Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Rasai Bičkienei, Gitanai Žitinevičienei, Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam V. G., jo gynėjai advokatei Marinai Laurinaitienei, specialistei A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-09-19 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 153 str. laisvės apribojimu vieneriems metams; 2015-03-20 LR Apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal LR BK 153 str. išteisintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 206 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. būdamas V. G. ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2012-12-31 pažeidė:

-ūkio Didžiosios knygos ir registrus: kasos, bankinių sąskaitų, pajamų, pirkėjų, tiekėjų, paskolų, ilgalaikių ir trumpalaikių ir kitų skolų registrus. Be to, ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščiai pasirašyti ne juos sudariusio asmens, tuo jis pažeidė 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 3 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“;

-neišsaugojo dokumentų: Pinigų priėmimo kvitų blankų apskaitos knygos, 7 pinigų priėmimo kvitų serijos TSP Nr.: 0003173, 0003176, 0003177, 0003178, 0003182, 0003189 ir serijos BUH Nr. 1925958; kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių (išskyrus Nr. 725 ki, Nr. 781 ki, Nr. 826 ki ir Nr. 1011 ki), sutarčių su AB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, ir 1999-12-01 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1333 “Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo” 9 punkto nuostatas, kurios pabrėžia, kad „Apskaitos dokumentus ūkininkai ir gyventojai saugo ne mažiau kaip 10 metų“.

Šiais savo veiksmais jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis V. G. yra kaltas ir baustinas.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymių.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-43/2006).

Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo V. G. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad V. G. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Už sukčiavimą pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu, tarp jų ir svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra pirkimo–pardavimo sutartis, pagrindu. Viena vertus, civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-255/2012).

V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas ūkio vadovu, apgaule sudarydamas patikimo ūkininko įvaizdį, tačiau iš anksto žinodamas, kad už gautas prekes neatsiskaitys, 2009-07-31 sutarties Nr.10/ZKA-04a tarp jo ir AB „(duomenys neskelbtini) “ pagrindu, pagal 5 PVM sąskaitas – faktūras iš AB „(duomenys neskelbtini) “ įgijo augalų apsaugos priemones (trąšas, sėklas) bendros 129 938,69 Lt vertės. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas skolingas AB „(duomenys neskelbtini) “ 129 938,69 Lt ir siekdamas išsaugoti ūkio turtą ir apgaule išvengti turtinių prievolių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, pasirašė 2006-12-25 (data dokumente) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį jis tariamai įsipareigojo iki 2010-12-07 Kauno rajono žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ sumokėti 400 000 Lt, taip apgaulės būdu įgijęs didelės vertės tariamą kreditorinį įsipareigojimą sumažino proporcingai skolas kreditoriams iš jo ūkio.

Pažymėtina, jog piktnaudžiavimas pasitikėjimu - viena apgaulės formų - yra tada, kai kaltininkas BK 182 str. numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu) nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta ir jokiais duomenimis nepaneigta, kad V. G. sutarties sudarymo metu objektyviai turėjo itin sėkmingo ūkininko reputaciją - vystė sėkmingą verslą, finansinė situacija buvo gera. Su bendrove „(duomenys neskelbtini) “ jį siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, todėl pastarajai buvo puikiai žinoma V. G. finansinė padėtis ir galimybės. Liudytojas D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. G. iki 2011 metų sudarydavo patikimo ir turtingo ūkininko įvaizdį. Šios aplinkybės objektyviai buvo žinomos ir kitiems asmenims. Tokiu būdu V. G. nebuvo tyčia sukūręs tokio įvaizdžio siekiu piktnaudžiaujant pasitikėjimu apgaule neatsiskaityti už pateiktas prekes. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad piktnaudžiaudamas pasitikėjimu įtikintų bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ pateikti jam prekes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. G. tyčia susikūrė patikimo ūkininko įvaizdį, siekiu įgyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. G. būtų įtikinėjęs bendrovę parduoti jam savo prekes, iš anksto žinodamas, jog už jas neatsiskaitys.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad V. G., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas skolingas AB „(duomenys neskelbtini)“ 129 938,69 Lt ir siekdamas išsaugoti ūkio turtą ir apgaule išvengti turtinių prievolių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, pasirašė 2006-12-25 (data dokumente) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį jis tariamai įsipareigojo iki 2010-12-07 Kauno rajono žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 400 000 Lt, taip apgaulės būdu įgijęs didelės vertės tariamą kreditorinį įsipareigojimą sumažino proporcingai skolas kreditoriams iš jo ūkio. Tai yra 2010-11-15 jis pasirašė vekselį Nr.10/LA-001, pagal kurį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iki 2011-09-01 įsipareigojo sumokėti 22 000 Lt, tačiau tą pačią dieną įformino sutartį, pagal kurią nuosavybės teisės į jo nekilnojamąjį turtą perėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Prokurorės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl vekselio išdavimo turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo išsaugoti ūkio turtą ir apgaule išvengti turtinių prievolių, pasirašant su ŽŪB (duomenys neskelbtini)“ neprotestuotiną paprastą vekselį pagal kurį jis tariamai įsipareigojo sumokėti 400 000 Lt, taip apgaulės būdu įgijęs didelės vertės tariamą kreditorinį įsipareigojimą sumažino proporcingai skolas kreditoriams iš jo ūkio, negalima kvalifikuoti kaltininko veiką kaip sukčiavimas (BK 182 str.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, remiantis vien tik specialisto išvada, negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išduodamas vekselį ir perleisdamas savo nekilnojamąjį turtą ŽŪB „(duomenys neskelbtini), siekė apgaulės būdu sumažinti kreditorinį įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyviu duomenų, jog V. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, juo labiau, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Šioje byloje tarp V. G. ir bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kaip pirkėjo ir pardavėjo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ dėl V. G. veiksmų kreipėsi ne tik į prokuratūrą, bet ir į teismą, kuriame jų ieškiniai buvo pilnai patenkinti. Iš to seka išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų apsunkintos ar atimtos bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ teisės apginti savo teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka, todėl negalima ir išvada, kad V. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymių.

Dėl LR BK 206 str. 2 d.

Be to, V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas V. G. ūkio, registruoto 1997-11-19, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas, (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), ūkio vadovu, 2009 m. pateikė dvi paraiškas : Nr. 1VM-KK-09-0159-PR001 ir Nr. 1VM-KK-09-1-0200-PR001 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ‚,Žemės ūkio veiklos modernizavimas“ veiklos sritį ,,Investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir paslaugas“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BR1-311 gavęs 132 144 Lt paramą už javų kombainą „Class Tucano 450“ pagal projektą Nr. 1VM-KK-09-1-0159-PR001, 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. BR1-398 gavo 139 412 Lt paramą už traktorių „Class Axion 850“ ir kultivatorių „TLG-6.0“ pagal projektą Nr. 1VM-KK-09-1-0200-PR001, t.y. iš viso gavo 271 556 Lt paramos lėšų žemės ūkio technikai įsigyti, įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo neįkeisti, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos ir vykdyti kitus su paraiška prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis įsipareigojimų nesilaikė ir be Agentūros rašytinio sutikimo, įkeitė už paramos lėšas įgytą techniką bankui AB „Swedbank“ už suteiktas paskolas. AB „Swedbank“ pavedimu Antstolė Sonata Vaicekauskienė aukciono tvarka 2011-11-28, 2011-12-29 ir 2012-02-27 pardavė įkeistą turtą, tuo pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintų įgyvendinimo taisyklių (parvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116) 21.12 punkto reikalavimą bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai išmokėtos paramos sumos 271 556 Lt negrąžino, tuo Nacionalinei mokėjimo agentūrai padarė 271 556 Lt nuostolį, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 206 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo paramą kombaino „Class Tucano 450“ įsigijimui 132 144 Lt, minėtą kombainą įsigijo už 666 700 Lt su PVM, traktorių „Class Axion 850 “ ir kultivatorių TLG-6,0 gavo paramą 139 412 Lt, tuo tarpu minėtą traktorių įsigijo už 395 300 Lt su PVM, o kultivatorių už 63 720 Lt su PVM. Tokiu būdu Nacionalinė mokėjimo agentūra, suteikdama jam paramą, žinojo, kad suteikė tik dalį reikiamos sumos technikos įsigijimui, t.y. paramos sumą sudarė mažiau nei ketvirtadalis technikos kainos. Šiuos faktus Nacionalinė mokėjimo agentūra žinojo, kadangi parama buvo tikslinė, žinojo kiek technika kainuoja. Agentūrai dokumentai buvo pateikti, likusią dalį technikos įsigijimui finansavo AB Hansa bankas. Šį faktą irgi žinojo mokėjimo agentūra. Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į teismą ir po jo atsiliepimo atsisakė teisminio ginčo. Beveik metus laiko pagal susitarimą (sutartį) su Nacionaline mokėjimo agentūra jis jiems moka po 100 Lt į mėnesį suteiktos paramos grąžinimui. Apie įkeitimo sutartį su AB Hansa Bankas mokėjimo agentūra žinojo ir tam neprieštaravo, todėl sąlyga su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl įsipareigojimo neįkeisti, neparduoti įsigytos technikos 5 m., buvo formali. Visą tą laiką jis teismo keliu ieško pinigų iš savo skolininkų. Šiuo metu Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą ir priteisė iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ jo naudai apie 210 000 Lt., pabaigus bylinėjimus su ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “ gautus pinigus iš jos arba reikalavimą į ją grąžins į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Taip pat minėtą techniką aukciono tvarka priverstinai realizavo antstolis pagal AB Hansa bankas reikalavimą. Bankas žinojo apie paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir privalėjo apie tai susitarti su agentūra, apie tą sutartį žinojo ir antstolė.

Iš 2013-10-17 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašto matyti, kad V. G. buvo suteikta parama žemės ūkio technikai įsigyti (t.2, b.l.8-18).

Iš 2011-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių matyti, kad buvo areštuotas įkaito davėjui ūkininkui V. G. nuosavybės teise priklausantis turtas – kultivatorius TLG6; traktorius „Class Axion 850“; traktorius „Class Tucano 450“ ir jo perdavimą kreditoriui „Swdbank“ (t.2, b.l.26-41 ).

Iš 2013-09-25 antstolės Sonatos Vaicekauskienės rašto matyti, kad aukcionuose parduotas V. G. turtas (t.2, b.l. 183-184; 185-199).

Į specialistei užduotą klausimą - Ar V. G. ūkininko ūkyje buvo apskaityta ūkio technika (traktoriai, automobiliai ir kt.), jeigu taip, tai kokia, kada ir iš ko įsigyta bei kam ir kaip parduota, ar tai atlikta tinkamai, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, jeigu ne, tai kokie teisės aktai pažeisti ir kas už tai atsakingas?- ji išvadoje nurodo, kad „pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, kad V. G. buvo pateikęs dvi paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ‚,Žemės ūkio veiklos modernizavimas“ veiklos sritį ,,Investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir paslaugas“. Paraiškos buvo įvertintos - ūkininkas V. G. patvirtintas paramos gavėju ir jam skirta 271 556,00 Lt paramos lėšų įsigyti javų kombainą Class Tucano 450, traktorių Class Axion 850 ir kultivatorių TLG–6,0. Teikdamas paraiškas paramai gauti, V. G. įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo neįkeisti, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos ir vykdyti kitus su paraiška prisiimtus įsipareigojimus. Pagal tyrimui pateiktas V. G. ūkio Technikos pirkimo-pardavimo sutartis, pirkimų PVM sąskaitas faktūras, technikos Perdavimo-priėmimo aktus nustatyta: 1. kombainas Class Tucano 450 įsigytas 2008-08-29 iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ už 666 700 Lt; 2. traktorius Claas Axion 850 įsigytas 2008-03-31 iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ už 395 300 Lt; 3. kultivatorius TLG-6.0 įsigytas 2008-03-31 iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ už 63 720 Lt. Išvardinta technika įrašyta į ūkio 2008-2011 metų Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščius, jai suteikti inventoriniai numeriai, ji įtraukta į Ūkio 2008-2011 metų Balansus, t. y. technika buvo apskaityta. Tyrimui buvo pateikta 2008-09-26 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje parašyta, kad AB bankas „Hansabankas“ suteikia ūkininkui V. G. 600 000 Lt kreditą javų kombaino Class „Tucano 450“ įsigijimui sutartyje nurodytomis sąlygomis. Kredito grąžinimo terminas 2015 m. gruodžio 1 d. Sutarties 2.4. ir 2.4.2. punktuose užfiksuota: 2.4. Kredito gavėjo prievolių pagal Sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas:<...>2.4.2. viso už kredito lėšas įsigyjamo turto įkeitimu. Pagal V. G. ūkio sąskaitos Nr. LT45 7300 0100 0250 6211 banke AB „Swedbank” išrašus nustatyta, kad į šią sąskaitą iš AB „Swedbank” buvo gauta 1 280 925 Lt paskolintų lėšų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2013-09-25 rašte Nr. 25 S-11053186 „Dėl informacijos pateikimo“ informuojama, kad: AB „Swedbank“ 2011-06-17 kreipėsi su pavedimu teikti paslaugą, tai yra organizuoti įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka. Antstolė 2011-11-28, 2011-12-29 ir 2012-02-27 rengtuose aukcionuose pardavė įkeista V. G. turtą, tarp jo ir už paramos lėšas įsigytą: kultivatorių TLG6, ratinį traktorių Class Axion 850 ir javų kombainą Class Tucano 450. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-17 rašte Nr. BR6-(14.5)-9719 ,,Dėl informacijos pateikimo“ informuojama, kad: V. G. buvo išsiųsti 2012-07-03 priimti sprendimai <...> dėl išmokėtos paramos <...> susigrąžinimo. Sprendimuose nurodyta: Pareiškėjas, neturėdamas už paramos lėšas įsigyto turto <...> pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.12 punkto reikalavimą:,,pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane (projekto apraše) numatytą žemės ūkio veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos <...> atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Jūs turite grąžinti visą Jums išmokėtą paramos sumą.“

Byloje nustatyta, kad V. G. būdamas ūkio vadovu 2009 m. pateikė dvi paraiškas: Nr. 1VM-KK-09-0159-PR001 ir Nr. 1VM-KK-09-1-0200-PR001 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ‚,Žemės ūkio veiklos modernizavimas“ veiklos sritį ,,Investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir paslaugas“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. BR1-311 gavęs 132 144 Lt paramą už javų kombainą „Class Tucano 450“ pagal projektą Nr. 1VM-KK-09-1-0159-PR001, 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. BR1-398 gavo 139 412 Lt paramą už traktorių „Class Axion 850“ ir kultivatorių „TLG-6.0“ pagal projektą Nr. 1VM-KK-09-1-0200-PR001, t.y. iš viso gavo 271 556 Lt paramos lėšų žemės ūkio technikai įsigyti. Gaudamas paramą įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo neįkeisti, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos ir vykdyti kitus su paraiška prisiimtus įsipareigojimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis įsipareigojimų nesilaikė ir be Agentūros rašytinio sutikimo, įkeitė už paramos lėšas įgytą techniką bankui AB „Swedbank“ už suteiktas paskolas. AB „Swedbank“ pavedimu Antstolė Sonata Vaicekauskienė aukciono tvarka 2011-11-28, 2011-12-29 ir 2012-02-27 pardavė įkeistą turtą. Dėl nustatytų pažeidimų Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014-06-16 civiliniu ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2014-07-18 sprendimu už akių priteisė iš atsakovo V. G. 271 556,00 Lt Nacionalinei mokėjimo agentūrai (t-1, b.l. 61-69).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. G. pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintų įgyvendinimo taisyklių (parvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116) 21.12 punkto reikalavimą bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai išmokėtos paramos sumos 271 556 Lt negrąžino, tuo Nacionalinei mokėjimo agentūrai padarė 271 556 Lt nuostolį.

Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo V. G. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad V. G. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 206 str. 2 d. LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Šioje byloje V. G. buvo kaltinamas LR BK 206 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Aptariamos normos dispozicija suformuluota taip: tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. V. G. kaltinamas dalies tikslinės paramos lėšų (271 566 Lt) panaudojimu ne pagal nustatytą tvarką. Teismas daro išvadą, kad šis kaltinimas visiškai atitinka vieną iš aptariamos nusikaltimo sudėties požymių – suteiktos tikslinės paramos dydį (šiuo atveju jis didesnis už 150 MGL). Tokio dydžio tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį būtų pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal aptariamą BK normą atsirasti.

Tačiau teismas daro išvadą, kad bylos medžiaga nustatyta, kad santykiai tarp V. G. ūkio ir tikslinę paramą suteikusios institucijos atsirado sutarties pagrindu. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintų įgyvendinimo taisyklių 21.12 punkte yra numatyta atsakomybė už tvarkos nesilaikymą. Tame punkte yra nurodyta, kad: paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas tais atvejais, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sąlygas ir paramos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu lėšos jau buvo paskirtos, o pažeidimas paaiškėjo vėliau – paramos gavėjas įpareigojamas tas lėšas sugrąžinti (lėšos iš paramos gavėjo išieškomos). Tai sutartinė atsakomybė. Baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose. Sprendžiant, ar civilinių sutarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline, taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingą sandorį, kriterijumi. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011).

Motyvuojant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumą arba nepagrįstumą teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo galimybių apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis sumenkinimą kaip prievolės išvengimo būdą ir laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str., kurio 2 d. nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečias bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (LR BK 41 str. 2d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir teismų praktika. V. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 223 str. 1 d., 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.). Atsižvelgtina, kad jis yra teistas (t. 3, b.l. 145; 146-152), administracine tvarka baustas (t.3, b.l. 153-157), VŠĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro priklausomybių ligų gydytojo įskaitoje neregistruotas ( t. 3, b.l. 137-139; 140-141), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klininkos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t.3., b.l.144).

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų dėl atitinkamų nusikalstamų veikų, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kaltinamajam skirtina lengviausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2013-12-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti ūkininko V. G. buhalteriniai dokumentai (t.1., b.l.107), saugomi Kauno apskrities VPK, grąžintini V. G. ūkio vadovui.

2013-12-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti ūkininko V. G. buhalteriniai dokumentai (t.1., b.l.108), saugomi Kauno apskrities VPK, grąžintini V. G. ūkio vadovui.

2013-12-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti ūkininko V. G. buhalteriniai dokumentai (t.1., b.l.109), saugomi Kauno apskrities VPK, grąžintini V. G. ūkio vadovui.

2014-01-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti ūkininko V. G. buhalterinių dokumentų kopijos(t.1., b.l.110), saugomi Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. G. ūkio vadovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių Eurų 60 ct) bauda.

V. G., kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G., kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 206 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 2013-12-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus ūkininko V. G. buhalterinius dokumentus (t.1., b.l.107), saugomus Kauno apskrities VPK, grąžinti V. G. ūkio vadovui.

2013-12-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus ūkininko V. G. buhalterinius dokumentus (t.1., b.l.108), saugomus Kauno apskrities VPK, grąžinti V. G. ūkio vadovui.

2013-12-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus ūkininko V. G. buhalterinius dokumentus (t.1., b.l.109), saugomus Kauno apskrities VPK, grąžinti V. G. ūkio vadovui.

2014-01-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas ūkininko V. G. buhalterinių dokumentų kopijas (t.1., b.l.110), saugomas Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. G. ūkio vadovui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.