Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ 2022 m. rugsėjo 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Skunde kreditorė paaiškina, kad skundžiamo kreditorių nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti BUAB „Technodvaras“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, o 6-uoju darbotvarkės klausimu nutarta, jog bazinis atlyginimas už BUAB „Technodvaras“ bankroto proceso administravimą, esant lėšų įmonės sąskaitoje, bus išmokamas nemokumo administratoriaus nuožiūra. Nurodo, jog VMI prie LR FM 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl balsavimo kreditorių susirinkime“ bankrutavusios įmonės administratorei pateikė VMI prie LR FM balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo „Prieš“ administratorės pateiktą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, bazinio atlygio išmokėjimo administratorei tvarką bei informacijos bankroto proceso metu teikiamos tvarkos tvirtinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

16. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byla UAB „Technodvaras“ iškelta 2022 m. gegužės 31 d., nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 5 d., įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Jonvita“. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi buvo patvirtinta bankrutuojančios UBA „Technodvaras“ administravimo išlaidų sąmata, o 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

18. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai nustatyti šį procesą reglamentuojančiuose specialiuose teisės aktuose (JANĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

21. Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007)

22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti BUAB „Technodvaras“ nemokumo administratorės UAB „Jonvita“ pateiktą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Nemokumo administratorės pateiktoje tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatoje buvo siūloma bankroto proceso laikotarpiui nustatyti: 1) Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas – 6000,00 Eur + PVM; 2) teisinių paslaugų atlikimo išlaidos, taip pat bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos – pagal faktą; 3) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos – 2000,00 Eur + PVM; 4) turto saugojimo, paruošimo pardavimui išlaidos – 600,00 Eur + PVM; 5) įmonės dokumentų saugojimo ir valdymo išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau kaip 50 Eur mėn. + PVM; 6) įmonės dokumentų sutvarkymo ir saugotinų Įmonės dokumentų perdavimo archyvui išlaidos – Pagal faktą, bet ne daugiau kaip 3000 Eur + PVM. ,,Už” nemokumo administratorės tokio dydžio išlaidas balsavo 85,20 % kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, ,,prieš” tokio nutarimo projektą balsavo 14,80 % (VMI prie LR FM ir VSDFV Vilniaus skyrius). Kreditorė VMI prie LR FM pateikė savo pasiūlymą, už kurį balsavo ji pati – 12,80 %.

24. JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas priskiriamas kreditorių susirinkimo kompetencijai (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis).

25. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

26. Kasacinio teismo praktikoje administravimo išlaidos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, kurios būtinos siekiant surinkti ir įtraukti į apskaitą bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, tarp jų išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą. Taip pat prie jų priskirtinos išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo, vertinimo, pardavimo, kitos išlaidos, atsiradusios atliekant bankroto proceso normų nustatytus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016 31 punktą).

27. Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog: a) siekdama administravimo išlaidų atlyginimo, administratorė privalo įrodyti, kad tam tikros išlaidos būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr. mutatis mutandis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1374-241/2020, nutarties 32, 34 punktus); b) administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Taigi administratorius turi motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą. Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti; c) kreditorių susirinkimas dėl konkrečių išlaidų ir jų sumų dydžio tvirtinimo ar netvirtinimo turi nuspręsti motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, kokios yra objektyvios išlaidų atsiradimo priežastys, vadovaudamasis geros moralės nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1257-407/2021); d) bankroto proceso administravimo išlaidos yra dinamiškos, jų poreikis, dydis vykdant bankroto procedūras, gali kisti. Todėl bankroto administratorius turi reaguoti į pakitusį šių išlaidų poreikį ir kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos keitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020).

28. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016).

29. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

30. Kreditorė VMI prie LR FM nesutikdama su 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu nurodo, jog nemokumo administratorės pateikta administravimo išlaidų išklotinė neatitinka kasacinio teismo praktikos išaiškintos sąmatos sąvokos, pažymi, jog atlyginamos ne visos administratorės nurodomos, o tik faktiškai bankrutavusios įmonės administravimo veikloje turėtos išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų paskirtį ir rūšis, dėl kurių buvo susitarta. Kreditorės nuomone, administravimo išlaidų sąmata yra deklaratyvi, joje nėra pateikti jokie skaičiavimai ir pagrindimas, įrodymai, patvirtinantys išlaidų būtinybę prašoma apimtimi, apsiribojama bendro pobūdžio pasvarstymais.

31. Papildomai pažymėtina, jog JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartimi buvo patvirtinta bankrutuojančios UAB „Technodvaras“ administravimo išlaidų sąmata 1 000 Eur sumai, nemokumo administratorė UAB „Jonvita“ pateikė kreditoriams informaciją apie faktiškai patirtų išlaidų dydį, kuris sudarė 37,15 Eur (kreditorės VMI prie LR FM pateiktas priedas „Ataskaita“). Nurodytos aplinkybės reiškia, jog sąlyga, numatyta JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdyta.

32. Nustatyta, kad pareiškėja VMI prie LR FM 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu nemokumo administratorei pateikė balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo „prieš“ administratorės siūlomą Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo projektą. Balsavimo biuletenyje pareiškėja nurodė, kad nemokumo administratorės pateiktas administravimo išlaidų sąmatos projektas neatitinka JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 7 ir 17 punktų, 75 straipsnio 1 dalies, t. y. nepateikti skaičiavimai ir pagrindimas, kodėl reikalingos būtent tokio dydžio vienos ar kitos rūšies išlaidos, apsiribojama bendro pobūdžio pasvarstymais, pateikta administravimo išlaidų išklotinė neatitinka kasacinio teismo praktikoje išaiškintos sąmatos sąvokos.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58- 611/2018).

34. Sutiktina su kreditore VMI prie LR FM, kad nemokumo administratorės prašoma patvirtinti administravimo išlaidų dydžio sąmata nėra pagrįsta išlaidas pagrindžiančiais skaičiavimais ir pagrindimais, išvardintos planuojamų patirti administravimo išlaidų rūšys, tačiau nėra apibrėžtos konkrečios planuojamos išleisti sumos, nurodymas „pagal faktą“ yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina išlaidų būtinybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administravimo išlaidų sąmatoje nurodytos išlaidos, tokios kaip įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (6 000 Eur + PVM), pašto, ryšių, organizacinės išlaidos (2 000 Eur + PVM), įmonės dokumentų sutvarkymo ir saugotinų įmonės dokumentų perdavimo archyvui išlaidos (pagal faktą, bet ne daugiau kaip 3 000 Eur + PVM), teismo vertinimu, yra neprotingai didelės bei grindžiamos tik nemokumo administratorės samprotavimais, o ne konkrečiais dokumentais ir paskaičiavimais. Teismo vertinimu, kiti administravimo išlaidų sąmatoje nurodyti planuojamų patirti administravimo išlaidų dydžiai taip pat yra nepagrįsti. Nesant minėtų duomenų, teismo vertinimu, kreditoriai neturi galimybės efektyviai vertinti administratorės nurodomų bankroto proceso administravimo išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, dėl ko bankroto procesas gali būti neekonomiškas ir neoperatyvus.

35. Kreditorė VMI prie LR FM nesutinka ir su tuo, jog pateiktame projekte numatyta 2 000 Eur skirti pašto, ryšio, organizacinėms išlaidoms, tačiau nurodo kad šioms išlaidoms negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su administratorės vykdoma ūkine komercine veikla. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 9 punktą pašto, ryšių, organizacinės išlaidos priskirtinos prie bankroto proceso administravimo išlaidų. Kita vertus, vadovaujantis suformuota teismų praktika, prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su paties administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pavyzdžiui, ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su bankroto administratoriaus vykdoma komercine ūkine veikla, taip pat administratoriaus biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos, kuri yra būtina administratoriaus veikloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-655-798/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-379-613/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-754-459/2021). Šiuo atveju, nesant realių paskaičiavimų dėl tikėtinų pašto, ryšių, organizacinių išlaidų, jos negali būti laikomos būtinomis ir pagrįstomis.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog 2022 m. rugsėjo 20 d. BUAB „Technodvaras“ kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata neatitinka JANĮ 75 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nurodytas kreditorių susirinkimo sprendimas naikinamas ir, atsižvelgiant į tai, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai, šis klausimas grąžintinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

Dėl 2022 m. rugsėjo 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

37. Nagrinėjamu atveju kreditorė taip pat ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta bazinį atlyginimą už BUAB ,,Technodvaras“ bankroto proceso administravimą, esant lėšų įmonės sąskaitoje, išmokėti nemokumo administratorės nuožiūra. Skunde kreditorė nurodo, jog nemokumo administratorės atlyginimo mokėjimo tvarka turėtų būti nustatoma tokia, kad skatintų administratorę tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Pažymi, kad administratorės siūloma bazinio atlygio mokėjimo tvarka yra nesusieta su kreditorių ir įmonės interesų apsauga, nemokumo administratorės atliktais darbais, o patvirtinus minėtą nutarimo projektą, kreditoriai praranda administratorės atliktų pareigų kontrolės galimybę.

38. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė VMI prie LR FM 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu nemokumo administratorei pateikė balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo „prieš“ administratorės siūlomą Bazinio atlyginimo išmokėjimo tvarkos projektą. Balsavimo biuletenyje pareiškėja nurodė, kad minėto nutarimo projektas neatitinka JANĮ 77 straipsnio 4 dalies nuostatų bei pateikė savo siūlomą patvirtinti tvarką – ½ dalį bazinio atlygio nemokumo administratoriui išmokėti, kai įsiteisės teismo nutartis dėl įmonės likvidavimo; likusią atlyginimo dalį išmokėti, kai įsiteisės teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo.

39. JANĮ 77 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma. Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (2 dalis). Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (3 dalis). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (4 dalis). Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui (5 dalis).

40. Kreditorių susirinkimas neįgaliotas keisti nemokumo administratoriui teismo nustatyto atlyginimo dydžio, tačiau būtent kreditorių susirinkimui palikta teisė ir pareiga spręsti dėl šio atlyginimo išmokėjimo tvarkos. Pagal JANĮ 77 straipsnio 4 dalį bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Iš šios nuostatos matyti, jog pagrįsti pareiškėjos argumentai, kad atlyginimo administratorei mokėjimo tvarka turi būti susieta su atliktų darbų apimtimi, kreditorių ir įmonės interesų apsauga, o ne kitais kriterijais. Atlyginimas administratoriui nėra mokamas savaime už buvimą bankroto administratoriumi, o siejamas su veiklos rezultatais. Bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankroto administratoriaus, kaip ir bet kurio kito profesinės veiklos subjekto, pareigos yra ne pareigos pasiekti konkretų rezultatą, bet pareigos dėti didžiausias pastangas ir siekti geriausių rezultatų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-450/2021). Nagrinėjamu atveju atlyginimo administratorei mokėjimą susiejus su jos asmeniniais poreikiais, akivaizdu, kad administratorė nėra skatinama siekti geriausių rezultatų, o tai neužtikrina nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesų.

41. Remiantis tuo, kas išdėstyta, 2022 m. rugsėjo 20 d. BUAB „Technodvaras“ kreditorių susirinkimo nutarimas 6-uoju darbotvarkės klausimu naikintinas ir, atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl bazinio atlygio mokėjimo bankroto administratoriui tvarkos priklauso kreditorių susirinkimui, grąžintinas BUAB „Technodvaras“ kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais kreditorių susirinkime priimtus sprendimus dėl „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“ ir „Dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos nustatymo“ ir šiuos klausimus grąžinti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.