Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 59-222, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 117 straipsnio (nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis) 9 ir 10 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo 8 metams 6 mėnesiams bausmė.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi nutarta pripažinti Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendį G. P. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistajam G. P. Rygos rajono teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 117 straipsnio 9 ir 10 punktus paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir nustatyta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. spalio 19 d.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarta pripažinti G. P. Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimu baudžiamojoje byloje paskirtą ir nesumokėtą piniginę sankciją – 1422,85 Eur ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 59-222 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. P.. Nutarime nurodyta, kad G. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. lapkričio 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gegužės 10 d., lygtinio paleidimo dalis ½ – 2020 m. vasario 10 d.; neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 7 d. sudarė 4 metus 6 mėnesius 3 dienas; G. P. pristatomas pirmą kartą, teistas pirmą kartą, nusikaltimą padarė būdamas 44 metų. Komisija, priimdama šį sprendimą, atsižvelgė į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 23 balą, iš kurių 15 balų yra statiniai (sumažinti nėra galimybės) ir 8 balai dinaminiai (yra galimybė sumažinti), likusią 4 metų 6 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmę, padarytą nusikaltimą – nužudymas iš savanaudiškų paskatų, veikdamas asmenų grupėje, gyvenimo stilių ir draugus – veika, kurioje dalyvavo susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, iki nusikaltimo buvo praradęs teisę vairuoti, nes vairavo neblaivus, mąstymą ir elgesį – gali prarasti savitvardą, jei yra provokuojamas, nuostatas – atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nurodė, kad neformalios nuteistųjų taisyklės jam yra svarbios, lėšų tvarkymą ir pajamas – turi įsiskolinimų bei į kitas nutarime išdėstytas aplinkybes, kurios nurodytos ir socialinio tyrimo išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 157 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Iš nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad teismas gali taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, esant šioms sąlygoms: 1) nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; 2) yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos; 3) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nustačius formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas, svarbiausias faktorius yra nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje vertinimas, kuris būtent ir sudaro pagrindą manymui, ar pastarasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-256-870/2019). Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo G. P. skundu, išnagrinėjęs Komisijos nutarimą ir išanalizavęs G. P. asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 59-222 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis G. P. nesilaikys įstatymų ir nusikals, savo sprendimą nepaleisti G. P. lygtinai iš pataisos įstaigos grindė likusia laisvės atėmimo bausmės dalimi, padaryto nusikaltimo pobūdžiu, tuo, kad iki nusikaltimo padarymo buvo praradęs teisę vairuoti, nes vairavo neblaivus, mąstymu ir elgesiu (gali prarasti savitvardą, jei yra provokuojamas), nuostatomis (atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nurodė, kad neformalios nuteistųjų taisyklės jam yra svarbios), lėšų tvarkymą ir pajamas (turi įsiskolinimų). Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. posėdžio protokole Nr. 58-48 nurodoma, kad komisijos posėdyje dalyvavo 5 komisijos nariai iš 7, priėmus sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, pateiktos 2 atskirosios nuomonės.

Teismo vertinimu, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 59-222 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam G. P. yra nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

G. P. yra teistas vieną kartą. Jis nuteistas Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 117 straipsnio (nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis) 9 ir 10 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo 8 metams 6 mėnesiams bausmė. Nuteistajam G. P. minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir nustatyta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose (asmens b. 1 d., l. 5-7). Asmens bylos duomenimis, G. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. lapkričio 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gegužės 10 d., lygtinio paleidimo dalis ½ – 2020 m. vasario 10 d.; neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 7 d. sudarė 4 metus 6 mėnesius 3 dienas.

Nuteistasis G. P. 2019 m. spalio 18 d. pateikė Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra (asmens b. l. 15).

Bylos duomenimis, nuteistasis G. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje vykdė (2019-01-22) individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), kuriame buvo numatytos šios priemonės: tobulino anglų kalbos žinias, taip pat lankė interneto dizaino pamokas, sporto mokykloje kultūrizmo pamokas, intensyviai ieškojo galimybės įsidarbinti, tačiau įdarbintas nebuvo, kadangi pagal turimą nuteistojo specialybę laisvų darbo vietų nebuvo, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: dalyvavo lietuvių kalbos viktorinoje, sporto varžybose štangos spaudimo turnyre (III vieta) teniso varžybose, viktorinoje „Auksinis protas“ (užėmė I-ą vietą); taip pat lankė meno terapiją, užsiėmimus „Harmonijoje, muzikoje ir dvasioje“, jogos užsiėmimus, 2019 metais turėjo ne vieną Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos Pravieniškių skyriaus padėką: už pagalbą organizuojant vasaros tinklinio turnyrą, už dalyvavimą viktorinoje, už dalyvavimą Rolling thunder varžybose, už pagalbą organizuojant stalo teniso varžybas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuteistasis vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones: 2018-08-28 - 2018-10-18 dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje (8 užsiėmimai); 2019-08-12 - 2019-09-09 dalyvavo programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ ir sėkmingai ją baigė; 2019-09-23 dalyvavo paskaitoje „Įdomioji geopolitika“; atliko aplinkotvarkos darbus Pusiaukelės namuose ir už jų teritorijos ribų: 2019-liepos mėn. kartu su kitais nuteistaisiais įrengė treniruoklių aikštelę: kasė duobes stovams įstatyti, statė juos, surinkinėjo ir paskui sutvarkė aplinką, prie treniruoklių aikštelės; 2019-08-10 Vilniaus vaikų socialinės globos namuose (duomenys neskelbtini), atkasinėjo pastato pamatus.

Nuteistojo G. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema – 23 balai (iš 168), iš kurių 15 balų yra statiniai (sumažinti nėra galimybės) ir 8 balai dinaminiai (yra galimybė sumažinti).

Teismas atsižvelgdamas į minėtus duomenis, sprendžia, kad nuteistasis G. P. atitinka formaliuosius BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo yra būtina tinkamai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir jo pažangą mažinant ją. Kaip matyti iš 2019 m. spalio 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-198 G. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika 2019 m. gegužės 15 d. buvo 37 balai, 2019 m. rugsėjo 23 d. pakartotinai įvertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką pagal OASys metodiką buvo nustatyti 23 balai, iš kurių 15 balų statiniai (sumažinti nėra galimybės) ir 8 balai dinaminiai (yra galimybė mažinti), t. y. nustatyta žema rizikos grupė. Taigi G. P. yra priskiriamas žemai rizikos grupei ir jis sugebėjo sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką atlikdamas bausmę, kas rodo nuteistojo siekį mažinti savo socialinį pavojingumą.

Minėtos socialinio tyrimo išvados duomenys taip pat patvirtina, kad G. P. dirba ir gauna 555 Eur užmokestį bei 38 Eur maistpinigių, jis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl išlaikymo turi 714,73 Eur įsiskolinimą, bet nuteistasis dengia šį įsiskolinimą ir sumokėjo pirmąją sumą – 415,77 Eur. Be to, jis dengia ir Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2017 m. spalio 19 d. teismo sprendimu paskirtą ir nesumokėtą piniginę sankciją bei moka Valstybinei mokesčiui inspekcijai susidariusią skolą. G. P. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais, neturi finansinių įsipareigojimų, su kuriais negalėtų susidoroti. Kaip minėta, G. P. aktyviai dalyvavo įvairiuose elgesio pataisos programose atlikdamas bausme Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje ir Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose taip pat jis būdamas Pusiaukelės namuose atliko įvairius aplinkotvarkos darbus. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis negavo nuobaudų, 2019 m. sausio-spalio mėnesiais skatintas 2 kartus.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju G. P. turi galimą gyvenamąją vietą pas savo tėvą (asmens b. 2 d., l. 88), savo dabartinėje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (asmens b. 2 d., l. 89). Iš Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-198 duomenų matyti, kad G. P. palaiko santykius laiškais, telefono skambučiais ir trumpalaikėmis išvykomis su savo tėvu, vaikais, broliu ir mama, tai parodo, kad nuteistasis turi pakankamai tvirtus santykius su savo šeimos nariais, kurie galės jam padėti laisvėje siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais. Taip pat jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, pataisos namuose vengė destruktyvių grupių bendravo su pataisos įstaigos personalu ir darbuotojais tinkamai, supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio žalą geriančiam ir jo aplinkiniams, nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti bei palaikyti tarpusavio ryšius, turi draugų su kuriais nuolat palaiko draugiškus santykius, turi suformavęs realius ilgalaikius tikslus ir turi nemažai trumpalaikių tikslų, kurie padėtis įgyvendinti ilgalaikius siekius, supranta, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir parodo, kad jis siekia sėkmingai resocializuotis.

Komisija skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 7 d. metu, dar buvo neatlikta 4 metų 6 mėnesių 3 dienų bausmės dalis. Kaip minėta, BVK 157 straipsnio 2, 3 dalys nustato terminus, kada nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos – ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (G. P. atveju ½ dalį). Teismas pažymi, kad didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip savaiminė lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tai vertintina visų asmens bylos duomenų kontekste. Nagrinėjamu atveju G. P. neatlikta bausmės dalis – 4 metai 6 mėnesiai 3 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 7 d. metu) dar yra gana didelė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. P. yra teistas vieną kartą, savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, bausmės vykdymo laikotarpiu elgiasi pavyzdingai, neturi nuobaudų, buvo skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja įvairiuose socialiniuose renginiuose ir elgesio programose, palaiko artimus ryšius su savo šeima, turi jos palaikymą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (23 balai pagal OASys metodiką), darytina išvada, kad šiuo atveju neatlikta bausmės dalis nėra pagrindas išvadai, kad bausmės, paskirtos G. P., tikslų nebūtų galima pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nepriekaištingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, teismo manymu, atliktas bausmės laikas yra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą.

Komisija nepalankią nuteistajam išvadą grindė ir ankstesniu jo gyvenimu, tuo, kad turi įsiskolinimų. Teismas pažymi, kad nors G. P. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmės atlikimo metu nurodė, kad neformalios nuteistųjų taisyklės jam yra svarbios, susidariusių nuteistojo įsiskolinimų dalis yra nemaža, jis gali prarasti savitvardą, jeigu yra provokuojamas, supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja yra susijusi su jo nusikaltimu, tačiau šį faktą ignoruoja, bet ankščiau paminėtos teigiamos jo savybės apibūdinančios nuteistąjį ir jo vėlesnis elgesys atliekant bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, teismo nuomone, atsveria ankstesnes neigiamas aplinkybes.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo G. P. atžvilgiu yra nustatytos įstatyme numatytos sąlygos, būtinos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, yra pagrindas manyti, kad G. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad priimant Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 59-222 dėl G. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos nuomonė nebuvo vieninga, iš penkių komisijos narių net du nariai pareiškė atskirąsias nuomones taikyti šiam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taigi įvertinęs jau minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju G. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.

Dėl nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad G. P. skundas tenkintinas ir jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią prižiūrą, kuri vykdytina Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BPK 360 straipsnio 5 ir 6 dalimis, BK 75 straipsniu ir atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nuomonę dėl įpareigojimų nustatymo nuteistajam, G. P. skirtina intensyvi priežiūra Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytais terminais. Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, nuteistajam skirtinos Komisijos pasiūlytos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi iki bausmės vykdymo pabaigos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti ir taikyti G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą, vykdomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7, 10 punktais, iki bausmės vykdymo pabaigos, t. y 2024 m. gegužės 10 d., nustatyti G. P. šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.