Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Šeputienės, Vaido Vasiliausko,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Y. (A. Y.), jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Y. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismo) 2025 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Y., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduotas 1 metų laikotarpiui laiduotojos O. Y. (O. Y.) atsakomybei ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

A. Y. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 26 d.

BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindu, iš A. Y. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „IVECO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)VIN - (duomenys neskelbtini), vertę iš dalies atitinkanti pinigų suma – 10 000 Eur.

VGTPT išlaidos dėl privalomo gynėjo dalyvavimo procese iš kaltinamojo A. Y. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Y. buvo kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai kad: vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau negu 1,51 promilės neblaivumo laipsnis. Jis (duomenys neskelbtini) d., apie 2 val. 50 min., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARPK- 0135“, metrologinės patikros Nr. 2263361, (duomenys neskelbtini) 03:16 val., nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija – 2,82 promilių neblaivumas.

2. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, A. Y. apeliaciniame skunde prašo netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų ir neišieškoti konfiskuotino turto – transporto priemonės „IVECO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies atitinkančios pinigų sumos; skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui arba artimą minimaliam; jeigu teismas vis dėl to nuspręs, kad šioje byloje yra privaloma taikyti konfiskacijos institutą, taikyti dalinį konfiskavimą, konfiskuojant dalį transporto priemonės „IVECO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-196-303/2022, 2K-14-387/2024, 2K-37-387/2024).

6. Apeliantas Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ginčija tik jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo bei konfiskuotino turto – automobilio vertę iš dalies atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dalyse. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį tikrina tik nurodytų nuosprendžio dalių teisėtumo ir pagrįstumo kontekste.

Dėl draudimo vairuoti transporto priemones

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ją skyrė nepagrįstai ilgam laikotarpiui – 3 metams, prašo šį terminą sumažinti iki minimalaus ar įstatymo numatytam minimaliam artimo termino. Apelianto nuomone teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir tokio savo sprendimo nemotyvavo, vidutiniam terminui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

8. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

9. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, uždraudimas naudotis specialiąja teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

10. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės (jei ji skiriama), sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ir nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 3 metams, tai motyvavo nustatyto neblaivumo laipsniu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas nustatė pernelyg ilgą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir jį reiktų mažinti iki įstatymo numatyto minimalaus ar jam artimo termino.

12. Nagrinėjamu atveju iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Karolinos Gulbinės (duomenys neskelbtini) d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, (duomenys neskelbtini) d. įvykio vietos apžiūros protokolo, (duomenys neskelbtini) d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog A. Y. (duomenys neskelbtini) d. apie 02:50 val., krovininę transporto priemonę „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį: policijos pareigūnai jo vairuojamą vilkiką kelyje (duomenys neskelbtini). rado įvažiavusį į žiedinės sankryžos vidurį ir užklimpusį (t. 1, b.l. 1, 17–25, 34–36).

13. Nors, kaip teigia apeliantas, žalos šiuo autoįvykiu nebuvo padaryta, tačiau sutiktina su prokuroru, kad nustatytos aplinkybės, jog nusikaltimas buvo padarytas tamsiu paros metu (naktį) bei vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę – vilkiką, kad veika buvo padaryta, vykstant (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame lengvosioms transporto priemonėms leistinas iki 130 km/h greitis bei esant nustatytam itin dideliam neblaivumo laipsniui (2,99 promilių ir 2,82 promilės), rodo didesnį jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kadangi kėlė pavojų ne tik savo gyvybei ir darbdavio turtui, bet ir aplinkinių asmenų gyvybei. Be to, A. Y. už Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų padarymą yra baustas 1100 Eur bauda, apie kurios sumokėjimą duomenų nėra (t. 1, b.l. 53–54 ).

14. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tokios, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie trumpesnio uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino paskyrimą. Teismo nustatytas šios teisės uždraudimo terminas šioje situacijoje yra proporcingas.

15. Pažymėtina, kad tokios teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad A. Y. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliantas turi šeimą, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, dirba, buvo įvertintos ir lėmė, kad nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam buvo nustatytas tik 1 metų perdavimo laiduotojos atsakomybei laikotarpis be užstato. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog apeliantas neteistas, nėra įrašytas į narkologo įskaitą, per 26 metų vairavimo stažą jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti, nėra duomenų apie piktnaudžiautų alkoholiu, teisės vairuoti netekimas labai apsunkino artimųjų priežiūrą, nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą sutrumpinti taikytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki minimalaus ar jam artimo. A. Y., būdamas brandžia asmenybe, visas jam reikšmingas aplinkybes, susijusias su darbiniais bei šeiminiais santykiais, turėjo įvertinti, prieš pasirinkdamas neteisėtą elgesį, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti dėl to jam kilusias teisines pasekmes.

Dėl konfiskuotino turto

16. Apeliantas taip pat teigia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą netaikyti konfiskacijos instituto arba skirti mažesnį konfiskavimą, tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

17. BK 72 straipsnio 1 – 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 Nr. 2K-91-303/2021).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius.

19. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, pirma, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą, antra, konstatavus BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir galiausiai nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

20. Pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui.

21. A. Y. padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką (vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,82 promilės neblaivumas), panaudodamas transporto priemonę „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

22. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė „IVECO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Prima Line“ (t.1, b.l. 26 ). Byloje nustatyta, kad krovininio automobilio „IVECO AS 260 S 49“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina nusikaltimo padarymo metu Lietuvoje su PVM yra 118 570 Eur (2025 m. gegužės 26 d. VšĮ „EMPREKIS“ pažyma) (t.1, b.l. 28).

23. Nagrinėjamu atveju A. Y., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius laidavimo institutą, tad pirmosios instancijos teismas nebuvo imperatyviai įpareigotas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju iš A. Y. konfiskuotino turto – automobilio „IVECO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą išieškoti nuspręsta pagrįstai.

24. Priimtame nuosprendyje, teismas įvertino, parenkant jos dydį reikšmingas aplinkybes, ir sprendė, kad 10 000 Eur automobilio vertės konfiskavimas yra pagrįstas, teisingas bei proporcingas padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei. Kaip minėta, teigiamai A. Y. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, kaip reikšmingos, teismo buvo įvertintos, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas, įvykdęs didelio pavojingumo visuomenės saugumui veiką, negali tikėtis, jog jam nekils neigiamų teisinių pasekmių, šiuo atveju teigiami charakterizuojami duomenys, yra reikšmingi tik jų mastui, kas ir buvo įvertinta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos apelianto atžvilgiu taikytos pagrįstai, nustatyta išieškoti 10 000 Eur dalies jo vertės suma yra proporcinga tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenybei. Tokio dydžio suma, atsižvelgus į bendrą transporto priemonės vertę, iš esmės teigiamus A. Y. charakterizuojančius duomenis, šeiminę padėtį bei veikos padarymo aplinkybes, nėra per didelė, padės pasiekti šios priemonės taikymu siekiamus tikslus. Darytina išvada, kad BK 72 straipsnio nuostatos taikytos pagrįstai ir teisingai.

25. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

26. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. spalio 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pažyma dėl advokatės Ramunės Genovaitės Baltrušaitienės A. Y. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 104,17 Eur.

27. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus).

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinį skundą teikė asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir skundas yra atmestas, valstybės garantuojama teisinė pagalba, jam buvo teikiama, atsižvelgus, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra būtinas, taigi, nepriklausė nuo jo valios, taip pat įvertinus A. Y. pareigą sumokėti teismo taikytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą bei jo turtinę padėtį (dėl vairavimo teisės uždraudimo pasikeitė darbo pobūdis, išlaiko du nepilnamečius vaikus, sūnus yra neįgalus), antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš A. Y. neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. Y. apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. Y..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.