Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-961-390/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
2A-961-390/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18172-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
A. K. J.
Atsakovas
A. P.
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrija „Slėnis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-961-390/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18172-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.10; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Neringai Pažeraitei, dalyvaujant ieškovui A. K. J., jo atstovui advokatui E. S., atsakovui A. P., jo atstovei advokatei A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-409-886/2018 pagal ieškovo A. K. J. ieškinį atsakovui A. P. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, trečiasis asmuo – sodininkų bendrija „Slėnis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. P. per 30 dienų nuo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atitraukti jo sklype, (duomenys neskelbtini) Kauno r., pastatytą statinį ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ribos, bei nuo suprojektuoto servitutinio kelio.Nurodė, kad atsakovas ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) ., Kauno r., be ieškovo sutikimo pasistatė statinį, kuris nutolęs 30–40 centimetrų nuo tvoros, skiriančios ieškovo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo atsakovo. Statinys pastatytas ir ant kelio, suprojektuoto servitutu, esančio ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Atsakovo statinys užstoja saulę, meta šešėlį į ieškovo žemės sklypą, daro neigiamą poveikį ieškovo žemės sklype esantiems augalams, ieškovas negali naudotis servitutu nustatytu keliu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo A. K. J. 725 Eur teisinės pagalbos išlaidas atsakovui A. P..Teismas nurodė, kad šalys yra besiribojančių žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijoje „Slėnis“, savininkai. Atsakovo A. P. žemės sklype stovi medinis statinys, kurio ilgis - 8,50 m, plotis - 4,10 m, aukštis - 3,45 m, nutolęs nuo atsakovo ir ieškovo žemės sklypus skiriančios ribos atstumu nuo 0,56 iki 0,62 m. Ieškovas dėl šio statinio savavališkos statybos 2016-04-07 skundu kreipėsi į Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – Inspekcijos Kauno skyrius), kuris 2016 m. gegužės 26 d. rašte (1 t. 16-17 b. l.) ieškovui nurodė, kad statinio statyba priskiriama mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams, todėl skundo nagrinėjimas tyrimas nutrauktas. Byloje nėra ginčo, kad stoginė pradėta statyti 2010 m. vasarą, o 2015 m. išplėsta iki 8,5 metrų ilgio.Pagal STR „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas Pastatui, esančiam mėgėjiško sodo teritorijoje, taikomi grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, tokiam Pastatui nereikalingas statybos leidimas, tačiau turi būti gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu. Teismas nurodė, kad ieškovas neigė, jog buvo davęs žodinį sutikimą atsakovui prie sklypo ribos statyti stoginę. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, jog stoginę pastatė 2010 m. liepos mėnesį, tačiau ieškovas pretenzijų nereiškė nei 2010 m., nei 2011, 2012, 2012, 2013, 2014 metais, bet pirmą kartą rašytinę pretenziją dėl ginčo statinio pareiškė 2015 m. per sodininkų bendriją „Slėnis“.Ieškovo pretenzijų dėl atsakovo stoginės pareiškimo metu (2015-05-15) galiojo Statybos įstatymo (redakcija nuo 2012-01-01) 23 straipsnio 25 dalies nuostata, jog sutikimai neprivalomi, jei asmenys iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios nepareiškė statinio statytojui pretenzijų dėl statinio statybos.Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011), ir atsižvelgęs į faktines aplinkybes, kad stoginė pradėta statyti ir baigta 2010 m. vasarą, o ieškovas pretenzijų nereiškė penkerius metus (pirma pretenzija pareikšta tik 2015-05-15 sodininkų bendrijos pirmininkui), darė išvadą, kad ieškovas buvo davęs žodinį sutikimą atsakovui statyti stoginę mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu (CPK 178 straipsnis), ieškovas šių atsakovo argumentų nepaneigė (CPK 178 straipsnis).Teismas konstatavo, kad atsakovo pastatyta stoginė yra statinys pagal STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ atitinkantis I grupės nesudėtingo statinio požymius. STR „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija nuo 2010-10-01 iki 2011-07-24) priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas „Pastatai“ nurodyta, jog minimalus atstumas nuo inžinerinių statinių (išskyrus išvardintus lentelės 11-12 punktuose) iki gretimo sklypo ribos turi būti 1 metras.Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios, 2010 m. gegužės mėnesio, ieškovas pretenzijų nepareiškė. Teismas ieškinio senaties termino pradžia siejo su ieškovo sužinojimo apie atsakovo statybą pradžios momentu, t. y. 2010 m. liepos mėn. Teismas darė išvadą, kad stoginės išplėtimas palyginti nedidele dalimi atsakovo teisių pažeidimui esminės įtakos neturi, nes šios stoginės dalies nugriovimas nesudarytų prielaidų pagrindinės stoginės dalies nugriovimui dėl ieškovo praleisto ieškinio senaties termino. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo žemės sklype (tarnaujantis daiktas) būtų įregistruotas kelio servitutas patekti į ieškovo žemės sklypą (viešpataujantis daiktas). Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nei kelio servitutas, nei juridinis faktas dėl sudaryto sandorio dėl servituto nustatymo. Nesant nustatyto servituto per atsakovo sklypą, ieškovo teisė nėra pažeista, o atsakovas neturi pareigos leisti ieškovui naudotis atsakovo žemės sklypu, be to, į ieškovo greta esančius žemės sklypus yra atskiras kelias, ieškovas nevaržomai naudojasi abiem žemės sklypais, į antrąjį sklypą patekdamas per įvažiavimą į pirmąjį žemės sklypą.Teismas nurodė, kad ieškovas byloje pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant pareikštam negatoriniam ieškiniui, ieškovas privalėjo įrodyti savo teisių pažeidimą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo sklype esanti stoginė pažeidžia jo teises, praleido ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo stoginės statybos pradžios pareikšti pretenziją dėl pastatytos stoginės, todėl teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. J., kurio interesams atstovauja advokatas E. S., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo 200 Eur už advokato paslaugas surašant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo išvada dėl servitutinio kelio nebuvimo yra nepagrįsta. Teismui abi šalys pateikė pirkimo - pardavimo sutartis, kurių neatsiejama dalimi yra ieškovo ir atsakovo įsigytų žemės sklypų planai, kuriuose yra pažymėtas projektuojamas kelio servitutas, t. y. buvo sulygta dėl šio servituto. Sutartys buvo pateiktos VĮ Registrų centras. Servitutinis kelias numatytas pagrįstai, nes be jo yra neįmanomas privažiavimas prie kito žemės sklypo, priklausančio ieškovui. Neturėdamas privažiavimo į jį, ieškovas netenka galimybės šį žemės sklypą parduoti, tai yra atsakovo veiksmais yra pažeidžiama ieškovo teisė disponuoti savo nuosavybe.Teismas visiškai nevertino ieškovo pateikto rašytinio įrodymo - 2016 m. liepos 11d. antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir nepasisakė dėl kame užfiksuotos aplinkybės, jog ginčo statinys yra nutolęs vos 30 - 40 cm atstumu nuo tvoros, kuri sutampa su žemės sklypų riba.Teismas nepagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę - jog atsakovo pastatytas statinys yra stoginė. Ieškovo pateiktoje ginčo statinio nuotraukoje, kuri fortografuota 2015 m. gegužės 14 d., 19 vai. 21 min., užfiksuota dar nebaigti statyti atsakovo statinio konstrukcija, kuri tik patvirtina ieškovo teiginius, kad šis statinys neatitinka stoginės apibrėžimo, nes iš nuotraukos akivaizdu, kad jau statant šį statinį buvo įrengiamos tvirtos šoninės (o ne vien tik galinės) sienos, bei formuojama ne viena, o kelios, atskirtos net ir vidinėmis sienomis, patalpos po vienu stogu.Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Sprendimą grindė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatomis, kurios įsigaliojo tik 2010 m. spalio 1 d., o ginčo pastatas pastatytas 2010 m. liepos mėn. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią teismų praktiką šiuo klausimu, kad negatoriniam ieškiniui apskritai nėra taikoma ieškinio senatis, nes teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Teismas nepagrįstai taikė 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatą, pagal kurią rašytinis sutikimas neprivalomas, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimu turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Turi būti taikomas bendras ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7- 230/2010). Nei vienas iš byloje surinktų įrodymų nepatvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, jog 2015 metais atsakovo statinys buvo padidintas tik 1/4 dalimi. Naujiems statybos darbams, pradėtiems ir vykdytiems 2015 m. mažesniu nei 1 metras atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos, atsakovas turėjo gauti atskirą ieškovo sutikimą, kurio jis negavo.Teismas byloje ne tik neleistinai tendencingai (išskirtinai atsakovo naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, bet ir su proceso šalimis elgėsi nevienodai, rodydamas palankumą tik vienai ginčo šaliai - atsakovui, t. y. buvo šališkas.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. P., kurio interesams atstovauja advokatė A. G., prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Pažymi, kad suprojektuotas servitutinis kelias nėra vienintelis privažiavimas prie ieškovo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Į šį sklypą ieškovas patenka per kitą savo sklypą. Be to, 2009-08-14 Kauno miesto 19 notarų biure pasirašytoje sutartyje (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) nėra jokių sąlygų dėl kelio servituto nustatymo pagal pridedamą planą. Tai vienareikšmiai suponuoja išvadą, jog sandoriu servitutas atsakovo sklypui nustatytas nebuvo.Į bylą yra pateikta MB „Archasas“ architektės G. K. 2017-08-25 išvada, taip pat UAB „Geodezininkai“ sudarytas planas, kuriuose fiksuota, kad ginčo statinys – stoginė. Ieškovas netinkamai interpretuoja Statybos įstatymo sąvokas. Ieškovas teismo padarytos išvados dėl 2010 metais duoto ieškovo žodinio sutikimo atsakovui statyti stoginę neginčija. Duoto žodinio sutikimo kontekste, neturi teisinės reikšmės jokie kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad stoginė pastatyta pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus, kad stoginė ne va tai trukdo augti avietėms ir t.t.Ieškovo pozicija, jog naujiems statybos darbams, pradėtiems ir vykdytiems 2015 metais, atsakovas privalėjo gauti atskirą ieškovo sutikimą, yra nepagrįsta. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, 2015 metais išplėsdamas stoginę padidinant jos ilgį, tokiais savo veiksmais jokių ieškovo teisių nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012). Teismas ginčo statinį klasifikavo ir identifikavo kaip stoginę pagal sprendimo priėmimo dieną aktualų teisės aktą - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. O duodamas nuorodą į STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ atkreipė dėmesį į tai, jog tiek anksčiau galiojusiame akte, tiek sprendimo priėmimo dieną galiojusiame akte stoginės samprata išliko tokia pati. Analogiškai yra ir su Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. Kelių aktų su iš esmės identišku ginčo klausimui reguliavimu palyginimas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai pritaikė teisės aktus ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.Teismas pagrįstai taikė ieškovo pretenzijų dėl jo pastatytos stoginės pareiškimo metu (pretenzijos pareikštos 2015-05-15 Sodininkų bendrijos “Slėnis” pirmininkui), galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies normą. Statybos įstatymo 23 str. 25 d. taikymo klausimą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014. Apelianto nurodyta civilinė byla Nr. 3K-7-230/2010 nėra identiška nagrinėjamai bylai. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra tik hipotetinės prielaidos, kylančios dėl ieškovo nepasitenkinimo jam nenaudingu sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos duomenimis šalys yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, sodininkų bendrijoje „Slėnis“ savininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0854 ha žemės sklypas su sodo pastatu, o atsakovas yra gretimo žemės sklypo 0, 0776 ha savininkas. Šalys taip pat yra greta esančių sklypų savininkai: ieškovui priklauso 0,1675 ha, o atsakovui 0,1369 žemės sklypas.Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, kad ieškovas ir atsakovas jiems priklausančius sklypus yra aptvėrę ir naudoja kaip vientisą teritoriją. Nustatyta, kad atsakovo žemės sklype stovi medinis statinys, 8,50 m. ilgio ir 4,10 metrų pločio, 3,45 m. aukščio. Statinys yra nutolęs nuo atsakovo ir ieškovo žemės sklypus skiriančios ribos atstumu nuo 0,56 iki 0,62 m.Ieškovas įrodinėjo, kad ginčo statinys yra atsakovo pastatytas neteisėtai ir prašė įpareigoti atsakovą atitraukti statinį ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos ir taip pat nuo suprojektuoto servitutinio kelio.Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino nenustatęs ieškovo teisių pažeidimo. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ir ieškinio senaties terminą, pareikšti pretenziją dėl pastatytos pastogės, t. y., nuo 2010 m. gegužės mėn., nuo stoginės statybų pradžios. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą motyvuodamas tuo, kad teismas nevisapusiškai įvertino visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir buvo šališkas priimant teismo sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto apeliacinio skundo argumentacija.Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-23/2011) ir kt. Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).Byloje nėra duomenų, kad apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pareiškęs bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą. Nepareiškus teisėjai nušalinimo toks klausimas negalėjo būti svarstomas. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Byloje nenustatyta kitų pagrindų nusišalinti nagrinėjančiai teisėjai nuo bylos nagrinėjimo. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui ir jo atstovui buvo leista pasinaudoti visomis suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl teisėjų kolegijai apelianto apeliaciniame skunde nurodymas, kad teismas klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir buvo šališkas nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija aptartą apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta.Teisėjų kolegija atmeta ir kitus apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad atsakovo statinys nebuvo pastatytas ant suprojektuoto servitutinio kelio ir, kad neteisingai buvo vertinta, jog atsakovo pastatytas statinys nepažeidžia ieškovo teisių. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pagal 2006m. gruodžio 28d. pirkimo-pardavimo sutartį E.A. K. pardavė atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise 1369/800 dalis nuo 0,8000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, ir pagal 2009m. rugpjūčio 14d. sutartį bendraturčiai atsidalijimo būdu, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypus ir paminėtos sutarties pagrindu atsakovui buvo įregistruota 0,1369 ha žemės sklypas. Pagal žemės sklypo planą ( t. 1., b. l. 106) ir aptartas sutartis ieškovas ir atsakovas po antrą žemės sklypą greta kiekvienam jų priklausančios žemės sklypo įsigijo iš E.K. K. ir atidalijus atskirus žemės sklypus pagal sandorius. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo atsakovo žemės sklypui nuo 2009m. rugsėjo 10d. yra įregistruotas servitutas (tarnaujantis) – teisė prieiti prie vandens telkinio, o tokio servituto įregistravimo pagrindas yra 2009m. rugpjūčio 14d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) . Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo sklype buvo nustatytas kelio servitutas pagal sudarytus sandorius, ar administracinius aktus, ar kitokiais įstatyme įtvirtintais servituto nustatymo pagrindais ( CK 4. 124 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes visiškai pagrįstai apylinkės teismo yra konstatuota, kad nesant nustatyto kelio servituto per atsakovo sklypą, atsakovas neturi pareigos leisti ieškovui naudotis atsakovo žemės sklypu ir ieškovo teisė nėra pažeista. Apylinkės teismas nustatė aplinkybę, kad ieškovas nupirkęs iš kitos savininkės žemės sklypą ir rengiant šio žemės sklypo atidalijimo projektą, žemėtvarkos projekte buvo nurodytas per atsakovo sklypą einantis servitutinis kelias ir pažymėjo, kad toks projektuojamas kelias neturi teisinės reikšmės, nes ketinimas sukurti daiktinę teisę nereiškia, kad ketinimas buvo realizuotas ir įgyvendintas. Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria ir atskirai pažymi, kad žemės projekte atsispindintis ketinimas, ginčo šalims teisių ir pareigų negali sukurti.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis sprendė, kad atsakovas 2010 metais pradėjo statyti ir 2015 metais pastatė statinį – pastogę ( ilgis - 8,50 m, plotis - 4,10 m. aukštis – 3,45 m.), kuri atitiko STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 grupės nesudėtingo statinio požymius. Teismas nurodė, kad pagal ginčo metu galiojusios Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas apibrėžiančias nesudėtingo statinio sąvoką – statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,50 m, kurio visų aukštų, antstatų pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv. m. ir, kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinierinis statinys. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį nesudėtingo statinio sąvoka įtvirtinta analogiškai. Minėta, kad ginčo statinys pagal nutarties 26 punkte nurodytus požymius priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas duodamas išvadą ( t 2., b. l. 126) taip pat byloje pažymėjo, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 “Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 punktu, ginčo statinys priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktą, leidimas statinio statybai nėra privalomas ir tokie statybos darbai nelaikomi savavališkais. Pagal Statybos įstatymą bendraturčio ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be tokio sutikimo nelaikoma savavališka, tais atvejais, kai apskritai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai pripažįstami prima facie, tokiais, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių. Dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Taigi, teisėjų kolegija remdamasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento išvadoje konstatuotus faktus laiko įrodymais turinčiais didesnę įrodomąją galią ir priimdama sprendimą turi pagrindo ja vadovautis.Kita vertus byloje nustatyta, kad ginčo statinio statybai ieškovas neprieštaravo ir iki 2015m. gegužės mėn. jokių pretenzijų dėl vykdomos statybos atsakovui nereiškė. Teismas vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, tame tarpe ir pačio ieškovo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, ( CPK 185 straipsnis) darė išvadą, kad ieškovas buvo davęs žodinį sutikimą atsakovui statyti stoginę mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu. Bylos duomenimis tokie nustatyti faktai nėra paneigti ( CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo padaryta galutinė išvada, kad ieškovo teisės dėl ginčo statinio statybos nebuvo nepažeistos yra teisinga. Be to, Kasacinis teismas yra išaiškinęs Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, nustatančią, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios iš ieškovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Šis teismas pažymėjo, jeigu per vienerius metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi ir taikomas šiuos santykius anksčiau aptartas teisės aktas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. gruodžio 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014). Dar atskirai atkreiptinas dėmesys, kad Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra akcentavęs, jog tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. vasario 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-346/2007; 2010 m. liepos 2d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad apylinkės teismas spręsdamas bylą neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir su sprendime atlikta motyvacija sutinka nekartodamas teismo padarytų išvadų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis), teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš jo pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovas turėjo 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisiamos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d. ) 8. 11 punkte nustatytos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą teisme.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. K. J. 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovui A. P..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas