- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-534-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32868-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- P. K.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovams P. K. ir antstoliui A.B. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį patikslino 2019 m. birželio 25 d.), prašydama pripažinti viešųjų 2018 m. spalio 17 d. turto varžytynių aktą Nr. S-18-42-13612 (toliau – ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, aktas) negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei pardavimo iš varžytynių akte nurodytą turtą.
3. Ieškovė patikslintame ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su atsakovu P. K. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), bendrasavininkai – P. K. priklausė 27/29 dalys buto arba 46,88 kv. m, ieškovei – 2/29 dalys buto arba 3,47 kv. m ploto iš bendro 50,35 kv. m buto ploto. Pažymėjo, kad ieškovė su dukromis gyveno/gyvena minėtame bute, mokėjo ir moka komunalinių paslaugų mokesčius (nurodydama atsiskaitymo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini)).
4. Ieškovė nurodė, kad antstolio A. B. (toliau – antstolis) kontoroje buvo vykdomi du vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš ieškovės išieškotojams P. K. ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“. Vykdant išieškojimą buvo areštuotas ieškovei priklausantis turtas, t. y. jai priklausančios ginčo buto dalys, kuris buvo įvertintas (nustatyta vertė 3 730 Eur) ir paskelbtos jo varžytynės. Ieškovės teigimu, antstolis 2018 m. rugsėjo 26 d. įvykusiose varžytynėse pardavė ieškovei priklausantį turtą (jai priklausančią ginčo buto dalį) už 2 984 Eur P. K.; tuo pagrindu 2018 m. spalio 17 d. buvo surašytas ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas; gauta suma paskirstyta išieškotojams. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju išieškotojas P. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės ir iki priverstinio vykdymo pradžios turėjo teisę nurodyti iš kokio skolininkės (ieškovės) turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Pažymi, kad antstolis vykdyti skolos išieškojimą iš fizinio asmens paskutiniojo gyvenamojo būsto gali tik kraštutiniu atveju. Be to, nurodo, kad nagrinėjamu atveju antstolis neatliko savo pareigos ir neišaiškino ieškovei jos teisės prašyti taikyti buto realizavimo apribojimą ir nukreipė išieškojimą į paskutinį būstą, tokiu būdu pažeisdamas neįgalios ieškovės interesus.
5. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju skola galėjo būti išieškoma iš ieškovės pajamų ir išieškota per CPK 663 straipsnyje nustatytus terminus. Be to, anot ieškovės, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma nauja CPK 663 straipsnio redakcija, pagal kurią išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškoma suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Ieškovės teigimu, kadangi skolininkei priklausančio paskutinio būsto vertė yra mažesnė negu išieškotina suma, nustatytas apribojimas netaikomas ir išieškojimas iš skolininkės priklausančio paskutinio būsto nevykdomi. Be to, išieškojimas neviršija 4 000 Eur sumos, todėl antstolis negalėjo nukreipti išieškojimą į ieškovės paskutinį būstą; ieškovės manymu, antstolis neteisingai taikė CPK 663 straipsnio 3 dalį. Taip pat, anot ieškovės, ginčo turtas buvo parduotas net už mažesnę kainą nei buvo nustatyta jo vertė vykdomojoje byloje.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, jog turėjo būti derinama išieškotojo teisė reikalauti grąžinti išieškomą sumą ir galimybės išsaugoti skolininkei bei jos šeimos nariams būtinas gyvenimui sąlygas. Pažymėjo, kad nuolat mokėjo ir moka už ginčo butą bei jokių skolų išieškotojams neturi, o jeigu jų ir buvo, tai jos jau buvo išieškotos iš pareiškėjos darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas antstolio, remiantis ekspertizės aktu, buvo įkainotas 3 730 Eur suma, nepažeidžiant CPK 681 straipsnio nuostatų, antstolis teisingai nustatė šio ginčo turto pardavimo pirmosiose varžytinėse kainą – 2 984 Eur (3 730 Eur x 80 proc.), už kurią ginčo turtas ir buvo parduotas, suinteresuotiems asmenims (varžytynių dalyviams) nepasiūlius didesnės kainos. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš vykdomosios bylos Nr. 0042/18/00590 duomenų nustatyta, kad išieškotojas P. K., pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą, prašė jam priteistą skolą išieškoti iš ieškovės L. K. nuosavybės teisėmis priklausančio turto – jai priklausančios 2/29 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. iš karto iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame pareiškėja gyveno/gyvena. Nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, ragino ieškovę (skolininkę) sumokėti skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą; per raginime nurodytą terminą nesulaukęs mokėjimų, areštavo ieškovei priklausantį ginčo turtą ir pradėjo jo realizavimą (jį įvertino ir paskelbė varžytynes). Viena vertus, nurodytoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis A. B. nukreipė išieškojimą į ieškovės gaunamas pajamas, tačiau iš pačios ieškovės pateiktų įrodymų (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 2019 m. liepos 17 d. pažymos, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 17 d. pažymos) matyti, kad antstolis išieškojimą į ieškovės pajamas buvo nukreipęs kitoje jo vykdomojoje byloje Nr. 0042/17/01983, kurioje vykdė išieškojimą iš ieškovės išieškotojai AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Kaip matyti tiek iš ieškovės pateiktų nurodytų įrodymų, taip pat iš antstolio nurodytų aplinkybių, vidutiniškai iš ieškovės pajamų (netekto darbingumo pensijos ir darbo užmokesčio) per mėnesį buvo išieškoma/išskaitoma apie 70-90 Eur. Tiek iš byloje pateiktos medžiagos, tiek iš vykdomosios bylos, tiek iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė neturėjo/neturi kito turto, į kurį antstolis galėjo nukreipti išieškojimą, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek išieškotojas P. K., tiek antstolis nepažeidė CPK 664 straipsnio nuostatų, nukreipę išieškojimą iš karto į ieškovei priklausantį ginčo turtą, nes įvykdyti nurodytą vykdomąjį dokumentą vien iš ieškovės gaunamų pajamų užtrūktų neprotingai ilgą laikotarpį (tuo labiau, kaip minėta, iš ieškovės buvo vykdomi ir kiti išieškojimai), tokiu būdu tik dar labiau didinant vykdymo išlaidas.
9. Teismas nurodė, jog antstolis A. B. apie CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę, t. y. teisę kreiptis į teismą su prašymu, jog skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į paskutinį gyvenamąjį būstą, ieškovei išaiškino tiek 2018 m. liepos 26 d. patvarkyme dėl areštuoto turto įvertinimo (kuris ieškovei įteiktas per darbovietę 2018 m. rugpjūčio 1 d.), tiek 2018 m. rugpjūčio 27 d. patvarkyme apie paskelbtas varžytynes (kuris ieškovei per darbovietę įteiktas 2018 m. rugpjūčio 29 d.), taip pat 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo (nors duomenų apie jo įteikimą ieškovei vykdomojoje byloje nėra, tačiau ieškovė neginčijo, jog minėto patvarkymo nebuvo gavusi).
10. Sprendime pažymėta, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog išieškomos skolos (visos) atsirado būtent dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad išieškojimas iš ieškovės vykdomas, be kita ko, ir išieškotojui P. K. (išieškoma suma įsiteisėjusiose teismų procesiniuose sprendimuose įvardinta kaip nuostoliai), todėl spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra CPK 663 straipsnio 4 dalies pažeidimo.
11. Teismas atmetė ieškovės argumentus, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma nauja CPK 663 straipsnio redakcija, pagal kurią išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškoma suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų, todėl, anot ieškovės, šiuo atveju minėta nuostata buvo pažeista.
12. Teismas, visų pirma, nurodė, kad iki 2018 m. rugsėjo 30 d. galiojusioje CPK 663 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. CPK 663 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Nuo 2018 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. CPK 663 straipsnio 3 dalyje, įsigaliojusioje taip pat nuo 2018 m. spalio 1 d., nustatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų; šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
13. Sprendime pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis, vykdęs ginčo turto realizavimo veiksmus, pagrįstai vadovavosi CPK normomis, galiojusiomis iki 2018 m. spalio 1 d. Teismas nurodė, jog varžytynės dėl ginčo turto vyko (nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d.) ir įvyko 2018 m. rugsėjo 26 d.; varžytynių laimėtojas – šiuo atveju atsakovas P. K., visą sumą už ginčo butą sumokėjo 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. dar galiojant šio sprendimo 39 punkte nurodytai CPK 663 straipsnio redakcijai, pagal kurią, kaip minėta, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko priklausantį turtą – būstą, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko pajamų; taip pat jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Nors ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas iš tiesų buvo priimtas (pasirašytas) – 2018 m. spalio 17 d., jau galiojant šio sprendimo 40 punkte nurodytoms CPK 663 straipsnio nuostatoms, tačiau, teismo vertinimu, minėtu ginčijamu aktu iš esmės buvo tik įforminti veiksmai, kurie faktiškai jau buvo atlikti iki 2018 m. spalio 1 d. (paskelbtos ir įvykusios varžytynės; taip pat sumokėta visa suma už perkamą turtą).
14. Teismas konstatavo, jog taikant CPK 663 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2018 m. rugsėjo 30 d., antstolis pagrįstai išieškojimą nukreipė į ginčo turtą, nes ieškovė nepateikė antstoliui įrodymų, jog išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK nurodyto dydžio išskaitymus iš ieškovės pajamų; kaip minėta, išskaitos iš ieškovės pajamų siekė tik apie 70-90 Eur per mėnesį, tuo tarpu vien bendros išieškomos skolos sudarė virš 3 337,44 Eur (1 815,95 Eur + 1 521,49 Eur), t. y. viršijo du tūkstančius trisdešimt eurų. Taip pat teismas pažymėjo, kad net ir taikant nuo 2018 m. spalio 1 d. įsigaliojusias CPK 663 straipsnio nuostatas (1 dalį), ieškovė nebūtų buvusi pajėgi padengti įsiskolinimų ir per 18 mėnesių (18 mėn. x 70-90 Eur = 1 260 Eur/1 620 Eur). Kaip minėta, CPK 663 straipsnio 3 dalyje, įsigaliojusioje nuo 2018 m. spalio 1 d., nustatyta, kad šioje dalyje nustatytas apribojimas (dėl skolų išieškojimo, viršijančių 4 000 Eur) netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad iš ieškovės išieškomos sumos (3 337,44 Eur skolos + procesinės palūkanos (virš 400 Eur)) ir vykdymo išlaidos (įskaitant ir išlaidas ekspertizei atlikti, kurios taip pat laikytinos vykdymo išlaidomis; bendrai beveik 700 Eur) viršija ginčo turto vertę (3 730 Eur), todėl CPK 663 straipsnio 3 dalyje, įsigaliojusioje nuo 2018 m. spalio 1 d., nustatytas apribojimas ieškovės atžvilgiu šiuo atveju taip pat nebūtų taikomas.
15. Teismas papildomai pažymėjo, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolio priimti procesiniai dokumentai ir sprendimai ieškovei buvo įteikti tinkamai; be to, kaip nurodė antstolio padėjėjas bylos nagrinėjimo metu, ieškovė ne kartą lankėsi antstolio kontoroje ir buvo informuota apie vykdomus antstolio veiksmus (ko iš esmės ieškovė ir neginčijo). Taigi, ieškovei buvo žinoma ir apie turto areštą ir akte nurodomą turto įvertinimą, o taip pat paskelbtas varžytynes ir galimybes surasti areštuoto turto pirkėją, bei nustatytą pradinę turto pardavimo kainą; bei, kaip minėta, apie galimybę kreiptis į teismą dėl neišieškojimo iš gyvenamojo būsto. Ieškovei taip pat nebuvo jokių kliūčių grąžinti skolą visą ar tartis dėl jos gražinimo dalimis net ir atliekant priverstinio vykdymo veiksmus (kaip minėta, ieškovė iki šiol nesutinka su jų egzistavimu). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta ir CPK reikalavimų, susijusių su skolininkės (ieškovės) informavimu apie vykdymo proceso eigą ir areštuoto turto realizavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Ieškovė (apeliantė) L. K. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti. Aapeliantė teigia, jog pirmosios instancijso teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 663 straipsnio 4 dalį bei CPK 736 straipsnį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:
16.1. Nurodo, jog antstolis negalėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų, nes CPK 663 straipsnio 4 dalis nustato apribojimus išieškojimui iš paskutinio fizinio asmens būsto. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl šios normos taikymo, jog ji skirta apsaugoti nepilnamečių, taip pat neįgaliųjų asmenų, socialiai remtinų asmenų teises. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog ji atitinka sąlygas – ji yra neįgali. To pirmosios instancijos teismas nevertino.
16.2. Apeliantė nurodo, jog sprendime nepagrįstai nurodyta, jog turi būti taikoma iki 2018 m. spalio 1 d. galiojusio CPK 663 straipsnio nuostatos. Ginčijamas varžytinių aktas buvo surašytas jau galiojant naujai redakcijai, t. y. 2018 m. spalio 18 d., todėl turėjo būti taikytos naujos redakcijos CPK normos. Be to, nurodo, jog antstolis jai neišaiškino jos teisių vykdymo procese. Apeliantė pateikia įrodymus, jog skola gali būti išieškoma iš jos gaunamo darbo užmokesčio per aštuoniolika mėnesių, kaip tai nurodo CPK 736 straipsnis.
16.3. Apeliantė teigia, jog vykdymo procese buvo pažeistos jos esminės teisės, nes apie 2018 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą dėl išieškojimo vykdomojoje byloje Nr.2-19497-820/2016 ji nebuvo laiku informuota, o realiai dokumentai jai buvo įteikti tik po varžytinių 2018 m. rugsėjo 26 d. ir išskaitos iš jos darbo užmokesčio nebuvo atliekamos.
16.4. Skunde nurodoma, jog išskaitos iš skolininkės pajamų vykdymojoje byloje Nr.2-10395-534/2016 buvo vykdomos nuo 2017 m. gruodžio mėnesio ir sudarė 1455,27 Eur sumą. Šioje vykdomojoje byloje skola susidarė dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius ir vykdymo išlaidos neviršijo 2030 Eur. Todėl išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į skolininkui priklausantį turtą. Nurodo, jog teismo pateikti skaičiavimai yra klaidingi ir neatitinka faktinių aplinkybių. Išieškotojui sukeliamų neigiamų pasekmių reišmė šiuo atveju yra daug kartų mažesnė nei neigiamų pasekmių skolininkei mastas, nukreipus išieškojimą į jos paskutinį gyvenamą turtą. Todėl yra visos sąlygos varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog apie vykdomą išieškojimą jai nebuvo žinoma. Bylos duomenimis antstolis A. B., priėmęs vykdyti atsakovo P. K. pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 219497820/2016, išsiuntė ieškovei, be kita ko, raginimą įvykdyti sprendimą (kuris įteiktas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat areštavo ieškovei priklausančias 2/29 dalis ginčo buto ir paskyrė ekspertizę minėto turto vertei nustatyti (nurodydamas, jog ieškovės išieškomos skolos viršija 2 030 Eur sumą). Iš byloje esančios vykdomosios bylos duomenų matyti, jog ieškovė apie antstolio vykdomus veiksmus buvo informuota tinkamai (įteikiant dokumentus per jos darbovietę). Dar daugiau, ieškovės puikų žinojimą apie tai, kas vyksta liudija jos teiktas pareiškimas dėl paskirto eksperto (ginčo turto vertei nustatyti) nušalinimo, kurio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP20797934/2018 netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Skunde ieškovė nepagrįstai argumentuoja, esą vykdymas iš skolininkės pajamų nebuvo pradėtas iki varžytinių, įvykusių 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0042/18/00590 duomenų nustatė, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, ragino ieškovę (skolininkę) sumokėti skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą, o per raginime nurodytą terminą nesulaukęs mokėjimų, areštavo ieškovei priklausantį ginčo turtą ir pradėjo jo realizavimą (jį įvertino ir paskelbė varžytynes). Iš vykdomosios bylos, iš kitos į bylą pateiktos medžiagos ir iš šalių paaiškinimų buvo neginčijamai nustatyta, kad ieškovė neturėjo kito turto, į kurį antstolis galėjo nukreipti išieškojimą.
Atsiliepimas
17.3. Atsakovas teigia, jog ieškovės nurodomą CPK 663 straipsnio 4 dalį nebuvo (ir nėra) pagrindo taikyti mažiausiai dėl šių priežasčių. Pirma, parduodant ieškovei priklausančią nekilnojamojo daikto dalį varžytinėse išieškomos buvo ne sumos, nesumokėtos už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas (jas teikiančioms įmonėms, kurios yra pakankamai stiprios, kad jų išieškojimui įstatymų leidėjas uždėtų socialines funkcijas turinčių apribojimų), o skola fiziniam asmeniui (atsakovui P. K.). Antra, ieškovė nuosavybės teise nevaldė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tik dalį nekilnojamojo daikto (kadangi jos valdyta nekilnojamojo daikto dalis teisiškai negali būti kvalifikuojama kaip gyvenamoji patalpa, kuriai keliami specifiniai reikalavimai). Trečia, ieškovė neįrodė (ir net neįrodinėjo) aplinkybės, kad tai yra jos paskutinis būstas. Ketvirta, teismas gali (be ne privalo) nustatyti, kad iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, nebūtų išieškoma, taigi net įrodžius visas minėtas aplinkybes Ieškovės reikalavimo tenkinimas nebūtų imperatyvus (priešingai nei apeliaciniame skunde teigia Ieškovė). Penkta, remiantis CPK 663 straipsnio 4 dalimi prašymas, kad iš paskutinio skolininko būsto nebūtų išieškoma, paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė šia tvarka nepasinaudojo.
17.4. Atsakovas nurodo, jog varžytinės dėl ginčo buto dalies vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir įvyko 2018 m. rugsėjo 26 d.? varžytinių laimėtojas visą sumą už ginčo buto dalį sumokėjo dar galiojant ankstesnei CPK 663 straipsnio redakcijai – 2018 m. rugsėjo 28 d. Todėl turi būti taikomas iki 2018 m. spalio 1 d. galiojęs CPK. Be to, nurodo, jog netgi nuo 2018 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą tik tuomet, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Taigi, taikant iki 2018 m. rugsėjo 30 d. galiojusias CPK 663 straipsnio nuostatas, aiškiai matyti, kad antstolis pagrįstai išieškojimą nukreipė į ginčo turtą, nes ieškovė nepateikė antstoliui įrodymų, jog išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis ar netgi aštuoniolika mėnesių, darant CPK nurodyto dydžio išskaitymus iš ieškovės pajamų. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, išskaitos iš ieškovės pajamų siekė tik apie 7090 Eur per mėnesį, tuo tarpu vien bendros išieškomos skolos sudarė virš 3 337,44 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
4. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 663 straipsnio 4 dalį bei CPK 736 straipsnį.
5. Prie apeliacinio skundo ieškovė pridėjo papildomus dokumentus, tačiau jų pateikimo į bylą būtent jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, todėl šie įrodymai nepriimami ir nevertinami (CPK 314 straipsnis).
6. Byloje nustatyta, jog antstolio A. B. kontoroje pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-10395-534/2016 dėl 1 815,95 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės išieškotojai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (vykdomosios bylos Nr. 0042/17/01983); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-19497-820/2016 dėl 1 521,49 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovės išieškotojui P. K. (vykdomosios bylos Nr. 0042/18/00590). Atsakovas P. K., teikdamas antstoliui jo naudai išduotą vykdomąją raštą, prašė jam priteistą skolą išieškoti iš ieškovės L. K. nuosavybės teisėmis priklausančio turto – jai priklausančios 2/29 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iki ginčijamo varžytynių akto priėmimo ieškovei L. K. priklausė 2/29 dalys, o atsakovui P. K. – 27/29 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis A. B., priėmęs vykdyti atsakovo P. K. pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-19497-820/2016, išsiuntė ieškovei, be kita ko, raginimą įvykdyti sprendimą (kuris įteiktas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat areštavo ieškovei priklausančias 2/29 dalis ginčo buto ir paskyrė ekspertizę minėto turto vertei nustatyti (nurodydamas, jog ieškovės išieškomos skolos viršija 2 030 Eur sumą); iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog ieškovė apie antstolio vykdomus veiksmus buvo informuota tinkamai (įteikiant dokumentus per jos darbovietę). Nustatyta, kad ieškovė teikė pareiškimą dėl paskirto eksperto (ginčo turto vertei nustatyti) nušalinimo, tačiau jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-20797-934/2018, buvo netenkintas. Nurodytoje vykdomojoje byloje, remiantis ekspertizės aktu, buvo nustatyta, kad 2/29 dalių ginčo buto vertė sudaro 3 730 Eur. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias ginčo turto varžytynes, nustatęs, jog pradinė parduodamo turto kaina sudaro 2 984 Eur (antstolio procesiniai dokumentai ieškovei vėlgi buvo įteikti per darbovietę 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d.). Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 10 d. teikė antstoliui pareiškimą, kuriame prašė sustabdyti varžytynes, atsižvelgiant į jau išskaičiuotas sumas pagal vykdomuosius raštus, tačiau antstolis 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu minėto pareiškimo netenkino. Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. ginčo turto varžytynės baigėsi ir jų laimėtoju paskelbtas atsakovas P. K., kuris už turtą pasiūlė didžiausią kainą – 2 984 Eur sumą; atsakovui 2018 m. rugsėjo 28 d. įmokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą visą kainą už ginčo turtą, 2018 m. spalio 17 d. buvo išduotas ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-42-13612; bei atitinkamai paskirstytos gautos už parduotą turtą lėšos (išieškotojams ir vykdymo išlaidoms padengti).
7. Apeliantė ginčija 2018 m. spalio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-42-13612 nurodydama, jog yra visos sąlygos pripažinti aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
8. Ieškinyje ieškovė kėlė klausimą ir dėl to, jog ginčo turtas yra parduotas už kainą, mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta, tačiau apeliaciniame skunde ji šiuo argumentu nesiremia ir nekelia, todėl kolegija šio klausimo neanalizuoja ir dėl jo nepasisako.
9. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
10. Apeliantė esminiu pažeidimu įvardija tai, jog vykdant ginčo turto pardavimą iš varžytinių buvo pažeisti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyti apribojimai ir buvo išieškota iš paskutinio fizinio asmens gyvenamojo būsto, kai tuo tarpu ji galinti skolą išmokėti iš gaunamų pajamų. Be to, apeliantė nurodo, jog turi būti taikoma CPK 663 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 1 d.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčui taikytina CPK 663 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2018 m. spalio 1 d., nes iš esmės visi varžytinų veiksmai buvo atlikti iki įstatymo pakeitimo ir tik pats aktas įformintas spalio mėnesį. Kolegija pritaria tokiam vertinimui ir nurodo, jog iš vykdomosios bylos matyti, jog varžytynės dėl ginčo turto vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir įvyko 2018 m. rugsėjo 26 d.; varžytynių laimėtojas – šiuo atveju atsakovas visą sumą už ginčo butą sumokėjo 2018 m. rugsėjo 28 d., todėl vien formalaus veiksmo – dokumento surašymas, nekeičia esmės ir pačių veiksmų atlikimui taikytinų normų, kurios galiojo veiksmų atlikimo metu.
12. CPK 663 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2018 m. spalio 1 d.) nustatė, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį turtą – būstą, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui įrodymų, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko pajamų; taip pat jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Ieškovė nepateikė antstoliui įrodymų, jog išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK nurodyto dydžio išskaitymus iš ieškovės pajamų, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis pažeidimo, išieškant iš ginčo turto, nepadarė.
13. Kolegija atkreipia dėmesį, jog iš vykdomosios bylos matyti, jog parduodant ieškovei priklausančią nekilnojamojo daikto dalį varžytinėse išieškomos buvo ne sumos, nesumokėtos už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas (kaip teigia apeliantė), o skola fiziniam asmeniui, t. y. atsakovui. Be to, ieškovės argumentai, jog ginčo turtas yra jos paskutinė gyvenamoji vieta, yra vertinami kritiškai, atsižvelgus į tai, jog ieškovė neįrodė, jog neturi kitos gyvenamosios patalpos, bei į tai, jog ieškovei priklauso tik 2/29 dalis ginčo buto (3,47 kv. m.).
14. Apeliantė nurodo, jog antstolis vykdymo procese jos neinformavo apie pradėtą vykdymą, neišaiškino jai jos teisių dėl galimybės kreiptis į teismą su prašymu neišieškoti iš gyvenamo būsto. Kolegija atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, jog antstolis A. B. apie CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę, t. y. teisę kreiptis į teismą su prašymu, jog skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į paskutinį gyvenamąjį būstą, ieškovei išaiškino tiek 2018 m. liepos 26 d. patvarkyme dėl areštuoto turto įvertinimo (kuris ieškovei įteiktas per darbovietę 2018 m. rugpjūčio 1 d.), tiek 2018 m. rugpjūčio 27 d. patvarkyme apie paskelbtas varžytynes (kuris ieškovei per darbovietę įteiktas 2018 m. rugpjūčio 29 d.), taip pat 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo. Be to, tai, jog dokumentai buvo įteikti per jos darbovietę, sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė buvo tinkamai informuota (CPK 122 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovė vykdomojoje byloje teikė pareiškimą dėl paskirto eksperto (ginčo turto vertei nustatyti) nušalinimo, kurio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP20797934/2018 netenkino. Todėl tokios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, jog apie išieškojimą ji buvo informuota tik po varžytinių.
15. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą apie jos negalėjimą padengti įsiskolinimo per šešis ir per aštuoniolika mėnesių, netinkamai skaičiavo jos pajamas. Kolegija nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog pati ieškovė vykdomojoje byloje būtų teikusi įrodymus apie jos galimybę atsiskaityti CPK 663 straipsnio nustatytu terminu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vykdomosios bylos, kurioje buvo daromi išskaitymai iš ieškovės darbo užmokesčio, duomenimis ir pagrįstai konstatavo, jog galimybės išieškoti įsiskolinimo per nustatytą šešių ar aštuoniolikos mėnesių terminą nėra.
16. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui iš apeliantės priteistina 600 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės L. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo P. K. naudai.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.