- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 2-11533-793/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09241-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., G. V.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant pareiškėjai S. V., pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Kelpšai, suinteresuotų asmenų R. V. ir G. V. atstovei advokatei J. R. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys R. V., G. V. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. V. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama: atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnametės dukros S. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po S. V. tėvo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini); leisti S. V. nepilnametės dukros S. V. vardu priimti M. V. palikimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos ir M. V. santuoka nutraukta. Po santuokos nutraukimo pareiškėja išvyko dirbti į Airiją. (duomenys neskelbtini) mirus S. V. buvusiam sutuoktiniui M. V., į jam priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), atsikraustė gyventi M. V. mama P. V. ir jos sutuoktinis R. V. Paaiškino, kad praėjus kuriam laikui po M. V. mirties – 2007 metų vasarą, jo motina P. V. informavo pareiškėją, kad M. V. jam priklausantį butą paliko P. V. ir nepilnametei S. V. (duomenys neskelbtini) mirus P. V. pareiškėja pradėjo domėtis dėl buto (duomenys neskelbtini), situacijos. Nuėjusi į notarų biurą sužinojo, kad po M. V. mirties jo palikimo dokumentai nėra sutvarkyti, kadangi nėra išspręstas klausimas dėl S. V. Jai buvo išaiškinta, kad nepilnametei dukrai po tėvo M. V. mirties priklauso privalomoji palikimo dalis nepaisant testamento turinio. Teigia, jog terminas palikimui priimti nepilnametės dukros S. V. vardu praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja M. V. mirties metu gyveno ir iki šiol gyvena Airijoje, augina du nepilnamečius vaikus, todėl neturėjo galimybės ilgesniam laikui grįžti į Lietuvą ir išsamiau pasidomėti dėl M. V. palikimo. Be to, teigia, jog dėl savo teisinio neišprusimo buvo suklaidinta P. V., kuri pasakė, kad paveldėtas butas atiteko jai ir nepilnamtei S. V., todėl tikėjosi, kad mirus P. V., butas atiteks dukrai S. V. (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepimu su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad pati pareiškėja patvirtina, kad jai apie M. V. mirtį buvo žinoma 2005-08-05, o nuo 2007 m. žinojo ir tai, jog M. V. paveldėjimo byla nėra užbaigta, kadangi jos dukra S. V. turi priimti palikimą arba jo atsisakyti. Teigia, kad S. V. dešimt metų nesiėmė jokių priemonių palikimui savo dukros S. V. vardu priimti, nors jai buvo suteikta ne tik kvalifikuota teisininkų pagalba, bet ir paveldėtojų pagalba (b. l. 24-28).
Suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepimu į pareiškimą su juo nesutinka. Teigia, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad daugiau nei dešimt metų po palikimo atsiradimo ji siekė įgyvendinti savo dukros, kaip paveldėtojos teises, o jos nurodytos priežastys dėl ko nesikreipė į notarą, nelaikytinos svarbiomis. S. V. nesiėmė jokių faktinių veiksmų palikimui priimti, kas rodo, jog ji nesiekė ir nenorejo, jog dukra priimtų po tėvo mirties atsiradusį palikimą (b. l. 38-41).
Teismo posėdžio metu pareiškėja S. V. prašė pareiškimą tenkinti. Teigia, jog 2007 metais grįžusi į Lietuvą buvo suklaidinta P. V., kuri pasakė, kad pusė buto atiteko nepilnametei dukrai S. V., bet jos neinformavo, kad reikia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Teigia, jog apie tai, kad reikia kreiptis į notarą dėl privalomosios palikimo dalies nepilnametės dukros vardu sužinojo tik 2015 metų birželio mėnesį.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų R. V. ir G. V. atstovė advokatė J. R. prašė pareiškimą atmesti. Paaiškino, jog pareiškėja neturėjo jokio noro nepilnametės dukros vardu priimti palikimą, nors žinojo, kad tokia galimybė yra. Teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių priežasčių, patvirtinančių termino palikimui priimti praleidimą.
Liudytoja J. B. patvirtino, kad po M. V. mirties jo mama P. V. sakė, kad po jos mirties butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliks S. V.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokatas Vytautas Kelpša prašė pareiškimą tenkinti. Teigia, jog pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jokių veiksmų dėl palikimo atlikti nereikia. Atkreipė dėmesį, kad dėl termino palikimui priimti praleidimo, negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos buvęs sutuoktinis M. V., kuris buvo ir S. V. dukters S. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 6, 7). Santuoka tarp pareiškėjos ir M. V. nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 89). (duomenys neskelbtini) mirusiam M. V. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). M. V. 2003-10-28 testamentu visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko motinai P. V. (b. l. 88). Po M. V. mirties P. V. 2005-05-18 pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą (b. l. 80). P. V. (nepilnametės S. V. močiutė) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po jos mirties 2015-05-05 pareiškimu į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą kreipėsi P. V. sūnus G. V., prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijmą (b. l. 53), o 2015-07-14 pareiškimu į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą kreipėsi pareiškėja S. V., prašydama nepilnametės dukros S. V. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 54).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką nagrinėjamu klausimu yra pasisakęs, jog tam, kad pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnametės dukros S. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį po S. V. tėvo M. V. mirties (duomenys neskelbtini). Vadinasi, asmuo prašantis anaujinti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė S. V., atstovaujama įstatyminės atstovės mamos S. V. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Nustatyta, kad pareiškėja, kaip savo dukros įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu. Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju palikėjas yra nepilnametės S. V. tėvas M. V., miręs (duomenys neskelbtini), o nepilnametė S. V., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujama savo motinos S. V. – įpėdinė, pagal įstatymą paveldinti jos mirusiam tėvui M. V. priklaususio turto privalomąją dalį. Pareiškėja savo prašymą dėl termino palikimui priimti grindžia argumentais, jog ji dėl savo teisinio neišprusimo buvo suklaidinta P. V., kuri pasakė, kad paveldimas butas atiteko jai ir nepilnamtei S. V., todėl tikėjosi, kad mirus P. V., butas atiteks dukrai S. V. Nors šios pareiškėjos nurodytos priežastys vertintinos kaip nepakankamai reikšmingimis priežastimis, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas vertintinas nepilnametės S. V. atžvilgiu, kadangi būten jai po tėvo M. V. mirties atiteko privalomoji palikimo dalis. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei dešimt metų, tačiau, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos metu nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl obektyvių priežasčių. Konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas ne dėl nepilnametės S. V. kaltės, kadangi ji būdama nepilnametė neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 str.). Aplinkybė, kad pareiškėja būdama nepilnametės S. V. atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnametei S. V. Priešingai, neatnaujinus termino palikimui priimti būtų pažeisti nepilnametės S. V. teisės ir teisėti interesai.
Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Šias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 str.), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė.
Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių, laikytinų svarbiomis priežasčių, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos principais, pareiškėjos S. V. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui nepilnametės dukros vardu priimti, atsiradusiam po M. V. mirties, atnaujintinas (CK 5.50 str. 3 d., 57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti nepilnametės dukros S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusiam po palikėjo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir pratęsti terminą palikimui priimti vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Leisti pareiškėjai S. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.