Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Šalies argumentai

S. V. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių reguliavimo skyriaus 2020 m. lapkričio 26 administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-77240-2020 ir panaikinti 2021 m. gegužės 6 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo Nr. 20-ANR_N-6485-2021 byloje, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus rašytinius įrodymus, kurie bus pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, šališkai ir tendencingai, su loginėmis ir fakto konstatavimo klaidomis, neatitinkančiomis faktinių aplinkybių. Atsakovas iš esmės netyrė pagal pareiškėjo 2020 m. gruodžio 4 d. bei 2020 m. gruodžio 11 d. papildomą prašymą nurodytų faktinių aplinkybių ir 2021 m. balandžio 14 d. formaliai, su įvykio datos klaida (nurodoma 2020 m. lapkričio 24 d. data), raštu Nr. 20-S-7494 atsakė, kad jau buvo ištirtos aplinkybės, taip neatsižvelgė į pareiškėjo prašymus išreikalauti papildomus įrodymus iš pareiškimą pateikusių asmenų S. Ė. ir V. D.. Atsakovas neišreikalavo ir 2020 m. spalio 30 d. ištirtą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate 2-ojo veiklos skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-66760-20 su joje esančiais svarbiais administracinio nusižengimo bylai įrodymus pagal pareiškėjo 2020 m. spalio 24 d. pareiškimą dėl galimai įvykdytos jo atžvilgiu nusikalstamos veikos ir atliktų neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Šis Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas pareiškėjo buvo apskųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorei L. L., tačiau prokurorė skundo netenkino. Atsakovas skundžiamame nutarime nurodė, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui S. V., tačiau vėliau dėstomojoje dalyje nurodoma, jog jis dalyvavo nagrinėjamos bylos procese kartu su advokatu G. U. Pareiškėjo nuomone, administracinių nusižengimų bylos pagal savo esmę yra baudžiamojo pobūdžio ir, nagrinėjant jas, turėtų būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Atsakovas akivaizdžiai nesilaikė ANK numatytų procesinių normų, todėl priimtas nutarimas turėtų būti naikintinas. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytu argumentu, kad pareiškėjo veiksmuose buvo chuliganiškos paskatos. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu Atsakovui ištirtų prejudicinių faktų pagrindu nurodė, kad įvykio vietoje jam kilo reali grėsmė, jog nepažįstamų asmenų išsakytais grąsinimais ir jų aktyviais veiksmais realiai gali būti pasikėsinta į jo asmens laisvę, sveikatą ar galimai gyvybę, todėl jo įsėdimas į savo automobilį ir bandymas skubiai išvažiuoti (kuo skubiau pasišalinti) iš įvykio vietos, visa tai tik patvirtina (video medžiaga, pateikta V. D.). Policijos pareigūnai ikiteisminiame tyrime buvo nustatę, kad konflikte dalyvavusių asmenų veiksmai, o būtent neteisėtas pareiškėjo automobilio užblokavimas, aplinkybių aiškinimasis, pretenzijų kėlimas, automobilio numerio fotografavimas bei pareiškėjui ištarti grasinimai, pvz. „užlenksiu“ ir kt., iš esmės galėjo reikšti grąsinimą, ir tokie išsakyti grąsinimai visgi realiai buvo ištarti. Šiuos liudijimus policijos tyrėjas turėjo užfiksuoti liudytojų S. Ė. ir V. D. apklausose, tačiau atsakovas atsisakė išreikalauti šią ikiteisminio tyrimo medžiagą. Apklausų metu tuomet buvo nustatyta, kad galėjo būti tariami grąsinimai, nes S. V. sutiko vykti su nepažįstamu asmeniu, o tai patvirtina, kad grąsinimai pareiškėjo atžvilgiu visgi buvo išsakyti. Pareiškėjas pastebi, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo neaktualu ir jis nesigilino, visų pirma, ar teisėtai pareiškėjui kelią užtvėrė nepažįstamo asmens automobilis (duomenys neskelbtini), ar pagrįstai reiškiami reikalavimai dėl žalos, ar teisėtai iš transporto priemones išlipęs vairuotojas ėmė fotografuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinius numerius, ar teisėtai po aplinkybių išsiaiškinimo S. Ė. buvo grąsinama, kad atvažiuos „chebros“ ir gerai pamokys, kas vėliau iš tikrųjų ir įvyko, kuomet skubiai į pagalbą S. Ė. atvyko dar vienas iškviestas asmuo V. D.. Pareigūnams buvo neįdomu ir tai, kokių gi tikslų ir ketinimų vedinas vienas iš vyriškių antrą kartą pastojo pareiškėjo automobiliui kelią ir neleido išvažiuoti iš teritorijos, o kitas neteisėtai braudamasis į automobilio saloną (privačią erdvę, kaip į patalpą, kaip į pareiškėjo valdomą nuosavybę) veržėsi pro automobilio keleivio dureles jam jau pradėjus važiuoti. Atsakovas visiškai nevertino ir tai, kad pareiškėjas galėjo išsigąsti, kad jis realiai galėjo tuo metu suprasti jog tie vyrai tikrai nejuokauja dėl išsakytų grąsinimų. Todėl jis atsargiai, kad nesužeistų priešais kelią blokuojančio vyro, pavažiavo pirmyn, kuomet tas asmuo, pats neteisėtai stabdydamas automobilį, užšoko ant automobilio kapoto. Konkrečiu atveju atsakovas, pažeisdamas ANK administracinės bylos teisenos nagrinėjamo proceso normas, faktines aplinkybes tyrė paviršutiniškai, remdamasis vien tik suinteresuotų asmenų subjektyviais bei šališkais aplinkybių interpretavimais ir palaikant tik vieną pareiškėjų/liudytojų, t. y., S. Ė. ir V. D. pusę. Susipažinus su byloje esančiais S. Ė. ir V. D. 2020 m. spalio 24 d. pareiškimais, akivaizdu, kad konflikto pradžia buvo būtent dėl duobės atsiradimo, kuomet S. Ė. bei V. D. pareiškėjui kėlė žalos atlyginimo klausimą, nenurodant jokių chuliganiško vairavimo požymių, jog privačioje teritorijoje buvo chuliganiškai apsisukinėjama 360 laipsnių kampu. Šioje vietoje atsakovas paviršutiniškai vertino pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas vėliau sugrįžo iki duobės ir ją sutvarkė, o būtent jis ją užlygino kojomis su joję esamais jau iš anksčiau ištrupėjusiais asfalto gabaliukais, kurie ir buvo duobėje, kurie, kaip nestabilūs (aptrupėję), išsisklaidė (duomenys neskelbtini) automobilio ratui užvažiavus ant jų. Tai, kad konflikto pradžia buvo būtent dėl žalos galimo atsiradimo, patvirtina ir 2020 m. spalio 24 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos būrio vyriausiojo patrulio P. R. ir patrulio A. K. tarnybiniai pranešimai. Juose nurodoma, kad patruliai gavo pranešimą, jog pranešėjo kieme automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas išvažinėjo ir apgadino kiemo dangą. Taip pat tai patvirtina ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. Č. 2020 m. spalio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl pareiškimo persiuntimo, kuriame nurodoma, kad iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus perduotas įvykis ROIK: (duomenys neskelbtini), kurio tipas – nusikaltimai asmeniui. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į patrulio P. R. tarnybiniame pranešime nurodomas aplinkybes, kad konfliktas vyko būtent privačioje teritorijoje, t. y. pranešėjo kieme, o ne viešoje vietoje ar kelyje, kaip tai nurodo atsakovas skundžiamame nutarime. Tačiau atsakovo specialisto R. V., tyrusio įvykį bei surašiusio 2020 m. lapkričio 26 d. protokolą, subjektyviu ir tikrovės neatitinkančiu vertinimu, nurodytu 2020 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui V. L., daroma neginčijama išvada, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo kelyje ir chuliganiškai važinėjo po teritoriją, kad apsisuko net 360 laipsnių kampu, kad buvo vežamas ant kapoto užvirtęs žmogus, kad negalima pateisinti S. V. veiksmų vežant pilietį ant variklio dangčio, kad iš filmuotos medžiagos tai atrodo ir dideliu greičiu važiuoja ir nemažą atstumą, kad nuveža ir tik laimingo atsitikimo dėka neįvykdo skaudžios, tikėtina turima omenyje, nelaimės, kad specialisto manymu, pareiškėjo veiksmas yra akivaizdžiai tyčinis ir, kad veiksmai atitinka būtent veikos, numatytos ANK 420 straipsnio 2 dalyje (Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas), kvalifikavimą ir kt. Be to, susipažinus su skundžiamu nutarimu, atsakovas jame nurodo visiškai priešingas ir bylos metu netirtas aplinkybes, t. y., atsakovas rėmėsi bylos medžiaga, kurios byloje faktiškai nebuvo – pareiškėjas naujo video įrašo dėl duobės tvarkymo ir nuotraukų su privačios valdos ženklu byloje niekada nematė ir apie juos niekada nežinojo, kadangi byloje jų nebuvo. Vertinant skundžiamo nutarimo argumentus, aiškėja, kad pareiškėjui nežinant, po pasibaigusio posėdžio, atsakovas grubiai pažeidžiant procesines normas, tikėtina iš liudytojo V. D. gavo papildomą video medžiagą dėl duobės sutvarkymo, šią medžiagą savarankiškai įtraukė į bylą, tačiau dėl to bylos nagrinėjimo neatnaujino. Pareiškėjo nuomone, šiuose atsakovo veiksmuose yra akivaizdūs ANK procesiniai pažeidimai bei šališkumo požymiai, todėl šiais neteisėtais veiksmais buvo pažeisti ANK 567 straipsnio reikalavimai (visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas). Dėl minėtų argumentų taip pat keltinas klausimas, ar atsakovo nurodoma duobė (jeigu ji buvo privačioje teritorijoje) laikytina važiuojamąja kelio dalimi, ar tai turėtų būti laikytina privačia teritorija (kiemu ar kt.), ką pareiškėjas yra nurodęs iš patrulio P. R. paaiškinimų. Vertinant, kad vaizdo įrašas ir fotonuotraukos galėjo atsirasti tik jas pateikus liudytojui V. D. po bylos posėdžio, pagrįstai keltinas klausimas dėl šio liudytojo melagingų parodymų davimo bei jų patikimumo vertinimo. Analizuojant bylos nagrinėjimo metu iškeltą klausimą dėl privačios valdos ženklo buvimo/nebuvimo, pastebėtina, kad šio įrodymo (fotonuotraukų), kurias nurodo atsakovas bylos nagrinėjimo metu, taip pat nebuvo pateikta, nuotraukos galėjo būti pateiktos tik po 2021 m. balandžio 28 d. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdžio, pareiškėjui nežinomu laiku. Pareiškėjas visuomet teigė, kad privačios teritorijos ženklo nematė (galbūt nepastebėjo), todėl tikėtina, kad šis ženklas galėjo būti pastatytas ir nufotografuotas jau po bylos išnagrinėjimo bei pateiktas atsakovui į bylą kaip naujas įrodymas, paneigiantis pareiškėjo išsakytą poziciją. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirtas ir pagarsintas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, tačiau atsakovas nutarime nurodo, kad policijos pagalbos telefonu prašo liudininkas V. D. ir tai patvirtina ir 2021 m. gegužės 6 d gautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Akivaizdu, kad atsakovas išreikalavo šį garso įrašą jau po bylos išnagrinėjimo, t. y. po 2021 m. balandžio 28, o tai reiškia, kad buvo grubiai pažeistas administracinio nusižengimo nagrinėjimo teisenos procesas bei pareiškėjo teisės. Atsakovas rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo tiriami bylos metu, tačiau, priimant nutarimą, jais vadovavosi. Pareiškėjas neturėjo jokios galimybės susipažinti ar atsikirsti, ar paaiškinti savo poziciją į šiuos įrodymus, gautus jau po bylos išnagrinėjimo. Mano, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vertinant liudytojo V. D. parodymus, akivaizdu, kad minėtas asmuo, nematydamas vairuojančio pareiškėjo, kaip ir kur jis važiavo po apylinkes, o tik remdamasis S. Ė. paaiškinimais telefonu, akivaizdu, jog susidarė neteisingą ir iškreiptą vaizdą, patikėdamas S. Ė., jog pareiškėjas vairavo chuliganiškai (administracinio nusižengimo bylos b. l. 3–12).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. atstovas patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad jo klientas papuolė į nepavydėtiną situaciją, kurioje kilo konfliktas tarp privačių asmenų liudytojų Ė. ir V. D. dėl įvykio, įvykusio privačioje teritorijoje, liudytojams traktuojant, kad pareiškėjas, atvykęs į jų teritoriją ir apsisukdamas su automobiliu ir ratui papuolus į kelio duobę, jų nuosavybei padarė žalą. Tuo remiantis, priėmusi nutarimą Institucija iš esmės neįsigilino į esmines faktines aplinkybes, netenkinę pareiškėjo ir jo atstovo prašymų dėl svarbios įrodomosios medžiagos išreikalavimo iš Kauno rajono policijos komisariato, atmesdami visus prašymus iš tikrųjų ištirti visas aplinkybes, ar nebuvo eismo taisyklių pažeidimų, priėmė šį skundžiamą nutarimą, kuriuo pareiškėjas nubaustas 500 Eur bauda ir 15 mėnesių terminui atimta specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones dėl chuliganiško vairavimo. Atstovas mano, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties pagal inkriminuojamą ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tokiu būdu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, pažeidus materialines ir procesines teise normas. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo: administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas teiravosi liudytojo D., ar yra kokių įrašų, kurie patvirtintų pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir atsiradusią žalą, tačiau liudytojas Dobkevičius patvirtino, kad jokių įrašų nėra išlikę, todėl jie ir negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pasibaigus bylai, staiga, netikėtai iš kažkur atsiranda nauji įrodymai: nauji įrašai, naujos nuotraukos, kurios liudija apie privačią teritoriją, kas bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Gaunasi, kad 2021 m. balandžio 28 d. kažkokiu tai būdu į bylą, neatnaujinus bylos, pateko nauji įrodymai, apie kuriuos jie sužinojo tik gavę nutarimą. Jų manymu, pareiškėjui nebuvo jokios galimybės atsikirsti į šiuos naujus faktinius įrodymus, kuriuos pateikė nežinia kas. Be to byloje atsirado nauji įrodymai, kaip Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kurių bylos nagrinėjimo metu nebuvo. Atstovas nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, naikintinas.