- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-109-926/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Advokatai
- Romualdas Matonis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. U. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. (toliau – G. U.) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį, perduodant ją pagal laidavimą sesers A. Š. atsakomybei be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, baudžiamąją bylą G. U. atžvilgiu nutraukiant.
G. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams, jos taikymo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 7 d.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (G. U. vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – panaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu patikslintas I. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant jai solidariai iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. ir ADB „C. V. I. G.“ 68,59 (šešiasdešimt aštuonis eurus 59 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 127,48 (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 48 ct) patirtų proceso (bylinėjimosi) išlaidų advokato teisinei pagalbai, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, apmokėti.
Procesinę prievartos priemonę – G. U. nuosavybės teisių apribojimą, nuspręsta palikti galioti iki visiško teismo nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo ir proceso išlaidų priteisimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. G. U. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 4 dalį pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), už tai, kad ji 2019 m. balandžio 21 d., apie 16.50 val., kelio „(duomenys neskelbtini)“ 5,330 kilometre (duomenys neskelbtini) teritorijoje, apsvaigusi nuo alkoholio iki lengvo 1,03 promilių girtumo, neatsargiai vairuodama jai priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. vairuodama būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikydama eismo dalyvių būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui, aplinkai, kelio posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavo greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, reljefą, eismo intensyvumą, važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų laiku ir saugiai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta keleivės I. M., nesunkiai sutrikdyta keleivės R. B. bei nežymiai sutrikdyta keleivio K. B. sveikata.
2. Apeliaciniame skunde atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. atstovas advokatas R. Matonis prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį, sutrumpinti G. U. taikomos baudžiamosios poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, panaikinti nuosprendžio dalį dėl 68,59 (šešiasdešimt aštuonių eurų 59 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, patikslintą nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad faktinės bylos aplinkybės, tame tarpe ir G. U. asmenybė, sukuria pakankamas teisines prielaidas jai skirti minimalios arba jai artimos trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Darant šią išvadą pažymima, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos G. U. pavyzdingai laikėsi draudimo vairuoti transporto priemones, jokio administracinio nusižengimo nepadarė. Per šį laiką ji jau patyrė pakankamai daug nepatogumų ir suvaržymų, kad galima būtų pagrįstai teigti, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis jau yra pasiekta. Ši teisė G. U. būtina vykdant individualią veiklą, siekiant du vaikus nuvežti į mokymosi bei papildomo ugdymo įstaigas bei pačiai iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) patekti į (duomenys neskelbtini) esantį sporto klubą, kuriame G. U. sportuoja ir yra pasiekusi įspūdingų rezultatų.
2.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajai I. M. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Teigiama, kad I. M. su G. U. girtavo iki paryčių, tačiau, suvokdama, kad G. U. vis dar yra neblaivi, dalyvavo pokalbyje, kurio metu buvo nuspręsta vykti į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Be I. M. vykti į parduotuvę buvo neįmanoma, kadangi tik ji pažinojo nedarbo dieną sutiksiančią parduoti alkoholio pardavėją. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eismo įvykio metu I. M. segėjo saugos diržą ir prašė G. U. sulėtinti važiavimo greitį, tačiau su šiais skundžiamo nuosprendžio motyvais nesutinkama. Pasak advokato, teismo medicinos ekspertas pažymėjo, kad I. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek automobilio saugos diržu, tiek ir kitu kietu buku daiktu, o atsakydamas į prokuroro klausimą, aiškiai nurodė, jog sužalojimų, būdingų segint saugos diržą, nebuvo nustatyta. Šioje vietoje nebuvo įvertinti ir liudytojo V. R. parodymai, kad I. M. įvykio metu saugos diržo nesegėjo. Tai liudytojas matė tiek prieš pat įvykį, tiek ir po jo, kadangi siekė išlaisvinti I. M.. Analogiškai aplinkybes dėl saugos diržo aiškino ir liudytojas K. B.. Šių aplinkybių tinkamas įvertinimas suponuoja pagrįstą išvadą, kad įvykio metu I. M. saugos diržo nesegėjo, o tai vertintina dideliu nukentėjusiosios nerūpestingumu. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu taip ir liko nepaneigta aplinkybė, kad automobilyje I. M. rankose laikė alkoholio butelį, ką nuosekliai tvirtino G. U..
2.3. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. gynėjas pažymi, kad G. U. pati iš skolintų pinigų atlygino 4500 eurų (1000 eurų tiesiogiai ir 3500 eurų netiesiogiai per regreso tvarka pareikalavusią draudimo bendrovę) I. M. patirtos žalos. Jos finansinė padėtis sunki ir į ją būtina atsižvelgti sprendžiant nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį. Advokato vertinimu, G. U. I. M. atlyginta žala jau yra pakankama.
3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. pateikė atsiliepimą į atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo dalį dėl G. U. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nagrinėti teismo nuožiūra, o apeliacinio skundo dalį dėl civilinio ieškinio atmesti.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė G. M. pateikė atsiliepimą į atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas advokatas R. Matonis pritarė apeliaciniame skunde išdėstytiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. gynėjo advokato R. Matonio apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijama nei G. U. kaltė, nei jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar teismo procesinis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šie klausimai analizuojamu atveju išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu G. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemone, teigiant, jog teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra neproporcingas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bei I. M. priteistos žalos dydžiu, prašant I. M. civilinį ieškinį atmesti. Su šiais apeliacinio skundo motyvais nesutiktina.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sprendžiant skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju G. U. padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta net kelių asmenų sveikata: I. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, R. B. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, K. B. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Svarbu ir tai, kad neteisėtus veiksmus G. U. atliko būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Nors G. U. tvirtina, jog vairuodama transporto priemonę ji nesijautė apsvaigusi, tačiau įvertinus jai nustatytą neblaivumo laipsnį bei faktą, kad ji visą naktį vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, o ryte dar išgėrė šampano, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ji galėjo ir turėjo suprasti savo neteisėtų veiksmų galimas pasekmes, tačiau jas ignoravo, sutiko vairuoti automobilį, be kita ko, vykstant įsigyti dar alkoholio. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja G. U. ir leidžia pagrįstai spręsti apie jos itin neatsakingą požiūrį valdant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį.
9. Šių duomenų kontekste vertinant G. U. gynėjo apeliacinio skundo motyvus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 (trejų) iki 5 (penkerių) metų. Svarbu tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, spręsti, kad G. U. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas 2 (dvejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra neproporcingas jos padarytiems veiksmams, kai šiuo atveju buvo sužaloti net trys asmenys ir vienam iš jų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nėra pagrindo. Šis terminas yra mažesnis už minimalų lengvesnio, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą pažeidžiant Kelių eismo taisykles, ANK numatyto privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir G. U. teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys. Savo kaltę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu G. U. pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl šios veikos įvykdymo, kas vertinamu atveju buvo pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, praeityje ji neteista, nebausta ir administracine tvarka, augina du nepilnamečius vaikus, vykdo individualią veiklą. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja G. U., tačiau jos jau buvo įvertintos atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl vertinti šias aplinkybes pakartotinai, ir sutrumpinant jai skirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra pagrindo.
11. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad G. U. paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė bei jos taikymo terminas 2 (dviejų) metų laikotarpiui jai sukels tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su jos darbu, sportu ar vaikų priežiūra. Kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vis tik negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.
12. Tenkinti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. gynėjo advokato prašymą ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai I. M. neteisėtais G. U. veiksmais padarytos žalos atlyginimo, remiantis apeliacinio skundo motyvais, vėlgi nėra pagrindo.
13. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią teisės normą detalizuoja BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatos, pagal kurias, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
14. Bylos duomenimis, nukentėjusioji I. M. buvo pareiškusi civilinį ieškinį, prašant iš kaltininkės priteisti jai 411,59 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui, 11500 eurų dėl nusikalstamos veikos jos patirtos neturtinės žalos atlyginimui ir 968 eurus proceso išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai už civilinio ieškinio ir kt. procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme apmokėjimui. Iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos draudimo kompanija I. M. atlygino 3500 eurų neturtinės ir 205,80 eurų turtinės žalos, o G. U. – 1000 eurų neturtinės žalos (2 t., b. l. 82, 83, 144). Skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgiant į I. M. jau atlygintos žalos dydžius, analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylos suformuotą teismų praktiką bei įvertinus didelį pačios nukentėjusiosios neatsargumą, neatsakingumą bei rizikingą elgesį, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant jai solidariai iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. ir ADB „C. V. I. G.“ 68,59 eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui, 1500 eurų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 127,48 eurų proceso (bylinėjimosi) išlaidų advokato teisinei pagalbai, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, apmokėjimui. Dar labiau sumažinti I. M. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, priešingai nei tai teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
15. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad po eismo įvykio nukentėjusiajai I. M. buvo nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinės plaštakos III ir IV pirštų galinių pirštakaulių trauminė amputacija, kairio gaktikaulio lūžimas, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimai bei stuburo juosmeninės dalies I slankstelio lūžimas, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, dešinio žastikaulio lūžimas dešiniojo gumburo srityje, kraujosruva dešinio peties srityje. Dėl patirtų sužalojimų I. M. buvo gydoma ligoninėje nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. gegužės 28 d., po ko, jai buvo nustatytas dar 3 savaites trunkantis gulimas režimas bei 4 savaičių dešinės rankos imobilizacija. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. I. M. gydymas vis dar nebuvo baigtas. Remiantis bylos duomenimis, tuo metu nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigą pakartotinai dėl eismo įvykio metu sužalotos rankos (dviejų pirštų amputacijos). Jai buvo rekomenduota atmirkyti iš pašalinti šašus, mankštinti pirštus, kylant nesibaigiančiam skausmui, siūlyta pakartotinė konsultacija. Dėl sužaloto peties I. M. rekomenduota mankšta (2 t., b. l. 93). Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad ir šiandien jai yra išlikusių sveikatos sutrikimų. Dėl išnirimo ir lūžių jos dešinės rankos judesiai riboti, atitinka vos 40 procentų, gydytojai mano, kad jos rankų judesiai į pradinę padėtį nebegrįš, ji laukia komisijos sprendimo dėl nedarbingumo nustatymo. Be to, I. M. vis dar jaučia skausmus amputuotų pirštų galuose, jai žadama keisti klubo sąnarį, dėl lūžusio gaktikaulio ji priversta naktį miegoti su sauskelnėmis, kadangi nakties metu nekontroliuoja šlapimo, vartoja skausmą malšinančius vaistus.
16. Dėl aptartų sužalojimų patirtą turtinę žalą, susijusią su jos gydymu, I. M. pagrindė objektyviais duomenimis, kuriais teisėjų kolegija neabejoja. Akivaizdu, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. M. buvo priversta vartoti vaistus nuo skausmo, dėl šlapimo nelaikymo naktimis jai buvo būtinos sauskelnės, dėl patirtų sužalojimų gaktikaulio ir stuburo juosmeninėje dalyje nukentėjusiajai buvo būtina ortopedo traumatologo konsultacija bei kuras, reikalingas vykimui į gydymo įstaigas ir grįžimui iš jų. Visus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus I. M. pateikė kartu su savo civiliniu ieškiniu, kurių sąsajumu su dėl eismo įvykio metu patirtais I. M. sužalojimais, teisėjų kolegija neabejoja. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pačios I. M. neatsakingumą, dėl ko, nukentėjusiosios prašomą turtinės žalos dydį sumažino, solidariai iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. ir ADB „C. V. I. G.“ priteisdamas 68,59 eurų turtinės žalos atlyginimui.
17. Abejonių I. M. priteistos neturtinės žalos dydžiu teisėjų kolegijai taip pat nekyla. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
19. Nekyla abejonių, kad dėl aukščiau aptartų eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. M. patyrė dvasinius išgyvenimus, kai kurios pasekmės yra negrįžtamos, nukentėjusiosios gydymas vis dar nėra baigtas. Dėl gaktikaulio ir stuburo lūžių nukentėjusioji nuolat jaučia skausmą, ji priversta vartoti skausmą malšinančius vaistus. Dėl patirto raktikaulio lūžio jos rankos judesiai tapo riboti, gydytojai nemano, kad rankos judesiai vis dar gali atsistatyti į pradinę padėtį. Dėl amputuotų pirštų galų I. M. rankų pirštai tinkamai nebefunkcionuoja, amputacijos vietose susidaro skausmingi dariniai, kurie nuolat šalinami operacijų pagalba. Akivaizdu, jog po tokio įvykio ir su juo susijusių pasekmių, I. M. jaučia baimę keliaudama automobiliu, patiria stresą, dėl ko, blogai miega. Dėl savo prastos psichinės būklės po eismo įvykio I. M. kreipėsi psichologinės pagalbos, dėl ko, šiuo metu vartoja stiprius raminamuosius vaistus, kas betarpiškai patvirtina itin stiprius nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Šių aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir nuosprendžio turinys, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas analizavo ir jas įvertino tinkamai. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nėra nustatomas objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kaip turtinės žalos atveju. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į visų neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Manyti, jog šiuo atveju I. M. patirti dvasiniai išgyvenimai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo įvertinti netinkamai, priteisiant jai per didelį neturtinės žalos dydį, pagrindo nėra.
20. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, susiję su dideliu pačios I. M. neatsargumu vertinamo eismo įvykio metu. Nukentėjusios elgesį prieš komentuojamą eismo įvykį ir po jo pirmosios instancijos teismas įvertino, konstatuodamas didelį pačios nukentėjusiosios neatsargumą bei jos rizikingą elgesį. Bylos duomenimis, nukentėjusioji I. M. kartu su G. U. eismo įvykio išvakarėse vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Iki įvykio likus 5-6 valandoms, išgėrė lengvesnio alkoholinio gėrimo (šampano), kas rodo, kad I. M. turėjo suvokti, jog G. U. yra neblaivi. Nepaisant šios aplinkybės, nukentėjusioji pati paskatino G. U. vykti automobiliu iki parduotuvės ir įsigyti dar alkoholio, nors tokiu laiku jo įsigyti dėl Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reglamentavimo, susijusio su alkoholio pardavimu, jau nebuvo galimybės. Ir tik nukentėjusiosios pažinties su pardavėja dėka ši kelionė turėjo prasmę ir faktiškai įvyko.
21. Remdamasis būtent šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusioji ne tik neprieštaravo, bet ir pritarė neblaivių asmenų kelionei automobiliu ir būtent tokį I. M. elgesį apylinkės teismas pripažino kaip labai neatsakingą ir rizikingą, konstatuodamas didelį nukentėjusiosios neatsargumą, iš dalies sąlygojusį jai nustatytus sužalojimus. Šias aplinkybes, t. y. pačios nukentėjusiosios veiksmus, pirmosios instancijos teismas laikė pagrindu G. U. ir jos draudimo bendrovę bent iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės atlyginti nukentėjusiajai tiek turtinę, tiek neturtinę žalą CK 6.253 straipsnio 1 dalies tvarka. Šioms aplinkybėms deliktinės atsakomybės požiūriu pirmosios instancijos teismas teikė prioritetą, laikė jas reikšmingesnėmis bei lemiančiomis nukentėjusiajai atlygintinos turtinės bei neturtinės žalos mažinimą nei aplinkybes, susijusias su I. M. ir kitų automobilyje buvusių keleivių prašymu G. U. mažinti važiavimo greitį ir teismo medicinos eksperto teisme išreikštą tikimybę, kad nukentėjusioji įvykio metu galėjo segėti diržą.
22. Daryti kategorišką išvadą apie tai, ar I. M. eismo įvykio metu segėjo saugos diržą, ar ne, nėra galimybės. Būtent taip skundžiamu nuosprendžiu sprendė ir apylinkės teismas, nurodydamas, kad ši aplinkybė tik tikėtina, todėl vertinti ją kitaip, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. R. nors ir nurodė, kad I. M. saugos diržo nesegėjo, tačiau čia pat patvirtino nematęs, ar jo neatsegė į įvykio vietą iškviesti gelbėtojai. K. B. patvirtino nematęs, ar I. M. segėjo saugos diržą ar ne. Analogiškai šią aplinkybę nurodė ir R. B.. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. V. taip pat negalėjo duoti kategoriškos išvados apie tai, ar eismo įvykio metu I. M. segėjo saugos diržą. Jokių kitų duomenų, kuriems esant galima būtų kategoriškai spręsti, jog eismo įvykio metu nukentėjusioji saugos diržo vis tik nesegėjo ar jį segėjo, byloje nėra, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tik tikėtiną išvadą, jog saugos diržą nukentėjusioji I. M. galėjo segėti. Ir vis tik, ši aplinkybė nebuvo vertinama I. M. naudai, kadangi nepaisant šio fakto, byloje vis tik buvo nustatytas didelis nukentėjusiosios neatsargumas, kuris lėmė jai priteistinos turtinės ir neturtinės žalos sumažinimą. Todėl dar labiau mažinti I. M. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, remiantis neaiškiais duomenimis dėl jos veiksmų prisisegant/neprisisegant saugos diržo, nėra pagrindo.
23. Analogiškai pasisakytina ir dėl I. M. galimo prašymo G. U. sulėtinti važiavimo greitį. Apklausiami teisiamojo posėdžio metu, V. R., K. B. ir R. B. patvirtino visi kartu prašę G. U. sumažinti važiavimo greitį. Tačiau, ar to paties prašė ir I. M., byloje nenustatyta, ką pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. To nei vienas iš byloje apklaustų asmenų, išskyrus pačią I. M., kuri šiuo atveju yra neabejotinai susijusi su nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, nepatvirtino. Nustatyti, kad tokių veiksmų I. M. neatliko, ar priešingai – juos atliko, iš byloje esančių duomenų visumos nėra galimybės. Todėl vertinti šią aplinkybę dar labiau sumažinant I. M. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, nėra pagrindo.
24. Aplinkybė, kad I. M. eismo įvykio metu rankose turėjo alkoholio butelį, priešingai nei tai konstatuota apeliaciniame skunde, nepasitvirtino. Teisiamojo posėdžio metu apklausta R. B. nurodė, kad eismo įvykio metu rankose I. M. laikė šuniuką, o alkoholis buvo įdėtas į kuprinę, kurios buvimo vietos ji nežino. K. B. taip pat patvirtino, jog alkoholis buvo įdėtas į kuprinę, tačiau, kur ta kuprinė buvo eismo įvykio metu, jis nematęs. V. R. paaiškino, kad alkoholį I. M. sudėjo į kuprinę, tačiau, kur buvusi kuprinė eismo įvykio metu jis nematęs, papildomai patvirtindamas, kad I. M. ant kelių laikė šuniuką. Esant šiems duomenims, kategoriškai tvirtinti, jog I. M. eismo įvykio metu rankose laikė alkoholio butelį, dėl ko, ir buvo sužalota jos ranka, nėra pagrindo, todėl šie apeliacinio skundo motyvai vėlgi atmestini. Šioje vietoje remtis vien tik G. U. parodymais, pagrindo nėra. Jų nepatvirtina jokie kiti nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys. Tuo tarpu remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.
25. Duomenų apie sunkią G. U. turtinę padėtį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir jos gynėjas. Bylos nustatytais duomenimis, G. U. vykdo individualią veiklą, turi nekilnojamojo turto, jokių duomenų apie jos finansinius įsipareigojimus bankams ar kitiems kreditoriams nėra, todėl mažinti I. M. priteistos žalos dydžius dėl G. U. turtinės padėties, vėlgi nėra pagrindo.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. gynėjo advokato R. Matonio apeliacinis skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 312 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. U. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.