- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-2944-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- I. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) K. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovei I. D. pareiškimo dienos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. D. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu iki teismo sprendimo priėmimo bei nustatyti ieškovo prašomą atsakovės I. D. (toliau ir atsakovė) laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
1.1. I. D. bendrauja su vaiku kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį, pasiimdama vaiką iš ugdymo įstaigos / mokyklos po užsiėmimų ir (ar) pamokų ir (ar) popamokinės grupės, būrelio, o jeigu nustatytą dieną vaikas neis į ugdymo įstaigą / mokyklą / būrelį, pasiima vaiką iš K. D. gyvenamosios vietos nuo 17:30 val. iki 18:30 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19:30 val. iki 20 val. privalo pristatyti vaiką į K. D. gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, I. D. privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios;
1.2. I. D. bendrauja su vaiku kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaiką iš jo ugdymo įstaigos po užsiėmimų ir (ar) būrelio, o jeigu nustatytą dieną vaikas neis į ugdymo įstaigą / būrelį, pasiima vaiką nuo 17:30 val. iki 18:00 val. iš K. D. gyvenamosios vietos ir tą pačią vaiko pasiėmimo dieną atitinkamai antradienį ir ketvirtadienį nuo 20:00 val. iki 20:30 val. gražina vaiką į K. D. nuolatinę gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, I. D. privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti sūnaus tėvą ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios;
1.3. tuo atveju, jei motinos bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, būreliai, renginiai, šventės ar pan., motina privalo užtikrinti sūnaus dalyvavimą užsiėmimuose, būreliuose, renginiuose bei šventėse;
1.4. motina įsipareigoja nedelsiant informuoti tėvą apie bendravimo metu kilusį sūnaus sveikatos negalavimą, traumą ar kitokią problemą ir esant tokiai situacijai nedelsiant grąžinti vaiką tėvui, išskyrus atvejus, kai tėvas nuspręs, kad sūnus gali būti slaugomas ir motinos namuose;
1.5. buvimo su sūnumi laikotarpiu motina užtikrina tėvui galimybę bent du kartus į dieną pasikalbėti telefonu su vaiku;
1.6. šio prašymo reikalavimų 2 punkte (šios nutarties 1.2. punkte) nurodyta I. D. bendravimo su vaiku tvarka netaikoma vaiko ligos atveju, paskelbto karantino ir vieno iš tėvų ir kartu su jais gyvenančių asmenų saviizoliacijos metu, kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (tėvo dieną); (duomenys neskelbtini), t. y. vaiko tėvo K. D. gimimo dieną, valstybinių švenčių ir K. D. atostogų su vaiku metu;
1.7. I. D. nustatytu laiku neinformavus apie jos ketinimus susitikti su vaiku, vaiko tėvas turi teisę neleisti I. D. šio prašymo reikalavimų 2 punkte nustatytu laiku pasiimti sūnaus;
1.8. motinai negalint bendrauti su vaiku dėl jo ligos ar kitų objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių ir visais kitais atvejais, prarastas bendravimo laikas nekompensuojamas, išskyrus atvejus kai papildomo bendravimo laikas ir trukmė bus suderinta šalių tarpusavio susitarimu (elektroniniu paštu, ar SMS žinute);
1.9. šio prašymo 2 punkte (šios nutarties 1.2. punkte) nurodyta motinos bendravimo su vaiku tvarka šalių raštišku susitarimu (elektroniniu paštu, ar SMS žinute) gali būti keičiama.
Šalies argumentai
2. Pareiškime ieškovas nurodė, kad šalys yra sudarę santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus D. D., kuris šiuo metu gyvena kartu su ieškovu, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad nuo 2021 m. liepos 29 d. atsakovė paliko šeimą ir išvyko gyventi pas savo motiną, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, atsakovė pareikalavo nutraukti šalių santuoką, tuo tarpu ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau ir VGTPT) su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją ginče dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau iki šiol negavo pranešimo apie paskirtą mediatorių ir mediacijos datą. Dėl šios priežasties ieškovas neturi galimybės šiuo metu pateikti teismui ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.
3. Ieškovas teigia, kad sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškovu, ieškovo gyvenamoje vietoje turi tinkamas sąlygas, be to, vaikas lankė darželius ir būrelius (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo mėn. vaikas turėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje, kuri yra 400 m atstumu nuo vaiko gyvenamosios vietos. Pažymi, kad atsakovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra 7 km atstumu nuo mokyklos, į kurią atsakovė ketina leisti vaiką, (duomenys neskelbtini) , priešingai nei (duomenys neskelbtini), vaikas neturi draugų, todėl įprastos gyvenamosios vietos pakeitimas gali padaryti žalą vaiko psichologinei būsenai. Ieškovo vertinimu, siekiant išvengti ginčų dėl bendravimo su vaiku, tikslinga nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
4. Atsakovė I. D. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašė ieškovo prašymą atmesti. Atsakovė nurodė, jog tuo atveju jeigu būtų nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, iki bus nustatytos aplinkybės ir priimti įsiteisėję sprendimai baudžiamojoje byloje pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25316-21 dėl ieškovo veikų, atsakovė prašė numatyti privalomą vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimą ieškovui bendraujant su sūnumi D. D..
5. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2021 m. liepos 29 d. negyvena su ieškovu dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, kuomet neblaivaus ieškovas, atsakovės teigimu, smurtavo prieš atsakovę. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25316-21, ieškovui skirta kardomoji priemonė – periodiškas registravimasis policijos įstaigoje. Teigia, kad pareigūnai nustatė, kad įvykio metu ieškovas padėjo šaunamąjį ginklą vaikui prieinamoje vietoje. Dėl nurodytų įvykių atsakovė su vaiku šiuo metu gyvena pas atsakovės motiną, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugsėjo 8 d. minėtu adresu deklaruota ir sūnaus D. D. gyvenamoji vieta. Anot atsakovės, vaikas saugus, jam sudarytos tinkamos sąlygos: nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vaikas lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), plaukimo centrą (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, jai vaiką prižiūrėti padeda tėvai, kurie, be kita ko, leidžia atsakovei naudotis savo transporto priemone. Pažymėjo, kad įmonės, kuriose dirba ieškovas yra Klaipėdoje (uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“) bei Ignalinos rajone (UAB „(duomenys neskelbtini)“), todėl atsakovės manymu, neaišku, kokiu būdu ieškovas sugebėtų derinti keliones į darbą ir vaiko priežiūrą (paėmimą iš mokyklos, pristatymą į būrelius ir kitas).
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, jog abiejų tėvų gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos sąlygos auginti šalių vaiką. Paaiškino, kad vaikas gyvena kartu su motina, (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą ir būrelį. Tarnybos darbuotojams vaikas teigė, kad šiuo metu lanko mokyklą, mokosi 1 klasėje, turi draugų, tačiau nori gyventi su abiem tėvais (duomenys neskelbtini), be mamos į (duomenys neskelbtini) nevyks. Šeima Tarnybai žinoma nuo 2021 m. liepos 27 d., kai buvo gautas policijos pranešimas apie tai, kad ieškovas prieš atsakovę panaudojo fizinį smurtą, kai namuose buvo jų mažametis sūnus. Tarnybos atstovės apsilankė ieškovo gyvenamoje vietoje. Berniuko padėtis šeimoje buvo įvertinta įstatymų nustatyta tvarka, nenustatytas apsaugos vaikui poreikis; nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tarnyba nesutiko, kad vaiko laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, atsižvelgiant į tai, kad tarp bylos šalių kyla pasikartojančios konfliktinės situacijos dėl bendravimo tvarkos su vaiku, Tarnybos vertinimu, nustatyti laikinąją bendravimo tvarką tikslinga. Ieškovo pasiūlytai bendravimo tvarkai Tarnyba neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pateikimo netenkino.
8. Teismas nustatė, kad šalių vaikas gyvena kartu su motina (atsakove) 3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui. Atsakovė pateikė pažymą, patvirtinančią, kad vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. nustatyta minėtu kartu su motina, be to, vaikas lanko mokyklą ir būrelius (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą; 2020 m. rugsėjo 12 d. sporto ir kitų paslaugų teikimo sutartis, 2021 m. liepos 23 d. neformaliojo švietimo paslaugų teikimo sutartis; 2021 m. birželio 21 d. mokinio mokymo pagal pradinio ugdymo programą sutartis su (duomenys neskelbtini) mokykla ir kiti, nebeatitinka faktinės situacijos, nes vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė pateikė aktualius įrodymus, kad vaiko poreikiai mokytis ir lankyti būrelius (duomenys neskelbtini) yra užtikrinti.
9. Teismas nesutiko su ieškovu, kad vaiko interesams gali pakenti vykimas iš motinos gyvenamosios vietos iki mokyklos, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaikas negalėtų iki minėtos mokyklos nuvykti atsakovės tėvų transporto priemone ar viešuoju transportu, be to, byloje nenustatyta, kad motina pažeidinėtų vaiko interesus ar neturėtų sugebėjimų patenkinti vaiko poreikius.
10. Teismas akcentavo, kad išvadą byloje pateikusi Tarnyba ir atsakovė pateikė duomenis, kad 2021 m. liepos 26 d. policijai pranešta, jog galimai neblaivus ieškovas smurtavo prieš atsakovę, todėl buvo sulaikytas bei pristatytas į policijos komisariatą, dėl nurodyto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25316-21. Teismas vertino, kad minėtos aplinkybės neleidžia teismui daryti pagrįstos išvados, jog išimtinai su ieškovu turėtų būti nustatyta šalių vaiko laikina gyvenamoji vieta.
11. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, privalo tikėtinai pagrįsti prašymą ir nurodyti, kaip nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas įvykdyti būsimas teismo sprendimas, tačiau šiuo atveju ieškovas nepateikė paaiškinimų, kaip nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas įvykdyti teismo sprendimas. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad nelaikytina, jog prašymas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas nustatyti laikiną motinos bendravimo su vaiku tvarką yra išvestinis reikalavimo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu atžvilgiu, todėl netenkinus pirmojo reikalavimo, reikalavimas nustatyti laikiną motinos bendravimo su vaiku tvarką taip pat netenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovas (apeliantas) K. D. (toliau ir apeliantas, ieškovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovo prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus D. D. gyvenamąją vietą su ieškovu bei nustatyti atsakovės laikiną bendravimo su sūnumi, detalizuotą šios nutarties 1.1. – 1.9. punktuose.
14. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Teigia, kad spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas neatsižvelgė į: vaiko norus ir pažiūras; kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškindami ir nustatydami: a) vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių) laipsnį; b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną skundžiamą teismo nutartį.
15. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, visiškai ignoravo vaiko išreikštą norą gyventi su ieškovu (duomenys neskelbtini) mieste. Papildomai pažymi, kad teismui netenkinus ieškovo prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas išsprendė ginčą iš esmės, neištyręs visų įrodymų bei neišsprendęs ieškovo prašymo suteikti jam terminą pateikti atsikirtimus į atsakovės teismui pateiktą atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, kad teismas faktiškai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovei pakeisti vaiko faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą. Apelianto manymu, tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą teisminę praktiką ir suteikia skyrium gyvenančiai motinai/tėvui piktnaudžiauti savo teisėmis ir be teismo procesinio sprendimo ir skyrium gyvenančio tėvo/motinos sutikimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, sukeliant nepilnamečiui vaikui emocinius išgyvenimus ir didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
Šalies argumentai
16. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę, jog vaiko įprastinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra aplinka yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) mieste, patvirtina tai, kad:
16.1. nuo pat gimimo vaikas kartu su ieškovu gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių 76,26 kv. m bendro ploto bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaruota ieškovo ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Sūnus turi savo atskirą kambarį kuriame yra įpratęs gyventi nuo pat gimimo;
16.2. nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. sūnus lankė (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki dabar lankė (duomenys neskelbtini) priešmokyklinio ugdymo „(duomenys neskelbtini)“ grupę;
16.3. sūnus lankė įvairius jo mėgstamus būrelius (duomenys neskelbtini): nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. lankė dziudo būrelį, nuo 2021 m. liepos 23 d. – plaukimo būrelį bei dalyvavo plaukimo stovyklose;
16.4. 2021 m. birželio 21 d. ieškovas, atsakovės pritarimu, sudarė su (duomenys neskelbtini) mokykla sutartį dėl sūnaus mokymo pagal pradinio ugdymo programą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
17. Apelianto manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad mažametis yra įpratęs gyventi (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas, siekdamas užtikrinti vaiko teisėtus interesus gyventi įprastoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir lankyti prestižinę šalia namų esančią mokyklą, pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tikėjosi, jog prašymas bus išspręstas skubos tvarka iki vaiko mokyklos lankymo pradžios, tačiau teismas prašymo skubos tvarka neišsprendė ir sudarė sąlygas atsakovei piktnaudžiauti savo kaip motinos teisėmis bei vienašališkai pakeisti vaiko faktinę gyvenamąją vietą be ieškovo sutikimo. Pažymi, kad atsakovė nutraukė ieškovo 2021 m. birželio sudarytą mokymosi sutartį, ir jau prasidėjus mokslo metams atsakovės 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarytos mokymosi sutarties pagrindu išleido vaiką lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini) rajone, nors atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Apelianto įsitikinimu, tokiu būdu atsakovė, pažeisdama vaiko teisėtus interesus gyventi nuo pat gimimo įprastoje namų aplinkoje (duomenys neskelbtini), savivaldžiaudama pakeitė vaiko mokyklą ir tokiu būdu sudarė prielaidas pakeisti vaiko faktinę gyvenamąją vietą neva vaikas pradėjo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini) rajone, o pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių atsakovės vienašališkų, vaiko teisėtus interesus gyventi įprastoje namų aplinkoje (duomenys neskelbtini) pažeidžiančių veiksmų.
18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė užtikrina vaiko poreikius. Pažymi, kad atsakovė, tik po to kai ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė sutartį dėl vaiko baseino lankymo, tačiau apelianto teigimu, iki tol atsakovei visiškai nerūpėjo vaiko pageidavimai lankyti baseiną, be to, vaikas iki šiol nelanko dziudo būrelio. Teigia, kad atsakovė neturėjo jokių įrodymų patvirtinančių ieškovo smurto panaudojimą jos atžvilgiu, todėl privertė ginčo šalių nepilnametį vaiką Tarnybos specialistui nurodyti, jog jis neva matė kaip tėtis smaugė mamą. Pažymi, jog pats vaikas ieškovui nurodė Tarnybos specialistui sakęs, jog „tėtis niekada nemušė mamos“. Apeliantas akcentuoja, jog Tarnybos specialistai vaiką apklausinėjo kartu dalyvaujant ir atsakovei, dėl ko vaikas, nenorėdamas supykdyti mamos, Tarnybos specialistams nurodė tai ką atsakovė buvo liepusi vaikui pasakyti, tame tarpe ir tai, jog ieškovas galimai smaugė atsakovę. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad atsakovę nurodinėja vaikui, ką kalbėti patvirtina vaiko ir ieškovo pokalbio įrašas, kurio metu atsakovė visuomet būna šalia vaiko ir nurodinėja ką jam sakyti, o vaikui pasakius teisybę, motina įsitraukia į pokalbį ir pataiso vaiko pasakytas faktines aplinkybes.
19. Teigia, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo riboja ieškovo ne tik tiesioginį bendravimą su vaiku, bet ir telefonu, nes nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki šiol neleido ieškovui susitikti su vaiku ir tiesiogiai nepertraukiamai bendrauti su juo ieškovo gyvenamojoje vietoje patvirtina ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas per „Messenger“ programą. Apelianto manymu, atsakovė naudojasi vaiku ir neleis ieškovui tiesiogiai bendrauti su vaiku iki kol ieškovas nesutiks nutraukti santuoką pagal atsakovės reikalavimus, o toks atsakovės elgesys pažeidžia vaiko teisėtus interesus bendrauti su tėvu ir daro žalą vaikui.
20. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovė nėra pratusi rūpintis vaiku, nes juo rūpinosi ieškovas (gamindavo valgyti, nukvėždavo vaiką į būrelius, darželį ir parveždavo namo, rūpinosi vaiko stovyklomis ir kitų poreikių tenkinimu). Šią aplinkybę, apelianto manymu, patvirtina vaiko ir ieškovo pokalbio įrašas, kurio metu vaikas nurodė, jog mama pamiršo paduoti vaikui maudymosi kelnaites, dėl ko šaltu metu vaikas tik su apatiniais išbėgo iš baseino pastato į lauką pasivyti mamos ir paprašyti jos paduoti maudymosi kelnaites. Teigia, kad ieškovui bendraujant su vaiku paaiškėjo, jog atsakovė vaiką baseine palieka vieną ir grįžta jo pasiimti kai baigiasi užsiėmimai, nors ieškovas dėl vaiko saugumo visada laukdavo vaiko kol baigsis būrelių užsiėmimai.
21. Apeliantas laikosi nuomonės, kad teismas visiškai nevertino, jog Tarnybos tyrimas yra atlikta paskubomis, todėl teismui pateiktoje išvadoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o didžioji dalis ieškovo nurodytų duomenų apskritai nėra užfiksuota, kadangi:
Šalies argumentai
21.1. ieškovas pokalbio su Tarnybos specialiste metu nurodė, kad atsakovės šeimoje yra buvę keletą smurto artimoje aplinkoje atvejų, kuomet jos dėdė buvo apkaltintas fizinio skausmo savo sutuoktinei sukėlimu (be jokių liekamųjų žymių), todėl šiuo atveju, atsakovė pasinaudojo jai jau žinomu modeliu ir melagingai apkaltino ieškovą dėl smurtavimo atsakovės atžvilgiu, siekdama tuo pasinaudoti išsikraustymui iš šeimos namų (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovas teigia, kad nuolatos bandė su atsakove susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, tačiau atsakovė nuolatos keldavo klausimą, kiek ieškovas sumokės jai pinigų dalijantis sutuoktinių turtą;
21.2. ieškovo požiūriu, sūnaus D. gyvenimas (duomenys neskelbtini) jo seneliams priklausančiame bute neužtikrina geriausių vaiko poreikių, nes bute kartu gyvena atsakovės brolis R. J., kuris dažnai vartoja psichotropines medžiagas ir už tai anksčiau buvo teistas, taip pat kartu gyvenantis atsakovės tėvas kiekvieną vakarą nesaikingai vartoja alkoholį;
21.3. Tarnybos specialistų akte paminėta svarbi vaiko gyvenimo (duomenys neskelbtini) sąlyga, kad D. šiuo metu ten tris kartus per savaitę lanko baseiną, tačiau pats sūnus ieškovui nurodė, jog vaikas į baseiną buvo nuvestas tik vienintelį kartą, o atsakovės sudaryta sutartis dėl baseino lankymo yra tik dėl „akių“ net neketinant vaiko nuolatos leisti lankyti baseino;
21.4. Tarnybos darbuotoja, lankydamasi ieškovo gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), minėjo, kad tai jos pirma diena po atostogų, kad turi labai daug bylų ir yra labai išsiblaškiusi. Nors ieškovas ir pasiūlė specialistei parodyti visas susirašinėjimo su atsakove žinutes, taip pat galiojančias ir ieškovo sudarytas vaiko ugdymo įstaigos, būrelių sutartis, sutuoktinės ribojimus bendrauti su vaiku ir kita, tačiau specialistei tai pasirodė neaktualu. Apelianto manymu, toks Tarnybos specialistės elgesys tik patvirtina paviršutiniškai atliktą darbą ir išankstinį neigiamą nusistatymą dėl vaiko galimybės gyventi su tėvu.
21.5. apeliantas teigia, kad jokio smurto sutuoktinės atžvilgiu nenaudojo, o ikiteisminis tyrimas pradėtas vadovaujantis melagingais sutuoktinės jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais ir tyrimas neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Vis dėlto, teismui pateikta Tarnybos išvada motyvuojama pradėtu ikiteisminiu tyrimu, nepaisant galiojančios nekaltumo prezumpcijos ir galimai nutraukus ikiteisminį tyrimą būtų pažeisti vaiko interesai gyventi (duomenys neskelbtini) su ieškovu, bendrauti su kiemo ir būrelių draugais. Apelianto vertinimu, išvadoje nepagrįstai interpretuojami vaiko teiginiai dėl draugų ir lankomų būrelių, nes vaikas nurodė, kad turi draugų ir lanko būrelius (duomenys neskelbtini), o išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu vaikas nurodė lankantis baseino būrelį (duomenys neskelbtini)ir įsigijo draugų, nors sutuoktinė sutartį dėl baseino lankymo sudarė tik 2021 m. rugsėjo 6 d., ir vaikas net objektyviai negalėjo susirasti minėtame būrelyje draugų;
21.6. apeliantas įsitikinęs, kad aptariamu atveju formuojama ydinga praktika ir sudaromos sąlygos vienam iš tėvų pagrobti vaiką ir jį atskirti nuo kito iš tėvų, leidžiant vaiką lankyti mokyklą kitame mieste ir neva vaikui pradėjus kelias dienas lankyti mokyklą, vaiko grąžinimas į jo įprastą gyvenamąją vietą neva pažeistų vaiko interesus;
22. Paaiškina, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių faktą, jog apeliantas pažeidinėtų vaiko interesus ar neturėtų sugebėjimų patenkinti vaiko poreikius: priešingai, apeliantas dirba nuotoliniu būdu ir nuo pat vaiko gimimo rūpinasi juo ir darbus derina su vaiko priežiūra. Nurodo, kad byloje esanti pažyma apie ieškovo studijas patvirtina, jog ieškovas studijuoja nuotoliniu būdu ir vaiko priežiūrą gali derinti su studijomis.
23. Papildomai nurodo, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) parapijos kunigas V. M. charakterizuoja ieškovą kaip inteligentišką, ramaus ir gero būdo žmogų, rūpestingą tėvą. Be to, apelianto teigimu, Brolijos (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2021 m. liepos 2 - 4 d. ieškovas kartu su sūnumi dalyvavo tarptautinio katalikiško judėjimo šeimų stovykloje, kurioje prisidėjo atliekant įvairias kūrybines užduotis, geranoriškai ir konstruktyviai bendravo su kitomis šeimomis, po stovyklos ieškovas kartu sūnumi D. keletą kartu buvo susitikę su bendruomenės nariais.
Atsiliepimas
24. Atsakovė I. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsakovė nurodo, nesutinkanti su apelianto argumentais dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, kadangi, pirmosios instancijos teismas išsprendė ieškovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo remdamasis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bei šalių pateiktais įrodymais.
26. Pažymi, kad atskirajame skunde, nei jo prieduose ieškovas nepateikia jokių naujų įrodymų, paneigiančių atsakovės atsiliepime išdėstytus esminius argumentus. Paaiškina, kad atsakovė su vaiku pakeitė gyvenamąją vietą dėl ieškovo prieš ją panaudoto smurto, dėl ko ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25316-21. Be to, nurodo, kad ieškovas minėto įvykio metu buvo neblaivus, o ieškovo, remiantis savigynai išduotu leidimu, įgytas kovinis ginklas buvo ne seife, o nesaugiai padėtas, laisvai mažamečiam vaikui prieinamoje vietoje – ant žemės. Atsakovė pabrėžia, kad apeliantas savo prašyme pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones šių aplinkybių nedetalizavo.
27. Atsakovė įsitikinusi, kad apeliantas šiuo metu negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui pirmiausia dėl žalingų alkoholio vartojimo įpročių, sąlygojančių ieškovo psichologines problemas, be to, šios aplinkybės užfiksuotos ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ieškovas itin užimtas vadovavimu dviem įmonėm kurių vienos buveinė Klaipėdoje, kitos Ignalinos rajone, studijų ir aktyvaus dalyvavimo religinėse organizacijose. Atsakovė pažymi, kad nuolatos kviečia ieškovą atvykti ir aplankyti vaiką, tačiau ieškovas daugiau negu mėnesį laiko su vaiku jau nėra bendravęs gyvai, tikėtina dėl didelio užimtumo. Kartu pažymi, kad atsakovė dirba nuotolinių būdu, darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai, visą laisvą laiką gali skirti vaikui.
28. Nurodo, kad vaikas apie matytą incidentą, kuomet ieškovas smurtavo prieš atsakovę, nieko neverčiamas įstatymų nustatyta tvarka papasakojo Tarnybos specialistei ir tai tinkamai užfiksuota tyrimo medžiagoje. Pasisakydama dėl ieškovo nurodytų atsakovės tikslų nutraukiant šalių santuoką, atsakovė teigia, kad iš esmės nekelia ir negali kelti turto dalybų reikalavimų, kadangi ieškovas ir atsakovė iš esmės neturi jokio kito turto išskyrus santuokoje įsteigtas dvi įmones, kurių akcijos nesunkiai dalinamos per pusę.
29. Anot atsakovės, ji iki pat 2021 m. rugsėjo 1 d. laukė ieškovo racionalių pasiūlymų dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių padarinių, tačiau ieškovas sprendimo būdų nepasiūlė, todėl atsakovė savo nuožiūra pasirinko optimaliausią sprendimą – išvykti gyventi į savo gimtą miestą (duomenys neskelbtini), parinkdama patogią ir gerai vertinamą mokymosi įstaigą, vaiko pageidaujamus ugdymo būrelius, kuriuose vaikas jau puikiai adaptavosi ir jaučiasi gerai. Pabrėžia, kad tik atsakovės valia ir sutikimu buvo pradėtas ir vyksta mediacijos procesas tarp šalių, nes remiantis nors įstatymas ir numato, kad esant smurto artimoje aplinkoje atvejui bei vykstant ikiteisminiam tyrimui šalių mediacija santuokos nutraukimo byloje nėra privaloma.
Atsiliepimas
30. Atsakovės tvirtinimu, nepagrįsti ieškovo teiginiai apie tariamai girtaujantį atsakovės tėvą, kuris įtemptu grafiku dirba profesionaliu DPD kurjerių tarnybos vairuotoju, turi 40 metų vairuotojo darbo stažą, be to, nepagrįsti ir ieškovo teiginiai apie atsakovės brolį R. J., kuris nuo 2020 m. lapkričio 2 d. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) ir buvo grįžęs kelioms dienoms atostogų į (duomenys neskelbtini). Atsakovė kritiškai vertina ir atskirojo skundo argumentus dėl Tarnybos darbuotojų (ne)kompetencijos. Paaiškina, kad ieškovas apie vaiko kasdienį gyvenimą, tame tarpe ir ugdymo procesą, nuolat informuojamas telefonu ir elektroninėmis žinutėmis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
33. Apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą pridėjo šiuos įrodymus: ginčo šalių pokalbio įrašą, 2021 m. rugsėjo 18 d. bei 2021 m. rugsėjo 21 d. šalių pokalbių garso įrašus, ieškovo ir atsakovės susirašinėjus per „Messenger“ aplikaciją, pažymą apie apelianto studijas, Vilniaus (duomenys neskelbtini) parapijos kunigo V. M. pažyma apie ieškovą, brolijos (duomenys neskelbtini) pažyma apie ieškovą. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo susirašinėjimų su apeliantu kopijas, atsakovės tėvo darbo sutartį, atsakovės brolio darbo sutartį, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
34. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
36. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei į tai, jog minėtais įrodymais apeliantas grindžia atskirąjį skundą ir įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, o atsakovė grindžia atsiliepimą į atskirąjį skundą, įvertinus pateiktų įrodymų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, apelianto ir atsakovės pateikti įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
37. Teisme 2021 m. lapkričio 10 d. gautas apelianto prašymas prijungti įrodymus: 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-125316-21 pagal I. D. skundą K. D. atžvilgiu, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje; 2021 m. lapkričio 9 d. vaiko ir ieškovo pokalbių vaizdo įrašus. Teismas sprendžia, kad prašomų prijungti įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po atskirojo skundo pateikimo, be to, šių įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl šie įrodymai taip pat prijungtini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
38. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Vienos iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
39. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.
40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Pagal CK 3.171 straipsnio 1 – 3 dalis, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra sudarę santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus D. D., kuris šiuo metu gyvena su motina (atsakove), atsakovės tėvams priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruotos motinos ir vaiko gyvenamosios vietos. Tarnybos pateiktais duomenimis, vaikas lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, plaukimo centrą „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas (ieškovas) gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta.
42. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė geba tinkamai užtikrinti vaiko poreikius, o ieškovas neįrodė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei neįrodė, kad jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas.
43. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog vaikas nuo pat gimimo kartu su tėvais gyveno apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užtikrinamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pastovumas, be to, siekiant nepažeisti sūnaus teisėtų interesų, nusistovėjusio jo gyvenimo būdo, ugdymo įstaigos ir būrelių aplinkos, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliantas taip pat laikėsi pozicijos, kad atsakovė negeba tinkamai užtikrinti vaiko poreikių tenkinimo.
44. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, sprendžia, kad tarp šalių esant nesutarimams dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su mažamečiu, vaikas dėl to turėtų patirti kuo mažiau nepatogumų, jausti saugumą ir gyvenimo tvarkos stabilumą, nebūti įtrauktas į tėvų tarpusavio santykių aiškinimąsi. Tėvai turi siekti užtikrinti aptartų sąlygų vaikui sukūrimą, veikti ne savo asmeniniais, tačiau vaiko interesais. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neabejoja apelianto, kaip mažamečio D. D. tėčio, tinkamu pareigų vykdymu ir siekiu užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas bei veikti geriausiais vaiko interesais, tačiau kartu akcentuotinas ir teismų praktikos išaiškinimas, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Taikant šias nuostatas, būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
47. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, kadangi įvertino dabartinės vaiko gyvenamosios vietos atitikimą vaiko poreikių užtikrinimui, aplinkybes, jog mokyklą bei kitus ugdymo užsiėmimus vaikas lanko (duomenys neskelbtini), be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė su vaiku gyvena pas senelius (atsakovės tėvus), kurie prisideda prie mažamečio priežiūros, be to, leidžia jų turima transporto priemone nugabenti vaiką į mokyklą ir kitus užsiėmimus. Kartu akcentuotina ir tai, kad nors ir esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, bylos duomenys leidžia spręsti apie tai, kad atsakovė siekia sudaryti apeliantui galimybę bendrauti su vaiku tiek gyvų susitikimų metu, tiek nuotoliniu būdu. Nurodytos aplinkybes leidžia daryti išvadą apie tai, kad būtent motinos gyvenamojoje vietoje šiuo metu tenkinami pagrindiniai vaiko poreikiai (mokymosi, užimtumo, sveikatos), o byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados apie galimą vaiko interesų pažeidimą.
48. Aptariamu atveju konstatuotina, kad vaikui įprasta gyvenimo tvarka ir socialinė aplinka mažiausiai keistųsi, jis patirtų mažiausiai nepatogumų bei jam būtų užtikrintas pagrindinių būtinųjų poreikių patenkinimas, jei laikinoji vaiko gyvenamoji nesikeistų ir išliktų ta, kurioje vaikas gyvena šiuo metu, t. y. su motina. Būtent tokia tvarka atitinka ir prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo reikalavimus. Apeliantas šiuo atveju neįrodė, kad aptarto principo reikalavimus labiau atitiktų laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo, neįrodė poreikio dabartinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui (CPK 178 straipsnis).
49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas prašymo skubos tvarka neišsprendė ir sudarė sąlygas atsakovei piktnaudžiauti savo kaip motinos teisėmis.
50. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia rašytinio proceso tvarka, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą, suinteresuotą asmenį apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pranešęs atsakovei apie gautą prašymą. Taip pat kreipėsi į išvadą byloje teikiančią instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, apelianto argumentas, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas sudarė galimybes atsakovei piktnaudžiauti, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
51. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais nustatymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar panaikinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kitos). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
53. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
54. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime atsakovė pateikė prašymą atlyginti jos patirtas 1998,03 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (25,41 Eur vertimo išlaidų bei 1972,62 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas). Nurodytas bylinėjimosi išlaidas atsakovė grindžia 2021 m. spalio 4 d. sąskaita už vertimo paslaugas (AV 21 0686), 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2021/319 bei 2021 m. spalio 1 d. mokėjimo pavedimu už teisines paslaugas. Atsakovės prašomos priteisti patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, vadovaujantis protingumo principu, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė aiškiai nėra detalizavusi patirtų bylinėjimosi išlaidų (atsakovės pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nenurodytas valandų skaičius, valandinio advokato atlyginimo dydis), į atskirojo skundo apimtį (4 puslapiai) bei vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 950 Eur, taigi iš viso atsakovei iš apelianto priteistina 975,41 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo K. D. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 975,41 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.