai – nėjo per pėsčiųjų perėją, nesustojo skiriamojoje salelėje, o bėgo skersai J. Basanavičiaus g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Marijampolės (Vilkaviškio) m. kryptimi, kada jam iš dešinės artėjo automobilis, sudarydamas pastarojo vairuotojui kliūtį, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; 3) automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – gyvenvietėje važiavo 93,3 – 93,7 km/val. greičiu, viršijančiu leistiną maksimalų 50 km/val. greitį, dėl ko iškilus grėsmei eismo saugumui, - pėsčiajam pradėjus bėgti link automobilio judėjimo juostos, neteko techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo sustabdydamas automobilį, kada važiuojant nedidesniu kaip 50 km/val. greičiu, pėsčiasis būtų spėjęs perbėgti automobilio važiavimo krypties eismo juostą ir šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 23-28).
17. 2020 m. gruodžio 12 d. reikšmingo bylai daikto pateikimu bei 2021 m. liepos 31 d. jo apžiūra nustatyta, kad kaltinamojo D. D. pagal policijos pareigūno reikalavimą pateiktas prie bylos nuo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuimtas (pakeičiant kitu) išorinis dešinysis (keleivio pusės) veidrodėlis yra sidabrinės spalvos, tvirtinimo dalis juodos spalvos plastiko, kuri sulaužyta, veidrodžio stiklas sveikas, prie korpuso yra valdymo elektra laidas su jungtimi (2 t., b. l. 33-35, 36-39).
18. 2020 m. gruodžio 12 d. reikšmingo bylai daikto pateikimu bei 2020 m. gruodžio 16 d. jo apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo motinos I. D. pagal policijos pareigūno reikalavimą pateiktas apžiūrai sidabrinės spalvos universalo kėbulu automobilis „VW Passat“, be valstybinio numerio ženklų, VIN – (duomenys neskelbtini), stovi atviroje automobilių ardymo ir remonto dirbtuvių (duomenys neskelbtini) kiemo aikštelėje, yra iš dalies išardytas (nuardyta visa priekinė dalis, įskaitant važiuoklę ir ratus), be to, ant automobilio kėbulo nėra išorinio dešinės (keleivio) pusės veidrodžio (tvarkingai nuimtas), ant jo uždėtas variklio gaubtas priekyje dešinėje pusėje yra sulankstytas, jo tvirtinimo varžtai neseniai sukti (pažeista dažų-lako danga) (2 t., b. l. 40-42, 43-54).
19. 2020 m. gruodžio 12 d. reikšmingo bylai daikto pateikimu bei jo apžiūra nustatyta, kad kaltinamojo D. D. pagal policijos reikalavimą pateiktas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos universalo kėbulu, variklio gaubto išorinė pusė, skirtingai nuo likusios kėbulo išorės, nešvari su prilipusių lapų kontūrais, gaubtas prisuktas 4 varžtais, matosi jų šviežios sukimo žymės (pažeista dažų-lako danga). Taip pat rastas nulaužtas po dangčiu esantis priekinių grotelių tvirtinimo laikiklis dešinėje pusėje, taip pat sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas ties arkos kraštu bei tos pačios dešinės pusės priekinės ir galinės durelės kėbulo vidurio statramsčio zonoje, ant durelių sulankstymo vietoje stebimi į žmogaus kraują panašūs sutepimai. Ant kėbulo galo pritvirtintas valstybinio numerio ženklas yra sulankstytas (kitais bylos duomenimis – ženklai sukeisti vietomis ir pastarasis yra nuimtas nuo priekinio bamperio), taip pat rastas iš dalies sulaužytas priekinio valstybinio numerio ženklo tvirtinimo plastikinis rėmelis (2 t., b. l. 58-60, 65-82).
20. 2020 m. gruodžio 12 d. reikšmingų bylai daiktų pateikimu bei 2021 m. vasario 25 d. jų apžiūra nustatyta, jog nagrinėjamos byloje autoavarijos metu nukentėjusysis A. P. vilkėjo raudonos spalvos priekyje užtrauktuku užsegamą striukę, ji gausiai sutepta, tikėtina krauju, taip pat perkirptos (perpjautos) abi rankovės teikiant nukentėjusiajam pirmąją pagalbą. Nukentėjusysis taip pat avėjo mėlynos spalvos sportines kelnes, kurių abi kiškos taip pat analogiškai perkirptos (perpjautos) teikiant nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, taip pat yra įplėšta viena iš pirštinių (2 t., b. l. 95-97, 98-110).
21. 2021 m. vasario 25 d. reikšmingo bylai daikto pateikimu bei 2021 m. liepos 31 d. jo apžiūra nustatyta, kad nukentėjusiojo A. P. pateiktas prie bylos jo autoavarijos metu turėtas mobilaus ryšio telefonas „Huawei P40 lite“, IMEI – (duomenys neskelbtini), yra visiškai sulaužytas – perlenktas korpusas, subyrėjęs ekranas, telefonas turi gamyklinę pakuotę bei garantinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) su pažymėta pardavimo data – 2020 m. liepos 10 d. (2 t., b. l. 111, 112-118).
22. 2021 m. kovo 29 d. bei spalio 11 d. policijos tyrėjos atliktomis kaltinamojo D. D. kontaktų telefonu avarijos naktį ir rytą analizėmis nustatyta, jog kaltinamasis naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 12 d., 05:19 val. (nepraėjus valandai po avarijos) kontaktavo (praleistas skambutis) su liudytoju M. G., be to, 04:38 val. (praėjus maždaug 10 min. po avarijos) skambino kartu gyvenančiai seseriai liudytojai S. M. (kitais bylos duomenimis – prašydamas perduoti namuose paliktą neįgaliojo vežimėlį), taip pat kaltinamasis 04:56 val. (praėjus maždaug 20 min. po avarijos) skambino (parleistas skambutis) broliui liudytojui A. B. (2 t., b. l. 154-162, 165).
23. 2020 m. gruodžio 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriais registravimo žurnalų duomenimis buvo nustatyti tokie kaltinamojo ir liudytojų (ne)blaivumai : 05:34 val. liudytojai K. A. – 0,00 prom., 05:36 val. liudytojai Ž. G. – 1,19 prom., 05:39 val. A. K. – 1,63 prom., 05:44 liudytojui R. Ž. – 2,03 prom., 05:51 val. liudytojui E. M. – 0,10 prom., 11.02 val. kaltinamajam D. D. – 0,00 prom. (2 t., b. l. 167- 168, 180 – 181).
24. 2020 m. gruodžio 15 d. teismo toksikologijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiojo A. P. kraujo ėminyje rasta mažiausiai 1,68 prom. etilo alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis), taip pat rasta lidokaino (2 t., b. l. 176).
25. 2021 m. kovo 22 d. valstybės įmonės „Regitra“ pateiktais Lietuvos kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis kaltinamajam D. D. 2014 m. rugpjūčio 1 d. yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti AM, B1, B kategorijų kelių transporto priemones su žyma 78 (tik transporto priemonės su automatine transmisija). Pažymėjime taip pat yra įrašyti jo vairavimui taikomi apribojimai su kodais, remiantis 2012 m. kovo 8 d. Vilkaviškio r. Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centro medicinine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) : a) kodas 10.02 – automatinis pavaros perdavimo skaičiaus parinkimas; kodas 20.06 – ranka valdomas stabdys; kodas 25.04 – ranka valdomas akceleratorius (2 t., b. l. 94).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
26. Kaltinamasis D. D., nors ir nesutikdamas su teisiniu jo ir nukentėjusiojo veiksmų bei jų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis nukentėjusiojo sveikatai vertinimu baudžiamojo įstatymo (BK 281 straipsnio 3 dalies) požiūriu, visgi byloje visiškai pripažįsta visas aukščiau teismo konstatuotas kaip nustatytas byloje (punktai 1 ir 2) faktines nagrinėjamų neatsargaus ir nesunkaus tyčinio nusikaltimų įvykio aplinkybes, t. y. pripažįsta savo tiek pasyvius, tiek ir aktyvius veiksmus (pirmuoju atveju – neveikimą), kuriais pažeidė konkrečius jam byloje inkriminuojamus KET įpareigojimus ir (ar) draudimus. Šie jo, kaltinamojo, parodymai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami iš esmės teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis (nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais), tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (kelių eismo įvykio vietos bei transporto priemonės ir pašalintų (pakeistų) atskirų jo kėbulo dalių apžiūromis, vaizdo stebėjimo kameromis padarytais įrašais autoavarijos vietoje ir jos prieigose, teismo medicinos, vaizdų tyrimo ir kelių eismo įvykio aplinkybių tyrimo specialistų išvadų duomenimis, – punktai 7-12), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus, - kaltinamojo, nukentėjusiojo ir tiesioginių bei netiesioginių nusikaltimų įvykio liudytojų parodymai dėl abiejų nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybių iš esmės sutampa, taip pat neprieštarauja ir objektyviai užfiksuotai (vaizdo stebėjimo kameromis) šio įvykio eigai (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).
27. Visi kiti teisiamajame posėdyje ištirti, patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, įskaitant nukentėjusiojo A. P. ir tiesioginių nagrinėjamo byloje nusikaltimų įvykio liudytojų K. A., R. Ž., Ž. G., bei ir netiesioginių – M. G., S. M. ir A. B., parodymus, teismo taip pat pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktai 1 ir 2) kaltinamojo, atitinkamai pradžioje neatsargių (pažeidžiant KET), o po to ir tyčinių (paliekant nukentėjusįjį be pagalbos), veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra visiškai pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, vairuodamas valdomą ir naudojamą lengvąjį automobilį miesto gatvėje, t. y. dalyvaudamas viešajame eisme ir todėl privalėdamas tiksliai vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus (tiek bendruosius, tiek ir specialiuosius, nustatytus vairuotojams), dėl nusikalstamo nerūpestingumo, vėliau peraugusio į nusikalstamą pasitikėjimą, kaltai nevykdė, nors privalėjo, kelių eismo taisyklių 9, 127, 128, 129 punktų reikalavimus ir draudimus, dėl ko kaltai tiesiogiai priežastingai sąlygojo nusikalstamų pasekmių nukentėjusiajam pėsčiajam A. P. atsiradimą (važiavo beveik dvigubai viršijusiu maksimaliai leistiną (50 km/val.) greičiu 93,3 – 93,7 km/val., artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nė kiek nesumažino važiavimo greičio, nestabdė ir nesiėmė jokių kitų nustatytoje situacijoje būtinų atsargumo priemonių, kad įsitikinti, ar toks jo važiavimas nekelia ne tik hipotetinės, tačiau ir realiosios grėsmės eismo saugumui (kitiems eismo dalyviams, tame tarpe ir potencialiems pėstiesiems gatvėje), dėl to prarado techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį iki į gatvės važiuojamąją dalį išėjusio ir sudariusio jam judėjimo kelyje kliūtį pėsčiojo (nukentėjusiojo A. P.), iškart už šios perėjos vairuojamu automobiliu partrenkė ir sunkiai bei pavojingai gyvybei sužalojo minėtą pėsčiąjį, o tam įvykus, tyčia nesustojęs nuvažiavo ir kartu su automobiliu pasišalino iš autoavarijos vietos, palikdamas sunkiai ir pavojingai jo gyvybei sužalotą nukentėjusįjį A. P. be pagalbos, nors ir turėjo tiek pareigą pagal KET reikalavimus, tiek galimybes ją tokią (pagalbą) suteikti (iškviesti). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
28. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir 144 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog nagrinėjamo autoįvykio metu automobilį „VW Passat“ vairavo būtent kaltinamasis D. D. ir niekas kitas. Antra, nagrinėjamas byloje autoįvykis tiesiogiai priežastingai techniniu požiūriu įvyko dėl abiejų jame dalyvavusių eismo dalyvių – pėsčiojo (nukentėjusiojo A. P.) ir vairuotojo (kaltinamojo D. D.) KET prieštaravusių veiksmų, nebuvus bet kurio vieno iš jų KET prieštaravusių veiksmų (jiems neįvykus), nebūtų kilę ir byloje nustatytos nusikalstamos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai (eismo dalyviai nebūtų susidūrę ir nukentėjusysis nebūtų sužalotas). Tokiu atveju, kai nustatoma mišri kelių eismo dalyvių kaltė dėl autoįvykio ir jo pasekmių kilimo, yra svarbu nustatyti, kurio iš jų veika (veiksmai ar neveikimas) buvo pagrindine sąlyga įvykiui kilti. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokia pagrindine sąlyga (priežastimi) visgi buvo ne pirmiau sekę nukentėjusio pėsčiojo KET prieštaravę veiksmai (išėjimas į gatve ne pėsčiųjų perėjoje, nesustojimas priešinius eismo srautus skiriančioje salelėje ir bėgimas skersai važiuojamosios dalies, kuria artėjo kaltinamojo vairuojamas automobilis, kas visumoje suformavo kliūtį kelyje minėtam automobiliui), tačiau automobilį vairavusio kaltinamojo veiksmai, pasireiškę važiavimu to sąlygas aiškiai neatitikusiu jų požiūriu itin dideliu 93,3 – 93,7 km/val. greičiu, kas ne tik buvo akivaizdžiai nesaugu tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam vairuotojui, bet ir beveik dvigubai viršijo maksimaliai leidžiamą gyvenvietėje greitį. Negana to, kaltinamasis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos zonos, ne tik kad nepadidino savo dėmesingumo keliui ir jo aplinkai, nelėtino akivaizdžiai nesaugaus važiavimo greičio, bet, teismo vertinimu, kurį tai laiką priekyje esantį kelią išviso nestebėjo, - pastaroji išvada seka iš to, kad automobilį vairavęs kaltinamasis, kaip pats teisme pripažino, net nepamatė savo važiavimo kryptimi dviejų pėsčiųjų gatvėje (nukentėjusiojo ir A. K.) kai šie buvo beveik gatvės važiuojamosios dalies viduryje, nepamatė ir toliau pradėjusio bėgti skersai jo važiavimo juostą nukentėjusiojo, tai be paties kaltinamojo paaiškinimų byloje patvirtina ir aplinkybės, kad pagal objektyvius vaizdo kameromis padarytus vaizdo įrašų ir tiesioginių įvykio liudytojų parodymų duomenis kaltinamasis nei prieš kontaktą su nukentėjusiuoju, nei šio partrenkimo momentu, nei po jo automobilio nė kiek nestabdė, nebandė ir jokiu kitokiu būdu (pvz., vairu keisdamas važiavimo kryptį ar kt.) išvengti jo kliudymo ar bent kiek sušvelninti traumos jam pasekmes. Teismas, nagrinėdamas bylą, iš kaltinamojo negavo jokių logiką atitinkančių paaiškinimų, ar jis dar kuo tai buvo užsiėmęs be automobilio valdymo, kur galbūt kitur buvo sutelkęs savo dėmesį ar pan., tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis nevykdė elementarių atsargumo reikalavimų jam, kaip vairuojančiam padidinto pavojaus šaltinį, eismo dalyviui, o tai kartu su nustatytu važiavimo sąlygų požiūriu itin dideliu važiavimo greičiu ir sąlygojo tai, kad kaltinamasis, taip vairuodamas automobilį, prarado bet kokią techninę galimybę išvengti nukentėjusiojo pėsčiojo partrenkimo ir jo traumavimo, ir nesvarbu kurioje vietoje šis būtų ėjęs ar bėgęs per gatvę – per pėsčiųjų perėją (zebrą), ar greta jos (kaip ir buvo nagrinėjamu byloje atveju, sprendžiant iš vaizdo stebėjimo kameromis padarytų įrašų, nukentėjusysis ėjo/bėgo per gatvę būdamas (kontakto su automobiliu momentu) iki maždaug 9,5 m. už perėjos kaltinamojo automobilio judėjimo krypties atžvilgiu (per maždaug du automobilio kėbulo ilgius (2x4,70 m.). Trečia, bylos duomenys nekelia abejonių tuo, kad visi teismo medicinos specialisto konstatuoti nukentėjusiajam kūno sužalojimai (tiek išoriniai, tiek vidiniai) jam buvo padaryti būtent nagrinėjamos autoavarijos metu. Teismui nekyla abejonių ir dėl to paties specialisto duotų išvadų dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto (sunkumo) bei dalies iš sužalojimų pavojingumo gyvybei. Ketvirta, bylos duomenys, nepaisant 2-ame papunktyje pažymėtų aplinkybių, neteikia pagrindo spręsti, jog kelių eismo saugumo taisykles kaltinamasis D. D. pažeidė ir sukėlė aukščiau konstatuotus nusikalstamus padarinius (sunkų ir pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam pėsčiajam) tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau visgi teismas sprendžia, jog minėtieji 2-ajame papunktyje nurodyti duomenys pagrindžia išvadą, jog automobilį vairavusio kaltinamojo veiksmai turi būti vertinami kaip didelis neatsargumas, kaip, beje ir paties nukentėjusiojo pėsčiojo. Penkta, kaltinamasis pagal objektyvius bylos duomenis gatvėje automobiliu partrenkęs nukentėjusįjį pėsčiąjį ir taip sukėlęs pavojų jo ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, nepriklausomai nuo savosios kaltės dėl to laipsnio, pagal KET ir baudžiamojo įstatymo (BK 144 straipsnio) reikalavimus privalėjo sustoti ir likti įvykio vietoje, pagelbėti ir pasirūpinti nukentėjusiuoju nepriklausomai nuo to, ar tai gali padaryti ir dar kas nors, jeigu to padaryti dėl savo padėties (nagrinėjamu atveju – judėjimo negalios) pats negali ar jam tai būtų labai sunku, - iškviesti (kad ir telefonu) į pagalbą kitus asmenis, greitąją medicinos pagalbą, policiją ir t. t., tačiau jis to nepadarė, ir nepadarė tiesiogiai tyčia – suprasdamas, kad partrenkė žmogų, kad labai tikėtina jam reikalinga pagalba, kad jis privalo sustoti ir jam pagelbėti, kad to nepadarydamas pažeidžia tiek KET, tiek baudžiamojo įstatymo reikalavimus, ir norėjo taip elgtis bei taip elgėsi, negana to, tyčia pasišalinęs su automobiliu iš autoavarijos vietos, pats ir su kt. asmenų pagalbą slėpė įvykdytos nusikalstamos veikos pėdsakus, galinčius tapti įkalčiais prieš jį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
29. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį teismas kvalifikuoja (dėl abiejų nagrinėjamų nusikalstamų veikų) kiek didesniu nei rūšinių sudėčių lygmeniu dėl nustatytų byloje aplinkybių, jog kaltinamasis automobilį, kuriuo sukėlė autoavariją ir nusikalstamus padarinius, viena vertus, vieninteliam nukentėjusiajam asmeniui (rūšiniai nagrinėjamos nusikaltimo sudėties padariniai), tačiau antra vertus, vairavo pagal jo negalią nepakankamai pritaikytą tam kelių transporto priemonę (be rankomis valdomo stabdžio ir akceleratoriaus), ir nors byloje nepakanka duomenų spręsti, jog tai taip pat būtų buvę tiesiogiai priežastingai susiję su autoįvykio kilimu, tačiau tai kartu su beveik dvigubai viršytu avarijos vietoje leistinu maksimaliu važiavimo greičiu, buvo ypač pavojinga, ir tai kaltinamasis darė sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą (teismo vertinimu, kaltinamasis sako netiesą, tvirtindamas, kad nežinojęs apie minėtus specialius apribojimus jam vairuoti, kadangi būtent jam, o ne kt. asmenims ar institucijoms, buvo išduotas specialus medicininis dokumentas aptariamu klausimu, be to, kaltinamasis vairavimo įgūdžių mokėsi ir laikė praktinio važiavimo egzaminą specialioje mokykloje Kėdainių m., kur būsimais vairuotojais ruošiami neįgalūs asmenys, t. y. su rankomis valdomais stabdžiais ir akceleratoriumi). Aplinkybes, kad kaltinamasis su dideliu pripažįstamu neatsargumu vairavo automobilį naktį, gerai apšviesta gatve, faktiškai esant mažam eismo intensyvumui, teismo vertinimu, savo reikšme tam atsveria aplinkybės, jog su dideliu neatsargumu buvo vairuota pagrindinėje miesto gatvėje, kuria eina ir magistralinis kelias į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, todėl visiškai eismas čia, įskaitant ir pėsčiųjų, niekada nesustoja, kaltinamasis, būdamas vietiniu to paties miesto gyventoju, tai ir pats gerai žinojo. Didesnis nei rūšinės sudėties lygmens buvo ir BK 144 straipsnyje apibrėžtos veikos pavojingumo laipsnis, kadangi kaltinamasis ne tik pats pasišalino iš avarijos vietos palikdamas be pagalbos nukentėjusįjį, bet ir pašalino (juo nuvažiuodamas) ir automobilį su autoavarijos žymėmis bei iškart po to slėpė įkalčius, pats ir kt. asmenų pagalbą pakeisdamas apgadintas kėbulo dalis kitomis, kas rodo jo siekį išvengti bet kokios atsakomybės už savo veiksmus.
30. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Kaip jau buvo teismo konstatuota aukščiau (punktas 28), kaltinamasis kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė bei tuo tiesiogiai priežastingai sukėlė aukščiau konstatuotus nusikalstamus padarinius dėl didelio neatsargumo, analogiškai ten pat teismas konstatavo, jog dideliu neatsargumu turi būti nustatytomis aplinkybėmis vertinami ir paties nukentėjusio pėsčiojo KET prieštaravę veiksmai, kas kaltės laipsnio požiūriu atsveria vienas kitą, todėl toliau teismas vertina, jog kaltinamojo vairuotojo neatsargi kaltė dėl pagrindine sąlyga nagrinėjamai autoavarijai kilti tapusių jo KET prieštaravusių veiksmų (pažeidimų) savo mastu neviršijo rūšinės sudėties lygmens. Nagrinėjamas neatsargus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų padarinių nukentėjusiojo fizinei sveikatai (išorinių ir vidinių kūno sužalojimų) atsiradimo momento, kas sutapo su kaltinamojo nusikalstamai nerūpestingu pripažįstamo automobilio vairavimu, BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tai yra, veika laikoma baigta nuo pačių kaltininko veiksmų atlikimo (palikimo be pagalbos) momento, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
31. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo D. D. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės teigiama : kaltinamasis baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 97 straipsnio 1 dalis) nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, buvęs anksčiau teistumas yra senokai išnykęs (3 t., b. l. 69-70). Kaltinamasis per paskutinių 5 metų laikotarpį yra įvykdęs 9 administracinius nusižengimus – Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimus, tame tarpe baustas už maksimaliai leidžiamo greičio viršijimą, techninės autoavarijos sukėlimą ir kt. (3 t., b. l. 61-68), kas rodo, jog kaltinamasis ir prieš nagrinėjamą autoįvykį nebuvo pavyzdingas ir drausmingas vairuotojas, o jam skirtos administracinės nuobaudos (baudos) nebuvo pakankamai veiksminga priemone pakeisti kaltinamojo neatsargų elgesį viešajame eisme. Kita vertus, aukščiau jau minėta, jog kaltinamasis yra sunkiai neįgalus (negali stovėti ir vaikščioti), praradęs 85 proc. bendrojo darbingumo, todėl pripažintas iki pensinio amžiaus visiškai nedarbingu (3 t., b. l. 125, 126, 127), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenamos vietos seniūnijos administracijos jo viešas elgesys charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 124), kaltinamasis turi didelių specialiųjų poreikių, todėl gyvena su tėvais, savo šeimos nesukūręs, nekilnojamo ar reikšmingesnio kilnojamo turto neturi, nedirba ir negali to daryti, jo pajamos – 286 Eur šalpos neįgalumo pensijos bei 10 Eur transporto išlaidų kompensacijos išmokos (3 t., b. l. 128), todėl tiek asmeninė, tiek turtinė padėtis pripažįstamos itin sunkiomis.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismas kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) dėl BK 144 straipsnyje numatytos veikos pripažįsta jo visišką prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi bei laisvanorišką padėjimą savo parodymais ir išduotais daiktais (įkalčiais) byloje išaiškinti visas esmines ir juridiškai reikšmingas šios veikos padarymo aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) teismas šioje byloje nei dėl vienos iš nagrinėjamų nusikalstamų veikų taip pat nenustatė.
33. Toliau teismas sprendžia, jog iš baudžiamojo įstatymo alternatyviai numatytų už nagrinėjamas nusikalstamas veikas bausmių, t. y. baudos, arešto ar terminuoto laisvės atėmimo (dėl BK 144 straipsnyje apibrėžtos veikos – dar ir laisvės apribojimo), pagal konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, kaltinamajam bus teisinga paskirti arešto rūšies bausmę, atidedant jos vykdymą ir kaltinamajam taikant valstybės probacijos priemones, kadangi bylos faktiniai duomenys (dar iš esmės teigiama kaltinamojo asmenybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, pakankamai savikritiškas požiūris į savo paties veiksmus, kuriais buvo įvykdyta BK 144 straipsnyje numatyta veika, sunkus neįgalumas) teikia teismui pagrindą manyti, jog skirtinos kaltinamajam arešto bausmės tikslai bus visiškai pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Baudos bausmės paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju būtų praktiškai neįvykdomas dėl itin sunkia pripažintos kaltinamojo tiek asmeninės, tiek ir turtinės padėties bei sunkaus jo neįgalumo ir itin menkų pajamų. Kita vertus terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, nepaisant jos vykdymo atidėjimo galimybės, teismo vertinimu, pagal konkrečias šios bylos aplinkybes (kai nagrinėjamos autoavarijos kilimą sąlygojo ne tik kaltinamojo, tačiau ir paties nukentėjusiojo (pėsčiojo) veiksmai, teismo jau įvertinti dideliu neatsargumu, analogiškai mišri kaltė konstatuota ir dėl nusikalstamų padarinių nukentėjusio sveikatai atsiradimo, be to, kaltinamasis viešajam eisme dalyvavo būdamas visiškai blaivus, o nukentėjusysis – priešingai, apsvaigęs iki vidutinio girtumo, kas neabejotina įtakojo subjektyviuosius sprendimus dėl savojo elgesio gatvėje) neatitiktų proporcingumo kaltinamojo įvykdytos neatsargios veikos pobūdžiui bei ir jo paties pavojingumui kriterijaus, taip pat BK 55 straipsniu nustatyto reguliavimo. Teismui nustačius esminę atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl BK 144 straipsnyje numatytos veikos) ir nenustačius sunkinančių (nei dėl vienos iš nagrinėjamų veikų), konstatavus dar iš esmės teigiama kaltinamojo asmenybę, itin sunkią jo asmeninę ir turtinę padėtį ir kitas aukščiau minėtas aplinkybes (įskaitant paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą), kurios savo visuma ir svoriu persveria reikšmę bausmės individualizavimui aplinkybės, kad kaltinamojo abiejų veikų pavojingumo laipsnis buvo kiek didesnis nei rūšinių sudėčių lygmuo, bei kartu suponuoja kaltinamajam skirtinų arešto bausmių dydį abiem atvejais nustatyti mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, - 50 parų už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bei 20 parų už veiką, numatytą BK 144 straipsnyje (BK 49 straipsnio 3 ir 4 dalys, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1-4 dalys), bausmės už abi realiąją nusikaltimų sutaptį tarpusavyje sudarančias nusikalstamas veikas subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, bei, nustačius galutine subendrinta bausme – 60 parų arešto, proporcingai pastarosios vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys), kaltinamajam pagal BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimą nustatytina intensyvi priežiūra su įpareigojimu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, o taip pat papildomai nustatytini kaltinamojo asmeninę ir turtinę padėtį, užimtumą ir kt. nustatytas aplinkybes atitinkantys, tarpusavyje suderinami ir galintys būti sėkmingai įvykdytais įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktuose. Aukščiau individualizuota ir skiriama kaltinamajam bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijomis nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis), taip pat nėra faktinio pagrindo BK 64¹ straipsnio išimtinių normų taikymui ir bausmės mažinimui pastaruoju pagrindu. Kaltinamajam, kurio neatsargumas vairuojant automobilį teismo pripažįstamas dideliu, nepaisant aplinkybės, kad ženklią dalį savo specialiųjų neįgalumo sąlygotų poreikių jis faktiškai gali patenkinti vairuodamas jo negaliai pritaikytą automobilį (su automatine transmisija bei rankomis valdomais stabdžiu ir akceleratoriumi), teismo vertinimu, visgi turi būti paskirta kaip atitinkanti teisingumo ir proporcingumo kriterijus bei skiriamos bausmės proporcijas baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 m. 6 mėn., apimantis ir draudimą tokią specialiąją teisę įgyti naujai (BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys, 68 straipsnis). Skirti papildomai dar ir kitas baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam faktinio pagrindo byloje nenustatyta.
34. Kaltinamajam D. D. byloje dar ikiteisminio jos tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 48-49) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ji panaikintina.
35. Byloje nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 539,82 Eur (2022 m. vasario 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). BPK 106 straipsnio 2 dalies taisyklės numato teismui procesinę pareigą išspręsti tokių išlaidų išieškojimo iš kaltu pripažįstamo kaltinamojo klausimą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei kt. reikšmingas aplinkybes. Pripažinęs kaltu pripažįstamo kaltinamojo tiek asmeninę, tiek turtinę padėtis itin sunkiomis, taip pat atsižvelgdamas į aplinkybes, jog nagrinėjamos byloje autoavarijos kilimą bei jos pasekmes sąlygojo ir paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) kalti veiksmai, įvykdyti teismo vertinimu su dideliu neatsargumu, sunkų kaltinamojo neįgalumą, jo visišką nedarbingumą bei pripažintiną vykdytina prievolę atlyginti nusikalstamomis veikomis tiesiogiai padarytas žalas tam pačiam nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui), teismas sprendžia aptariamų išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ir neišieškoti. Kitų išieškotinų proceso išlaidų byloje nėra.
36. Dėl reikšmingų bylai daiktų (objektų) likimo. Objektai : vatos tamponas su panašios į kraują medžiagos ėminiu iš avarijos vietos, apgadintas (pakeistas) autoavarijoje automobilio variklio dangtis, šluostė su medžiagos pavyzdžiu, sulaužytas avarijoje šoninis veidrodėlis, saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (2 t., b. l. 83, 84), - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Objektas - lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomas pas savininką liudytoją R. D. (2 t., b. l. 87, 88), - nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintinas (paliktinas) visam laikui savininkui R. D. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Objektai : sugadinti teikiant pirmąją medicinos pagalbą striukė, kelnės, taip pat pora sportinių batų, pirštinės, garso kolonėlė bei sudaužytas avarijos metu mobilaus ryšio telefonas „Huawei P40 Lite“, laikinai saugomi pas nukentėjusįjį A. P. (2 t., b. l. 110, 121), - nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintini (paliktini) visam laikui savininkui A. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Objektai : mobilaus ryšio telefonai „Huawei P30“ ir „Huawei P10“, laikinai saugomi pas kaltinamąjį D. D. (2 t., b. l. 132), - nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintini (paliktini) visam laikui savininkui D. D. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Objektai – diskai su automobilio „VW Passat“ apžiūrų bei Kybartų m. J. Basanavičiaus gatvės vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, įsiūti byloje (1 t., b. l. 166; 2 t., b. l. 54, 82), - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Dėl civilinio ieškinio. Byloje nukentėjusysis A. P. yra pareiškęs civilinį ieškinį su reikalavimu priteisti 350 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos (250 Eur nuostolių, atsiradusių dėl nepataisomai sugadinto mobilaus ryšio telefono „Huawei P40 lite“, bei 100 Eur nuostolių, atsiradusių dėl nepataisomai sugadintų drabužių) atlyginimą bei 10000 Eur patirtai dėl nusikalstamų veikų neturtinei žalai atlyginti. (1 t., b. l. 66-68). 2022 m. sausio 14 d. nutartimi teismas nusprendė, jog pagal nagrinėjamą nukentėjusiojo civilinį ieškinį, jo visiško ar dalinio patenkinimo atveju, pagal suformuotą teismų praktiką turi prievolę solidariai atsakyti kelių transporto eismo saugumo taisykles pažeidęs kaltinamasis ir jo civilinės atsakomybės pagal privalomojo draudimo sutartį draudikas akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau ir – draudimo bendrovė) (2 t., b. l. 62; 3 t., b. l. 100-102). Turtinės žalos padarymo (atsiradimo) faktai ir jų dydžiai ieškovo yra pagrįsti ne tik jo paties paaiškinimais, tačiau ir rašytiniais įrodymais, tame tarpe ir gautais atliekant baudžiamojo proceso veiksmus (reikšmingų bylai daiktų apžiūras), be to, atsakovų nėra ir ginčijami (3 t., b. l. 132-135), išskyrus kaltinamojo civilinio atsakovo D. D. kaltės, kaip būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sudėtinės dalies (sąlygos), dėl autoavarijos kilimo ginčijimo. Reikalavimui atlyginti turtinę žalą kaltinamasis civilinis atsakovas D. D. atsikerta pačio ieškovo (nukentėjusiojo A. P.) tiesiogiai priežastingai su kaltinamojo deliktu ir iš jo kilusiomis pasekmėmis susijusiu neatsargumu, kurį vertina dideliu ir sudarančiu faktinį pagrindą atleisti jį, kaip bendraskolį, nuo visos patirtos dėl delikto turtinės žalos atlyginimo prievolės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje ir 6.828 straipsnio 1 dalyje numatytu juridiniu pagrindu (kaltinamojo ir jo gynėjo paaiškinimai teisiamajame posėdyje). Kaip neturtinė žala ieškovo buvo įvardintas ženklų laiką jo dėl patirtų sunkių kūno sužalojimų iškęstas, įskaitant 2 chirurgines operacijas su pilna narkoze, bei ir šiuo metu epizodiškai jaučiamas (dubens kauluose ir kojoje) fizinis skausmas, patirtas išgąstis, tebesitęsiantis stresas (neigiami dvasiniai išgyvenimai) tiek dėl dabartinės sveikatos būklės, tiek dėl jos ateičiai, ilgą laiką (maždaug 8 savaites) trukęs išskirtinai gulimas gydymo režimas ir visiškas nedarbingumas, turėto darbo ir stabilių pajamų praradimas, laukianti maždaug po metų dar viena (trečioji) chirurginė operacija, kurios metu turės būti pašalinti metaliniai kaulų sutvirtinimai iš dešinės kojos), patiriami nepatogumai dėl ribotų galimybių ilgiau (daugiau nei valandą) stovėti ar vaikščioti, kas gydytojų prognozuojama iki 5 metų nuo traumos dienos ir kas smarkiai suvaržo galimybes susirasti tokią sveikatos būklę atitinkantį naują darbą bei gauti pajamas pragyvenimui, taip pat patiriami kasdieniai nepatogumai ir dažnas skausmas dėl kojoje nešiojamų metalo konstrukcijų, kuriomis sutvirtinti kaulai. Ieškovas visa tai, kas aukščiau aprašyta, įvertino 10000 Eur dydžio neturtine žala. Bylos duomenimis iki jos nagrinėjimo teisme pabaigos nei žalos tiesiogiai padaręs kaltinamasis, nei jo civilinės atsakomybės draudimo kompanija ieškovui laisvanoriškai nei turtinės, nei neturtinės žalos nė kiek neatlygino. Kaltinamojo civilinės atsakomybės draudikas, kaip solidarus civilinis bendraatsakovis, prieštaravimų ieškovo reikalavimui dėl neturtinės žalos ir jos dydžio byloje nepareiškė (3 t., b. l. 132-135), tačiau pats kaltinamasis D. D., kaip bendraatsakovis pagal ieškinį, reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, kaip ir turtinės žalos atveju, atsikerta pačio ieškovo (nukentėjusiojo A. P.) tiesiogiai priežastingai su kaltinamojo deliktu ir iš jo kilusiomis pasekmėmis susijusiu neatsargumu, kurį vertina dideliu ir sudarančiu faktinį pagrindą atleisti abu bendraskolius (tiek jį patį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką) nuo patirtos dėl delikto neturtinės žalos atlyginimo didesniu nei 3000 Eur mastu (dalimi) prievolės CK 6.270 straipsnio 1 dalimi ir 6.282 straipsnio 1 dalimi numatytu juridiniu pagrindu (kaltinamojo ir jo gynėjo paaiškinimai teisiamajame posėdyje).
38. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju žalos padariusio didesnio pavojaus šaltinį valdžiusio asmens kaltė, kaip privalomas jo sudėties elementas, yra įstatymu preziumuojama (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), - laikoma, jog toks asmuo yra kaltas tol, kol tai nėra paneigta (nuginčyta) įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi teismas jau aukščiau sprendė, jog kaltinamasis kaltai pažeidė KET reikalavimus ir tuo tiesiogiai priežastingai sąlygojo nusikalstamų padarinių atsiradimą bei kad būtent jo KET prieštaravę veiksmai buvo pagrindine sąlyga (priežastimi) autoįvykiui kilti bei nusikalstamoms pasekmėms nukentėjusiojo sveikatai atsirasti, konstatuojama, jog egzistuoja iš įstatymo kilusios kaltinamojo kartu su savo civilinės atsakomybės draudiku, kaip solidariai atsakingų už žalą civilinių atsakovų, prievolė teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog nukentėjęs nuo nagrinėjamų byloje kaltinamojo nusikalstamų veikų A. P. turi galiojančią reikalavimo teisę į jam turtinės ir neturtinės žalos padariusį kaltinamąjį bei jo civilinės atsakomybės draudiką. Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuota ir išreikšta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali būti kaltininko nubaudimo priemonė ar bausmės dalis, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turi būti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobūdžiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus ar kito neturtinio pobūdžio neigiamus padarinius jam.
39. Dėl pačio nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. P. veiksmų, jų santykio su kaltinamojo deliktu bei įtakos iš jo kilusioms pasekmėms. Teismas byloje nustatė, jog autoavariją bei jos padarinių jo, nukentėjusiojo, sveikatai atsiradimą tiesiogiai priežastingai sąlygojo ne tik kaltinamojo, tačiau ir jo paties, t. y. nukentėjusiojo, KET reikalavimams prieštaravę veiksmai, kurie teismo jau buvo įvertinti dideliu jo, nukentėjusiojo pėsčiojo, neatsargumu (punktai 28, 30). Šių aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo kaltinamojo D. D. ir jo gynėjo pozicija, jog pats žalos patyręs nukentėjusysis (ieškovas) elgėsi labai neatsakingai, itin rizikingai, o jo neatsargumas vertintinas kaip iš esmės jau didelis. Minėta, jog kaltinamasis ir bendraatsakovis pagal ieškinį, atsikirsdamas ieškiniui, aukščiau aptartas aplinkybes traktuoja kaip tiesiogiai priežastingai susijusias su kaltinamojo deliktu ir iš jo kilusiomis pasekmėmis, vertina jas kaip didelį nukentėjusiojo neatsargumą CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies, 6.28s straipsnio 1 dalies požiūriu ir laiko pagrindu atsakovus (tiek jį patį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką) atleisti bent iš dalies nuo civilinės atsakomybės atlyginti ieškovui tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą CK 6.253 straipsnio 1 dalies tvarka. Kita vertus, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo nustatyta jokių paties nukentėjusiojo pėsčiojo veiksmų tam, kad išvengti galimos autoavarijos bei negatyviųjų jos padarinių atsiradimo, ar bent jau sumažinti tokių grėsmę. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pripažįstamas dideliu paties žalos patyrusio nukentėjusiojo pėsčiojo neatsargumas lemia atlygintinos jam tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžio mažinimą CK 6.253 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies juridiniu pagrindu, kadangi pagal teismo nustatytas aplinkybes pats nukentėjusysis aukščiau teismo aprašytais kaltais veiksmais (punktas 28) prisidėjo prie kaltinamojo delikto (autoavarijos) įvykio, tuo tam tikra dalimi ir pats sukurdamas itin rizikingą jo sveikatai ir gyvybei situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2007, Vilniaus apygardos teismo 2007-08-29 nutartis apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-772/2007, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-926/2021 bei kt.). Kadangi teismas, kaip jau minėta aukščiau, kartu nustatė ir aplinkybę, kad labai neatsakingai ir itin rizikingai elgėsi ir kaltinamasis, kurio veika teismo taip pat buvo įvertinta analogiškai nukentėjusiajam - kaip didelis neatsargumas, bus teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1-3 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis) šios konkrečios bylos aplinkybėmis dėl didelio žalos patyrusio nukentėjusiojo neatsargumo jam atlygintinų žalų dydį sumažinti 1/3 dalimi, o dėl pripažintos itin sunkia žalos padariusio kaltinamojo D. D. asmeninės ir turtinės padėties, jo sunkaus neįgalumo ir didelių specialiųjų poreikių, kai tiesioginė žala buvo padaryta neatsargia BK 281 straipsnio 3 dalyje apibrėžta nusikalstama veika (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3dalis), ir kai civilinės atsakomybės draudikas turi visiško (100 proc.) draudimo išmokų regreso teisę į tą patį sunkiai neįgalų kaltinamąjį, atlygintinų žalų dydį sumažinti dar 1/3 dalimi, ir tokiu būdu nustatyti atsakovams prievolę solidariai atlyginti 1/3 dalį ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos, kita vertus, visiškai atleisti solidariuosius bendraatsakovius nuo žalų nukentėjusiajam atlyginimo prievolės nagrinėjamu atveju būtų neteisinga (šalies kasacinio teismo yra pritarta teismų praktikai, jog sunkiai sutrikdžius kito asmens sveikatą ar atėmus jam gyvybę, kad ir dėl neatsargumo, esminiais kriterijais nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti laikoma neturtinės žalos pasekmės ir ją padariusio asmens (asmenų) kaltė, kurie nėra lygiaverčiais su visais kitais CK 6.250 str. 2 d. požiūriu (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, 478 psl.). Tokiu būdu atlygintinos turtinės žalos dydis apskaičiuotinas taip : (350 x 1 : 3) = 116,66 Eur. Pagal apibendrintą šalies kasacinio teismo praktiką (iki 2019 m.) priteisiamos neturtinės žalos ją patyrusiam asmeniui dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje (tiek realiąja sutaptimi su BK 144 straipsnyje numatyta veika, tiek ir be tokios) numatytos nusikalstamos veikos vidurkis buvo maždaug 9000 Eur. Teismo vertinimu, šios konkrečios bylos aplinkybės nesudaro pakankamo bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo nukrypti nuo tokios praktikos vidurkio, todėl ieškovo (nukentėjusiojo A. P.) dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų patirta neturtinė žala teismo vertinama 9000 Eur suma. Tokiu būdu atlygintinos (priteistinos) neturtinės žalos dydis apskaičiuotinas taip : (9000 Eur x 1 : 3) = 3000 Eur. Dėl padarytų išvadų nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys patenkintinas dalinai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimčia) parų arešto.
D. D. taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį ir nuteisti jį 20 (dvidešimčia) parų arešto.
Paskirtas bausmes už realiąją nusikaltimų sutaptį tarpusavyje sudarančias nusikalstamas veikas subendrinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir skiriamos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Šiam laikui D. D. nustatyti intensyviąją priežiūrą, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su darbu ar mokymusi. Taip pat nustatyti tokius įpareigojimas per visą bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) laikotarpį : 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) nevartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktai).
Paskirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 68 straipsnis).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.
Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jam solidariai iš nuteistojo D. D. ir akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas – 304080146, buveinės adresas – Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilniaus m. : 1) 116,66 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 66 ct.) turtinės žalos atlyginimo, bei 2) 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, viso – 3116,66 (tris tūkstančius šimtą šešiolika eurų 66 ct.).
Daiktinius įrodymus ir kitus objektus : 1) vatos tamponą su panašios į kraują medžiagos ėminiu iš avarijos vietos, apgadintą (pakeistą) autoavarijoje automobilio variklio dangtį, šluostę su medžiagos pavyzdžiu, sulaužytą avarijoje šonininį automobilio veidrodėlį, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai saugomą pas R. D., - nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti) visam laikui savininkui R. D.; 3) sugadintas teikiant pirmąją medicinos pagalbą striukę, kelnes, taip pat porą sportinių batų, pirštines, garso kolonėlę bei sudaužytą avarijos metu mobilaus ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“, laikinai saugomus pas A. P., - nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti) visam laikui savininkui A. P.; 4) mobilaus ryšio telefonus „Huawei P30“ ir „Huawei P10“, laikinai saugomus pas D. D., - nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti) visam laikui savininkui D. D.; 5) lanksčiuosius diskus (CD) su automobilio „VW Passat“ apžiūrų bei Kybartų m. J. Basanavičiaus gatvės vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, įsiūtus byloje, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis) iš D. D. nepriteisti ir neišieškoti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.