- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-655-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01362-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- K. L. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje pagal ieškovės K. L. M. ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės K. L. M. ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo, ieškovės atstovė pateikė prašymą, nepranešus atsakovui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo sumai (13 315,09 Eur) areštuoti atsakovo T. S. turtą – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą, banke ar kredito įstaigose, ar pas trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove K. L. M., o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti nekilnojamąjį turtą ar kitą registruotiną kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, leidžiant areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo T. S. pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą, banke ar kredito įstaigose, ar pas trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove K. L. M..
3. Teismas konstatavo, kad pagal byloje pateiktus antstolių patvarkymus šalių prievolės kildinamos iš teismo patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurių abi šalys tinkamai nevykdė, todėl abiejų šalių turtas buvo areštuotas. Todėl teigti, kad tik atsakovas elgiasi nesąžiningai, nėra pagrįsta. Ieškovės atstovė prašyme pati nurodo, kad visas Lietuvoje esantis atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas. Teismas nematė teisinio pagrindo dar kartą areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris jau yra areštuotas atstovės V. M., būtent pagal ieškovės K. L. M. pateiktą vykdomąjį raštą.
4. Teismas, įvertinęs tai, kad antstolė I. K. 2024-08-27 priėmė patvarkymą dėl leidimo K. L. M. parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad pirkėjas, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, sumokės visą skolą ir vykdymo išlaidas į antstolės I. K. sąskaitą, atsižvelgęs į tarp šalių galimai esančius konfliktinius santykius, nurodė, jog, siekiant užtikrinti būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymą tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovo T. S. pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą, banke ar kredito įstaigose, ar pas trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove K. L. M..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas T. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės K. L. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovės prašyme nurodyti teiginiai jau nebeatitinka faktinės situacijos, kadangi atsakovas savo prievolę išlaikyti dukrą iki šiol yra pilnai įvykdęs, tą patvirtina pridedami antstolės V. M. 2024-09-25 Patvarkymas dėl lėšų paskirstymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mokėjimo nurodymas dėl 5156,92 Eur lėšų nurašymo iš atsakovo sąskaitos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas ginčija dalį sumos kaip išieškotos neteisingai (786,00 Eur per daug), antstolė šią ginčytiną sumą yra palikusi saugoti antstolės depozitinėje sąskaitoje, kol teismas išnagrinės skolininko skundą. Vadinasi, šalių dukrai išlaikymo įsiskolinimas bet kuriuo atveju yra visiškai padengtas. Tokiu būdu ieškovės teiginiai apie atsakovo nesąžiningumą, prievolių nevykdymą net pirmesnės eilės kreditoriams nėra teisingi. Pabrėžtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024-08-29 nutartyje pagrįstai nurodė, jog „[...] atsakovas, išieškojęs skolą iš ieškovės, galėtų padengti įsiskolinimą ieškovei dėl vaiko išlaikymo ir dalį įsiskolinimo, kuris reiškiamas šioje byloje“, kadangi išlaikymo įsiskolinimas buvo padengtas būtent tuomet, kai pati ieškovė padengė savo turimą įsiskolinimą atsakovui.
5.2. Svarbu paminėti ir tai, kad padengus išlaikymo įsiskolinimą, atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštas turi būti panaikintas, taigi būsimo galimai palankaus teismo sprendimo ieškovei įvykdymas gali būti patenkintas iš šio turto. Esant tokiai situacijai, priešingai nei teigia ieškovė, tarp šalių nebėra užtikrinta teisinga pusiausvyra, nes atsakovo interesai yra apribojami daugiau nei tai būtina.
5.3. Atsakovas 2024-09-18 padengė šalių solidarųjį įsipareigojimą bankui 1020,00 Eur suma, taigi iš ieškovės gauti pinigai nebuvo nei išvaistyti ar paslėpti, bet panaudoti bendriems šalių interesams tenkinti.
5.4. Teismas nenurodė jokių duomenų, iš kurių jis sprendžia, jog atsakovui pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas, taipogi jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar duomenų, patvirtinančių preliminarų grėsmės egzistavimą, jog atsakovas tikėtinai vengs jam galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Vien tos aplinkybės, kad, pardavus ieškovei priklausantį žemės sklypą, už jį gautos lėšos bus pervestos į antstolės I. K. sąskaitą, ar tai, kad tarp šalių galimai yra konfliktiniai santykiai, jokiu būdu nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė K. L. M. prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepagrįsti ir klaidinantys yra atsakovo atskirojo skundo teiginiai, jog neva laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra užtikrinta teisinga pusiausvyra, nes atsakovo interesai yra apribojami daugiau nei tai būtina. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad neva nėra grėsmės sprendimo vykdymui, nes nėra duomenų apie tai, kad atsakovas elgtųsi nesąžiningai.
6.2. Pats atsakovas su atskiruoju skundu ir priešieškiniu pateikė teismui įrodymus apie tai, kad disponuoja savo sąskaitose turimomis lėšomis ir po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nepaisant pritaikyto arešto lėšoms ir turtinėms teisėms. Tai tik patvirtina, kad atsakovas disponuoja turimomis lėšomis savo nuožiūra, tačiau ieškovei nei dalies skolos negrąžina, nors skolas pripažįsta 9 727,68 Eur sumai. Kaip matyti iš bankinių išrašų kopijų anglų kalba, atsakovas savo lėšas laiko užsienio bankuose ir tokiu būdu siekia išvengti galimai palankaus sprendimo vykdymo.
6.3. Atsakovo pateiktas mokėjimo nurodymas dėl dukters išlaikymo atliktas 2024-09-19, t. y. ieškovei jau pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas iki prašymo pateikimo sistemingai ir sąmoningai neteikė piniginio išlaikymo pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti piniginės prievolės. Kaip matyti iš paties atsakovo priešieškinio, šis neneigia, kad yra 9 727,68 Eur skola ieškovei, tačiau vengia mokėti.
6.4. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų pagrįsti grėsmės sprendimui nebuvimą – nėra duomenų apie tai, kad atsakovas apskritai turėtų teisėtų pajamų ar dirbtų, taip pat, kad šis gyventų Lietuvoje ar būtų turto, iš kurio būtų galima išieškoti.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau pateikė teismui išrašus iš nekilnojamojo turto registro, iš kurių matyti, kad atsakovo turimo nekilnojamo turto vertė yra maža, šis turtas nėra areštuotas ieškovės naudai, todėl bet kada galėtų būti apsunkintas ar perleistas (žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė remiantis VĮ Registrų centro duomenimis kartu yra tik vos 1554,00 Eur, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jam priklauso tik maža žemės sklypo dalis (289/4200). Todėl net panaikinus kitų kreditorių naudai pritaikytus areštus, šio turto nepakaktų / nebūtų galima iš jo išieškoti.
6.6. Atskiruoju skundu atsakovas nepagrindė jokiomis realiai egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis ar kitais įrodymais, jog ateityje (ne tik vykstant teisminiam procesui) stengtųsi vykdyti prievoles sąžiningai ir nuosekliai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas byloje pateikė su priešieškiniu mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad nors atsakovo atžvilgiu galioja laikinosios apsaugos priemonės nuo 2024-09-19, tačiau šis disponuoja lėšomis ir 2024-09-30 padarė mokėjimą teismui (sumokėjo žyminį mokestį).
6.7. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu bei užtikrina šių vykdymą. Priešingu atveju, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, kiltų akivaizdžiai neteisinga pusiausvyra tarp ginčo šalių ir būtų sudarytos sąlygos atsakovui laisvai disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, kurias jis galimai mėgins apsunkti, paslėpti ar kitaip panaudoti vien tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, o ieškovė neturėtų realių galimybių susigražinti skolą, nes nebūtų galimas išieškojimo vykdymas Lietuvoje, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad būtų pajėgus įvykdyti sprendimą ir (ar) nepateikė kito užtikrinimo (neįmokėjo užstato į teismo depozitinę sąskaitą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės neapriboja atsakovo teisių daugiau nei tai yra būtina, tokių priemonių panaikinimas yra netikslingas.
Atsiliepimas
6.8. Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, formaliai ginčijant nutartį ir teigiant, kad teismas neįvardijo konkrečių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas ar kad egzistuoja reali grėsmė vengti teismo sprendimo vykdymo. Nors tuo tarpu pats atsakovas pripažino ieškovės ieškinio reikalavimus savo priešieškiniu, o nutartyje teismo yra nurodyti motyvai, kuriais remiantis daroma išvada, kad egzistuoja grėsmė sprendimo įvykdymui.
6.9. Tarp šalių susiklostę konfliktiniai asmeniniai santykiai sudaro prielaidas tikėtis, jog atsakovas vėl imsis kraštutinių priemonių, siekiant išvengti ar išvengiant prievolių ir/ar teismo sprendimo įvykdymo. Iki šiol atsakovas tiesiog piktybiškai vengė atsiskaityti su ieškove, ilgais laikotarpiais nevykdė nei solidariųjų prievolių, nei teikė piniginį išlaikymą savo dukrai. Atsakovas net dalimis nevykdo savo prievolių ieškovei, nors lėšų turi ir tą patvirtina paties atsakovo pateiktų banko išrašų duomenys, tačiau šias lėšas slepia užsienio banko sąskaitose.
6.10. Atsakovas iš ieškovės gavo kelis kartus didesnę pinigų sumą, tačiau nenurodo, kur ją padėjo ir kodėl šia nesumažino įsiskolinimo ieškovei. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad 1020,00 Eur suma buvo pervesta į būsto paskolos sąskaitą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
9. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo spręstas atsakovui nepranešus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, jog teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių duomenų, iš kurių jis sprendžia, jog atsakovui pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas, taipogi jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar duomenų, patvirtinančių preliminarų grėsmės egzistavimą, jog atsakovas tikėtinai vengs jam galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Vien tos aplinkybės, kad, pardavus ieškovei priklausantį žemės sklypą, už jį gautos lėšos bus pervestos į antstolės I. K. sąskaitą, ar tai, kad tarp šalių galimai yra konfliktiniai santykiai, jokiu būdu nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais.
12. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išskirtinai neakcentavo ieškinio pagrįstumo, tačiau pažymėtina, kad ieškovės ieškinys yra priimtas ir byla nagrinėjama, todėl akivaizdu, kad ieškinys prima facie įvertintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Remdamasis anksčiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir ieškovės reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas.
14. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo būtinybę grindė tuo, kad atsakovas savo elgesiu kelia pagrįstą pagrindą manyti apie jo nesąžiningumą ir galimą sprendimo įvykdymo negalimumą, iš esmės mažinant atsakovo turtą ir didinant įsipareigojimus, siekiant išvengti prievolių ieškovei pagal teismo sprendimą vykdymo. Atsakovas, ieškovei pasikreipus į teismą, didina turimus įsipareigojimus, nesąžiningai nevykdo prievolių net pirmesnės eilės kreditoriams. Atsakovas kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus iš valstybės, tačiau nuo 2024-02-01 išlaikymo vaikui neteikė. Tai patvirtina, kad atsakovas nesąžiningas ir sąmoningai vengia kitų savo prievolių. Ieškinio reikalavimo sumai sulaikius (areštavus) atsakovo turtą, būtų užtikrinta sąžininga šalių pusiausvyra, sprendimo vykdymo galimumas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
16. Itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
17. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023).
18. Iš į bylą pateiktų patvarkymų matyti, kad šalių prievolės kildinamos iš teismo patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurių abi šalys tinkamai nevykdė, todėl abiejų šalių turtas buvo areštuotas. Todėl teigti, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, yra nepagrįsta, nes abi šalys tinkamai nevykdo šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
19. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas siekia išvengti galimai palankaus sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) ieškovė nepateikė.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas disponuoja turimomis lėšomis savo nuožiūra ir savo lėšas laiko užsienio bankuose, savaime neįrodo atsakovo nesąžiningumo ir to, kad jis tokiu būdu siekia išvengti galimai palankaus sprendimo vykdymo. Ieškovės ir pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, jog tarp šalių galimai yra konfliktiniai santykiai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Nors atsakovo pateiktas mokėjimo nurodymas dėl dukters išlaikymo atliktas 2024-09-19, t. y. ieškovei jau pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau šiuo metu atsakovas savo prievolę išlaikyti dukrą įvykdė, tą patvirtina pridedami antstolės V. M. 2024-09-25 Patvarkymas dėl lėšų paskirstymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mokėjimo nurodymas dėl 5156,92 Eur lėšų nurašymo iš atsakovo sąskaitos. Taip pat pateiktas įrodymas, kad atsakovas 2024-09-18 dengė šalių solidarųjį įsipareigojimą bankui 1020,00 Eur suma. Šie įrodymai paneigia ieškovės pateiktus argumentus, kad atsakovas bandys išvengti šioje byloje galimai palankaus sprendimo vykdymo. Kaip jau minėta, įrodymų apie tai, kad atsakovas turimą turtą paslėpė, perleido kitiems asmenims bet kokia forma ar jį apsunkino bet kokia kita forma, ieškovė nepateikė, todėl vertinti, kad atsakovas yra nesąžiningas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.
22. Pagrįstais vertintini ir apelianto argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nebuvo užtikrinta teisinga pusiausvyra. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Todėl, siekiant užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą ir pusiausvyra, pirmiausia turi būti areštuotini atsakovui priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o tik jų nepakakus, areštuotinos atsakovui priklausančios piniginės lėšos. Todėl nagrinėjamu atveju, esant duomenims, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas areštavo apelianto pinigines lėšas. Aplinkybė, kad apelianto nekilnojamasis turtas jau yra areštuotas, nesudaro pagrindo taikyti neteisingas ir neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas nepagrįstai. Dėl to yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
24. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, iš atsakovo. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nespręstinas. Jis bus išspręstas pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimą byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.