- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1380-601/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08115-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- G. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15447-584/2023 pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei J. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei J. R. dėl nepilnamečio vaiko – šalių dukters E. N., gimusios 2017 m. (duomenys neskelbtini) d., – gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra E. N. tvarką, pagal kurią: (i) tėvas su dukra bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. bei šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 11.00 val. nuotolinio ryšio priemonėmis (pvz. telefonu, Skype, Messenger, Viber programėlėmis). Atsakovė nurodytu bendravimo laiku privalo užtikrinti dukters E. N. prieigą prie nuotolinio ryšio priemonių; (ii) tėvas bendrauja su dukra nepertraukiamai 4 dienas, kas kartą grįžęs į Lietuvą, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00–10.30 val. ir grąžindamas paskutinę bendravimo dieną 18.30–19.00 val., apie numatomą atvykimą į Lietuvą informuodamas vaiko motiną likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki atvykimo. Tėvas su dukra tokiu būdu tiesiogiai nepertraukiamai bendrauja ne rečiau nei kartą į du mėnesius.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. R. prašė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti, o, teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo prašymą tenkinti iš dalies, nustatant laikiną bendravimo su nepilnamete dukra E. N. tvarką, pagal kurią ieškovas: (i) su dukra bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val. bei lyginių savaičių sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val. nuotolinio ryšio priemonėmis (pvz. telefonu, Skype, Messenger, Viber programėlėmis). Atsakovė nurodytu bendravimo laiku privalo užtikrinti dukters E. N. prieigą prie nuotolinio ryšio priemonių; (ii) buvimo Lietuvoje metu bendrauja su dukra lyginių savaičių savaitgaliais, šeštadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos vakare nuo 18.30 val. iki 19.00 val. į dukros gyvenamąją vietą, ir sekmadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos vakare nuo 18.30 val. iki 19.00 val. į dukros gyvenamąją vietą. Atsakovė nurodė, jog labiausiai vaiko interesus atitiktų ieškovo su dukra bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. iki 20 val. bei lyginių savaičių sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val. Atsakovės įsitikinimu, būtent sekmadienio vakarais mergaitė turėtų galimybes netrukdomai bendrauti nuotoliniu būdu su savo tėvu, kadangi tokiu metu jau būtų grįžusi iš pvz. savaitgalinės kelionės, be to, tokiu metu nevyksta sportinių šokių varžybos, todėl pašalinamos bet kokios kliūtys, kurios galėtų sutrukdyti dukrai bendrauti su tėvu. Atsakovė kategoriškai nesutinka su laikina bendravimo tvarka, pagal kurią dukra su tėvu bendrautų nepertraukiamai 4 iš eilės dienas, kadangi ieškovas, anot atsakovės, niekada neprižiūrėjo dukros iš eilės 4 dienas, todėl abejotina, ar jis tinkamai pasirūpins dukra, užtikrins būtiniausius kasdienius dukros poreikius ilgesnį laiko tarpą (ar dukra lankys sportinių šokių užsiėmimus ir t. t.). Atsakovės nuomone, tokios bendravimo tvarkos nustatymas sukeltų neigiamus dukros išgyvenimus.
3. Išvadą teikianti institucija teismo nustatytu terminu išvados dėl LAP taikymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. sausio 26 d. nutartimi patenkino dalį ieškovo G. N. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nustatė laikiną ieškovo G. N. ir nepilnamečio vaiko – E. N. – bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas: (i) su dukra bendrauja antradieniais, ketvirtadieniais bei sekmadieniais nuo 19 val. iki 20 val. nuotolinio ryšio priemonėmis (pvz. telefonu, Skype, Messenger, Viber programėlėmis), atsakovė J. R. nurodytu bendravimo laiku privalo užtikrinti dukros prieigą prie nuotolinio ryšio priemonių; (ii) grįžęs į Lietuvą ne rečiau nei kartą į du mėnesius bendrauja su dukra nepertraukiamai 4 dienas, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos tarp 10.00–10.30 val. ir grąžindamas paskutinę bendravimo dieną tarp 18.30–19.00 val. Apie numatomą atvykimą į Lietuvą bei bendravimo su dukra laiką informuoja atsakovę ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį iki atvykimo. Likusią ieškovo prašymo dalį teismas nutarė atmesti.
5. Teismas tokį sprendimą priėmė įvertinęs Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką bei atsižvelgdamas į vaiko amžių ir tai, kad vaiko tėvas gyvena kitoje valstybėje (Didžiojoje Britanijoje).
6. Teismo vertinimu, vaikui gyvenant Lietuvoje kartu su motina (atsakove), o ieškovui (tėvui) Didžiojoje Britanijoje telekomunikacijų priemonės yra optimaliausias ir priimtiniausias būdas palaikyti tėvo ir vaiko bendravimą, siekiant išlaikyti ir stiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį. Anot teismo, nagrinėjamu atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko glaudų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Teismas sprendė, kad atsakovė turi dėti visas pastangas tam, kad užtikrintų laiku bei tinkamą tėvo ir vaiko bendravimą telekomunikacijų priemonėmis. Nustatydamas bendravimą telekomunikacijų priemonėmis, teismas atsižvelgė į ieškovo bei atsakovės argumentus, tame tarpe į tai, kad sekmadienio vakarais bendravimas būtų patogesnis nei šeštadienį dienos metu, nes tokiu metu dukra jau būtų grįžusi iš savaitgalinės kelionės, be to tokiu metu nėra renginių ar varžybų vaikams ir kt.
7. Kita vertus, nepaisant to, kad atsakovė nesutiko su ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, pagal kurią dukra su tėvu bendrautų nepertraukiamai 4 dienas iš eilės, teismas nurodė, kad įrodymų, jog ieškovas negebės tinkamai pasirūpinti dukra ir neužtikrins būtiniausių kasdienių jos poreikių minėtu laiku, nėra pateikta. Teismas akcentavo, kad tėvai turi bendradarbiauti, suteikti vienas kitam informaciją apie vaiko poreikius, būrelius bei kitus užsiėmimus. Tas tėvas, su kuriuo yra vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko priežiūrą bei minėtų veiklų tęstinumą. Atsakovės argumentai, kad bendravimo tvarkos nustatymas sukeltų neigiamus dukros išgyvenimus, anot teismo, taip pat nėra pagrįsti. Teismas akcentavo, kad dukrai yra 6 metai, nuo rudens lankys parengiamąją klasę, tiek ieškovas, tiek atsakovė dukrą turi paruošti, papasakoti jai bei supažindinti su pokyčiais dėl bendravimo su ieškovu būdo bei trukmės, ką teismas pripažino, kaip naujoves, tačiau nebūtinai neigiamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią dukra su tėvu bendrautų nepertraukiamai 4 dienas iš eilės, kas du mėnesius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė J. R. Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, pagal kurią ieškovas G. N., grįžęs į Lietuvą, ne rečiau nei kartą į du mėnesius bendrauja su dukra nepertraukiamai 4 dienas, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos tarp 10.00–10.30 val. ir grąžindamas paskutinę bendravimo dieną tarp 18.30–19.00 val.; apie numatomą atvykimą į Lietuvą bei bendravimo su dukra laiką informuoja atsakovę ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį iki atvykimo. Atsakovė šioje dalyje prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas G. N. su dukra bendrautų lyginių savaičių savaitgaliais, šeštadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos vakare nuo 18.30 val. iki 19.00 val. į dukros gyvenamąją vietą, ir sekmadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos vakare nuo 18.30 val. iki 19.00 val. į dukros gyvenamąją vietą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tų aplinkybių, kad ieškovas gyvena Didžiojoje Britanijoje ir neturi jokios gyvenamosios vietos Lietuvoje. Atitinkamai, atsakovė nežinos, kur jos dukra nakvos 4 iš eilės einančias dienas, kokios bus užtikrintos sąlygos nepilnamečiui vaikui;
8.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi nei teisės vairuoti transporto priemonę, nei transporto priemonės, todėl atsakovė pagrįstai abejoja, ar ieškovas sugebės užtikrinti pastovų dukros dienos rėžimą, t. y. ar galės nuvežti mergaitę į ugdymo įstaigą, lankomus būrelius ir t. t.;
8.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino nepilnametės dukros interesų ir gerovės, kadangi net nėra objektyvių galimybių laikytis teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, pagal kurią ieškovas turės pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos tarp 10.00–10.30 val., nes tokiu metu mergaitė bus ugdymo įstaigoje (pamokos mokykloje prasideda 8.30 val.);
8.4. Skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamajai daliai, kadangi teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad ieškovas pagal tokią bendravimo tvarką bendrautų „kas du mėnesius“, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pagal tokią bendravimo tvarką jis grįžęs į Lietuvą bendrauja „ne rečiau nei kartą į du mėnesius“;
8.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad ieškovas niekuomet neprižiūrėjo dukros paeiliui einančių 4 dienų laikotarpiais, mergaitė niekuomet viena nėra praleidusi su tėvu net vienos nakties, ji nėra pripratusi prie tėvo, kad galėtų pas jį nakvoti net 4 dienas iš eilės. Teismas turėjo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris leistų mergaitei apsiprasti prie tėvo;
8.6. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos termino atsiliepimui į ieškovo prašymą pateikti. Juolab, kad ši tarnyba galėjo ir turėjo išklausyti dukros nuomonę, kuri atsižvelgiant į jos amžių, galėjo išreikšti savo nuomonę dėl tokios bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo;
Žemesnės instancijos teismas
8.7. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas negebės tinkamai pasirūpinti dukra ir neužtikrins būtiniausių kasdienių jos poreikių minėtu laiku, atsakovės įsitikinimu, aplinkybė, kad ieškovas ne kartą yra smurtavęs atsakovės atžvilgiu, sudaro prielaidas abejoti, ar buvimas su tėvu 4 dienas iš eilės atitiks vaiko interesus;
8.8. Atsakovė sutinka su tokia laikina bendravimo tvarka, pagal kurią Ieškovas su dukra bendrautų lyginių savaičių savaitgaliais, šeštadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos vakare nuo 18.30 val. iki 19.00 val. į dukros gyvenamąją vietą, ir sekmadienį, pasiimdamas dukrą nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos vakare nuo 18.30 val. iki 19.00 val. į dukros gyvenamąją vietą. Atsakovės nuomone, tokia laikina bendravimo su vaiku tvarka užtikrintų pastovų vaiko dienos rėžimą, tinkamą vaiko poreikių tenkinimą ir stabilią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime ieškovas G. N. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
9.1. Platesnis ir ilgesnis bendravimas, įskaitant namų aplinką, galimybė pakeliauti su vaiku, supažindinti jį su kitais giminaičiais yra reikalingas tam, kad tarp tėvo ir vaiko susiformuotų emocinis ryšys, kad dukra išlaikytų savo tapatybę ir identitetą;
9.2. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovas turės galimybę užtikrinti tinkamą vietą ieškovo ir dukros 4 dienų bendravimo laikotarpiui, nes grįždamas į Lietuvą dažniausiai apsistoja pas savo seserį Vilniuje, o Kaune, Druskininkuose taip pat turi giminių, kurie mielai priima jį į svečius. Be to, gali apsistoti ir viešbutyje, apartamentuose ir kitur;
9.3. Aplinkybė, kad ieškovas neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir/ar transporto priemonės, nepaneigia jo, kaip tėvo, teisių ir pareigų bendrauti su dukra, praleisti su ja nepertraukiamai laiką, užtikrinti dukters dalyvavimą jos ugdymo įstaigoje, būreliuose ir pan. Juolab, šiais laikais, kai teikiamos pavėžėjimo, taksi paslaugos, išvystyta viešojo transporto sistema ir pan.;
9.4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, neva nėra objektyvių galimybių, kad ieškovas pasiimtų dukrą iš jos gyvenamosios vietos tarp 10.00–10.30 val., nes tokiu metu mergaitė bus ugdymo įstaigoje. Pirmiausia, vaiko paėmimo diena gali būti tiesiog nedarbo diena / savaitgalis ir pan., kuomet vaikas neis į ugdymo įstaigą. O tuo atveju, jeigu vaiko paėmimo diena sutaps su dukros buvimu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vaiką ieškovas paims jau po užsiėmimų tiesiai iš įstaigos;
Šalies argumentai
9.5. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies prieštaravimo motyvuojamajai daliai, nesudaro pagrindo naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – teismo nutartis yra aiški, nedviprasmiška, atsakovė neparašė jos išaiškinti. Juolab, frazės „kas du mėnesius“ ir „ne rečiau nei kartą į du mėnesius“ neprieštarauja viena kitai, papildo viena kitą, frazė „ne rečiau nei kartą į du mėnesius“ patikslina motyvuojamoje dalyje nurodytą frazę „kas du mėnesius“;
9.6. Nepagrįsta atskirojo skundo pozicija, neva teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad ieškovas niekuomet neprižiūrėjo dukros paeiliui einančių 4 dienų laikotarpiais arba, kad teismas turėjo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris leistų mergaitei apsiprasti prie tėvo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisėto pagrindo riboti ieškovo bendravimą su dukra, kadangi jis ją myli ir geba ja tinkamai rūpintis, ką patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, tad bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, toks ribojimas galimas tik įstatymo numatytais atvejais, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Juolab, kad ieškovo santykiai su vaiku yra puikūs, bendravimas artimas, vaikas pakankamai didelis ir adekvačiai suvokia situaciją ir bendravimą su abiem tėvais. Vaikas mielai būna su ieškovu ir tai jokios žalos jam nedaro, priešingai – suteikia vaikui didelį emocinį pasitenkinimą ir saugumą;
9.7. Nors atsakovė nurodo, neva būtina nustatyta pereinamąjį laikotarpį, tačiau ieškovas pabrėžia, kad jis su dukra kartu gyveno nuo jos gimimo, ją auklėjo, rūpinosi, ugdė, lavino, slaugė, migdė, kol atsakovė savavališkai nenusprendė grįžti gyventi į Lietuvą. Juolab, kad atsakovė, prašydama nustatyti pereinamąjį laikotarpį, be savo paaiškinimų nepateikė jokių įrodymų apie jo taikymo būtinumą;
9.8. Nors atsakovė savo skundą argumentuoja neva ieškovas yra smurtavęs prieš atsakovę Didžiojoje Britanijoje, tačiau ieškovas akcentuoja, kad atsakovė rūpinasi ne vaiko interesais, o nepagrįstai siekia apriboti mano bendravimą su vaiku. Atsakovės prašymas grindžiamas ne aktualia informacija ir faktais, o penkerių metų senumo abejotinais pamąstymais apie buvusius įvykius, kuriuos atsakovė pateikia per savo suvokimo prizmę, juolab, nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų baustas ar teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Juolab, kad atsakovė niekuomet nesikreipė nei į teisėsaugos, nei į kitas institucijas dėl ieškovo netinkamo elgesio su dukra. Be to, jokių institucijų nėra nustatyta, kad ieškovas dėl savo gyvenimo būdo ar asmeninių savybių negalėtų rūpintis dukra ar darytų jos vystymuisi neigiamą įtaką ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
4. Ieškovas ir atsakovė apeliaciniame procese pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovas – fotonuotraukas ir vaizdo įrašus su dukra, bendravimą su dukra nuotoliniu būdu patvirtinančius įrodymus, skambučių fotonuotraukas su vertimu, patvirtinančias, kad atsakovė nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. gegužės nė karto neatsiliepė į ieškovo skambučius, o atsakovė – Didžiosios Britanijos socialinio darbuotojo asistento laišką su vertimu, ir siekia jų prijungimo prie bylos. Tačiau bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Vis dėlto, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomi prijungti nauji įrodymai yra nedidelės apimties, gali padėti tiksliau atskleisti faktines bylos aplinkybes, todėl prijungtini.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė laikiną šalių dukros ir ieškovo bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas, kuris gyvena kitoje valstybėje nei jo dukra, turi teisę su ja bendrauti antradieniais, ketvirtadieniais bei sekmadieniais nuotolinio ryšio priemonėmis, o, grįžęs į Lietuvą, ne rečiau nei kartą į du mėnesius bendrauti su dukra nepertraukiamai 4 dienas. Ginčo byloje dėl bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu nekyla. Atsakovė nesutinka tik su bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas su dukra turės teisę ne rečiau nei kartą į du mėnesius bendrauti su dukra nepertraukiamai 4 dienas. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas ne tik neturi Lietuvoje gyvenamojo būsto, kur galėtų apsistoti su dukra net 4 dienoms, bet ir patirties prižiūrėti dukrą, nes mergaitė niekuomet viena nėra praleidusi su tėvu net vienos nakties. Negana to, mergaitė nėra pripratusi prie tėvo. O aplinkybė, kad ieškovas ne kartą yra smurtavęs atsakovės atžvilgiu, sudaro prielaidas abejoti, ar apskritai buvimas su tėvu 4 dienas iš eilės atitiks vaiko interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo (nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo).
9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, nagrinėjamu atveju pagrįstai atsižvelgė tiek į vaiko amžių, tiek į aplinkybę, kad vaiko tėvas gyvena kitoje valstybėje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo laikinos bendravimo tvarkos, pagal kurią ieškovas, grįžęs į Lietuvą, ne rečiau nei kartą į du mėnesius bendraus su dukra nepertraukiamai 4 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas turi teisę pirmosios instancijos teismo nustatytu metu nevaržomai bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku ne tik dienos, bet ir kitu paros metu. Juolab, kad byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą jam bendraujant su tėvu, byloje nėra duomenų, kad ieškovas neturi įgūdžių rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku ar darytų jo vystymuisi neigiamą įtaką.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Tačiau ši teisinė nuostata taikytina teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo. Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38). Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, apeliantės argumentas, kad šiuo atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neišklausė mergaitės nuomonės ir nepateikė jokio atsiliepimo į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonę, nesudaro pagrindo keisti laikinai nustatytą bendravimo tvarką.
11. Negana to, pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra išsprendžiami ieškinio reikalavimai iš esmės, laikina bendravimo tvarka nustatoma siekiant tik iki teismo sprendimo priėmimo sureguliuoti situaciją, užtikrinant pakankamą skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, nepažeidžia nė vieno iš tėvų ar šalių vaikų interesų, todėl atsižvelgiant į teismo nutarties priėmimo metu esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose bei apeliacinės instancijos teismui nurodytas aplinkybes, keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką nėra pakankamo pagrindo.
12. Nors apeliantė nurodė, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamajai daliai, nes motyvuojamojoje nutarties dalyje teismas nustatė, kad ieškovas pagal tokią bendravimo tvarką bendrautų kas du mėnesius, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pagal tokią bendravimo tvarką jis, grįžęs į Lietuvą, bendrauja ne rečiau nei kartą į du mėnesius, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ar keisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nurodė pats ieškovas, į Lietuvą jis grįžta maždaug kas du mėnesius. Taigi, grįžęs į Lietuvą, jis turės teisę betarpiškai bendrauti su dukra, laikydamasis teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Be to, pastebėtina, kad apie numatomą atvykimą į Lietuvą bei bendravimo su dukra laiką ieškovas privalo informuoti atsakovę ne mažiau kaip prieš vieną mėnesį iki atvykimo. Taigi, teismo nurodymas, kad ieškovas turi teisę (ir pareigą) bendrauti su dukra „ne rečiau nei kartą į du mėnesius“, nepaneigia teismo motyvuojamoje dalyje nurodytos bendravimo tvarkos „kas du mėnesius“.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinos ieškovo ir šalių dukros bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Šalims taip pat išaiškintina, kad, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams ieškant ir randant tarpusavio kompromisus, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.