Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių pripažinimo negaliojančia, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo J. K. santuoką dėl sutuoktinio kaltės, pripažinti negaliojančia 2007-10-23 sudarytą sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, padalinti įgytą turtą, priteisti kompensaciją, neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2652-169/2007 patvirtino sutuoktinių V. K. ir J. K. sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Atsakovas ieškovės ir vaikų atžvilgiu naudojo smurtą, prieš ją buvo naudojama ir seksualinė prievarta. 1991 m. kartu su kitais akcininkais įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo kartu su vyru, darbe visi sužinojo apie vyro neištikimybę. Nurodo, kad 2007 m. separacijos sutartį pasirašė neįsigilinusi, jai nedavė laiko atidžiai perskaityti teksto, nuvežė pas advokatą ir liepė pasirašyti. Separacijos sutartyje buvo numatyta sumokėti 7964,55 Eur jos naudai, tačiau atsakovas nesumokėjo, be to, ji neturėjo nurodytų 43.443,00 Eur santaupų. Nežinojo, kad išieškojimui pagal teismo patvirtintą sutartį yra 5 m. terminas, teisme suprato, kad ji bet kada galės kreiptis dėl separacijos sutarties peržiūrėjimo. Pagal sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, atsakovui atiteko visas sutuoktinių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas. Ieškovė nurodė, kad 2007-10-23 sutartį dėl gyvenimo skyriumi pasekmių, kurią 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtino Mažeikių rajono apylinkės teismas, ji sudarė dėl atsakovo smurto, realaus grasinimo ieškovei ir jos vaikams bei dėl visų išvardintų aplinkybių, dėl kurių ji buvo priversta sudaryti sutartį dėl gyvenimo skyrium jai labai nenaudingomis sąlygomis.

Atsakovas J. K. su reikalavimu nutraukti santuoką sutiko, tačiau prieštaravo santuokos nutraukimui dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, gyvenant kartu išryškėjo iš esmės skirtingi požiūriai į bendrą gyvenimą, vaikų auklėjimą, ieškovė nuolat atsakovui nepagrįstai priekaištaudavo dėl neištikimybės, nors atsakovas daug dirbo, siekdamas sėkmingai vystyti verslą bei išlaikyti šeimą. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimu patvirtinta sutartis dėl gyvenimo skyriumi pasekmių jos šalims įgijo res judicata galią. Ieškovė V. K. patikslintu ieškiniu teismo prašo ne tik pripažinti sutartį dėl gyvenimo skyriumi pasekmių negaliojančia, bet pretenduoja ir į 1/2 turto, įgyto po šios 2007-10-23 sutarties dėl gyvenimo skyriumi pasekmių patvirtinimo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu. Turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), atsakovas J. K. asmeninės nuosavybės teisėmis įgijo po sutarties dėl gyvenimo skyriumi pasekmių patvirtinimo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo 868.860,06 Eur kompensaciją už UAB „Fonas“ akcijas, nes yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovė po 2007-01-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nereiškė jokių pretenzijų pirkėjui UAB „Axis Industries“, taip pat, sudarant 2007-10-23 sutartį dėl gyvenimo skyriumi pasekmių, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui. Ieškovė ilgą laiką, taip pat ir sudarant 2007-01-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dirbo UAB „Fonas“ buhaltere, todėl neabejotinai žinojo šeimos finansinę padėtį, visas 2007-01-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybes ir detales. Už parduotas akcijas gautos piniginės lėšos bendru sutarimu buvo naudojamos visų šeimos narių poreikių tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės V. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, santuoką, sudarytą 1980 m. spalio 11 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 430, tarp J. K. ir V. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo V. K. paliko jos santuokinę pavardę „K.“, o J. K. - „K.“, priteisė iš atsakovo J. K. ieškovei V. K. 2729,83 Eur, t.y., ½ nepadalinto turto, priteisė iš ieškovės V. K. atsakovui J. K. 1452,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo J. K. ieškovei V. K. 241,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės V. K. 8468,14 žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Į Valstybės biudžetą, priteisė iš atsakovo J. K. 22,17 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kitoje dalyje ieškinį atmetė, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-998-715/2014, taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl CK 3.76 straipsnio 5 dalis netaikytina. Nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos sutartis) turi res judicata galią, be to, iš esmės nepasikeitė aplinkybės po sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos sutarties) patvirtinimo ir nenustatytos kitos svarbios aplinkybės, lemiančios dispozityvių sutarties sąlygų pakeitimą. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensaciją už 2007-01-09 parduotas (duomenys neskelbtini) akcijas 868.860,06 Eur, nes jos nebuvo įtrauktos į sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, yra atmestinas. Byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, duodančios pagrindą išvadai, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos iki sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos sutarties) įsigaliojimo ir patvirtinimo teisme dienos, tai yra 2007 m. lapkričio 20 d. (Sutarties 4.1. punktas). Teismas nustatė, kai sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos sutartis) įsigaliojo, tai yra 2007 m. lapkričio 20 d., atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), likutis buvo 18 851,13 Lt (ekvivalentas eurais – 5459,66 Eur), kuris nebuvo padalintas. Teismo posėdžio metu atsakovas ir ieškovė neįrodė, kad šios lėšos yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kad jos buvo realizuotos šeimos poreikiams tenkinti, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl teismas savo iniciatyva jas dalintino per pusę ir ieškovei priteisė 2729,83 Eur sumą. Teismas, apibendrinęs pateiktus įrodymus konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų t.y. policijos pranešimų, išrašų iš medicininių įstaigų apie vienam ar kitam asmeniui padarytus sužalojimus dėl vieno ar kito veiksmų, todėl neturtinės žalos nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. K. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą, panaikinant sprendimo dalį - dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos, dėl 2007-10-23 sudarytos tarp J. K. ir V. K. sutarties dėl gyvenimo skyrium pasekmių galiojimo, kompensacijos dėl bendro turto padalinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės V. K. ir atsakovo J. K. santuoka iširo dėl abiejų kaltės, šalims 2006 m. kovo 19 d. priėmus rašytinį sprendimą gyventi atskirai. Byloje surinkti įrodymai, liudytojų S. K., M. K., I. B. parodymai, yra pakankami padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio. Byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio ieškovės V. K. kaltės dėl santuokos iširimo.

2. Mano, kad UAB „UNGE“ išvadoje nurodyta kojos lūžio priežastis, vertintina kritiškai, nes gydytojas P. P. pačios Mažeikių ligoninės epikrizės nematė, vadovavosi tik trumpa informacija pateikta iš V. K. medicininės kortelės. Apskritai, tokia išvada be rentgeno nuotraukų ir kitų esminių paciento duomenų yra niekinė ir neturi juridinės galios.

3. Atsakovas nurodė teismui, kad už akcijų pardavimą sumokėjo 173.772,01 Eur mokesčių. Bet atsakovas nutyli, kad mokesčius už parduotas akcijas sumoje 173.772,01 Eur jis sumokėjo 2009 metais ir ne iš 2007 metų gautų už akcijas pinigų, nes tai patvirtina atsakovo J. K. pateikta 2009 metais patikslinta metinė pajamų mokesčio deklaracija už 2007 metus.

4. Kritiškai vertintini ir atsakovo sesers Z. V. bei atsakovo pusbrolio P. S. parodymai teismui. Šie asmenys yra artimi atsakovo giminaičiais ir jų parodymai teismui dėl šalių šeimos narių santykių yra prieštaringi. Neteisingi liudytojos Z. V. parodymai, nes apie smurtą savo brolio šeimoje ji žinojo, matė V. K. sumuštą su mėlynėmis (teismui parodė, kad neprisimena), ne kartą ragino ieškovę skirtis su atsakovu.

5. Atsakovo AB DNB banko sąskaitoje buvo 1.453.670,80 Eur lėšų, kurios priklausė abiem sutuoktiniams, nes buvo gautos jiems pardavus UAB „Fonas“ akcijas už 1.737.720,11 Eur. Šios lėšos nebuvo padalintos sutartimi, o ieškovė V. K. apie šiuos pinigus nežinojo, todėl 2007-01-09 pasirašė UAB „Fonas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį ieškovė pasirašė automobilyje prie jos namų Vilniuje vėlai vakare, kai buvo tamsu, atsakovas paaiškino sutuoktinei, kad kaina bus nustatoma vėliau. Sutuoktiniai privalėjo įtraukti aukščiau minėtas gautas lėšas už akcijas į separacijos sutartį, ją sudarant, o jų neįtraukė dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei visus priklausančius jai pinigus už akcijas.

Atsakovas J. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą dalyje dėl 2729,83 Eur nepadalinto turto priteisimo iš atsakovo J. K. ieškovės V. K. naudai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, pakeisti teismo sprendimą dėl 1452,62 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo J. K. naudai iš ieškovės V. K. priteisti 3984,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisti iš ieškovės V. K. atsakovo J. K. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

1. Teismas nepagristai konstatavo, jog 5459,66 Eur piniginės lėšos turėjo būti padalintos kaip santuokoje įgytas turtas. Visas ieškovės ir atsakovo santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas buvo padalintas pagal 2007-10-23 sutartį dėl gyvenimo skyriumi pasekmių. J. K. banko sąskaitoje buvusios 5459,66 Eur dydžio piniginės lėšos buvo J. K. asmeninės lėšos, kurių šalys, sudarydamos 2007-10-23 separacijos sutartį ir neketino pasidalinti, ieškovė bei atsakovas sutiko su 2007-10-23 sutartimi dėl gyvenimo skyriumi pasekmių, šios sutarties turiniu ir šią sutartį pasirašė.

2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtinta sutartis dėl gyvenimo skyriumi pasekmių jos šalims, t y. ieškovei ir atsakovui, įgijo res judicata galią. Dėl nurodytų priežasčių Mažeikių rajono apylinkės teismas santuokos nutraukimo byloje neturėjo pagrindo keisti 2007-10-23 separacijos sutarties, pagal kurią šalys susitarė dėl absoliučiai viso santuokoje įgyto turto padalijimo.

3. Teismui pateiktame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje V. K. nereiškė reikalavimo padalinti J. K. AB DNB banko sąskaitoje 2007-11-20 dienai likusios 5459,66 Eur sumos.

4. Teismas nepagrįstai sumažino jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 4781,46 Eur iki 1452,62 Eur. Teismas netinkamai taikė procesinių teisės normų galiojimo laike taisykles, todėl nepagrįstai sumažino J. K. šioje civilinėje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas J. K. pateiktu atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko savo apeliacinio skundo motyvus, o su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka.

1. Byloje apie tariamą J. K. smurto naudojimą V. K. ir kitų šeimos narių atžvilgiu, parodymus davė vaikai M. K. ir S. K.. V. K. 2014-12-12 duodama paaiškinimus nurodė, kad dukra ir sūnus su tėvu yra konfliktiniuose santykiuose, parodymai nėra objektyvūs. Ieškovė V. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat neįrodė, kad J. K. būtų nesirūpinęs šeima.

2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtinta sutartis dėl gyvenimo skyriumi pasekmių negalėjo būti ginčijama bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, nes tiesiogines teisines pasekmes, privalomumą ir res judicata galią šalims sukėlė būtent Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimas, kuriuo ir buvo patvirtinta nurodyta sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių.

3. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodydama, kad 2007-10-23 separacijos sutartis turi būti panaikinta CK 6.228 str. dėl esminės šalių nelygybės, iš esmės kelia naujas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertintos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

4. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad 2007-10-23 separacijos sutarties 1.1 ir 1.2 punktai yra išgalvoti, kadangi J. K., neva, nesivertė žemės ir miškų ūkio veikla. Atsakovas J. K. teigia, kad nuomojant žemės sklypus nurodytai bendrovei, neprivalėjo registruoti ūkininko ūkio.

5. Apeliacinio skundo argumentai, kad J. K. buvo nesąžiningas ir nevykdė 2007-10-23 separacijos sutarties, t.y. nesumokėjo V. K. 7964,55 Eur, prieštarauja šioje byloje surinktiems įrodymams.

6. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė žinojo apie 2007-01-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šios sutarties pakeitimus, nurodytus dokumentus pasirašė ir negalėjo nesuprasti šių dokumentų turinio.

7. Pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš UAB „Axis industries“ gautos 1.737.720,11 Eur piniginės lėšos už parduotas (duomenys neskelbtini) paprastąsias vardines akcijas, iki 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismas patvirtino separacijos sutartį, buvo sunaudos šeimos narių poreikių tenkinimui.

Ieškovė V. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

1. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismui pateiktame ieškinyje V. K. nereiškė reikalavimo padalinti J. K. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje 2007-11-20 likusios 5450.66 Eur sumos. Ieškovė savo ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti jai kompensaciją už parduotas sutuoktiniams priklausiusias (duomenys neskelbtini) akcijas. Šiuo atveju nesvarbu ar išliko už parduotas akcijas gautos lėšos, svarbu tai, kad ieškovei priklausė teisė gauti pusę sumos už akcijas ir ji šios sumos negavo, todėl jai priklauso kompensacija už jos parduotą turtą.

2. Nurodo, kad atsakovo J. K. argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmestini, nes nėra teisinio pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė santuoką tarp J. K. ir V. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė iš atsakovo J. K. ieškovei V. K. 2729,83 Eur, t.y., ½ nepadalinto turto, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl gyvenimo skyrium pasekmių sutarties pripažinimo negaliojančia

Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2652-169/2007 patvirtintas pareiškėjų V. K. ir J. K. gyvenimas skyrium (separacija), patvirtinta sutuoktinių V. K. ir J. K. pateikta Sutartis dėl gyvenimo skyrium pasekmių, kuria išspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimas įsiteisėjo 2007 m. gruodžio 21 d.

Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) reiškia, kad dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių baigiasi, tačiau dalis išlieka (CK 3.73 straipsnis). Patvirtinus gyvenimą skyrium baigiasi bendras šeimos gyvenimas kaip šeimos funkcionavimo pagrindas – sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, nebeprisiima bendrų prievolių, baigiasi sutuoktinių pareigos, kurios būdingos tik jiems gyvenant kartu: lojalumo, moralinės paramos pareiga (CK 3.27 straipsnio 1 dalis); pergyvenęs sutuoktinis netenka paveldėjimo teisės, mirus kitam sutuoktiniui (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gyvenimo skyrium, kaip ir santuokos nutraukimo byloje, privalo būti nuspręsta ne tik dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, bet ir dėl jo teisinių padarinių (CK 3.76 straipsnio 1 dalis). Taigi, gyvenimo skyrium byloje teismas privalo išspręsti visus klausimus, susijusius su sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimu: padalyti jų bendrą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nuspręsti dėl sutuoktinių tarpusavio ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.59 straipsnis). Turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalijamas pagal CK 3.116–3.129 straipsnių taisykles. Taigi, dalijant bendrą sutuoktinių turtą teisme, laikomasi tos pačios turto padalijimo eilės tvarkos, kaip ir santuokos nutraukimo byloje. Bendro turto padalijimo procesas susideda iš keleto etapų. Visų pirma teismas turi nustatyti, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, kuris – asmeninė kiekvieno nuosavybė (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Atribojus bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą, paaiškėja dalytinas bendras sutuoktinių turtas. Taigi, dalijant sutuoktinių turtą, pirmiausia reikia sudaryti jo balansą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. V. T. , bylos Nr. 3K-3-264/2012). Patvirtinus gyvenimą skyrium, sutuoktiniams atsiranda tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių padarinių. Separacijos patvirtinimas teisme, kaip ir santuokos nutraukimas, reiškia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą. Kaip ir nutraukdami santuoką, turimo bendro turto padalijimo klausimą sutuoktiniai turi išspręsti sutartyje dėl gyvenimo skyrium teisinių padarinių (CK 3.73 str. 2 d.) arba turtą turi padalyti teismas (CK 3.77 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovės argumentai dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo res judicata galios, negali būti pagrindu keisti separacijos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, kitaip negu sprendimo dalys dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių, turi res judicata galią ir ateityje negali būti keičiama. Pagal CK 3.73 straipsnio 5 dalį, iš esmės pasikeitus aplinkybėms turinčioms esminę reikšmę t.y. sutuoktinių tarpusavio išlaikymui, vaikų išlaikymui, vaikų gyvenamajai vietai, sutuoktinis gali reikalauti pakeisti teismo sprendimą dėl šių klausimų išsprendimo kitaip. Šis straipsnis pakartoja CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nenumato galimybės keisti sutarties ir teismo sprendimo dalies dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Taip pat pažymėtina, kad ieškovė neįrodė nei vieno CK pirmos knygos IV skyriuje numatyto negaliojančio sandorio teisinio ir faktinio pagrindo, tariamai egzistavusio sudarant 2007-10-23 sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Teisėjų kolegija pastebi, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtinus Sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, ieškovė nesinaudojo apeliacijos teise ir neskundė sprendimo CK 6.228 straipsnio pagrindu, t. y. dėl esminės šalių nelygybės, nesikreipė dėl proceso atnaujinimo.

Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės argumentas dėl 2007-10-23 separacijos sutarties 1.1 ir 1.2 punkto t.y., kad J. K. nesivertė žemės ir miškų ūkio veikla, neturi esminės reikšmės patvirtintos sutarties galiojimui. Byloje yra pateikti 2005-04-04 ir 2005-03-09 leidimai kirsti plynus/sanitarinius kirtimus privataus miško savininkui J. K., kas patvirtina, kad miško paskirties žemės sklypus J. K. tvarkė iki Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu 2007 m. lapkričio 20 d. buvo patvirtinta separacijos sutartis. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis taip pat nustatyta, kad dauguma atsakovui priklausančių žemės sklypų šiuo metu yra išnuomoti pagal ilgalaikę nuomos sutartį UAB „Mitesco“. Sutiktina su atsakovo teiginiu, kad nuomojant žemės sklypus nurodytai bendrovei, J. K. neprivalėjo registruoti ūkininko ūkio.

Pažymėtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu nebuvo padalintas šis sutuoktinių vardu, po separacijos sutarties patvirtinimo teisme dienos įgytas turtas: ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato (praėjimo punkto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatas -garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 17/100 administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-administracinė patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa-jungiamasis koridorius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini), 2004 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisės doktrinoje nurodoma, kad pagal CK 3.100 straipsnio 5 dalį sutuoktinių separacija yra jų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas. Patvirtinus separaciją, pasikeičia turto teisinis režimas ir po to įgytas turtas lieka atskirtas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad minėtas turtas laikytinas asmenine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis įgytas po separacijos sutarties patvirtinimo teisme dienos.

Byloje nepaneigta, kad ieškovė žinojo apie 2007-01-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šios sutarties pakeitimus, nurodytus dokumentus pasirašė ir negalėjo nesuprasti šių dokumentų turinio. Ieškovei turėjo būti žinoma (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo kaina, nes ji buvo įvardinta 2007-01-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 punkte. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovė ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere, todėl turėjo suvokti apie 2007-01-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą preliminarią akcijų vertę. Kaip teigia atsakovas, ieškovei buvo žinoma finansinė padėtis ir aplinkybė, kad pagal 2007-01-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas UAB „Axis industries“ turėjo sumokėti pinigines lėšas akcijų pardavėjams, taip pat ir akcijų pardavėjai V. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė po 2007-01-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, po 2007-02-28 ir 2007-03-29 Sutarties pakeitimų pasirašymo, nereiškė jokių pretenzijų UAB „Axis Industries“ ir J. K., ir sudarė 2007-10-23 sutartį dėl gyvenimo skyriumi pasekmių.

Iš 2007 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei jos priedų Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 matyti, kad už (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą į atsakovo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą buvo pervesta 1.737.720,11 Eur. Atsakovo sąskaitos išrašo duomenimis ir jo paaiškinimais nustatyta, kad iš atsakovo sąskaitos nuimta ir išmokėta atsakovo teigimu ieškovei -2007-02-01 - 289.620,02 Eur, 2007-02-14 – 28.962,00 Eur, 2007-02-26 – 57.924,00 Eur, 2007-07-27 – 14.481,00 Eur, 2007-03-23 pervesta 40.257,18 Eur buto pirkimui, 2007-06-14 – 8688,60 Eur paskolai, 2007-08-03 – 10642,09 Eur transporto priemonės pirkimui, 2007-08-29 – 17.377,20 Eur pagal sutartį, 2007-09-06 – 3872,22 Eur medžioklės reikmenims įsigyti, 2007-10-22 – 621,30 Eur už suteiktas transporto paslaugas, 2007-10-22 – 615,15 Eur už suteiktas transporto paslaugas, 2007-11-05 – 1.410.449,49 Eur sūnui M. K., 2007-11-05 – 8688,60 Eur avansinio įsiskolinimo grąžinimas, 2007-10-25 du avansiniai pervedimai pagal preliminarias sutartis po 14.481,00 Eur. Iš aptartų piniginių operacijų matyti, kad nurodytos lėšos buvo panaudotos iki sutuoktinių separacijos sutarties įsigaliojimo ir patvirtinimo teisme dienos.

Faktinių aplinkybių visuma t.y. 2007-10-23 separacijos sutarties turinys, jos pasirašymo faktas, prašymo pateikimas Mažeikių rajono apylinkės teismui patvirtinti separacijos sutartį, ieškovės duoti įgaliojimai 2007-08-28 atsakovui valdyti ir tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas (b.l.41, t.3), teismui leido pripažinti egzistavus atsakovo įrodinėjamam faktui apie sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymą 2007 m. vasario mėn. už parduotas (duomenys neskelbtini) akcijas. Nustačius šių lėšų pasidalinimą ir panaudojimą šeimos narių poreikiams, šalims nebuvo pagrindo jų įtraukti į separacijos teisinių pasekmių Sutartį. Šią faktinę aplinkybę byloje vertinant visų turimų įrodymų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, jog separacijos sutarties tvirtinimo metu už akcijas gautų lėšų nebebuvo ir dėl jų nebuvo jokio ginčo tarp šalių. Nesutiktina ir su ieškovės teiginiu, kad J. K. nevykdė 2007-10-23 separacijos sutarties, t.y. nesumokėjo V. K. 7964,55 Eur, kadangi iš bylos duomenų nustatyta, kad J. K. iš savo asmeninių lėšų pirko ieškovei automobilį, jo registracijai bei remontui išleido 9600 Eur.

Pažymėtina, kad byloje nustačius, jog bylos šalių separacijos sutarties patvirtinimo metu -2007 m. lapkričio 20 d. - atsakovo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios lėšos 5459,66 Eur nebuvo padalintos, šalims neįrodžius, kad šios lėšos buvo asmeninė atsakovo nuosavybė ar kad buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, teismas pagrįstai šią sumą bylos šalims padalijo lygiomis dalimis ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 2729,83 Eur sumą.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai bylos šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, mano, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas.

Teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją ir vaikus, išvijo ją iš šeimos namų, buvo neištikimas. Pažymėtina, kad aplinkybę apie atsakovo naudotą smurtą liudijo bylos šalių vaikai M. K. ir S. K., kurie yra nusiteikę itin konfliktiškai atsakovo atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė ne itin objektyviais ir nepatvirtintais kitais įrodymais. Be ieškovės atžvilgiu palankiai nusiteikusių liudytojų parodymų, kitų įrodymų dėl smurto naudojimo byloje nėra. Byloje nustatyta, kad bylos šalių dukra atsakovo atžvilgiu bandė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo ir pasikėsinimo į gyvybę, tačiau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2014-02-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-At-00582-14 bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014-03-07 nutarimo atmesti skundą, matyti, kad atsakovo J. K. atžvilgiu nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai. UAB „UNGE“ 2015 m. sausio 22 d. teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0004/15 nustatyta, kad ieškovei nustatytas dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto atskilimas nesietinas su trečiojo asmens veiksmais, tikėtina, kad galvos trauma galėjo atsirasti ir po kojos sužalojimo – griūnant ir galva atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Liudytojai S. M., P. S., V. S., ilgą laiko tarpą bendravę su bylos šalimis, paliudijo, kad nėra matę, jog atsakovas šeimoje būtų naudojęs smurtą. Liudytoja Z. V. paliudijo, kad atsakovas nesmurtavo ieškovės atžvilgiu, po ieškovės išvykimo į Vilnių, kitos moters nematydavo su atsakovu. Negalima teigti, kad atsakovas nesirūpino šeima, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei su dukra S. K. 2006 metais išvykus gyventi į Vilnių, atsakovas teikė dukrai pastovų išlaikymą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis daug dirbo, nors ieškovė priekaištavo dėl neištikimybės, ieškovė pati jį paliko ir versle, ir šeimoje, bei išvyko gyventi į Vilnių.

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Nors byloje nustatyta, kad bylos šalis ilgą laiką siejo konfliktiški santykiai, teisėjo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad santuoka nutraukta vien dėl atsakovo kaltės, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų kaltės, dėl ko abi šalys 2006 m. kovo 19 d. priėmė rašytinį sprendimą gyventi atskirai. Esant aptartoms faktinėms bylos aplinkybėms, nustačius, kad dėl santuokos nutraukimo kaltos abi šalys, byloje nesant įrodymų, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė sužalojimus, nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą iš atsakovo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdamas, kad teismas nepagrįstai sumažino jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 4781,46 Eur iki 1452,62 Eur. Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. IR-7 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ laikytinas nuo jo įsigaliojimo. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad už atsakovo advokato surašytus procesinius dokumentus bei dalyvavimą teismo posėdžiuose iki 2015-03-19 negali būti taikomi nauji tarifai, nes šiuo atveju klientui jie nebuvo žinomi, sudarant sutartį su advokatu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į faktinį atsakovo advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose ir faktiškai atliktus darbus šioje civilinėje byloje, atsižvelgė į nagrinėjamo ginčo pobūdį ir jo sudėtingą, todėl pagrįstai atsakovui priteisė 1452,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė Teisėjai Egidijus Mockevičius Vilija Valantienė