Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi nuteistojo R. G. (R. G.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-105 netaikyti R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant – 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme ir R. G. nustatyta galutinė subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. liepos 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 12 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 1 metai 9 mėnesiai 17 dienų.

7. Nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinį aktą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Nurodo, kad BVK 157 straipsnyje numatyta lygtinio paleidimo galimybė, bet nėra nustatytas jo pagrindas. Nuteistojo vertinimu, teismas baudžia jį už padarytus nusikaltimus antrą kartą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms.

8. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad bėgant metams keičiasi žmogaus požiūris į gyvenimą, kiekvienas žmogus su metais vis labiau bręsta, keičiasi draugai, poreikiai. Nurodo trokštantis sukurti pilnavertę šeimą, auklėti savo vaikus, dirbti. Jam atsirado galimybė dirbti ir jos po dviejų metų gali nebebūti, valstybė darbo jam nesuteiks, mylima moteris gali nesulaukti, taigi valstybė grąžins jį į praėjusį gyvenimą (sena draugų kompanija, nuotykiai). Nuteistojo teigimu, būtina atsižvelgti ir į bausmės vykdymo sąlygas. Nurodo, kad yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, bet kažkodėl atlieka kalėjimo sąlygomis, jam apribota teisė būti gryname ore. Pataisos namai nesuteikia darbo, o jam reikia teikti vaikams išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo netaikyti pastarajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra išsamiai motyvuota, pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

11. BVK 157 straipsnyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad, nustačius formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas, svarbiausias faktorius yra nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje vertinimas, kuris būtent ir sudaro pagrindą manymui, ar pastarasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. G. lygtinio paleidimo komisijai yra pristatomas antrą kartą. Po pirmojo Komisijos svarstymo, jis tik iš dalies įvykdė rekomendacijas, t.y. dalyvavo pasiūlytoje socialinės reabilitacijos priemonėje, atliko gerbuvio darbą, tačiau nesilankė pas įstaigos psichologę iki pakartotinio svarstymo. Tuo tarpu, nusikalstamo elgesio rizika po pirmojo svarstymo išlieka vidutinė – 70 balų (pirmojo vertinimo metu buvo 68 balai, tačiau buvo nustatyta techninė klaida, nes sudėjus pirmoje ir antroje dalyje gautus taškus apie teisės pažeidimus gaunama neapdorotų taškų, kuriuos suvedus į lentelę gaunami 45 apdoroti taškai). Matyti, kad dinaminiai veiksniai sumažėjo nuo 28 iki 25 taškų. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, jis tris kartus baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, kurie teismo vertintini kaip šiurkštūs, o be to – pasikartojantys (du kartus buvo baustas už mobiliojo ryšio telefono turėjimą, vieną kartą baustas už dienotvarkės pažeidimą). Pastebėtina tai, kad asmuo vieną kartą buvo nubaustas jau po pirmojo Komisijos svarstymo, kas visgi rodo, kad išvadų dėl priešingo teisei elgesio nuteistasis nedaro, negeba tinkamai įvertinti taisyklių laikymosi svarbos ir jų pažeidimo pasekmių. Nuobaudos Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo galiojančios. Per visą bausmės atliko laiką tik vieną kartą paskatintas 2017 m. spalio 25 d. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis visgi nededa pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis net ir būdamas pataisos įstaigoje susiduria su problemomis dėl priežiūros vykdymo ir taisyklių laikymosi. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam šiuo metu taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų rezultatai, pastarojo pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankami, kad nuteistąjį būtų galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

13. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo mąstymas yra konkretus, jis stokoja problemų sprendimų, t.y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, mokymosi iš savo patirties, kitų žmonių poreikių suvokimo. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas jų neigimu, pasitraukimu nuo jų sprendimo į alkoholio vartojimą.

14. Vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių 45 balus sudaro statiniai, kurių nėra galimybės sumažinti, ir 25 balus – dinaminiai veiksniai. Prie pastarųjų priskirtini prasta finansinė padėtis dėl neapmokėtų ieškinių, įsiskolinimų už alimentus, taip pat smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Nuteistasis, turėdamas galimybę šiuos veiksnius mažinti, to nedaro, kaip minėta, konsultacijose pas įstaigos psichologę, kurios padėtų nuteistajam koreguoti savo elgesį, jis nesilankė. Nors nuteistasis teigia, kad pataisos įstaigos administracija nesuteikia darbo, visgi bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 7 d. panaikinta R. G. teisė dirbti be sargybos priežiūros dėl režimo reikalavimų pažeidimų (asmuo savavališkai paliko darbo vietą), be to, anksčiau darbinius santykius yra nutraukęs savo noru. Nagrinėjamo klausimo kontekste buvo pagrįstai įvertintos ir aplinkybės, susijusios su veikų, dėl kurių jis šiuo metu nuteistas, padarymu, taip pat ankstesnių veikų pobūdis, jų modelis bei kitos reikšmingos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Svarbi aplinkybės, į kurią atkreipė dėmesį skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kad nuteistasis anksčiau buvo ne kartą teistas, jam taip pat jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau R. G. nusikalsdavo pakartotinai, kas rodo, kad teismo išreikšto pasitikėjimo jis nepateisino. O turint omenyje jo mąstymą, būdą, požiūrį į praeities elgesį, nėra tvirto pagrindo išvadai, kad šį kartą, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, jis pakartotinai nenusikals.

15. Aukštesnės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistojo socialinių ryšių palaikymą su savo tėvais, seserimis, vaikais, sugyventine, tačiau šios aplinkybės neatsveria visų aukščiau nurodytų ir savaime nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, kai kitų įstatyme numatytų reikalavimų pastarasis neatitinka. Kalbant apie šią konkrečią situaciją, atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo asmenybę, jo mąstymą ir elgesį, pagrįstai spręsta, kad būdamas laisvėje asmuo nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals.

16. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, padarė motyvuotą išvadą, jog nuteistasis nepadarė pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam R. G. neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

17. Skunde Vilniaus apygardos teismui nuteistasis atkreipė dėmesį ir į tai, kad jam laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose, tačiau yra laikomas kalėjimo sąlygomis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra reikšminga lygtinio paleidimo taikymo klausimo nagrinėjimui, o prašymai ar skundai dėl kalinimo sąlygų turėtų būti teikiami pataisos įstaigos administracijai bausmių vykdymo įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.