Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-06-30 · Civilinė byla Nr. e2-708-302/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
e2-708-302/2022
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00296-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-708-302/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00296-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-369-460/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kautra“ 2021 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos: 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti tiekėjo UAB „Kautra“ 2021 m. lapkričio 11 d. pretenziją; 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti UAB „Kautra“ pateiktą pasiūlymą kaip nepriimtiną ir neatitinkantį konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų; ir grąžinti tiekėją UAB „Kautra“ į pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis atviro konkurso būdu vykdo supaprastintą pirkimą „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu (duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimas vykdomas pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas pirkimo sąlygas. Šiame pirkime pasiūlymą Perkančiajai organizacijai pateikė ir UAB „Kautra“. Perkančioji organizacija 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl konkurso (Pirkimo (duomenys neskelbtini))“ sudarė galimų pasiūlymų eilę. UAB „Kautra“ pasiūlymas buvo pirmas. Perkančiosios organizacijos prašymu, UAB „Kautra“ pateikus pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančius dokumentus, Perkančioji organizacija 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Konkursą laimėjusiu pripažinti UAB „Kautra“ pateiktą pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino iš dalies UAB „Transervis“ pretenziją, t. y. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-867-553/2021, nutarė panaikinti Komisijos sprendimą pirkimo laimėtoju nustatyti UAB „Kautra“. Perkančioji organizacija 2021 m. lapkričio 3 d. savo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą patikslino, nurodydama, jog dėl techninės klaidos, Komisijos 2021 m. spalio 14 d. sprendimas „Dėl konkurso (Pirkimo (duomenys neskelbtini))“ dėl galimos eilės sudarymo ir galimo laimėtojo nustatymo, buvo nurodytas kaip naikintinas, tačiau šis sprendimas turi būti laikytinas galiojančiu. Perkančioji organizacija pakartotinai atlikusi tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams vertinimą, 2021 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB „Kautra“ pasiūlymą laikyti neatitinkančiu Konkurso sąlygų 11.2.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ir vadovautis Konkurso sąlygų 63.3 punktu, UAB „Kautra“ pasiūlymą atmesti kaip nepriimtiną ir neatitinkantį Konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. UAB „Kautra“ 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė pretenziją dėl priimto sprendimo. 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pretenziją atmetė. Perkančiosios organizacijos išvada, kad UAB „Kautra“ pasitelkė subtiekėją AB SEB bankas, tačiau nei savo pasiūlyme, nei kartu su pasiūlymu pateiktame EBVPD neišviešino duomenų apie subtiekėjus, kurių pajėgumais remsis vykdydama sutartį. Tokia Perkančiosios organizacijos išvada buvo darome remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-867-553/2021.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino; pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti tiekėjo UAB „Kautra“ 2021 m. lapkričio 11 d. pretenziją; 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti UAB „Kautra“ pateiktą pasiūlymą kaip nepriimtiną ir neatitinkantį konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų; ir grąžinti tiekėją UAB „Kautra“ į pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras; priteisė ieškovei UAB „Kautra“ iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 893 Eur žyminio mokesčio ir 3 724,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4. Teismas nustatęs, kad pagal lizingo sandorį perduotas valdyti autobusas yra įtrauktas į UAB „Kautra” ilgalaikio turto apskaitą, kas reiškia, kad tokiam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas taip pat, kaip ir nuosavam turtui, padarė išvadą, kad valdomas autobusas yra neatsiejamai susijęs su pačiu tiekėju, todėl jis laisvai gali disponuoti autobusu savo nuožiūra ir kaip šiuo atveju, dalyvaujant viešojo pirkimo procedūrose, pasiūlyti turimą autobusą Perkančiajai organizacijai siekiant teikti keleivių vežimo paslaugas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, nusprendė, kad Perkančiosios organizacijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas ir naikintinas. Ieškovei UAB „Kautra” nekilo VPĮ 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga juos išviešinti. Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. Perkančiosios organizacijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti tiekėjo UAB „Kautra” 2021 m. lapkričio 11 d. pretenziją, kuria nuspręsta UAB „Kautra“ pasiūlymą laikyti neatitinkančiu Konkurso sąlygų 11.2.3 p. reikalavimų taip pat panaikino dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2022 nurodomų išaiškinimų.

5. Teismas spręsdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad ieškovė pateikė dokumentus, jog sumokėjo 893 Eur žyminį mokestį ir 3 724,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, detalizuotos, todėl jas priteisė.

6. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės prašymą nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, motyvuojamą tuo, kad jos susidarė išimtinai dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-867-533/2021 suformuoto precedento taikymo, kurį atsakovė privalėjo taikyti. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas ne tik dėl atsakovės pozicijos taikant teismų praktiką, ieškovė turėjo analizuoti atsakovės priimtus skundžiamus sprendimus, vėliau ieškovė inicijavo civilinės bylos nagrinėjimą pareikšdama ieškinį, dubliką, kitus procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad visiems išvardytiems veiksmams atlikti buvo reikalingos teisinės žinios, dėl to ieškovė turėjo teisę pasinaudoti teisine pagalba. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus minėtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir priėmus priešingą sprendimą, jokių veiksmų baigti bylą taikiai nesiėmė, nors prašyme sustabdyti bylos nagrinėjimą apie tokią galimybę nurodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniame skunde atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą iš dalies, kiek tai yra susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalį ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgdamas į jų susidarymo priežastis. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės priimtų sprendimų, kuriuos priimdama atsakovė privalėjo vadovautis sprendimų priėmimo metu galiojusia teismų praktika – Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-867-533/2021 pateiktais išaiškinimais, nors atsiliepime atsakovė nurodė, kad su tokiu teismo suformuotu precedentu nesutinka.

7.2. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nepasisakė dėl būtinosios atsakomybės sąlygos – atsakovės kaltės. Nurodė, kad taikos sutarties nesudarė siekdama nepažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

Atsiliepimas

2. Ieškovė UAB „Kautra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata taikoma, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas vertinant šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą dėl ginčo esmės, todėl CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti taikoma.

8.2. Bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos taikant CPK 93 straipsnio 1 dalį. Atsakovė neginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindo. Ieškovė, teikdama prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pasinaudojo savo procesine teise, kurios atsakovė nekvestionuoja. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovė įgijo į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.3. Atsakovės argumentai, kad teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė nesudarė taikos sutarties, yra nepagrįsti. Teismas tik išreiškė pastebėjimą, kad atsakovė nesiėmė veiksmų ginčą išspręsti taikiai, nors prašyme stabdyti bylos nagrinėjimą tokią galimybę nurodė. Ieškovė dėjo visas galimas pastangas užbaigti ginčą taikiai, tačiau atsakovė analogiško suinteresuotumo nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju neginčijami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, keliamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui patenkinus ieškinį. Taigi apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (liet. su būtinais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis). Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei (ne)priteisimo

5. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

6. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

7. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

8. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio, todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai tam tikrais atvejais reikalauja, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

9. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

11. Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nenukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklių ir, tenkinęs ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad atsakovės kaltės dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo nėra, nes ji ieškovės ieškiniu ginčytus sprendimus priėmė vadovaudamasis sprendimo priėmimo metu galiojusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-867-533/2021, suformuotu precedentu, todėl teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, šitos aplinkybės neįvertino. Atsakovės nuomone, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turėjo vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalimi.

13. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu bei CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo atmesta ieškovės 2021 m. lapkričio 11 d. pretenzija, 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas kaip nepriimtinas ir neatitinkantis konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų atsakovės vykdomame supaprastintame pirkime „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu (duomenys neskelbtini) paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei ir grąžinti ieškovę į pirkimo procedūras. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovės ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-867-533/2021, suformuotu precedentu, kad negalėjo ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto būtent tuo pačiu klausimu ir būtent dėl to paties tiekėjo.

14. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė byloje, be ieškinio, pateikė dubliką bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį rašytinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų susidarymui ar išaugimui.

15. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį bei šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, tačiau ne į tai, kokiais argumentais buvo grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, kokia teismų praktika buvo vadovaujamasi ir kokiais argumentais teismas ieškovės reikalavimus tenkino ar atmetė. Todėl aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovė grindė ieškovės byloje ginčijamus sprendimus, bylos nagrinėjimo metu buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2022 buvo panaikintas, ir pirmosios instancijos teismas šia nutartimi grindė šioje byloje priimtą sprendimą, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra reikšminga.

16. Taip pat nepagrįstas ir atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, taikoma tais atvejais, kai byloje nepriimamas sprendimas dėl ginčo esmės. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo ieškovės pareikštą ieškinį patenkino visa apimtimi, todėl spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstai vadovavosi būtent CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle.

17. Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 4 dalyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įskaitant ir CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nenustatyta jokių ieškovės netinkamo procesinio elgesio apraiškų, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra jokio pagrindo.

18. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2022 panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-867-533/2021, kuriuo atsakovė grindė byloje ieškovės ginčijamus sprendimus, atsakovė turėjo galimybę dėti pastangas ginčą išspręsti taikiai. Atsakovė nurodė, kad su ieškovės pateikto taikos sutarties projekto sąlygomis, nesutiko siekdama nepažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, tačiau nenurodė, kad dėjo pastangas pakeisti netinkančias sutarties sąlygas taip, kad būtų atsakovei priimtinos. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl galimybės bylą užbaigti taikiai paminėjo, tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad ši aplinkybė sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, lemiamos reikšmės neturėjo, t. y. teismas aplinkybės, kad byloje nebuvo pasinaudota galimybe ginčą išspręsti taikiai, nevertino kaip atsakovės netinkamu naudojimusi procesinėmis teisėmis.

19. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nenukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, tenkinęs ieškovės ieškinį, pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimo

20. Atsakovė prašydama sumažinti pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ar nepagrįstos.

21. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – Rekomendacijos).

22. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

23. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė byloje sumokėjo 893,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 831,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso patyrė 3 724,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtina į bylą pateikti įrodymai: 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija APB21 Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 815,00 Eur sumą, 2021 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra, serija APB21 Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 016,40 Eur sumą bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai „mokėjimas į sąskaitą“. Teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodyta, kad už ieškinio parengimą sudaro 1 815,00 Eur suma (maksimali Rekomendacijose suma – 4 198,25 Eur; Rekomendacijų 8.2 punktas); už dubliko parengimą – 927,00 Eur (maksimali Rekomendacijose suma – 2 518,95 Eur, Rekomendacijų 8.3 punktas); už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 89,40 Eur (maksimali Rekomendacijose suma – 671,72 Eur, Rekomendacijų 8.16 punktas). Taigi pagal byloje esančius duomenis ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

25. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo parengtų procesinių dokumentų apimtį, byloje sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį (byloje kilęs ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių), taip pat į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisinę pagalbą ne tik, kad neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, bet nesiekia ir pusės Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisinę pagalbą yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

Dėl klaidos sprendime ištaisymo

26. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė ir įrodymais pagrindė iš viso 3 724,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 893,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

27. Ieškovė 2022 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. Nr. DOK-6587) bei bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančius įrodymus: dvi PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. lapkričio 30 d. serija APB21 Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 815,00 Eur sumą ir 2021 m. gruodžio 27 d. serija APB21 Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 016,40 Eur sumą, bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus „mokėjimas į sąskaitą“. Jokių kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė į bylą nebuvo pateikusi, ieškinyje ieškovė nurodė, kad išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančius dokumentus pateiks teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendime priteisdamas iš atsakovės ieškovei pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas padarė klaidą – nurodydamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nurodė ne 2 831,40 Eur sumą, o visų ieškovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 724,40 Eur.

29. Ši teismo padaryta klaida vertintina kaip rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą reglamentuojančias teisės normas ir iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, padarė aiškią rašymo apsirikimo klaidą, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslinama ištaisant šį rašymo apsirikimą (CPK 276 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

32. Ieškovė pateikė teismui įrodymus: 2022 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija APB22 Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 089,00 Eur bei 2022 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija APB22 Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 815,00 Eur sumą bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą patyrė iš viso 2 904,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Kadangi, apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis). Taigi atsižvelgiant į byloje parengto ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį bei turinį, į tai, kad byloje yra ginčijama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kas reiškia, kad byloje nebuvo sprendžiami jokie sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, į tai, kad ieškovės 2 904,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą aiškiai viršija net ir Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą maksimalų dydį, kuris šiuo metu sudaro 2 183,09 Eur sumą, bet ir visą pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, spręstina, kad šios išlaidos neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų bei vertintinos kaip nerealios ir nepagrįstos.

34. Taigi atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį, t. y. į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalis nėra naikinama, o sprendimo rezoliucinė dalis tik patikslinama, taip pat į tai, kad apeliaciniu skundu yra byloje skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl byla iš esmės nagrinėjama taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti 672,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 3 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslinti ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 893 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 2 831,40 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 40 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 672,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Romualda Janovičienė