Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-77-991/2017

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-03
Bylos Nr.: e2-77-991/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02867-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: A. M.
Advokatai: Dainius Žiedas, Julija Šlekonytė

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai

Civilinė byla Nr. e2-77-991/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02867-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.6.10.2.; 3.1.3.6.2.; 2.6.10.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Dovilei Radžienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Julijai Šlekonytei,

atsakovei antstolei V. D.,atsakovo A. M. atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams antstolei V. D. ir A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėjos, ieškinį atsakovams antstolei V. D. ir A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 20517,96 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10902-512/2014 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir buvo areštuotas turtas 20273 Eur sumai, minėta nutartis buvo pateikta atsakovei antstolei V. D. vykdyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-07 sprendimu minėtoje civilinėje byloje ieškovei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 20654,31 Eur skola, teismo sprendimas taip pat buvo perduotas vykdyti antstolei V. D.. Antstolė V. D. pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavo 2014-08-25, tai yra nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 6 dalyje numatyto 14 dienų termino. Antstolė 2014-08-25 patvarkymu priėmė nutartį vykdymui nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, pateikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui ir VĮ Regitra - nekilnojamojo turto, transporto priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, taip pat pateikė užklausas bankams apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąsias sąskaitas, apie kurias informaciją gavo ne vėliau nei 2014-08-29, tačiau patvarkymą areštuoti sąskaitose esančias lėšas bankuose AB Swedbank ir AB DNB bankui antstolė V. D. pateikė tik 2014-10-08.

Ieškovė nurodė ir tai, kad laikotarpiu nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki galutinio skolos priteisimo ir vykdomojo dokumento išdavimo (t. y. nuo 2014-08-12 iki 2015-02-11), turėjo pakankamai turto ir pajamų, juo per tą laikotarpį laisvai disponavo ir juo galėjo būti patenkinti ieškovės reikalavimai. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, bendrovė turėjo ilgalaikio materialiojo turto (lizinguojamą automobilį Nissan Quashqai (2012 m.), skalbyklę, baldų, baldų komplektą Kigsbury, spintą, dviratį, kasos aparatą), alkoholinių gėrimų atsargų, kurių balansinė vertė buvo 8380,15 Eur (28935 Lt), 2014-12-31 turėjo iš trečiųjų asmenų per vienerius metus gautinų sumų – 15374 Eur (53083 Lt), sumažino kreditorinių reikalavimų susijusiai įmonei UAB „Dukantas“ 2712,23 Eur (9364,78 Lt) sumai, banko sąskaitoje AB Swedbank laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-11-01 buvo gauta ir disponuota lėšomis 4389,56 Eur (15156,26 Lt) sumai, kasoje laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-12-31 buvo gauta ir disponuota bent 3471,43 Eur (11986,16 Lt) grynųjų pinigų suma. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos įrašus matyti, kad bendrovė veiklą vykdė ir alkoholiniais gėrimais prekiavo bent jau iki 2014 m. rugsėjo mėnesio. Tuo laikotarpiu, kai turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė šiuos sandorius: 2014-09-24 pardavė kasos aparatą Quorion CR 28 UAB Coffee Port už 0,29 Eur įskaitant PVM (1 Lt), 2014-09-30 pardavė UAB „Dukantas“ skalbyklę, baldus, baldų komplektą, spintą, Reebok dviratį už 5795,28 Lt įskaitant PVM (1678,43 Eur), 2014-12-31 pardavė UAB „Dukantas“ stalą už 1385,00 Lt įskaitant PVM (401,12 Eur), 2015-01-19 pardavė I. V. transporto priemonę Nissan Quashqai už 10903,01 EUR, 2015 m. vasario mėn. savavališkai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus realizavo alkoholinius gėrimus, apskaitytus 2014-12-31 bendrovės balanse trečiajam asmeniui I. D. už 22 kartus mažesnę vertę (už 376,50 Eur) nei nurodytoji buhalteriniuose dokumentuose.

Ieškovė pažymėjo, kad antstolė V. D. turėjo tiek profesinę pareigą, tiek įstatymo jai suteiktus įgaliojimus surinkti visą informaciją apie skolininko kilnojamąjį turtą, iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, pinigines lėšas skolininko kasoje, pateikti reikiamus skolininko turtą patikslinančius dokumentus Turto areštų registrui, tačiau to nepadarė, dėl ko skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos 2014-09-01. Atsakovė antstolė V. D. nesiėmė jokių veiksmų išieškojimo procese, siekdama surasti, identifikuoti, aprašyti ir areštuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamąjį turtą, taip pat nesiaiškino subjektų, kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreditorinių reikalavimų, nei tokių reikalavimų dydžio, neteikė jokių užklausų skolininkui „UAB (duomenys neskelbtini)“ apie jo turimą turtą, nereikalavo ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašų, kasos knygos išrašo, neareštavo skolininkės lėšų kasoje, pavėluotai pateikė patvarkymą areštuoti lėšas sąskaitoje AB Swedbank. Neareštavus skolininko turto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ilgalaikį turtą susijusiai įmonei UAB „Dukantas“ ir šį kreditorinį reikalavimą įskaitė minėtai 2712,23 Eur sumai. Neareštavus skolininko turto, kasos aparatas, atsargos buvo parduotos už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, o dalį mokėjimo už parduotą lizinguotą automobilį A. M. galimai gavo tiesiogiai. Antstolė V. D. neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti antstolis, nevykdė visų jai nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), todėl savo kaltais veiksmais padarė žalos ieškovei, kurią privalo atlyginti.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas A. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius laikotarpiu nuo 2011-07-04 iki 2015-10-12. Bendrovės vadovui teisės aktai kelia pareigą dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliu juridiniam asmeniui bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsakovui A. M. buvo žinoma, kad 2014-08-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuotas bendrovės kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos, esančios tiek pas patį skolininką, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį tokio turto perleidimą, turto vertės mažinimą, kt., ši teismo nutartis buvo įregistruota Turto areštų registre 2014-08-13. Kadangi antstolė V. D. atliko laikinųjų apsaugos priemonių vykdomuosius veiksmus, nors laikinosios apsaugos priemonės 2014-09-01 buvo išregistruotos iš Turto areštų registro, A. M. nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie turto arešto išregistravimą, todėl ieškinyje aprašytas jo sąmoningas veikimas disponuojant bendrovės ilgalaikiu turtu, atsargomis, grynaisiais pinigais ir lėšomis banko sąskaitoje rodo tikslingą siekį nuslėpti skolininko turtą nuo antstolio arešto ir taip sutrukdyti ieškovės reikalavimo patenkinimui. Atsakovas A. M. 2014-09-24 pardavė kasos aparatą Quorion CR 28 pirkėjui UAB Coffee Port už 0,29 Eur įskaitant PVM (1 Lt), nors tokio dėvėto kasos aparato rinkos vertė sudaro 234,99 Eur, taigi kasos aparatas buvo parduotas už 234,70 Eur mažesnę sumą, nei jo rinkos vertė, 2015 m. vasario mėn. realizavo turimas atsargas – alkoholinius gėrimus, apskaitytus 2014-12-31 bendrovės balanse trečiajam asmeniui I. D. už 22 kartus mažesnę vertę (už 376,50 Eur) nei nurodytoji buhalteriniuose dokumentuose (8380,15 Eur). A. M. savavališkai 2015-01-19 pardavė lizinguojamą automobilį Nissan Quashqai (2012 m.) už 10903,01 Eur sumą I. V., nors tokio automobilio vertė rinkoje svyruoja nuo 14000 iki 18000 Eur, taigi automobilis buvo parduotas už 3100-7100 Eur mažesnę vertę nei galėjo būti parduotas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas A. M. nevykdė jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organui keliamų įpareigojimų: neteikė antstolei informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, žinodamas, apie ieškovės reikalavimu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sąmoningai disponavo bendrovės turtu ir piniginėmis lėšomis, įmokas kreditoriams mokėjo nesilaikydamas įmokų mokėjimo eiliškumo tvarkos, realizavo bendrovės turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Dėl tokių veiksmų iš bendrovės buvo išeikvota 27765,19-31765,19 Eur suma, kurios būtų pakakę atsiskaityti su ieškove.

Atsiliepimas

Atsakovė V. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais jos atžvilgiu nesutinka, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad atsakovė visus procesinius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atliko tinkamai ir laiku bei ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti, todėl už ieškovui esą atsiradusią žalą (nuostolius) antstolė neatsako.

Paaiškino, kad tik gavusi nutartį vykdymui antstolė patikrino Kelių transporto priemonių registro duomenis bei Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau buvo nustatyta, kad skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsižvelgus į tai, kad nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių skolininkė neturėjo, o skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išieškotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos antstolei apie skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą kilnojamąjį turtą nepateikė, antstolė nesant areštuotino turto, galimybės surašyti areštuojamo turto aprašo neturėjo. Tą pačią dieną, siekiant išsiaiškinti ar skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sąskaitų bankuose buvo užklausti Lietuvos teritorijoje veikiantys bankai ir gavus atsakymą 2014-09-12 buvo areštuotos skolininkės lėšos AB DNB banko ir AB Swedbank sąskaitose. Taigi realiai, skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisvai disponuoti bankuose esančiomis lėšomis galėjo tik nuo 2014-08-25 priėmimo vykdomąjį dokumentą vykdyti iki 2014-09-12, kai gavusi informacijos apie skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas sąskaitas bankuose antstolė joms uždėjo areštą. Ieškovė, teigdama, jog antstolė pavėluotai uždėjo areštą skolininkės banko sąskaitoms, net neįrodinėja, kad skolininkė per nurodytą laikotarpį perleido kitiems asmenims pinigines lėšas ir banko sąskaitose esančios lėšos sumažėjo. Ieškovės nurodomas lizinguojamas automobilis nebuvo pilnai išpirktas, todėl skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise nepriklausė ir buvo parduotas už likutinę lizingo vertę, kurią pirkėjas pervedė tiesiogiai lizingo bendrovei. Taigi skolininkė pinigų už parduotą automobilį negavo ir galimybės nukreipti išieškojimą į šį turtą nebuvo. Ieškovė toliau vardija kitą skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris esą buvo perleistas laikotarpiu nuo 2014-09-24 iki 2015 vasario mėnesio, tačiau nenurodo šio turto rinkos vertės, nenurodo ar šis turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos vertę bei neargumentuoja kodėl būtent antstolė turėtų būti atsakinga už šio turto perleidimą.

Atsakovė nurodė ir tai, kad skolininkės vadovas A. M. apie jo atžvilgiu vykdomą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – arešto jo valdomos įmonės turtui sužinojo 2014-09-03, kai jam buvo įteikti pirminiai procesiniai dokumentai. A. M. žinojo apie vykstančią civilinę bylą dėl skolos išieškojimo, jam buvo žinoma ir apie jo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau A. M. elgėsi nesąžiningai ir atvykęs į kontorą antstolei nurodė, jog jo įmonė neturi jokios galimybės atsiskaityti su išieškotoja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdo, jokio turto ir pajamų neturi. Žinodamas apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir skolą ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas vykdė sandorius ir perleido likusį įmonės kilnojamąjį turtą. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis subnuomos sutartis, kurios pagrindu skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta 2014-09-15, taigi manytina, kad jau nuo šios datos skolininkė nustojo vykdyti veiklą, kur buvo laikomas nekilnojamasis turtas – neaišku. Antstolė neturėjo jokių galimybių nustatyti kur skolininkė laikė ieškovės nurodytą kilnojamąjį turtą, skolininkės vadovas antstolei melagingai nurodė, kad bendrovė jokio kilnojamojo turto neturi, kitų skolininkės veiklos adresų antstolė nežinojo, be to išieškotoja antstolei jokių duomenų apie galimą kilnojamojo turto buvimo vietą nepateikė. Kaip nurodė ieškovė, visi kilnojamojo turto sandoriai buvo atlikti jau po 2014-09-15, t. y. po subnuomos sutarties pabaigos, taigi galimybės surasti ir aprašyti kilnojamąjį turtą nežinant jo realios buvimo vietos buvo ribotos.

Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, jog skolininkė, pažeisdama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perleido kilnojamojo turto būtent ieškiniu reiškiamo reikalavimo sumai, t. y. 20517,96 Eur.

Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais jo atžvilgiu nesutinka, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad tarp ieškovės nurodytų atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos sumos nėra pakankamo priežastinio ryšio, kadangi ieškovės nurodytų turto perleidimo sandorių vertė sudaro iš viso 13359,06 Eur, t. y. netgi tuo atveju, jei šie sandoriai nebūtų sudaryti, ieškovė negalėjo tikėtis iš šios sumos padengti jai teismo priteistą 20654,31 Eur sumą. Be to, dalis iš šių sandorių gautos sumos netgi buvo pervesta antstolei – ieškovės skolai padengti. Atsakovo teigimu, ieškovė neteisingai aiškina 2014-12-31 balanso duomenis, nes balanso sudarymo metu tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tebevyko teisminis ginčas, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškovės ieškinį dėl skolos už alkoholinius gėrimus priteisimo atsikirtinėjo aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių alkoholinių gėrimų nepirko, kadangi šalis siejo komiso (konsignacijos) teisiniai santykiai, t. y. alkoholiniai gėrimai liko ieškovės nuosavybe, o po sutarties nutraukimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą produkciją saugojo, ieškovė liko skolinga 37783,23 Lt už suteiktas komiso paslaugas ir 15300,64 Lt už produkcijos saugojimą, iš viso 53 083,87 Lt (15374 Eur), ir ši suma balanse buvo nurodyta kaip debitorinė, gautina būtent iš ieškovės, o ne iš kitų trečiųjų asmenų. Balansinį ilgalaikį materialųjį turtą sudarė lizinguojamas automobilis Nissan Quashqai. Ieškovės teiginiai apie A. M. neva padarytus neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-12 nutartimi buvo taikytos abstrakčios laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nekonkretizuojant areštuojamo turto, bendrovės veikla šia nutartimi nebuvo sustabdyta.

Automobilis Nissan Quashqai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeišgalint lizingo davėjui mokėti įmokas buvo parduotas, o gauti pinigai pirkėjo tiesiogiai pervesti lizingo davėjui. Transporto priemonės kaina turi būti vertinama individualiai, todėl ieškovės teiginiai, kad automobilis galėjo būti parduotas už didesnę kainą, abstraktūs ir niekuo nepagrįsti. Analogiškai ir su ieškovės pateikta kasos aparato Quorion CR 28 kaina. Ieškovė pateikė teismui vieną surastą rezultatą, nors galima surasti ir pigiau. Atsakovės žiniomis, tinklapyje skelbiu.lt parduodamas „mažai naudotas kasos aparatas“ už 40 Eur, o skelbimų portale one.lt – už simbolinę 1 € kainą. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatas buvo naudojamas ketverius metus ir buvo visiškai nudėvėtas, todėl jį pigiau buvo realizuoti už minimalią kainą, nei utilizuoti. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti už rinkos kainą, t. y. tą kainą už kurią pirkėjai sutiko pirkti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2014-03-28 raštu siūlė ieškovei pasiimti alkoholinius gėrimus, tačiau ieškovė nereagavo. Ieškovė nedetalizuoja, kuo pasireiškia atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl nusidėvėjusių daiktų pardavimo UAB „Dukantas“, tik nurodo, kad toks elgesys laikytinas nesąžiningu, nes pirmiausia buvo tenkinami susijusių asmenų reikalavimai.

Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovo A. M. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, konkrečiai – neteisėtų veiksmų, jais neva padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp tų veiksmų ir visos reikalaujamos atlyginti žalos sumos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys atsakovės antstolės V. D. atžvilgiu nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Paaiškino, kad antstolė atliko visus įstatyme numatytus veiksmus skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui surasti ir sudaryti turto aprašą, bendrovės vadovas A. M. buvo atvykęs į antstolės kontorą ir paaiškino, kad įmonė neturi jokios galimybės atsiskaityti su išieškotoja, veiklos nebevykdo, jokio turto ir pajamų neturi. Taigi dėl galimai paslėpto ar išeikvoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto atsakingas A. M., o ne antstolė V. D.. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovų solidariąją atsakomybę, kiekvienas iš atsakovų turi atsakyti už savo veiksmus pagal kaltės dydį, jei kaltė būtų įrodyta.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 15535,60 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2015-10-20, bankroto administratoriumi paskirtas K. S.. Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-04 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimų 31635,51 Eur sumai. Bankroto administratorius nerado ir neperėmė jokio bendrovės turto, taigi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turi nepatenkintų kreditorių reikalavimų 31635,51 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-30 sandoriu pardavė ilgalaikį turtą (pagal PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį turtą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė susijusiai bendrovei UAB „Dukantas“. A. M. turto pardavimo metu buvo tiek BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „Dukantas“ vienasmeniu valdymo organu, į savo atsiskaitomąją sąskaitą banke A. M. gaudavo mokėjimus UAB „Dukantas“ naudai, taigi abi įmonės buvo kontroliuojamos to paties asmens ir susijusios. Nepaisant to, kad įmonės buvo susijusios, A. M. pirma patenkino susijusios įmonės reikalavimus - perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą, kurio vertė buvo įskaityta su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „Dukantas“. Vadinasi, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokių pajamų už parduotą ilgalaikį turtą – 1678,43 Eur. UAB „Dukantas“ 2015-04-16 buvo iškelta bankroto byla, o 2016-09-13 bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „Dukantas“ nėra pareiškusi kreditorinio reikalavimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-31 pardavė savo turimas atsargas – alkoholinius gėrimus fiziniam asmeniui I. D. už 376,50 Eur (pagal PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini)). Šių atsargų vertė balanse buvo 8380,15 Eur, o vertė rinkoje bent jau 14233,67 Eur, tačiau atsakovas A. M. gėrimus realizavo už nepagrįstai mažą kainą, taip padarydamas bendrovei nuostolius, kuriuos sudaro suma, gaunama iš realios gėrimų rinkos vertės atėmus pardavimo kainą, t. y. 13857,17 Eur.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nurodė ir tai, kad atsakovas A. M. sandorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė, kai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė buvo sunki, bendrovė tuo metu galimai buvo nemoki (2013 metų pabaigoje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 141485 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų už 263653 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas: - 160677 Lt), o jos veikla - nepelninga (metus baigė turėdama 170677 Lt nepaskirstytų nuostolių). Nepaisydamas to, atsakovas A. M. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį ilgalaikį turtą panaudojo susijusio kreditoriaus reikalavimams dengti, kuris net nėra pareiškęs kreditorinių reikalavimų byloje, o trumpalaikį turtą pardavė už neadekvačią sumą. Atsakovas A. M. nevisapusiškai ir aplaidžiai įvertino dėl sandorių sudarymo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams galinčius kilti padarinius, nepagrindė sandorių ekonominio naudingumo. Akivaizdu, kad protingas bei apdairus vadovas, turėdamas informacijos apie blogą įmonės finansinę būklę ir jos įsipareigojimų kreditoriams dydį, tokių sandorių nebūtų sudaręs. Sudaryti sandoriai yra ne tik nuostolingi bendrovei (perleistas reikšmingas bendrovės turtas), bet ir sudaryti pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigas bei akivaizdžiai peržengiant protingą ūkinę komercinę riziką.

Trečiasis asmuo pažymėjo, kad 2014-08-12 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui. Ši nutartis buvo perduota vykdyti antstolei V. D.. Būtent šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ir buvo sudaryti aukščiau minėti sandoriai, kuriais buvo padaryta žala BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė turėjo visus reikiamus įgaliojimus surinkti informaciją apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tačiau to nepadarė, tinkamai neaprašė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir neįregistravo šio turto Turto arešto aktų registre, kad būtų aiškiai nustatytas draudimas disponuoti bendrovės turtu. Antstolei to nepadarius, bendrovės vadovas, atsakovas A. M., pardavė bendrovės turtą, kas lėmė esminį bendrovės turto sumažėjimą ir žalą bendrovei, nors parduotas turtas turėjo būti tinkamai aprašytas ir areštuotas vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, taip užkertant kelią juo disponuoti. Taigi antstolės neteisėti veiksmai / neveikimas turėjo esminės reikšmės žalos atsiradimui, be jos neteisėto neveikimo žala būtų neatsiradusi (būtų apribotas disponavimas turtu), todėl laikytina, kad antstolė V. D. yra solidariai atsakinga su A. M. dėl bendrovei padarytos žalos.

Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovė antstolė V. D. atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais atsakovės V. D. atžvilgiu nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, palaikė atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytą poziciją.

Atsakovas A. M. atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais atsakovo A. M. atžvilgiu nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, palaikė atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius ir aptikęs, neva jie pažeidžia kreditorių interesus, taip ir nepareiškė ieškinių teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte. Bankroto administratorius praleido ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą, nesikreipė į teismą su prašymu šį terminą pratęsti, todėl dabar nesąžiningai reiškia ieškinį vadovui, reikalaudamas žalos, neva kilusios iš neteisėtų sandorių, atlyginimo nenuginčijęs pačių sandorių, t. y. jiems esant teisėtiems. Tokiu atveju akivaizdu, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo A. M. neteisėtų veiksmų. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas UAB „Dukantui“, t. y. UAB „Dukantas“ ir buvo vienas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „Dukantas“ sudarė apie 40000 Eur. Aplinkybė, buvo UAB „Dukantas“ pareiškęs kreditorinius reikalavimus, ar ne, yra visiškai nereikšminga, kadangi skolos fakto administratorius neginčija. Atsakovas A. M. pažymi, kad, pagal trečiojo asmens ieškinyje nurodytas aplinkybes, bendrovė sandorių sudarymo metu buvo nemoki, kad jau 2013 metų pabaigoje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo turimą turtą, kad nuosavas kapitalas buvo neigiamas, o veikla nepelninga – metus baigė su 170677 Lt nuostoliu. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo nesąžiningai žongliruoja argumentais pagal poreikį – anot jo įmonė buvo ir nemoki, jos veikla nuostolinga, ir tuo pat metu galėjo pelningai vykdyti veiklą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį nurodė, kad ieškinys atsakovės antstolės V. D. atžvilgiu nepagrįstas ir neįrodytas, todėl prašė jį atmesti. Palaikė atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytą poziciją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-11 nutartimi pakeitė trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankišką reikalavimą byloje, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į jo teisių ir pareigų perėmėją ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. e2-77-991/2017.

Ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovė advokatė Julija Šlekonytė teismo posėdyje ieškovės ieškinio ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiškai.

Atsakovė V. D. teismo posėdžio metu su ieškovės ieškinio ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinio reikalavimais jos atžvilgiu nesutiko, prašė atmesti juos kaip nepagrįstus.

Atsakovo atstovas advokatas Dainius Žiedas teismo posėdžio metu su ieškovės ieškinio ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinio reikalavimais atsakovo A. M. atžvilgiu nesutiko, prašė atmesti juos kaip nepagrįstus.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje su ieškovės ieškinio ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinio reikalavimais atsakovės antstolės V. D. atžvilgiu nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolė V. D. 2014-08-25 patvarkymu priėmė vykdyti ieškovės 2014-08-25 pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolės 2014-08-25 patvarkymas įteiktas A. M. asmeniškai 2014-09-03.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolė V. D. 2014-08-25 patikrino informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, tačiau jokio registruoto turto nerado, taip pat patikrino informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas bankuose. Antstolė 2014-09-12 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančias AB DNB banke ir AB Swedbank.

Antstolė V. D. 2015-02-27 patvarkymu priėmė vykdyti ieškovės 2015-02-27 pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės naudai. Antstolės 2015-02-27 patvarkymas įteiktas A. M. asmeniškai 2015-03-10. Antstolė 2015-03-26 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančias AB DNB banke ir AB Swedbank, ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

Antstolė 2015-03-26 priėmė reikalavimą pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriuo įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. M. atvykti į kontorą ir raštu pateikti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas pinigines lėšas ar turtą), kilnojamąjį turtą ir kasos knygą. Antstolė 2015-04-14 priėmė reikalavimą pateikti prekes, kuriuo įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. M. suderinti laiką ir grąžinti išieškotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems priklausančias prekes pagal 2014-03-27 prekių perdavimui inventorizacijos aktą (alkoholiniai gėrimai), esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M. 2015-04-15 raštu informavo antstolę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių teisių neturi, kilnojamojo turto neturi, pinigų likutis įmonės kasoje yra 0 Eur, jokios operacijos per kasą nėra vykdomos.

Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1472-826/2015 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.

Iš Turto arešto akto registro duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-12 nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įregistruota 2014-08-13, išregistruota 2014-09-01 CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini) I. D.. Iš jos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 931 vnt. įvairių alkoholinių gėrimų už 376,50 Eur. PVM sąskaita – faktūra apmokėta – 2015-01-31 išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 376,50 Eur sumai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-30 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Dukantas“. Iš jos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „Dukantas“ skalbyklę, baldus, baldų komplektą „Kingsbury“, spintą, Reebok dviratį Titanium iš viso už 5795,28 Lt (1678,43 Eur). Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Dukantas“ 2014-12-31 pasirašytas skolos užskaitymo aktas, kuriuo už išvardintus kilnojamuosius daiktus iš UAB „Dukantas“ gautina suma sumažintas UAB „Dukantas“ reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Dukantas“. Iš jos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „Dukantas“ stalą už 1385,00 Lt (401,12 Eur). PVM sąskaita – faktūra apmokėta – 2014-12-31 išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 1385,00 Lt (401,12 Eur) sumai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-24 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Coffee Port“. Iš jos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „Coffee Port“ kasos aparatą už 1,00 Lt (0,29 Eur).

Dėl atsakovės antstolės V. D. atsakomybės

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės antstolės V. D. 20517,96 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovė antstolė V. D. turėjo tiek profesinę pareigą, tiek įstatymo jai suteiktus įgaliojimus surinkti visą informaciją apie skolininko kilnojamąjį turtą, iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, pinigines lėšas skolininko kasoje, pateikti reikiamus skolininko turtą patikslinančius dokumentus Turto areštų registrui, tačiau to nepadarė, dėl ko skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos 2014-09-01. Neareštavus skolininko turto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ilgalaikį turtą susijusiai įmonei UAB „Dukantas“ ir šį kreditorinį reikalavimą įskaitė minėtai 2712,23 Eur sumai. Neareštavus skolininko turto, kasos aparatas, atsargos buvo parduotos už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, o dalį mokėjimo už parduotą lizinguotą automobilį A. M. galimai gavo tiesiogiai. Antstolė V. D. neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti antstolis, nevykdė visų jai nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), todėl savo kaltais veiksmais padarė žalos ieškovei, kurią privalo atlyginti. Ieškovė, kaip trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėja, ieškiniu prašo iš atsakovės V. D. priteisti 15535,60 Eur turtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais kaip ir ieškovės ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovė V. D. su pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Teigia, kad visus procesinius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atliko tinkamai ir laiku bei ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti, todėl už ieškovui esą atsiradusią žalą (nuostolius) antstolė neatsako.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas ,,Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010). Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010).

Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstolei V. D. civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10902-512/2014 ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginių lėšų, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 70000,00 Lt reikalavimų sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsakovei atlikti operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybių biudžetams, įmonės darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, bei atsiskaityti su ieškove. CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, turto arešto aktas išregistruojamas CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais. Pastebėtina, kad teismo 2014-08-12 nutartyje taip pat buvo nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad teismo 2014-08-12 nutartis pateikta antstolei vykdyti tik 2014-08-25, tai yra priešpaskutinę laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo dieną.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcijos, galiojusios 2014-08-25) 4 punkte nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per tris darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (CPK 653 straipsnis). Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui (CPK 654 straipsnis).

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad antstolė V. D. 2014-08-25 patvarkymu priėmė vykdyti ieškovės 2014-08-25 pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tą pačią dieną 2014-08-25 patikrino informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, tačiau jokio registruoto turto nerado. Antstolė taip pat tą pačią dieną patikrino informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas bankuose, tačiau atsakymas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas sąskaitas bankuose buvo gautas vėliau. Antstolė, gavusi informaciją iš bankų, 2014-09-12 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančias AB DNB banke ir AB Swedbank. Duomenų apie kitą galimai skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą, antstolė neturėjo. Taigi nesant jokių duomenų apie skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą antstolė neturėjo galimybės sudaryti turto aprašą, detalizuojantį teismo 2014-08-12 nutartimi taikytą areštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, įstatyme nustatytu terminu, todėl turto areštas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro.

Pastebėtina, kad CPK 645 straipsnyje numatyta galimybė antstoliui pareikalauti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Tokie veiksmai užima ilgesnį laiko tarpą – antstolis siunčia skolininkui įpareigojimą raštu, nustatydamas pakankamą terminą duomenims pateikti. Akivaizdu, kad tokiems veiksmams atlikti ir gauti duomenų apie skolininko turtą viena diena yra nepakankamas laiko tarpas. Taigi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laiką ir tai, kad teismo 2014-08-12 nutartis buvo pateikta vykdyti priešpaskutinę jos galiojimo dieną, tokie veiksmai buvo netikslingi.

Būtina įvertinti ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieškovės prašymu, teisme nagrinėjant ginčą tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-924-512/2015 matyti, jog 2014-03-28 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė ieškovei atsiimti prekes, t. y. alkoholinius gėrimus, atitinkamai įforminant prekių grąžinimą. Taigi ieškovė žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi prekių atsargų, tai yra alkoholinių gėrimų, tačiau šios informacijos antstolei nepateikė. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad ieškovės atstovė tik 2015-04-13 informavo antstolę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi prekių, t. y. alkoholinių gėrimų, kurių vertė apie 29000 Lt (vykd. b. l. 33).

Kadangi vykdomasis dokumentas – 2014-08-12 teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo pateikta antstolei vykdyti priešpaskutinę jos galiojimo dieną, antstolei neradus jokio registruoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto ir neturint duomenų iš kitų asmenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį neregistruotiną turtą, kurį antstolė galėtų aprašyti, akivaizdu, jog antstolė objektyviai neturėjo galimybės per tokį trumpą laiko tarpą sudaryti turto aprašą, patikslinantį teismo 2014-08-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo 2014-08-12 nutartis buvo išregistruota iš Turto arešto aktų registro.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ir ieškovė kaip trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teisių ir pareigų perėmėja savo reikalavimą priteisti iš antstolės turtinę žalą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl aplinkybės, susijusios su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jau priteistos skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturi teisinės reikšmės sprendžiant antstolės civilinės atsakomybės klausimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir byloje nenustatyta, kad atsakovė antstolė V. D. atliko neteisėtus veiksmus ar neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, teismas neprivalo pasisakyti ir dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė atsakovės antstolės V. D. neteisėtų veiksmų, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nevertina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, ir ieškovės bei ieškovės, kaip trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teisių ir pareigų perėmėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės antstolės V. D. turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi netenkintinas pagrindinis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovės antstolės V. D. atžvilgiu reiškiamo išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.

Dėl atsakovo A. M. atsakomybės

Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011). Pažymėtina, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-19/2012).

Kaip jau minėta tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Tik nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga įrodyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą bei priežastinį ryšį tam, kad galėtų atsirasti kaltės prezumpcija, kurią paneigti jau turi atsakovas, tenka būtent ieškovei.

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieš G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką).

Ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, teigia, jog atsakovas A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neteisėtai perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį turtą, tuo padarydamas žalą bendrovės kreditoriams.

Ieškovė teigia, kad atsakovas A. M., žinodamas apie ieškovės reikalavimu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, sąmoningai disponavo bendrovės turtu ir piniginėmis lėšomis, įmokas kreditoriams mokėjo nesilaikydamas įmokų mokėjimo eiliškumo tvarkos, realizavo bendrovės turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Dėl tokių veiksmų iš bendrovės buvo išeikvota 27765,19-31765,19 Eur suma, kurios būtų pakakę atsiskaityti su ieškove.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus nurodo, kad atsakovas A. M. sandorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė, kai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė buvo sunki, bendrovė tuo metu galimai buvo nemoki, tačiau nepaisydamas to, atsakovas A. M. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį ilgalaikį turtą panaudojo susijusio kreditoriaus reikalavimams dengti, kuris net nėra pareiškęs kreditorinių reikalavimų byloje, o trumpalaikį turtą pardavė už neadekvačią sumą. Atsakovas A. M. nevisapusiškai ir aplaidžiai įvertino dėl sandorių sudarymo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams galinčius kilti padarinius, nepagrindė sandorių ekonominio naudingumo.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad juridinio asmens valdymo organo nario civilinė atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimo teisme rezultatas bus akivaizdus ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas, nes protingos ūkinės – komercinės rizikos ribose priimtas verslo sprendimas, net ir atnešęs nuostolių, savaime nereiškia neteisėtumo. Priešingas aiškinimas ribotų versliškumą, veikimo laisvę, prieštarautų bendrovės tikslams plėtoti verslą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015, 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini) I. D., pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 931 vnt. įvairių alkoholinių gėrimų už 376,50 Eur. PVM sąskaita – faktūra apmokėta – 2015-01-31 išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 376,50 Eur sumai. Piniginės lėšos, gautos pardavus prekių atsargas – alkoholinius gėrimus, buvo pervestos antstolei V. D., kuri šias lėšas paskirstė, dalį jų skirdama ieškovės reikalavimui patenkinti ir dalį vykdymo išlaidoms apmokėti.

Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos vadovo A. M., ir I. V. 2015-01-19 sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė I. V. transporto priemonę „Nissan Quashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 10903,01 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-19 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. 10903,01 Eur sumai. I. V. 2015-01-16 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10903,01 Eur sumą UAB „Nordea Finance Lithuania“. 2015-01-19 turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktu UAB „Nordea Finance Lithuania“ (lizingo davėjas) perdavė transporto priemonę „Nissan Quashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (lizingo gavėjas), nes lizingo gavėjas įvykdė savo įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartį. Bylos medžiaga patvirtina, kad už transporto priemonę „Nissan Quashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gautos piniginės lėšos buvo pervestos lizingo davėjui UAB „Nordea Finance Lithuania“, nes minėta transporto priemonė buvo įsigyta pagal Finansinės nuomos sutartį. Taigi bet kokiu atveju, pardavus transporto priemonę lizingo davėjas turėtų pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą iš turtą pardavus gautų lėšų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-30 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Dukantas“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „Dukantas“ skalbyklę, baldus, baldų komplektą „Kingsbury“, spintą, Reebok dviratį Titanium iš viso už 5795,28 Lt (1678,43 Eur). Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Dukantas“ 2014-12-31 pasirašytas skolos užskaitymo aktas, kuriuo už išvardintus kilnojamuosius daiktus iš UAB „Dukantas“ gautina suma sumažintas UAB „Dukantas“ reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Dukantas“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „Dukantas“ stalą už 1385,00 Lt (401,12 Eur). PVM sąskaita – faktūra apmokėta – 2014-12-31 išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) 1385,00 Lt (401,12 Eur) sumai. Pažymėtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, argumentai, jog atsakovas A. M. elgėsi nesąžiningai, nes sumažino skolą būtent su pačiu atsakovu susijusiai įmonei, nepagrįsti. Iš byloje pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų ir AB Swedbank banko sąskaitos išrašų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų piniginių lėšų buvo vykdomi ir kiti atsiskaitymai – buvo atliekami mokėjimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams, tai yra UAB Gavanos projektai, UAB Elme Messer LIT, UAB Servaali LT, UAB „Nordea Finance Lithuania“, UAB G4S Lietuva, UAB „Reaton“. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas A. M. atliko mokėjimus tik kitai su juo pačiu susijusiai įmonei ir taip buvo pažeisti kreditorių interesai. Pastebėtina, kad tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015-01-07 vyko teisminis ginčas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo iš ieškovės priteisti tam tikrą piniginių lėšų sumą ir nepripažino ieškovės prašomos priteisti sumos, taip pat įrodinėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje esantys alkoholiniai gėrimai nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl manytina, kad dėl šios priežasties mokėjimai ieškovei nebuvo atliekami.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-24 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Coffee Port“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „Coffee Port“ kasos aparatą už 1,00 Lt (0,29 Eur). Nurodyta suma buvo sumokėta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB Swedbank esančią sąskaitą.

Būtina įvertinti ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvardintais sandoriais perleistas turtas buvo perleistas už ženkliai mažesnę kainą nei šių daiktų rinkos vertė (CPK 178 straipsnis). Ir ieškovė, ir atsakovas A. M. pateikė informaciją iš viešosios erdvės apie panašių daiktų pardavimo skelbimuose nurodytas kainas. Šie duomenys patvirtina, kad analogiškų daiktų kainos ženkliai skiriasi, atsižvelgiant į daiktų būklę, naudojimo trukmę, daiktų komplektaciją ir kitas aplinkybes. Dėl to teismas daro išvadą, kad pateiktų duomenų iš viešosios erdvės nėra pagrindo laikyti įrodymais, patvirtinančiais būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio turto vertę. Pastebėtina, kad buhalteriniuose dokumentuose nurodyta turto likutinė vertė, apskaičiuojama pagal teisės aktų nustatytas taisykles ir reikalavimus, negali būti laikoma turto rinkos verte, už kurią turtas gali būti parduodamas. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio turto vertė buvo didesnė negu nurodyta išvardintuose sandoriuose, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Be to, išvardinti sandoriai yra galiojantys, nėra ginčijami ar nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurios buvo subnuomojamos iš UAB „Dukantas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė veiklą 2014 m. rugsėjo mėnesį. Bylos medžiaga patvirtina, kad subnuomos sutartis buvo nutraukta 2014-09-15, o patalpos išnuomotos kitam juridiniam asmeniui. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėjo patalpų, kuriose galėjo sandėliuoti biuro baldus, prekių atsargas ir t.t. Dėl to atsakovas A. M., siekdamas išvengti didesnių išlaidų, susijusių su daiktų priežiūra ir sandėliavimu, ir dar padidinti įsipareigojimus kreditoriams, perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį kilnojamąjį turtą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas A. M., sudarydamas išvardintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto perleidimo sandorius, atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius teisinį pagrindą taikyti civilinę atsakomybę.

Išanalizavus byloje pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus nustatyta, kad atsakovui A. M. 2014-08-24 iš kasos buvo išmokėta 6000 Lt, kasos išlaidų orderyje nurodytas pagrindas – avanso apyskaita, 2014-09-30 iš kasos buvo išmokėta 4000 Lt, kasos išlaidų orderyje nurodytas pagrindas – avanso apyskaita, 2014-12-31 iš kasos išmokėta 1379,40 Lt, kasos išlaidų orderyje nurodytas pagrindas – avanso apyskaita, iš viso išmokėta 11379,40 Lt (3295,70 Eur). Iš AB Swedbank banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovui A. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2014-09-10 buvo išmokėta 8955 Lt (2593,55 Eur), mokėjimo paskirtis – skolos grąžinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Teismas pažymi, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tai atitinka įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis – faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2005-10-05 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-353/2005; kt.). Įvertinus rašytinę bylos medžiagą matyti, kad byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu atsakovui A. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo išmokėtos nurodytos sumos. Pastebėtina, kad, net ir tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas atsakovui A. M. už jo į įmonę įneštas pinigines lėšas, atsakovas A. M., žinodamas, kad yra kitų įsipareigojimų kreditoriams ir įmonės veikla nėra pelninga, turėjo pareigą šias lėšas skirti kitų kreditorių įsipareigojimams apmokėti ir taip užtikrinti jų interesus.

Tokie atsakovo A. M., kaip įmonės vadovo veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai peržengiantys normalios ir protingos ūkinės komercinės veiklos riziką, komercinės veiklos logiką ir sudaro pagrindą pripažinti šiuos veiksmus neteisėtais ir akivaizdžiai nesąžiningais. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir dėl tokių jo neteisėtų veiksmų įmonė ir jos kreditoriai patyrė 5889,25 Eur (2593,55 Eur + 3295,70 Eur) žalą, kurią jis privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ir ieškovė, ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, reiškia reikalavimus priteisti turtinę žalą iš buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo atsakovo A. M.. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo pripažįstama, kad kreditoriaus teisė pareikšti bendrovės valdymo organams (ir dalyviams) tik netiesioginį ieškinį bankroto procedūros metu neturi būti aiškinama kaip ribojanti kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusią įmonę). Naujesnėje savo praktikoje kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Kai įmonė tampa nemoki ĮBĮ prasme ir jai iškeliama bankroto byla, bendrovės vadovams gali būti reiškiami reikalavimai ne tik CK 2.87 straipsnio pagrindu, bet ir savarankiškais pagrindais, įtvirtintais ĮBĮ, nustatančiais vadovo atsakomybę už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, bendrovės turto neperdavimą ir kt. Pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo šiais abiem pagrindais (CK ir ĮBĮ), yra įmonės bankroto administratorius. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad neįrodyta, jog atsakovo A. M. neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus, t. y. ieškovės, teisių pažeidimą (CPK 178 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-11 nutartimi pakeitė trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankišką reikalavimą byloje, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į jo teisių ir pareigų perėmėją ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamoje civilinėje byloje, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimas atsakovui A. M. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, trečiajam asmeniui iš atsakovo A. M. priteistina 5889,25 Eur turtinei žalai atlyginti.

Trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, iš atsakovo A. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio l dalis).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinys tenkintinas iš dalies, trečiajam asmeniui iš atsakovo A. M. priteistina 5889,25 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5889,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2016-03-16 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, į byloje skirtų posėdžių skaičių, atsakovo teiktų procesinių dokumentų skaičių, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškovė pateikė įrodymus, jog sumokėjo 462 Eur žyminio mokesčio ir 1169,03 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, šios išlaidos nepriteistinos. Duomenų apie trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl šis klausimas nespręstinas. Atsakovas A. M. pateikė įrodymus, jog sumokėjo 900 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas (atmesta 100 procentų reikalavimų), o trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, tenkintinas iš dalies (atmesta 62 procentai reikalavimų), atsakovui A. M. iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, priteistina 729 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (900 Eur x 81 proc.).

Teismui iš dalies patenkinus trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį, iš atsakovo A. M. priteistina 133 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo trečiasis asmuo buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėjos, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M. 5889,25 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5889,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2016-03-16, iki teismo sprendimo įvykdymo trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėjai.

Kitą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėjos, ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėjos, atsakovui A. M. 729 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. M. 133 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova