- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-227-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09241-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., G. V.
- Pareiškėjas
- S. V.
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-227-826/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų R. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. V., G. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. V. su pareiškimu kreipėsi į teismą, juo prašė atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnametės dukros S. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po S. V. tėvo M. V. mirties (duomenys neskelbtini); leisti S. V. nepilnametės dukros S. V. vardu priimti M. V. palikimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos ir M. V. santuoka nutraukta. Po santuokos nutraukimo pareiškėja išvyko dirbti į Airiją. (duomenys neskelbtini) mirus S. V. buvusiam sutuoktiniui M. V., į jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsikraustė gyventi M. V. mama P. V. ir jos sutuoktinis R. V.. Paaiškino, kad praėjus kuriam laikui po M. V. mirties – 2007 metų vasarą, jo motina P. V. informavo pareiškėją, kad M. V. jam priklausantį butą paliko P. V. ir nepilnametei S. V.. (duomenys neskelbtini) mirus P. V. pareiškėja pradėjo domėtis dėl buto (duomenys neskelbtini), situacijos. Nuėjusi į notarų biurą sužinojo, kad po M. V. mirties jo palikimo dokumentai nėra sutvarkyti, kadangi nėra išspręstas klausimas dėl S. V.. Jai buvo išaiškinta, kad nepilnametei dukrai po tėvo M. V. mirties priklauso privalomoji palikimo dalis nepaisant testamento turinio. Teigia, jog terminas palikimui priimti nepilnametės dukros S. V. vardu praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja M. V. mirties metu gyveno ir iki šiol gyvena Airijoje, augina du nepilnamečius vaikus, todėl neturėjo galimybės ilgesniam laikui grįžti į Lietuvą ir išsamiau pasidomėti dėl M. V. palikimo. Be to, teigia, jog dėl savo teisinio neišprusimo buvo suklaidinta P. V., kuri pasakė, kad paveldėtas butas atiteko jai ir nepilnametei S. V., todėl tikėjosi, kad mirus P. V., butas atiteks dukrai S. V..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-17 nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjai S. V. terminą palikimui priimti nepilnametės dukros S. V. vardu, atsiradusiam po palikėjo M. V. mirties (duomenys neskelbtini), ir pratęsė terminą palikimui priimti vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Leido pareiškėjai S. V. nepilnametės dukros S. V. vardu priimti M. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Teismas konstatavo, kad asmuo, prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė S. V., atstovaujama atstovės pagal įstatymą mamos S. V.. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės teisių gynimo teisme galimybė nagrinėta ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėja, kaip savo dukros atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu. Palikėjas yra nepilnametės S. V. tėvas M. V., miręs (duomenys neskelbtini), o nepilnametė S. V. – įpėdinė, pagal įstatymą paveldinti jos mirusiam tėvui M. V. priklaususio turto privalomąją dalį. Pareiškėja savo prašymą dėl termino palikimui priimti grindžia argumentais, jog ji dėl savo teisinio neišprusimo buvo suklaidinta P. V., kuri pasakė, kad paveldimas butas atiteko jai ir nepilnametei S. V., todėl tikėjosi, kad mirus P. V., butas atiteks dukrai S. V.. Nors šios priežastys vertintinos kaip nepakankamai reikšmingos, tačiau nagrinėjamu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas vertintinas nepilnametės S. V. atžvilgiu, kadangi būtent jai po tėvo M. V. mirties atiteko privalomoji palikimo dalis. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei dešimt metų, tačiau, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos metu nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Terminas palikimui priimti praleistas ne dėl nepilnametės S. V. kaltės, kadangi ji būdama nepilnametė neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Aplinkybė, kad pareiškėja, būdama nepilnametės S. V. atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnametei S. V.. Priešingai, neatnaujinus termino palikimui priimti būtų pažeisti nepilnametės S. V. teisės ir teisėti interesai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Šias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys, tačiau jie tokių įrodymų nepateikė.
Suinteresuoti asmenys R. V. ir G. V. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-17 nutarties padavė atskirąjį skundą, prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėja visą laikotarpį po palikimo atsiradimo siekė įgyvendinti vaiko teises į palikimą. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ją suklaidino P. V., nurodžiusi, jog butas, mirus M. V., atiteko jai ir dukrai. Pareiškėja buvo informuota apie tai, kad jos dukra yra paveldėtoja pagal įstatymą, kad ji, kaip jos atstovė, turi arba priimti palikimą, arba jo atsisakyti. Pareiškėjai buvo suteikta ne tik teisinė, bet ir giminių pagalba. Pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad vaikai po tėvų mirties paveldi turtą, kad dėl to reikia kreiptis į notarą, pareiškėjos teisinį išprusimą rodo ir jos sudaryti sandoriai, kredito sutartys. Pareiškėja nurodė, kad palikimo vaiko vardu nepriėmė ir todėl, kad Lietuvoje nuo 2005 m. buvo tik 4 kartus, tačiau Lietuvoje ji buvo ir 2006 m., be to, dalyvavo visuose šios bylos nagrinėjimo posėdžiuose. Tai reiškia, kad gyvenimas užsienyje jai nebuvo kliūtis priimti palikimą vaiko vardu. Pareiškėja turėjo galimybę nuvykti į Lietuvos ambasadą Airijoje ir patvirtinti jos parašą pareiškime dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai ir jos dukrai butas yra nereikalingas, nes jos ilgą laiką gyvena užsienyje. Taigi byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių laiku įgyvendinti teisę į palikimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į teismo posėdį nekvietė nepilnametės S. V., be to, į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Teismas nemotyvavo sprendimo leisti pareiškėjai priimti palikimą vaiko vardu, neįvertino, ar nepilnametei priėmus palikimą, nebus pažeisti jos interesai, nes jai gali tekti atlyginti turto išlaikymo išlaidas, dėl to byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, teismas bylą turėjo išspręsti sprendimu, o ne nutartimi, nes byloje kilo ginčas dėl teisės, o teismo nutartis turės įtakos kitų asmenų, jau priėmusių palikimą, teisėms ir interesams. Priėmus nutartį, suinteresuotiems asmenims buvo suvaržyta teisė tinkamai pasiruošti apeliaciniam procesui.
Atsiliepimas
Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Pareiškėją suklaidino P. V., nurodžiusi, kad butas po M. V. mirties atiteko jai ir pareiškėjos dukrai. Pareiškėja buvo nuvykusi pas notarą, kad išregistruotų dukrą iš paveldimo buto, nes P. V. teigė, kad tuomet jai teks mokėti mažiau mokesčių. Ji niekada nesutiko atsisakyti vaiko teisės į palikimą. Pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas, o butas registruotas M. V. vardu. Teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus, pagrįstai rėmėsi nepilnamečio vaiko interesais. Teismas pagrįstai byloje priėmė nutartį, o ne sprendimą, nes tokia tvarka nustatyta CPK, ir dėl to kitų asmenų teisės nebuvo pažeistos. Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nebuvo būtinas, nes šios institucijas dalyvavimas yra būtinas bylose, kuriose yra ginčas dėl vaikų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu ir nurodė, kad laiku nepriėmė palikimo dėl objektyvių priežasčių. Jos buvusio sutuoktinio M. V., mirusio (duomenys neskelbtini), motina P. V., mirusi (duomenys neskelbtini), į paveldimą butą atsikrausčiusi po sūnaus mirties, teigė, kad butą M. V. paliko P. V. ir savo dukrai S. V.. Dėl to pareiškėja manė, kad butas liks jos dukrai po P. V. mirties. Tik mirus P. V. jai tapo žinoma, kad buto palikimo dokumentai nėra sutvarkyti, nes nėra išspręstas nepilnametės paveldėtojos S. V. paveldėjimo klausimas. Ji nutarė priimti M. V. palikimą vaiko vardu, dėl to prašė atnaujinti terminą palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas pradėjus faktiškai jį valdyti ir įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007).
Šioje civilinėje byloje asmuo, kuris prašo pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė, taigi jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėjos motina, atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje nustatyta, kad palikėjas buvo nepilnametės pareiškėjos tėvas, pareiškėja – įpėdinė, pagal įstatymą paveldinti jos mirusio tėvo palikimo privalomąją dalį (CK 5.12 straipsnis). M. V. 2003-10-28 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko motinai P. V., tačiau jam buvo išaiškinta CK 5.20 straipsnio norma, nustatanti, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri jiems priklauso pagal įstatymą (b. l. 88). Taigi S. V. priklausė privalomoji M. V. palikimo dalis, kurią jos vardu turėjo priimti jos motina S. V., tačiau šios vaiko teisės ji neįgyvendino laiku ir tinkamai. Pareiškėjos teigimu, ji maniusi, kad M. V. butas atiteko P. V. ir S. V., o po P. V. mirties M. V. butas atiteks nepilnametei S. V.. Tokius pareiškėjos teiginius patvirtina ir ta aplinkybė, kad dėl palikimo S. V. vardu priėmimo ji kreipėsi tik mirus P. V., taigi konstatuotina, jog S. V. sąžiningai klydo, kai po M. V. mirties nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo vaiko vardu. Įvertinus aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas vaiko vardu priimti privalomąją palikimo dalį buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Įvertintina ir tai, kad nepilnametė pareiškėja, kurios vardu į teismą kreipėsi jos atstovė pagal įstatymą, gyvena su motina Airijoje nuo 2005 m.
Pažymėtina ir tai, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų nepilnametės paveldėtojos interesus. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių – teisės paveldėti praradimo – atsiradimo pareiškėjai.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises, nes nė vienam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nė vienas nėra įregistravęs savo teisių į turtą.
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į teismo posėdį nekvietė nepilnametės S. V., be to, į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar pareiškėja, būdama nepilnametės paveldėtojos atstovė pagal įstatymą, dėl objektyvių ir svarių priežasčių laiku neįgyvendino vaiko teisės į paveldimą turtą. Dėl to nepilnametės S. V. dalyvavimas svarstant klausimą, dėl kokių priežasčių jos atstovė tinkamai neįgyvendino jos teisių, nebūtų turėjęs jokios esminės reikšmės (CPK 185 str.). Apeliantų teigimu, teismas bylą turėjo išspręsti sprendimu, o ne nutartimi, nes byloje kilo ginčas dėl teisės, o teismo nutartis turės įtakos kitų asmenų, jau priėmusių palikimą, teisėms ir interesams. Ši skundo nuostata nepagrįsta. CPK XXXVIII skyrius reglamentuoja bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimą ir šio skyriaus 578 straipsnyje nurodyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo (ar pratęsimo palikimo priėmimo atveju) išsprendžiamas nutartimi. Šioje byloje buvo svarbu nustatyti termino praleidimo priežasčių svarbumą, šis klausimas iš esmės buvo susijęs su įrodymų vertinimu, kas nelaikytina ginču dėl teisės sprendžiant bylą iš esmės. Taip pat nesutiktina su teiginiu, kad priėmus nutartį, suinteresuotiems asmenims buvo suvaržyta teisė tinkamai pasiruošti apeliaciniam procesui, nes apeliantai pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, jame išsamiai nurodė nesutikimo su nutartimi motyvus, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad jų teisė į apeliacinį procesą ar pasiruošimą jam buvo suvaržyta. Tuo labiau kad apeliacine tvarka bylos įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į apeliacinį procesą.
Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nemotyvavo sprendimo leisti pareiškėjai priimti palikimą vaiko vardu, neįvertino, ar nepilnametei priėmus palikimą, nebus pažeisti jos interesai, nes jai gali tekti atlyginti turto išlaikymo išlaidas, dėl to byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Su šia skundo nuostata iš dalies sutiktina, t. y. kad nutartyje nenurodyti leidimo priimti palikimą vaiko vardu motyvai, tačiau tai iš esmės neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismo leidimas leisti pareiškėjai dukters vardu priimti mirusiojo M. V. palikimą yra neatsiejamai susijęs su termino priimti palikimą pratęsimu. Teismas konstatavęs, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pagrįstai leido palikimą priimti, tokiu būdu paisydamas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų (CPK 7 str.) pareiškėjai nėra būtina kreiptis su nauju prašymu leisti priimti palikimą. Tuo labiau kad tokį prašymą pareiškėja buvo nurodžiusi ir pareiškime teismui.
Tačiau atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus pareiškėja palikimą nepilnamečio vaiko vardu turėtų priimti pagal apyrašą, todėl tikslintina nutarties rezoliucinė dalis (CK 5.53 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, ji paliktina iš esmės nepakeista patikslinant rezoliucinės dalies trečią pastraipą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
CPK 443 str. 6 d. numatyta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ypatingosios teisenos bylose tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.). Šiuo atveju pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų interesai buvo akivaizdžiai priešingi. Pareiškėja apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į atskirąjį skundą. Ši suma viršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatytą dydį (280 Eur), dėl to pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų priteistina po 140 Eur (iš viso 280 Eur) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties rezoliucinės dalies trečią pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Leisti pareiškėjai S. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal apyrašą“.
Priteisti pareiškėjai S. V. iš suinteresuotų asmenų R. V. ir G. V. po 140 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.