Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Rūtos Palubinskaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir D. K., atstovaujamų advokato A. S., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-527-374/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. K., D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų R. K. ir D. K. solidariai ieškovo naudai 6269,90 Eur skolą, 835,08 Eur metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. birželio 26 d. bei 5 proc. metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovas nurodė, kad jis 2010 m. rugsėjo 7 d. paskolino atsakovui R. K. 6269,90 eurų, kuriuos pervedė į atsakovo sąskaitą. Rašytinės paskolos sutarties šalys nesudarė. Nors atsakovas R. K. skolą pažadėjo grąžinti artimiausiu laiku, tačiau iki 2011 m. liepos mėnesio negrąžino, o 2011 m. liepos 23 d. atsakovas kartu su savo sutuoktine D. K. raštu patvirtino, kad skolą grąžins kai parduos butą arba grąžins dalimis. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovo sutuoktinė pripažįsta, jog skola yra solidari sutuoktinių atsakomybė. 2014 m. rugpjūčio 27 d. pretenzija atsakovams buvo nustatytas terminas skolai grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 25 d., tačiau skola negrąžinta. Atsakovai į raginimus grąžinti skolą nereaguoja, atsiskaitymo laiką vilkina, į pretenziją neatsako.Atsakovai R. K. ir D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skola yra grąžinta, todėl ieškinys nepagrįstas. Atsakovai pripažino, kad ieškovas 2010 m. rugsėjo 10 d. pervedė į R. K. sąskaitą 6269,90 Eur. Tuo metu ieškovas gyveno santuokoje su atsakovo motina R. V.. 2011 m. liepos mėn. ieškovas atvyko į Lietuvą ir tuomet atsakovai parašė jam raštelį, pagal kurį įsipareigojo gautus pinigus grąžinti. 2013 m. ieškovo santuoka su atsakovo motina buvo nutraukta, o 2014 m. ieškovas atvykęs į Lietuvą pareikalavo, kad jam būtų grąžinti paskolinti pinigai. Atsakovai tais pačiais metais su ieškovu atsiskaitė, tai patvirtino pats ieškovas pasirašydamas ant paskolos raštelio kopijos, jog „man R. atidavė“ (vertimas iš rusų kalbos) (b. l. 26-27). Atsakovai įsitikinę, kad ieškovas dėl garbaus amžiaus – 89 metai, ar dėl kokių nors kitų priežasčių neatsimena, kad skola jam buvo sugrąžinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė solidariai iš atsakovų R. K. ir D. K. ieškovo A. K. naudai 6269,90 Eur skolą, 835,08 Eur metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. birželio 26 d., 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovai kaip skolos grąžinimo įrodymą pateikė raštelį, kuriame be atsakovų pasirašyto įsipareigojimo grąžinti skolą ieškovui, yra ieškovo ranka rašyti žodžiai „man R. atidavė“ (vertimas iš rusų kalbos). Dalis popieriaus lapo nukirpta. Siekiant pašalinti bet kokius neaiškumus ir abejones, teismas skyrė dokumentų rekvizitų ekspertizę, 2017 m. gruodžio 19 d. ekspertizės akto išvadose teigiama, kad raštelis nėra nei sumontuotas, nei suklastotas, o yra vientisas dokumentas, ant kurio mėlynos spalvos įrašas ir parašas buvo parašyti po to, kai buvo padaryta raštelio juodos spalvos teksto su dviem parašais kopija. Teismas sprendė, kad ieškovas neteisingai teismui teigė aplinkybę, jog žodžius „man R. atidavė” (vertimas iš rusų kalbos) pasirašė ant tuščio lapo.Teismo nuomone, atsakovų pateiktas įrodymas neginčijamai nepagrindžia skolos grąžinimo fakto. Atsakovai 47-48 m. amžiaus asmenys, suprantantys pareigą grąžinti paskolą, atitinkamai privalėjo tinkamai įvertinti ieškovo garbų amžių, aplinkybę, kad ieškovas gyvena ne Lietuvoje, yra ne lietuvis, lietuviškai nekalbantis ir nesuprantantis, netaisyklingai kalbantis ir rašantis rusų kalba. Be to, atsakovų teigimu, grąžinti pinigus ieškovas pareikalavo būdamas išsiskyręs su atsakovo motina, vadinasi, santykiai jau buvo ne itin draugiški. Kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie skolos grąžinimą, atsakovai nepateikė. Atsakovo R. K. įrodinėta aplinkybė, pagrindžianti paskolos grąžinimą, jog jis dirbo ir turėjo pakankamai lėšų grąžinti skolą, nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais. Todėl, teismo nuomone, atsakovai, būdami atsakingi ir apdairūs, negalėjo tokio dydžio paskolos grąžinti be tinkamai įforminto pakvitavimo. Be to, atsakovų rašytame raštelyje dėl skolos grąžinimo nurodytą datą – 2011 m. liepos 23 d. atsakovai skolos negrąžino. Patys atsakovai nurodė, kad skolą jie neva grąžino 2014 m. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad atsakovai laiku skolos negrąžino, nurodydami, jog ieškovas pinigų iš jų neprašė. Ieškovas, nors ir būdamas garbaus amžiaus asmuo, stengėsi ir pinigų skolinimo faktą, ir atsakovų pasižadėjimą grąžinti skolą įforminti jam suprantamu būdu, pinigus pervesdamas per banką, o raštelį apie pasižadėjimą grąžinti skolą rašant ant bankinio pavedimo kopijos. Teismas konstatavo, kad pateiktas atsakovų įrodymas – ieškovo ranka rašytas raštelis vertintinas kaip nepakankamas įrodymas faktui, kad skola buvo grąžinta ir skolos raštelis buvo tam tikslui surašytas, įrodyti (CPK 185 straipsnis). Skolos suteikimo faktas nustatytas ir ieškovas įrodė, kad skola negrąžinta, o jos sugrąžinimo aplinkybės, sudariusios atsakovų atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais. Atsakovai neginčijo reikalavimo skolą priteisti iš atsakovų solidariai, teismas sprendė, kad atsakovai, būdami sutuoktiniais, skolos gavimo fakto ir pareigos ją grąžinti neginčijo, todėl galioja prezumpcija, jog sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, todėl ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai R. K. ir D. K., atstovaujami advokato A. S., prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario mėn. 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 107-111). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, taip pat jis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai tokiose bylose. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovai paskolos grąžinimo neįrodė. Laikantis bendrosios įrodymų naštos taisyklės tokio pobūdžio ginčuose, atsakovai pateikė įrodymus, kad paskolą grąžino ir paskolos teisiniai santykiai pasibaigę. Ant byloje esančio 2011 m. liepos 23 d. paskolos raštelio rusų kalba ieškovas yra pasirašęs savo parašu ir pats parašęs „Man R. atidavė“. Apeliantų nuomone tai visiškai atitinka CK normose įtvirtintą pakvitavimą ir laikytina, kad ieškovas pats pripažino, jog pinigai jam buvo atiduoti. Priešingų aplinkybių ieškovas neįrodė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo nurodomos aplinkybės yra prieštaringos ir prieštarauja elementariai logikos teorijai. Pati užrašo esmė iš esmės prieštarauja ieškovo dėstomoms neva tai egzistavusioms šio pasirašymo aplinkybėmis dėl raktų atidavimo. Ši situacija pagrindžia tai, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia antrą kartą atgauti iš atsakovų jiems paskolintus pinigus, kurie jau yra atiduoti.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad paskolos raštelis neįrodo pinigų grąžinimo. Raštelis yra pas atsakovus, teismo ekspertizė patvirtino, kad jis nėra nei sumontuotas, nei suklastotas, o yra vientisas dokumentas, ant kurio mėlynos spalvos įrašas ir parašas buvo parašyti po to, kai buvo padaryta raštelio juodos spalvos teksto su dviem parašais kopija. Šios aplinkybės patvirtina prievolės įvykdymą.CK 6.65 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu kreditorius išdavė pakvitavimą apie pagrindinės sumos sumokėjimą, preziumuojama, kad skolininkas sumokėjo palūkanas ir kitokias išlaidas. Taigi šiuo atveju nustačius, kad buvo išduotas pakvitavimas sistemiškai vertinant ginčo situaciją turi būti atmestas ir ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 835,08 Eur metinių palūkanų priteisimo.Ieškovas A. K., atstovaujamas advokatės S. S., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 125-128). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi teismų formuojama praktika, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. 2011 m. liepos 23 d. paskolos raštelis buvo pas ieškovą A. K. (kreditorių), kuris jį pateikė teismui pareikšdamas ieškinį. Apeliantai turėjo įrodyti, kad paskolą grąžino, tačiau šios pareigos neįvykdė.Apeliantai prievolės įvykdymą įrodinėja ieškovo ranka rašytu rašteliu, kuris nėra vientisas, nes kampas nukirptas. Sakinį „mne R. odal“ negalima pripažinti pakvitavimu apie paskolos grąžinimą, nes matyti, kad sakinys nebaigtas, popieriaus lapo kampas po žodžio „odal“ yra nukirptas. Spręstina, kad tolimesnis tekstas nebuvo susijęs su pinigais ir atsakovui nebuvo naudingas šioje byloje.Teismas padarė teisingą ir teisiškai pagrįstą išvadą, kad pateiktas atsakovų įrodymas - ieškovo ranka rašytas raštelis vertintinas kaip nepakankamas įrodymas faktui, kad skola buvo grąžinta ir skolos raštelis buvo tam tikslui surašytas, įrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Apeliantai – atsakovai R. K. ir D. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovui A. K. iš jų solidariai priteista 6 269,90 Eur skolos, 835,08 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimų visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, teisingai ištyrė bei nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu klausimu. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat sumą ar kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinės paskolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; kt.).Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento. Todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas A. K. 2010 m. rugsėjo 7 d. tarptautiniu mokėjimo pervedimu pervedė į atsakovo R. K. sąskaitą 6 269,90 Eur. 2011 m. liepos 23 d. R. K. ir jo sutuoktinė D. K. raštu patvirtino, kad pinigus nuo (taip nurodyta raštelyje) A. K. gavo ir pasižadėjo skolą grąžinti kaip parduos butą arba gražins dalimis. Taigi lėšų perdavimo faktas byloje įrodytas ir dėl jo ginčo nekyla. Byloje kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo.Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas dalyvauja įrodinėjimo procese ir yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Jis, be kita ko, pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu patikslina šalių pareigą įrodinėti ir kontroliuoja jos įgyvendinimą bylos nagrinėjimo metu. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą, bet ir jos paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio ir atsikirtimų faktinį pagrindą. Be to, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, reikia atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, kadangi jos gali pakeisti įrodinėjimo pareigos paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; kt.).Nagrinėjamoje byloje iš tiesioginių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytas sandoris. Ieškovas A. K. 2010 m. rugsėjo 7 d. tarptautiniu mokėjimo pervedimu pervedė į atsakovo R. K. sąskaitą 6 269,90 Eur. R. K. ir jo sutuoktinė D. K. (toliau abu kartu – atsakovai arba apeliantai) 2011 m. liepos 23 d. raštu patvirtino, kad pinigus nuo (taip nurodyta raštelyje) A. K. gavo ir pasižadėjo skolą grąžinti kai parduos butą arba gražins dalimis. Atsakovai pinigų gavimo fakto byloje neginčijo, tačiau, jų teigimu, skola yra grąžinta ir tai patvirtino pats ieškovas, pasirašydamas ant paskolos raštelio kopijos, jog „man R. atidavė“ (vertinas iš rusų kalbos).Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą bei pažymėjo, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Civiliniame procese vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, teisėjų kolegija laiko pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pateiktas atsakovų įrodymas – ieškovo ranka rašytas raštelis vertintinas kaip nepakankamas įrodymas faktui, jog skola buvo grąžinta ir skolos raštelis buvo tam tikslui surašytas, įrodyti (CPK 185 straipsnis). Skolos suteikimo faktas nustatytas ir ieškovas įrodė, kad skola negrąžinta, o jos sugrąžinimo aplinkybės, sudariusios atsakovų atsikirtimų esmę, nepatvirtintos į bylą pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nepagrįstai suabsoliutina ant raštelio juodos spalvos teksto su dviem parašais kopijos ieškovo mėlynos spalvos įrašą rusų kalba „man R. atidavė“ („mne R. odal“) bei parašą ir nepagrįstai jį laiko pakvitavimu, patvirtinančiu prievolės įvykdymą.CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Pakvitavimas reiškia bet kokį kreditoriaus išduotą rašytinį dokumentą, kuriame išreikšta jo valia bei pateikta reikšminga informacija, kad jis priėmė visišką arba dalinį prievolės įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Šio dokumento (pakvitavimo) buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai (CK 6.123 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).Atsakovų, kaip skolos grąžinimo įrodymo, pateikto raštelio, kuriame be atsakovų įsipareigojimo grąžinti skolą ieškovui (skolos raštelio kopijos), yra rusų kalba ieškovo ranka įrašyti žodžiai „man R. atidavė“ ir apačioje po jų – ieškovo parašas, po paminėtų žodžių dalis popieriaus lapo stačiu kampu yra nukirpta. Šalys skirtingai nurodo nukirptoje lapo dalyje buvusį tekstą: ieškovas – kad buvo žodis „raktas“, atsakovas – kad nukirptoje lapo dalyje ieškovas žymėjo, kokiomis dalimis buvo grąžinta skola, todėl tą dalį lapo nukirpo ir pasiėmė sau, tačiau nei ieškovas, nei atsakovai nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pirmiausia tenka pažymėti tai, kad skolos dokumento (raštelio) originalas buvo pas ieškovą (kreditorių) ir šis jį pateikė kartu su ieškiniu (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Skolos dokumentų (raštelių) materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Įrašas, kurį apeliantai laiko pakvitavimu apie prievolės įvykdymą, padarytas ne ant originalaus skolos raštelio (nutarties 22 pastraipa) ir jis nepatvirtina skolos grąžinimo fakto. Siekiant pašalinti bet kokius neaiškumus ir abejones, pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi skyrė dokumentų rekvizitų ekspertizę, kurios 2017 m. gruodžio 19 d. akto išvadose teigiama, kad raštelis, ant kurio ieškovas ranka parašė „man R. atidavė“ (vertinas iš rusų kalbos) ir pasirašė, nėra nei sumontuotas, nei suklastotas, o yra vientisas dokumentas, ant kurio mėlynos spalvos įrašas ir parašas buvo parašyti po to, kai buvo padaryta raštelio juodos spalvos teksto su dviem parašais kopija. Taigi, nebaigtas sakinys parašytas skolos dokumento (raštelio) kopijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, pakvitavime, sutinkamai su CK 6.65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nenurodžius kokia prievolė ar jos dalis įvykdyta bei nenurodžius, kodėl kreditorius pasiliko skolos dokumentą, nėra pagrindo išvadai, jog pagal pateiktus byloje skolos dokumentus prievolė yra įvykdyta tinkamai (CPK 185 straipsnis). Tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą pirmiausiai suinteresuotas skolininkas, nes esant įrodymų, kad prievolė įvykdyta tinkamai, jis gali lengvai įrodyti jos pasibaigimo faktą ir nesąžiningas kreditorius neteks galimybės reikalauti įvykdyti prievolę pakartotinai. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 17 pastraipoje pateiktu išaiškinimu bei protingumo kriterijumi, sprendžia, kad joks protingas skolininkas esant pasirašytam skolos rašteliui, nesutiks, kad kreditorius nusikirptų ir pasiliktų sau tą skolos raštelio dalį, kurioje šis žymėjo kokiomis dalimis buvo grąžinta skola. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Tokiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų pateiktas įrodymas (raštelis su nukirpta lapo dalimi) neginčijamai nepagrindžia skolos grąžinimo fakto, o kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie skolos grąžinimą, atsakovai nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliantų nurodoma CK 6.65 straipsnio 5 dalis taikoma tik tuo atveju, jeigu kreditorius išdavė pakvitavimą apie pagrindinės skolos sumokėjimą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad toks dokumentas atsakovams buvo išduotas. Atsakovų pateiktas raštelis su nukirpta lapo dalimi nėra skolos grąžinimo dokumentas CK 6.65 straipsnio 2 dalies prasme, todėl jo turėjimas sprendžiant prievolių (tiek pagrindinės skolos, tiek ir palūkanų) įvykdymo klausimą, objektyviai neturi jokios įrodomosios reikšmės.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl teisingai išsprendė ieškinį dėl negrąžintos skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino paskolos raštelio bei jo kopijos su nukirpta dalimi įrodomąją reikšmę, nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo reikalavimų, padarė pagrįstas išvadas dėl esminių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sprendimu priteisdamas visą ieškiniu prašytą priteisti sumą, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų ir jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių priteisimo ginčo nėra (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau šių išlaidų priteisti solidariai negalima ir jos turi būti priteisiamos iš kiekvieno atsakovo atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 11 punktas). Todėl teisėjų kolegija patikslina skundžiamo sprendimo ir 2018 m. vasario 20 d. nutarties, kuria ištaisyta rašybos klaida sprendime, dalį, kuria priteista ieškovui solidariai iš atsakovų 213,15 Eur žyminio mokesčio, 11,00 Eur už dokumentų vertimo paslaugas, 320,31 Eur už ekspertizę, 435 Eur už advokato paslaugas, nurodant, kad šios išlaidos priteisiamos iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 106,57 Eur žyminio mokesčio, 5,50 Eur už dokumentų vertimo paslaugas, 160,16 Eur už ekspertizę, 217,50 Eur už advokato paslaugas. Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Iš apeliantų ieškovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – po 250 Eur iš kiekvieno, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sprendimo ir 2018 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria ieškovui A. K., gim. 1928-08-17, solidariai iš atsakovų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 213,15 Eur žyminio mokesčio, 11,00 Eur už dokumentų vertimo paslaugas, 320,31 Eur už ekspertizę, 435 Eur už advokato paslaugas, patikslinti, nurodant, ieškovui A. K., gim. 1928-08-17, iš atsakovų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiama po 106,57 Eur žyminio mokesčio, 5,50 Eur už dokumentų vertimo paslaugas, 160,16 Eur už ekspertizę, 217,50 Eur už advokato paslaugas.

Priteisti ieškovui A. K., gim. 1928-08-17, iš atsakovų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.