- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-929-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15270-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- „AS Inbank filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, BIGBANK AS filialas, „Luminor Bank” AS
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys „AS Inbank filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, BIGBANK AS filialas, „Luminor Bank” AS Lietuvos skyrius, L. L., M. N., M. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – B.; nustatyti A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti dukters bendravimo tvarką su atsakovu: pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir parveža dukrą į gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 18 val. Apie ketinimą pasiimti dukrą atsakovas informuoja ieškovę SMS žinute iki atitinkamo (einamojo mėnesio pirmojo ir trečiojo) penktadienio 12 valandos. Dukrai susirgus ar dėl kitokių priežasčių negalint susitikti su tėvu (išvykos su klase, ekskursijos ir pan.), ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip iki atitinkamo (einamojo mėnesio pirmojo ir trečiojo) šeštadienio 9 valandos. Neįvykus vienam šeštadienio susitikimui, jis nekompensuojamas. Nustatyti, kad nepilnametės A. B. nekilnojamąjį turtą (1272/1531 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)) uzufrukto teise tvarko motina ieškovė iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai A. B. po 270 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-09-17) iki jos pilnametystės, skiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, indeksuojant išlaikymo sumą vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo 3 045 Eur dukters išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.; pripažinti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės D. K. patvirtintas pakvitavimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra negaliojantis ir nepatvirtina atsakovo prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovo 312,82 Eur kompensaciją už prievolės įvykdymą UAB Bitė Lietuva bei 346,5 Eur sumą kompensaciją už prievolės AB Mokilizingas įvykdymą; pripažinti, kad atsakovo prievolė BIGBANK AS 5858,55 Eur sumai ir prievolė „Luminor Bank” AS Lietuvos skyriui pagal mokėjimo kortelės kredito limitą yra asmeninės atsakovo prievolės; pripažinti, kad ieškovės prievolė L. L. 2525 Eur sumai yra asmeninė ieškovės prievolė; pripažinti, kad atsakovo prievolė L. L. 8663 Eur sumai yra asmeninė atsakovo prievolė; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnametės dukters A. B. bendravimo tvarką: „Tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį 11 val. ir grąžina ją jos gyvenamosios vietos adresu tos pačios dienos 18 val. Apie negalėjimą pasiimti dukros nurodytu laiku tėvas informuoja motiną galiniais ryšių įrenginiais, sms žinute ar el. paštu ne vėliau kaip iki atitinkamo penktadienio 18 val.“ Atsakovą paskirti laikinu nepilnamečio vaiko turto (toliau – nekilnojamasis turtas, turtas), kurį sudaro 1272/1531 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), administratoriumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio mėn., kai ieškovė išsikėlė iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), neturėjo jokio kontakto su dukra. Dar ir iki jų išsikėlimo bendravimas su dukra buvo labai ribojamas, ieškovė jam neleido su dukra nei pakalbėti telefonu, nei susitikti su ja, nurodydama, kad jos išvykusios, arba kad dukra jo neva bijo. Nors ir retai, tačiau jis su dukra galėdavo bent trumpam pasimatyti, kuomet ji ateidavo į svečius pas kaimynystėje gyvenusias drauges, ar pašnekėti telefonu, kuomet ji būdavo svečiuose. Net gimtadienio dovanas dukrai buvo priverstas perduoti per kaimyną, kad tik išvengti ieškovės agresijos savo ir dukros atžvilgiu. Bendraudamas su dukra nejaučia ir nemato jokios baimės ir/ar nenoro su juo bendrauti – priešingai, buvo matyti, kad dukra yra jo pasiilgusi, kaip ir jis jos. 2020 m. sausio mėn. sužinojo, kad ieškovės mama kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, jog jis neva 2018 m. tvirkino savo dukrą. Policijos pareigūnai jo neapklausė. (duomenys neskelbtini) sudarė pagalbą šeimai. Vadovaujantis šiuo pagalbos planu ketinama dukrą vežti į pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos centrą (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir jos motinos veiksmai yra priešingi dukters interesams, dukra neabejotinai patiria ir patirs veiksmus, priešingus jos interesams, ryšys su juo gali nutrūkti visiškai. Situacija darosi labai įtempta ir komplikuota, todėl teismo prašo nustatyti laikinas apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas jam bendrauti su dukra. Toks minimalus matymosi su vaiku grafikas nepažeis jos interesų – priešingai, leis jausti, kad tėvas nėra toks, kaip nuteikinėja motina ar artimieji giminaičiai ir leis neprarasti ryšio su tėvu. 2019 m. lapkričio mėn. ieškovė kartu su dukra ir naujuoju sugyventiniu išsikėlė iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Išsikraustyta buvo dėl to, kad netinkamai prižiūrimas ir eksploatuojamas šildymo katilas sugedo ir namai liko nešildomi bei be šilto vandens. Sužinojęs tai nedelsiant sugedusią įrangą suremontavo ir šiuo metu namą faktiškai prižiūri. Jo palikti nešildomo ir neprižiūrėto negalima, nes namas labai greitai taps netinkamas eksploatuoti, bevertis. Šioje byloje taip pat nagrinėjamas ir nurodyto turto nuosavybės klausimas, todėl jo būklė labai ženkliai įtakos kreditorių interesus ir galimybes atgauti skolas, dukros tolimesnio gyvenimo kokybę, todėl prašo paskirti jį dukrai priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikinu turto administratoriumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Tokiu būdu bus išsaugotas turtas, nesumažės turto vertė dėl įsipareigojimų nevykdymo ir galimai būsiančių pareikštų kreditorinių, įskaitant netesybas, kitų asmenų reikalavimų.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnametei dukrai priklausančio nekilnojamojo turto, esančios (duomenys neskelbtini), tvarkymo tvarką. Nustatyti, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nepilnametei dukrai priklausantį nekilnojamąjį turtą jos interesais tvarkys uzufrukto teise ieškovė. Įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis uzufrukto teise nepilnametei dukrai priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnametės dukros. Uždrausti atsakovui imtis tam tikrų veiksmų – naudoti nepilnametės dukros turtą, esantį (duomenys neskelbtini), savo asmeninių interesų tenkinimui, t. y. gyventi, naudoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) transporto priemonei laikyti, uždrausti atlikti griovimo ir kitus darbus.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, pareigūnai nurodė, jog informaciją dėl dukros tvirkinimo gavo ne iš ieškovės motinos, o iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų. Dėl to atsakovo teiginiai, kad tai yra ieškovės ir jos motinos fantazijos, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Kol nėra atliktas tyrimas ir dukrai nurodant, kad tokie veiksmai buvo, ieškovė neturi kito pasirinkimo, kaip tik prašyti, kad teismas nenustatytų laikinos atsakovo prašomos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra. Dukrai iš tėvo pusės gali būti daromas psichologinis spaudimas, siekiant pakeisti nepilnametės išsakytą poziciją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui dėl tėvo veiksmų. Dukra yra 8 metų amžiaus, protinga, sugebanti adekvačiai vertinti situaciją, pati nepageidauja bendrauti su tėvu, todėl ieškovė ir neverčia to daryti. Atsakovui nepateikus duomenų, kad jo elgesys pasikeitė, kad nebevartoja alkoholio, geba tinkamai bendrauti su nepilnamete dukra, laikinos bendravimo tvarkos nustatymas neturėtų būti sprendžiamas. Jeigu teismas nustatytų laikiną bendravimo tvarką, ieškovė prašo nustatyti tokią tvarką, kad susitikimuose dalyvautų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, susitikimas vyktų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patalpose ir bendravimas vyktų tik tokiu atveju, jei nepilnametė dukra norėtų susitikti su tėvu. Tai leistų užtikrinti, kad nepilnametė dukra nepatirtų neigiamo psichologinio poveikio iš tėvo pusės. Šiuo metu atsakovui pakaktų su dukra pasimatyti 2 valandas pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį. Dėl šalių konfliktinių santykių susitikimai negalėtų vykti nepilnametės gyvenamojoje vietoje. Atsakovo ryšys su dukra turi būti atkurtas palaipsniui, jos netraumuojant. Byloje nėra įrodymų, kad dukters bendravimas su atsakovu anksčiau buvo artimas, kad ji norėtų daug laiko praleisti su tėvu. Mergaitė bijo tėvo, nenori su juo bendrauti, nurodo netinkamą jo elgesį, todėl nėra pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių laikymui. Atsakovas siekia nuginčyti nepilnametės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Atsakovo prašymas skirti jį laikinu vaiko turto administratoriumi yra susijęs su jo siekiu įgyti vaiko turtą savo nuosavybėn. Tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip veikimas prieš vaiko interesus. Šiuo metu kartu su dukra nebegyvena nepilnametei priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau tik dėl to, kad žiemos metu sugedo šildymo katilas. Ieškovė tinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo katilą. Ieškovė neturėjo pakankamai pinigų naujo katilo įsigijimui ar jo remontui, nes atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, todėl buvo priversta laikinai gyventi kitur. Ieškovė vis nuvykdavo apžiūrėti gyvenamojo namo ir juo rūpinosi, tačiau po kurio laiko nebeteko galimybės pasirūpinti šiuo namu, kadangi atsakovas pakeitė namų valdos vartelių spyną ir ieškovė su dukra negalėjo patekti į nepilnametei priklausantį būstą ir juo tinkamai pasirūpinti. Atsakovas naudoja nepilnametės dukros turtą išimtinai savo interesais – gyvena name, sklype laiko (duomenys neskelbtini) priklausančias transporto priemones, kas neatitinka nepilnametės dukros interesų. Atsakovas netinkamai tvarko savo nepilnametės dukters turtą, siekia jį įgyti savo nuosavybėn, neleidžia dukrai grįžti į jai nuosavybės teise priklausančius namus, t. y. veikia prieš nepilnametės interesus.
6. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriuje nėra gauta objektyvių duomenų, jog atsakovo bendravimas su dukra galėtų jai kenkti. Įvertinus aplinkybę, kad tarnybos skyriuje gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto nepilnamečio asmens atžvilgiu, tikslinga nustatyti laikiną mažametės ir jos tėvo prašomą bendravimo tvarką, kad būtų užtikrinti mergaitės interesai, išsaugant ir tvirtinant vaiko ir tėvo ryšį nustatant, kad vaikas ir tėvas bendrauja stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, t. y. pagal vaiko gyvenamąją vietą, tokia galimybė yra (duomenys neskelbtini) Krizių centro darbo metu, t. y. darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Skyriaus nuomone, siekiant išlaikyti ir stiprinti mažametės ryšį su skyriumi gyvenančiu tėvu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką). Skyrius siūlo susitikimus (duomenys neskelbtini) Krizių centre, iš anksto derinant susitikimų laiką, esant poreikiui, susitikimuose dalyvaujant Krizių centro psichologui arba socialiniam darbuotojui. Skyriaus žiniomis, ieškovė name negyvena, juo nesirūpina, todėl skyrius neprieštarauja, kad atsakovas būtų paskirtas laikinu vaiko nekilnojamojo turto administratoriumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: vaikas ir tėvas bendrauja kas antrą penktadienį stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui (duomenys neskelbtini) Krizių centre, esančiame (duomenys neskelbtini), suderinus konkrečias valandas tarp šalių ir iš anksto derinant susitikimų laiką su centro darbuotojais, Krizių centro darbo metu, t. y. nuo 8 iki 17 val. Įpareigojo ieškovę ir atsakovą dėl koronaviruso COVID-19 situacijos šalyje šiuo laiku elgtis atsakingai, užtikrinti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimą telefonu, internetu, atsižvelgiant į nepilnametės interesus, užimtumą ir norą bendrauti su tėvu. Nustatė nepilnametei dukrai nuosavybės teise priklausančio turto – 1272/1531 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), tvarkymo tvarką, kad turtą uzufrukto teise tvarko ieškovė. Įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis uzufrukto teise nepilnametei dukrai A. B. priklausančiu turtu. Įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko A. B. Kitas šalių prašymų dalis atmetė. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
8. Teismas nurodė, kad vaiko teisių tarnybos skyriuje gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto nepilnamečio asmens atžvilgiu. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, tikslinga nustatyti laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kad būtų užtikrinti vaiko interesai, išsaugant ir tvirtinant vaiko ir tėvo ryšį, nustatant, kad vaikas ir tėvas bendrauja stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui. Skyrius siūlo susitikimus organizuoti (duomenys neskelbtini) Krizių centre, iš anksto derinant susitikimų laiką. Teismas sprendė, jog šiuo atveju tikslinga nustatyti laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką. Nors ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto nepilnamečio asmens atžvilgiu atsisakyta pradėti, tačiau vaikas nurodo, kad tėvo bijo, nenori bendrauti. Siekiant atkurti tėvo ir vaiko santykius netraumuojant vaiko, atsižvelgiant į vaiko teisių specialistų nuomonę, nustatytina tokia bendravimo tvarka, kad (duomenys neskelbtini) Krizių centre, esančiame (duomenys neskelbtini), suderinus konkrečias valandas tarp šalių ir iš anksto derinant susitikimų laiką su centro darbuotojais, Krizių centro darbo metu, t. y. nuo 8 iki 17 val.
9. Teismas sutiko, kad siekiant, jog turtas nepablogėtų ir būtų prižiūrimas, esant konfliktinei situacijai reikalinga nustatyti vaikui priklausančio turto tvarkymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina, turtas priklauso vaikui, o turtu ieškovei ir vaikui kliudo naudotis ir juo rūpintis atsakovas, nustatytina turto tvarkymo tvarka, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teise tvarko ieškovė. Atsakovas įpareigotinas netrukdyti ieškovei naudotis uzufrukto teise nepilnametei dukrai priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodo patirianti psichologinį spaudimą iš atsakovo, dukra taip pat nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, atsakovas įpareigotinas gyventi skyrium. Teismas įvertino, kad ieškovė su vaiku turi galimybę gyventi adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas nurodo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Prašymas uždrausti atsakovui naudoti dukros turtą savo asmeninių interesų tenkinimui yra perteklinis, nes nustačius, kad turtas priklauso vaikui ir juo uzufrukto teise rūpinasi ieškovė, atsakovą įpareigojus gyventi skyrium, atsakovui pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones gali būti kreipiamasi į antstolį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo arba pasitelkiami policijos pareigūnai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareigą atsakovui matytis su nepilnamete dukra tik (duomenys neskelbtini) Krizių centre penktadieniais darbo metu ir tik dalyvaujant tretiesiems asmenims, iš esmės užkirto kelią atsakovui bendrauti ir matytis su nepilnamete dukra. Atsakovas yra dirbantis asmuo, o dukra mokosi mokykloje (šiuo metu nuotoliniu būdu), todėl vykdant tokią teismo nutartį jis rizikuos netekti darbo, o dukra privalės praleisti pamokas ir pamokų praleidimas negalės būti pateisintas. Tai neatitinka vaiko interesų. Bendravimas su vaiku nustatytas išskirtinai remiantis tik ieškovės pozicija, kad neva vaikas atsakovo bijo, jo ryšys su dukra yra nutrūkęs. Tokiais ieškovės pateiktais duomenimis vadovautis nėra jokio pagrindo, kita vertus, teismas, turėdamas būti aktyvus šioje byloje, nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų ieškovės melagingus argumentus ir galėtų priimti sprendimą, kuris atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
10.2. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė sugadino turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. galbūt ne tyčiniais veiksmais tą padarė, tačiau turtas buvo sugadintas dėl jos neveikimo. Po to ji turtą apleido ir paliko likimo valiai. Turtą prižiūrėjo atsakovas, dėl to ginčo byloje nėra. Neaišku, iš kokių duomenų teismas nusprendė, jog „atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina, turtas priklauso vaikui, o turtu ieškovei ir vaikui kliudo naudotis ir juo rūpintis atsakovas, nustatytina turto tvarkymo tvarka, kad nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teise tvarko ieškovė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat atsakovas įpareigotinas netrukdyti ieškovei naudotis uzufrukto teise nepilnametei dukrai priklausančiu turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).“ Nors ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir nėra, tačiau laikina vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, todėl uzufrukto teise naudotis dukros turtu turi ir ieškovė, ir atsakovas.
10.3. Teismas neteisingai konstatavo, kad „spyna yra pakeista, o atsakovui nurodžius, kad jis pradėjo faktiškai prižiūrėti turtą, manytina, kad spyną pakeitė būtent atsakovas.“ Atsakovas niekada jokių spynų nekeitė, o ieškovės bandymas atrakinti spynas nežinia kokiais raktais negali būti įrodymu, kad jis tyčia ir sąmoningai neleidžia jai rūpintis dukros turtu. Ji nepateikė nė vieno įrodymo, kad būtų dėjusi bent minimalias pastangas rūpintis dukros turtu. Palikus teismo nutartį galioti, nepilnametės dukros turtui bus padaryta žalos, tai neatitinka vaiko interesų, o atsakovui jais pasirūpinti yra užkirstas kelias.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Šiuo metu dukra mokosi nuotoliniu būdu namuose, tačiau ir pamokoms vykstant įprastai, penktadieniais jos baigiasi apie 13 val. (duomenys neskelbtini) Krizių centras dirba nuo 8 val. iki 17 val. Akivaizdu, kad kas antrą penktadienį po pamokų atsakovas turi visas galimybes pasimatyti su nepilnamete dukra ir 4 valandų laiko tarpas (nuo 13 val. iki 17 val.) yra visiškai pakankamas šiuo metu. Teismas nenustatė bendravimo visą Krizių centro darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val., nustatė, kad bendravimas vyksta suderinus konkrečias valandas tarp šalių ir iš anksto derinant susitikimų laiką su centro darbuotojais. Krizių centro darbo metu, t. y. nuo 8 iki 17 val. Atsakovas yra pateikęs duomenis, kad dirba apsaugos tarnybose slenkančiu grafiku, todėl kas antrą penktadienį susiderinti laisvą laiką po pietų gali.
11.2. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad vaiko ir tėvo ryšys nėra artimas ir turi būti atkurtas palaipsniui. Susitikimus Krizių centro patalpose, dalyvaujant šio centro darbuotojui ar psichologui, pasiūlė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo išvadoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jos rekomendacijomis, todėl teigti, kad teismas vadovavosi vien ieškovės pozicija, nėra pagrindo.
11.3. Ieškovė 2020 m. kovo 16 d. atsiliepime į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6- ajame skyriuje ((duomenys neskelbtini)) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo smurto prieš L. L. (nepilnametės A. B. močiutę). Ikiteisminis tyrimas 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų atsakovo kaltei nustatyti, tačiau jo metu buvo surinkta duomenų, kurie turi reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui. Ikiteisminiame tyrime buvo apklausta ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė Z. S., kuri nurodė, kad mergaitė „matė, kaip tėtis mušė močiutę ir jai buvo labai liūdna. Taip pat mergaitė sakė, kad bijo, kad tėtis nesugrįžtų į namus, nes jis nuolat gerdavo ir mušdavo motiną bei močiutę. To paties pokalbio metu A. B. papasakojo, kad tėtis liepdavo jai pasikviesti draugių, pripirkdavo saldumynų visokių, nupirkdavo vaikiško šampano ir tada tėtis jai sakydavo vaidinti girtus vyrus, dainuoti, griuvinėti. Tuo metu tėtis pats vartodavo alkoholinius gėrimus, mergaitė minėjo, kad tėtis gerdavo alų. “ Be to, Z. S. nurodė nepastebėjusi, kad mergaitė būtų įtakota motinos, mergaitė viską pasakojo sklandžiai. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos Z. S. teiginiai patvirtina apie nekorektišką ir netinkamą atsakovo elgesį su nepilnamete dukra. Teismas šiuos duomenis turėjo, juos įvertino, todėl pagrįstai nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų nepilnametės dukters interesus.
11.4. Ieškovė kartu su šiuo atsiliepimu pateikia teismui psichologės A. K. 2020 m. kovo 27 d. pažymą. Psichologinė pagalba A. B. buvo teikiama 2018 m. birželio - 2018 m. rugpjūčio mėnesiais ryšium su atsakovo smurtu L. L. atžvilgiu. Šioje pažymoje psichologė nurodė, kad A. B. buvo konsultuota psichologės 13 kartų, kas leido specialistei įsigilinti į nepilnametės psichologinę būseną bei pateikti išsamią pažymą. A. K. pažymėjo, jog mergaitė sakydavo, kad „mano tėtis yra blogas, jis mušė močiutę, trankė ją, tėtis yra piktas, tėtis mušė mamai su kumščiu per galvą ir kt.“. Specialistė nurodė, kad „iš projekcinių metodikų paaiškėja, jog A. yra išgyvenusi sukrėtimą, praradusi stabilumą ir saugumą savo gyvenime“. Psichologės aprašyti žaidimai, kuriuos žaidė A., patvirtina psichologės padarytą išvadą, kad nepilnametė išgyvena vidinį konfliktą, kurį stengiasi išspręsti žaidimų metu. Psichologė rekomendavo, kad tėvo ir dukters susitikimuose turėtų dalyvauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas ar psichologas, kas užtikrintų saugų tėvo ir dukters bendravimą susitikimų metu.
11.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė sugadino turtą, esantį (duomenys neskelbtini), šį turtą apleido ir paliko likimo valiai, o turtą prižiūrėjo atsakovas. Ieškovė visada rūpinosi dukters turtu, kiekvienais metais prieš kūrenimo sezoną kviesdavosi židinių meistrą, kuris išvalydavo, patikrindavo židinį, pakeisdavo tarpines ir pan. Taip pat kiekvienais metais būdavo kviečiama kaminkrėčių firma, kuri išvalydavo ūkinio pastato kaminą (ūkiniame pastate įrengta kieto kuro katilinė, iš kurios šiluma vamzdžiais patiekiama į namą). Iš specializuotos firmos ieškovė įsigydavo židinio ir katilo priežiūros priemones ir jas naudodavo. Natūralu, kad ilgą laiką eksploatuojami daiktai sugenda ir jiems reikia remonto, ne vien tik priežiūros, todėl ieškovė nėra kalta dėl to, kad sugedo katilas. Ieškovė yra nurodžiusi teismui aplinkybes, dėl ko iš karto negalėjo jo sutaisyti katilo. Žiemos metu namui tapus nebešildomu, ieškovė privalėjo ieškoti būdų. kaip užtikrinti savo nepilnametės dukters interesus, sveikatą, tinkamas gyvenimo sąlygas. Tuo tikslu buvo priversta laikinai išsinuomoti kitą būstą, nes katilo remontui arba keitimui pinigų nepakako. Ieškovė nuvykdavo apžiūrėti nepilnametei priklausančio turto (ieškovės darbovietė yra (duomenys neskelbtini)). Ieškovė rūpinosi turtu iki to laiko, kol atsakovas savavališkai nepakeitė namų valdos spynų. Spynų pakeitimo faktas yra įrodytas antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.
11.6. Atsakovas neteisėtai išnešė iš namo ieškovei ir nepilnametei dukrai priklausančius rūbus (dėl to vyksta tyrimas (duomenys neskelbtini)), ko negalima pateisinti neva šildymo katilo remontu. Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių katilo suremontavimą.
11.7. Pagal CK 3.185 straipsnį, tarp tėvų kilus ginčui dėl nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką. Pagal CK 3.65 straipsnį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu arba taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Tokiu būdu vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas nėra būtina sąlyga nustatyti jo turto tvarkymo tvarką. Atsakovas niekada tinkamai netvarkė savo nepilnametės dukters turto, veikė prieš jos turtinius interesus. Atsakovas palaiko nepagrįstą kreditoriaus M. K. ieškinį ir siekia turtą įgyti savo nuosavybėn, o dukrą palikti be gyvenamojo būsto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, vaikui nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymo tvarka, atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis uzufrukto teise nepilnametei dukrai priklausančiu turtu iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – psichologės A. K. 2020 m. kovo 27 d. išduotą pažymą
15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas įrodymas yra susiję su ginčo dalyku, todėl priimtinas. Įvertinus, jog nagrinėjama šeimos byla, kurioje teismas yra aktyvus, jos dalyvių teisės nebus pažeistos, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi priimti naujus įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
17. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
19. Nustatyta, kad šalių dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) sukaks 8 metai, nuo 2018 m. balandžio 14 d. gyvena su ieškove. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė neprieštaraujantis, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Išvadą teikianti institucija 2020 m. sausio 30 d. teiktoje išvadoje ( 3 t., b. l. 39-41) nurodė, kad pokalbio su A. B. metu, pasiteiravus apie santykius ir bendravimą su tėčiu, mergaitė pareiškė, kad su tėčiu bendravo prieš dvejus metus, šiuo metu susitikti su juo nenori, nes jo bijo, teigė mačiusi, kad tėtis mušė jos mamą ir senelę. Skyriaus specialistui telefonu susiekus su atsakovu ir pasiteiravus, ar domisi dukros mokymosi pasiekimais, sveikatos priežiūra, ar dalyvauja auklėjime, ar teikia išlaikymą, atsakovas paaiškino, kad su dukra nebendrauja, nes ieškovė nepalaiko su mergaitės tėvu kontaktų, yra užblokavusi jo telefono numerį. Išvadą teikianti institucija 2020 m. kovo 24 d. išvadoje (3 t., b. l. 129-130) nurodė tikslingumą nustatyti laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kad būtų užtikrinti vaiko interesai išsaugant ir tvirtinant vaiko ir tėvo ryšį, nustatant, kad vaikas ir tėvas bendrauja stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui. Skyrius siūlė susitikimus organizuoti savivaldybės (duomenys neskelbtini) Krizių centre, iš anksto derinant susitikimų laiką.
20. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovui bendrauti ir matytis su nepilnamete dukra.
21. Byloje esant duomenų, jog atsakovo ir dukters bendravimas nebuvo reguliarus ir pastovus, mergaitei nurodžius, kad ji bijo tėvo, nes yra mačiusi, kaip tėtis mušė jos mamą ir senelę, pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo tikslingumą, kad bendravimas vyktų stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui (duomenys neskelbtini) Krizių centre, suderinus konkrečias valandas tarp šalių ir iš anksto derinant susitikimų laiką su centro darbuotojais, Krizių centro darbo metu, t. y. nuo 8 iki 17 val. Tėvo baiminimąsi patvirtino pati šalių dukra. Tai nurodė ir psichologė A. K. 2020 m. kovo 27 d. pažymoje, joje taip pat pažymėjusi, kad mergaitė susitikimų metu (nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d.) apie savo tėtį yra sakiusi: „Mano tėtis yra blogas. Jis mušė močiutę, trankė ją. Buvo pavogęs mamos telefoną. Tėtis yra piktas. Tėtis mušė mamai su kumščiu per galvą. Man buvo liūdna“. Psichologė, atsižvelgdama į tai, ką mergaitė yra sakiusi apie tėvą, rekomendavo, kad susitikimuose dalyvautų Valstybės vaiko teisių apsaugo ir įvaikinimo tarnybos specialistas ar psichologas, kuris padėtų užtikrinti saugų tėvo ir dukters bendravimą susitikimų metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ir dukters bendravimas kas antrą penktadienį stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui (duomenys neskelbtini) Krizių centre, suderinus konkrečias valandas tarp šalių ir iš anksto derinant susitikimų laiką su centro darbuotojais, Krizių centro darbo metu, t. y. nuo 8 iki 17 val., leistų užtikrinti, kad atsakovo ryšys, kuris šiuo metu nėra artimas dėl atsakovo veiksmų mergaitės artimųjų atžvilgiu, su nepilnamete dukra būtų atkurtas palaipsniui, jos netraumuojant, mergaitė nepatirtų neigiamo psichologinio poveikio.
22. Sprendžiant dėl nustatyto bendravimo laiko pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbus Lietuvoje trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, ugdymas mokyklose nuo 2020 m. kovo 30 d. buvo vykdomas nuotoliniu būdu. Nors byloje nėra duomenų apie šalių dukros nuotolinio mokymosi laiką, ieškovė nurodė, kad penktadieniais pamokos baigiasi apie 13 val. (duomenys neskelbtini) Krizių centras dirba nuo 8 val. iki 17 val. Taigi, kas antrą penktadienį po pamokų atsakovas per dukters mokslo metu turi visas galimybes su ja pasimatyti nuo 13 val. iki 17 val. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pagal savo darbo pobūdį neturėtų galimybių teismo nustatytu laiku bendrauti su dukra. Be to, pradinių klasių mokiniams ugdymo procesas baigiasi 2020 m. birželio 5 d., todėl vasaros atostogų metu atsakovas turėtų galybę bendrauti bet kuriuo (duomenys neskelbtini) Krizių centro darbo laiku penktadieniais.
23. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
24. Atmestinas apelianto argumentas, kad nesant nustatytos vaiko gyvenamosios vietos, uzufrukto teise naudotis dukros turtu turi ir ieškovė, ir atsakovas.
25. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnametei dukrai priklausančio turto tvarkymo tvarkos: ieškovė teigia, kad ji negali pateikti į mergaitei priklausantį būstą, atsakovas teigia, kad ieškovė sugadino šį turtą, jį apleido, turtą prižiūrėjo atsakovas. Atsakovo nuomone, palikus galioti skundžiamą nutartį, nepilnametės dukros turtui bus padaryta žalos, tai neatitinka vaiko interesų, o atsakovui yra užkirstas kelias jais pasirūpinti.
26. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis, 2 dalyje - tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu. Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką. Esant konfliktinei situacijai dėl turto tvarkymo, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgęs į siekį, kad turtas nepablogėtų ir būtų prižiūrimas, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina, turtas priklauso vaikui, nustatė tokią šio turto tvarkymo tvarką, kad, kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, nepilnametei dukrai priklausantį turtą uzufrukto teise tvarko ieškovė, o atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis uzufrukto teise nepilnametei dukrai priklausančiu turtu. Vadovaudamasis protingumo principu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.