Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, II-648-667/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-02
Bylos Nr.: II-648-667/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01017-2022-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius (pirm.)
Pareiškėjas: N. P.
Institucija: Kauno teritorinė muitinė

Kategorijos

9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)

pAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-648-667/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01017-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.10.4; 21.11.3 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant B. Č.,dalyvaujant pareiškėjui N. P., jo atstovui advokatui G. V.,

Institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno teritorinės muitinės (toliau ir Institucija) atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. atstovo advokato G. V. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-176-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 221747366714.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-176-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 221747366714 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2020 m. gruodžio 22 d. muitininkės tarpininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas N. P. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodęs netikslią informaciją apie deklaruojamų prekių (permanentinio makiažo dažų (sudėtyje nėra alkoholio), TARIC kodas (duomenys neskelbtini)) TARIC kodą, ko pasėkoje atsirado mokestinė prievolė ir taip jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 953/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, Komisijos deleguojamo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatos punktas. Šiais veiksmais N. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.), t. y. netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. N. P. už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 300 Eur dydžio bauda.

2022 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo N. P. atstovo advokato G. V. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su Kauno teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nesutinka, kadangi jame buvo klaidingai taikytos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios materialinės ir procesinės normos ir be jokio teisinio pagrindo pripažinta, kad egzistuoja N. P. kaltė dėl ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Kauno teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarime yra neteisingai pritaikytos atstovavimo muitinėje paslaugą suteikusio fizinio asmens (deklaranto, nagrinėjamu atveju - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovo pareigas ir užpildžiusio elektroninę importo deklaraciją (EID) Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 22 d.) atsakomybę reguliuojančios materialinės teisės normos ir nepagrįstai sutapatinama elektroninėje importo deklaracijoje (EID) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto ginčo prekių (permanentinio makiažo dažų) importuotojo (įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“) mokestinė atsakomybė ir atstovavimo muitinėje paslaugą suteikusio asmens (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) atsakomybė. Pabrėžtina, jog aktualioje teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog skiriant asmeniui administracinę nuobaudą, privalo būti nustatyti visi privalomi nusižengimo subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, inter alia, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019), jos nesant, administracinėn atsakomybėn konkretus fizinis asmuo negali būti traukiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-935/2020), sprendžiant deklaranto, suteikusio atstovavimo muitinėje paslaugą bei užpildžiusio muitinės deklaraciją, administracinės atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio nuostatas klausimą, yra išaiškinta, jog administracinio nusižengimo protokole, surašomame pagal ANK 212 straipsnio nuostatas, privalo būti nurodyta kokios konkrečios pareigos, numatytos teisės aktuose, kurią privalėjo vykdyti muitinės deklaraciją užpildęs deklarantas (atsakomybėn traukiamas asmuo) nevykdymas ar netinkamas vykdymas nulėmė tai, jog deklaracijoje buvo nurodytas neteisingas prekių kodas, t. y. kokių konkrečių teises aktuose numatytų veiksmų jis nesiėmė, nors privalėjo imtis, siekdamas tinkamai nustatyti importuojamos prekės kodą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 yra nurodęs, jog 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkto bei Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už nurodytų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nenustato konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, kurią pažeidus kyla teisinė atsakomybė (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-935/2020 ir jos 15 punkte pateikti išaiškinimai).

Nagrinėjamu atveju nekvestionuotinas faktas, kad buvo surašyta Muitinės laboratorijos išvada (ataskaita) (2021 m. sausio 29 d. protokolu), importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių atžvilgiu, kuria jai (tačiau ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir ne įmonei, kurioje jis dirba(-o)), dėl prekių klasifikavimo kodo pakeitimo elektroninėje importo deklaracijoje (E1D) Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuota papildomai mokėtina importo mokesčių suma. Šiuo atveju neginčytina, jog ši ataskaita turi juridinę reikšmę importuotojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atžvilgiu ir pagal ją, po atlikto laboratorinio tyrimo, galėjo būti apskaičiuoti ir/ar perskaičiuoti importo mokesčiai, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktas nustato, kad: „Taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis “.

Tačiau minėtos Muitinės laboratorijos ataskaitos (išvados) egzistavimas niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad prekių deklaravimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (kaip atstovavimo muitinėje paslaugą suteikęs asmuo) galėjo ar turėjo žinoti, jog turėtų būti vartojamas būtent toks ginčo prekių klasifikavimo kodas, koks buvo nurodytas Muitinės laboratorijos išvadoje. Akcentuotina, jog elektroninės importo deklaracijos (EID) Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 22 d.) užpildymo metu minėta Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 29 d. išvada (ataskaita, protokolas) neegzistavo, o visa administracinėn atsakomybėn viešai prieinama ir skelbiama informacija bei prekės aprašymas, įskaitant ir konkrečių teisės norminių aktų nuostatas, patvirtino, jog ginčo prekė galėjo būti klasifikuojama kaip kosmetikos produktas, tarifinio klasifikavimo kodu, prasidedančiu skaitmenimis „3304“.

Taip pat minėta Muitinės laboratorijos išvada nėra taikoma ir adresuota įmonei, kurioje dirbo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“), apie jos surašymą galutine versija nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nei įmonei, kurioje jis dirbo, apskritai nebuvo pranešta, prieštaravimų dėl jos turinio Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pasiūlyta pateikti, jokie mokesčiai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui minėtos išvados (ataskaitos) pagrindu neapskaičiuoti. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo objektyvių galimybių ginčyti prekės klasifikavimo kodo nustatymo proceso (pakeitimo) Muitinės laboratorijoje, nes nei jis pats, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jo darbdavys) nebuvo ?traukta į jo nustatymo procesą ir Muitinės laboratorijos išvadų atskirai užginčyti negalėjo (jos adresuotos ne jam ar jo darbdaviui). Šiuo požiūriu konstatuotina, kad jos atžvilgiu 2022 m. liepos 22 d. protokole minimos Muitinės laboratorijos išvados dėl prekės kodo keitimo neturi jokios privalomos res judicata galios nagrinėjamu atveju (taikant atsakomybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui), nes nėra nustatytos teismo sprendimu ar kitame teisiniame procese, kuriame deklaravimo paslaugą suteikusi įmonė būtų buvusi įtraukta trečiuoju asmeniu (žr. Teismų įstatymo 9 str.).

Iš visų šių aplinkybių akivaizdu, kad minėta Muitinės laboratorijos išvada (ataskaita) buvo skirta tik kitam asmeniui, importuotojui, mokesčių mokėtojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip jo mokėtinų importo mokesčių perskaičiavimo teisinis pagrindas, kas ir buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 16 d. patikrinimo ataskaitoje (duomenys apie ją Kauno teritorinei muitinei buvo pateikti kartu su 2022 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinimais raštu administracinio nusižengimo byloje). Kitaip tariant, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ginčo prekių importuotojo) patikrinimo mokesčiai už netinkamai suklasifikuotą ginčo prekę ir buvo apskaičiuoti importuotojui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl akivaizdu, kad būtent jis ir priėmė sprendimą klasifikuoti prekes tokiu būdu (3304 pozicijoje), o be Muitinės laboratorijos išvados (specialių žinių) apskritai net nebuvo įmanoma įvertinti kito prekės klasifikavimo kodo taikymo galimybės ar būtinybės.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktas nustato, kad Muitinės laboratorijos išvadomis klasifikuojant prekes remiamasi tuomet, tik kai jų „tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai“. Atitinkamai, minėtos Muitinės laboratorijos išvados surašymas nagrinėjamu atveju ir patvirtina, jog be specialaus laboratorinio tyrimo kitoks prekės kodas negalėjo būti nustatytas. Minėtos Muitinės laboratorijos išvados (ataskaitos) egzistavimas, kiek tai susiję su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisiniu statusu, pagrindžia tik aplinkybę, kuri iš esmės šalina šio asmens, atlikusio deklaranto funkcijas, atsakomybę ir jo kaltę, t. y. ji tik patvirtina, kad prekių klasifikavimui buvo reikalingos specialios, papildomos žinios, laboratoriniai tyrimai, kurių, akivaizdu, jog deklarantas pats negalėjo atlikti užpildydamas elektroninę importo deklaraciją (E1D) Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 22 d.). Kitaip tariant, yra visiškai akivaizdu, jog neturint specialių žinių, neatliekant specialių laboratorinių tyrimų, ginčo prekės ir nebuvo galima suklasifikuoti kitaip, nei ji buvo suklasifikuota aukščiau nurodytoje deklaracijoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jokie teisės norminiai aktai nereikalauja ir nenustato pareigos deklarantui atlikti deklaruojamų prekių laboratorinius tyrimus bei neapibrėžia jokios specialios tvarkos ar privalomų atvejų jų atlikimui (jie nenurodyti ir ginčijamame Kauno teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarime). Vadinasi, nagrinėjamu atveju, kaip tai nurodoma ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-935/2020 15 punktas), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klasifikuodamas ginčo prekę tarifinio klasifikavimo kodu, prasidedančiu skaitmenimis „3304“, jokių jam nustatytų konkrečių pareigų nepažeidė. Šiuo atveju byloje nėra surinkta jokių duomenų kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais (neveikimu) būtų pateikta žinomai neteisinga informacija apie ginčo prekes (elektroninėje importo deklaracijoje) (EID) Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 22 d.), jų pobūdį, kitus su prekių statusu susijusius dokumentus, prekės buvo aiškiai aprašytos (apibūdintos) kaip permanentinis makiažas, skirtas naudoti kosmetikos, gražinimosi reikmėms (o ne kaip dažai, naudojami buityje, ūkyje ar kitoms panašioms reikmėms). Kito prekių klasifikavimo kodo parinkimą lėmė tik Muitinės laboratorijos diskrecija, tuo tarpu neatlikęs specialių laboratorinių tyrimų (kurių atlikimas nėra priskirtas jo kompetencijai) deklarantas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) kito klasifikavimo kodo negalėjo naudoti, nei tas, kuris buvo parinktas ir įrašytas importo deklaracijoje pagal objektyvius ginčo prekių požymius (šiuo atveju visi deklarantui prieinamais būdais ištirti ginčo prekės požymiai liudijo, kad tai kosmetikos prekė, žr. paaiškinimus pradedant nuo šio skundo 33 punkto). Tokiu atveju jokios deklaranto kaltės (įskaitant ir neatsargią kaltę) dėl ginčo prekių klasifikavimo nėra.

Muitinės laboratorijai pakeitus ginčo prekės tarifinio klasifikavimo kodą ir nustačius, kad, jos vertinimu, turėjo būti naudojamas kitas kodas, su tuo susijusi teisinė (mokestinė) atsakomybė yra ir buvo pritaikyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos išplėsti taikyti kitų asmenų atžvilgiu nėra, juolab, kad atlikus importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, jokie kiti asmenys ir nebuvo pripažinti solidariai atsakingi už atsiradusią skolą muitinei. Remiantis šiuo metu formuojama aktualia teismų praktika, tais atvejais, kai deklarantas muitinės deklaracijoje įrašo atitinkamus prekės požymius, tokius kaip inter alia jo klasifikavimo kodas, remdamasis tik kompetentingų trečiųjų asmenų (šiuo atveju - UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateiktais duomenimis, administracinė atsakomybė jam negali būti taikoma, nesant kaltės (privalomo subjektyviojo nusižengimo požymio). Konkrečiai, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi byloje AN2-76-935/2020 yra išaiškinęs, jog deklarantas, remdamasis trečiųjų asmenų jam pateiktais duomenimis apie išmuitinamą prekę, disponavo reikiama informacija ir neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl importo deklaracijoje nurodomo prekės kodo, kuris buvo nustatytas pagal trečiojo asmens pateiktus dokumentus. Tokiu atveju konstatuojama, kad jo psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo, todėl jo veiksmuose nėra visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (muitinės tarpininko atstovas, atlikęs deklaranto funkcijas ir užpildęs elektroninę ginčo prekių importo deklaraciją), nei pagal viešai skelbiamą informaciją, nei pagal pateiktus duomenis iš trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“), deklaravimo metu su jais komunikuodamas, nebuvo gavęs informacijos dėl galimai kitokios prekės taikymo paskirties (pavyzdžiui, ne odos priežiūrai) ir kito kodo. Be to, jam prieinamoje viešoje informacijoje, kuri buvo tikrinama (žr. šių paaiškinimų 9-12 punktus), ginčo prekę buvo siūloma bei nurodoma klasifikuoti pozicijoje 3304 (kas ir buvo padaryta). Visa tai reiškia, jog ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nėra, kas dar kartą suponuoja pagrindą administracinio nusižengimo bylą nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, kad 2022 m. liepos 22 d. protokole prekė, už kurios netinkamą deklaravimą pritaikyta administracinė atsakomybė (importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš JAV importuoti permanentinio makiažo dažai) buvo suklasifikuoti tarifinio klasifikavimo kodu 3212 90 00, kuris, 2022 m. liepos 22 d. protokolą surašiusios pareigūnės vertinimu, turėjo būti taikomas deklaruojant prekę EID deklaracijoje. Pagal galiojančius ES muitų teisės aktus, konkrečiai bendrąją ES Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - ir KN) aiškinimo taisyklę (1-a taisyklė), klasifikuojant prekes, klasifikavimą, pirmiausiai, be kitų požymių, lemia pozicijos aprašymas: „juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis [kitomis taisyklėmis]“. Nagrinėjamu atveju prekė, dėl kurios netinkamo klasifikavimo buvo paskirta nuobauda ginčijamu 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, jos aprašymuose, pateiktuose importuotojo, o ir net pačiame administracinio nusižengimo protokole yra įvardinta kaip „permanentinio makiažo dažai“, t. y. gražinimosi (kosmetikos) produktas (kitokia jų naudojimo paskirtis nenustatyta ir kito naudojimo galimybė nekvestionuojama). KN 3304 pozicija, kuria rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, deklaruodamas ginčo prekę, KN ir yra aprašyta taip: „Gražinimosi arba makiažo preparatai ir odos priežiūros preparatai (išskyrus medikamentus), įskaitant apsaugos nuo įdegimo arba įdegimo imitavimo preparatus; manikiūro ir pedikiūro preparatai“. Tuo tarpu KN 3212 pozicija, kuria remiasi administracinio nusižengimo protokolą surašiusi pareigūnė, yra formuluojama kaip nustatanti dažų/dažiklių požymius: „Pigmentai (įskaitant metalo miltelius ir dribsnius), disperguoti nevandeninėje terpėje, turintys skysčio arba pastos pavidalą, naudojami dažų (įskaitant emalius) gamyboje; spaudos folija; dažikliai ir kitos dažiosios medžiagos, suformuotos į formas arba supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes“. Tokiu būdu, darytina išvada, jog remiantis KN 1-a bendrąja aiškinimo taisykle, kurią taikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pildydamas elektroninę importo deklaraciją (EID), ginčo prekei yra tinkamesnis ir tikslesnis 3304 pozicijos pavadinimas, kuris buvo naudojamas prekės deklaravimui ir yra tinkamas kosmetikos produktams klasifikuoti, tuo tarpu 3212 pozicijoje yra klasifikuojami dažai (nesantys kosmetikos priemone), kadangi šios pozicijos (3212 pozicijos) aprašyme „kosmetikos“ ar „gražinimosi“ požymio nėra, jis yra tik 3304 pozicijoje, kurią ir naudojo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tokią išvadą patvirtina ir teisės mokslo doktrina/rekomendacijos/viešai skelbiami paaiškinimai (žr. pavyzdžiui, viešą leidinį J. G., Tarifinis prekių klasifikavimas: žinynas, II dalis, Vilnius, MRU, 2011), kuriais ir buvo remiamasi deklaravimo metu. Šiame viešame leidinyje aiškiai akcentuojama, jog: „kalbant apie 3303-3306 pozicijas, jose klasifikuojami konkretūs preparatai, skirti naudoti žmonėms, pavyzdžiui, kvepalai, tualetiniai vandenys, odekolonai (3303 pozicija), kosmetika ir makiažo preparatai, manikiūro ir pedikiūro preparatai, odos priežiūros preparatai (3304 pozicija), plaukų priežiūros preparatai (3305 pozicija) bei burnos ertmės priežiūros preparatai, įskaitant protezų fiksavimo pastas (3306 pozicija)“

Be to, nuorodos į tai, kad pozicijoje 3304 reikėtų klasifikuoti įvairius kosmetikos tikslais naudojamus miltelius, gražinimosi preparatus ir kosmetikos priemones, daugiausia sudarytus iš mineralinių alyvų, kosmetikos rinkinius ir pan. priemones, t. y. odos priežiūros produktus ne kartą yra pateikiamos ir oficialiuose ES Komisijos patvirtintuose KN paaiškinimuose (žr. ES Komisijos komunikatą 2019/C 119/01⁶), nurodant prie 3304 pozicijos paaiškinimų, kad ji apima odos priežiūros priemones. Tai, kad būtent pozicijoje 3304 reikėtų naudoti įvairius kosmetikos tikslais taikomus miltelius, gražinimosi preparatus ir kosmetikos priemones, daugiausia sudarytus iš mineralinių alyvų, kosmetikos rinkinius ir kt. ne kartą yra pateikiamos kitose KN paaiškinimų vietose. Atitinkamai, nors 2022 m. liepos 22 d. protokolą surašiusi pareigūnė šiuo atveju traktavo, kad subpozicija 3304 99 [00] neapima odą dažančių priemonių, jokio kito, nei atsakomybėn traukiamo asmens pasirinktas prekei tinkantis pozicijos aprašymas, Kombinuotoje nomenklatūroje (KN) tiesiog (paprasčiausiai) nėra, juolab, esamos Muitinės laboratorijos išvados dėl prekės kodo keitimo negali būti tiesiogiai taikomos deklaranto ar įmonės, kurioje jis dirba, atžvilgiu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kosmetikai ir gražinimuisi skirtoms priemonėms yra sukurta ir naudojamos specialios klasifikavimo pozicijos KN (pradedant nuo 3303 iki 3307 pozicijos, į ką teisėtai patenka ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parinkta 3304 pozicija), o kiti dažantys chemijos produktai (pavyzdžiui, dažai naudojami statybose, buityje, ūkio darbams) yra klasifikuojami 3212 pozicijoje, lygiai tokios pačios nuomonės laikomasi ir viešai prieinamose mokslinėse studijose / rekomendacijose, jų turinys visiškai atitinka tai, kaip ginčo prekes deklaravo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Vadinasi, yra visiškai akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju be specialiu papildomų tyrimu taikymo (pvz. tyrimų laboratorijose administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal jam prieinamus prekės išorinius požymius, savybes ar aprašymus neturėjo objektyvių galimybių kitaip (teisiniu požiūriui suklasifikuoti ginčo prekės ir priskirti jai kitos pozicijos nei 3304 pozicija. Atitinkamai, laikytina, jog nagrinėjamu atveju subjektyvieji administracinio nusižengimo požymiai (deklaravimo tvarkos „neatsargus“ (neatsargia kaltės formai padarytas pažeidimas dėl netinkamo prekės klasifikavimo kodo nurodymo) nėra nustatyti /neegzistuoja, o jų nesant patraukimas administracinėn atsakomybėn negalimas ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administraciniu nusižengimu teisena N. P. atžvilgiu negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje N. P. pagrįstai pripažintas, padaręs administracinį nusižengimą. 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato reikalavimus asmenims, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantiems atliekant muitinės formalumus, pareigas. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. N. P., būdamas muitinės tarpininko atstovu ir pateikęs elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 22 d., tapo atsakingu už pateiktų duomenų teisingumą. N. P. argumentas, kad jis duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių gavėjo (nagrinėjamu atveju „(duomenys neskelbtini)“) pateiktą informaciją, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būdamas atsakingu už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, jis turėjo pareigą juos kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo (gavėjo) pateiktus duomenis.

N. P. deklaruotą prekę lydinčiuose dokumentuose nėra nurodytas prekės TARIC kodas. N. P., pasitikėdamas atstovaujamo asmens nurodytais duomenimis, nepatikrinęs šių duomenų teisingumo ir įrašydamas juos į deklaraciją nenumatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti žalingas pasekmes (iškreipti deklaracijos teisingumą), nors pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėjo ir galėjo jas numatyti. Pagal 2016 m. birželio 20 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. lB-525 „Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) su teikimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojusio iki 2021 m. lapkričio 9 d.), nuostatas, prekių turėtojui suteikta teisė gauti vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) prekių turėtojui. Šio įsakymo 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu. išskyrus Taisyklių 6 punkte numatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), Taisyklių nustatyta tvarka gavęs teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra muitinės prižiūrimos prekės, vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius). Nepaisant aptarto teisinio reguliavimo, N. P. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos jis įrašė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 22 d. yra teisingi. Taigi, N. P., kaip deklarantas, Kauno teritorinei muitinei pateikęs elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 22 d. tapo atsakingu už pateiktų duomenų teisingumą, todėl vien faktas, kad jis galimai prekes deklaravo pagal prekių pardavėjo (gavėjo) jam pateiktus duomenis ir prekes lydinčius dokumentus, negali panaikinti pastarajam kylančios atsakomybės.

Institucija nurodė, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Jei asmuo savo rizika nepasinaudoja įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikina, kad muitinei teikiamoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, ir vis tiek ją pateikia muilinės įstaigai, laikytina, kad asmuo sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, todėl kartu turi prisiimti ir iš lokių veiksmų kylančius teisinius padarinius.

ANK 212 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.) numatė atsakomybę už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Teisės norma laikoma turinčia blanketinę dispoziciją, jei ji tik nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, o nurodo, jog taisyklės suformuotos kitame teisės akte. ANK galima sutikti blanketinių normų, pagal kurias traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn privalo būti nurodomas konkretus straipsnyje minimas teisės aktas, kurį savo veiksmais pažeidė asmuo. Tačiau šiuo atveju prekės deklaravimo tvarkos pažeidimas pasireiškia būtent tais veiksmais, kurie išvardinti pačioje ANK 212 straipsnio 2 dalies dispozicijoje (suformuluotas ir išdėstytas konkretus pavojingas asmens elgesio modelis, t. y. netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kilos muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui), už kurį numatyta straipsnio sankcijoje įtvirtinta sankcija.

Šio straipsnio dispozicijoje nėra jokių nuorodų į kitus teisės aktus, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su N. P. skundo argumentais, kad taikant administracinę atsakomybę pagal ANK deklarantui, privalu nurodyti kokios konkrečios pareigos, numatytos teisės aktuose, kurią privalėjo vykdyti deklaraciją teikiantis asmuo, jis nevykdė. ANK 212 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Būtina pastebėti, kad muitinės tarpininkui yra keliami aukšti reikalavimai, todėl jis privalo veikti apdairiai ir rūpestingai, o šiuo atveju privalėjo imtis visų priemonių nurodydamas teisingą prekės kodą, nes nuo šito fakto priklauso privalomos mokestinės prievolės dydžio paskaičiavimas. Tai, kad N. P. pateikė deklaraciją su neteisingai nurodytu deklaruojamos prekės kodu (aprašymu), prieš tai nepasitikrinęs nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jo kaltės, o tik yra aplinkybė, apibūdinanti administracinio nusižengimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Kauno teritorinė muitinė pažymi, kad 2013 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos 3 straipsnio (a) dalis nurodo, jog valstybės narės privalo savo teisinėje sistemoje užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu, už kurį taikoma atsakomybė be kaltės būtų laikomi veiksmas (neveikimas) kai asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, neužtikrina deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Sąjungos kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

N. P. skundo argumentai grindžiami teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-76-935/2020) dėl ANK 212 straipsnio. Kauno teritorinė muitinė pažymi, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus nurodytose bylose, kuriose asmenims administracinių nusižengimų bylos buvo nutrauktos, priimtų procesinių sprendimų turinį, matyti, kad skiriasi faktinės šios administracinio nusižengimo bylos ir nurodytų bylų aplinkybės, todėl jais vadovautis kaip precedentais nėra jokio pagrindo. Kauno teritorinė muitinė kaip institucija ne teismo tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_JN-176-2022, mano, N. P., atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes pagrįstai buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą už kurį buvo paskirta 700 eurų administracinė bauda, todėl prašo N. P. skundą, kuriuo prašoma panaikinti priimtą nutarimą, atmesti.

Teismo posėdžio metu ir rašytiniuose paaiškinimuose administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. atstovas advokatas G. V. paaiškino, kad ES Komisijos komunikatu 2019/C 119/01 ginčo prekei Pareiškėjo ginčo prekės deklaravimui parinkta 3304 pozicija išaiškinama ir apibrėžiama taip: „3304 Gražinimosi arba makiažo preparatai ir odos priežiūros preparatai (išskyrus medikamentus), įskaitant apsaugos nuo įdegimo arba įdegimo imitavimo preparatus; manikiūro ir pedikiūro preparatai; 3304 30 00 Manikiūro arba pedikiūro preparatai. Šiai subpozicijai priskiriami preparatai, naudojami rankų ir kojų nagų priežiūrai, nagų odelių ir nuospaudų priežiūrai ar gydymui. Tačiau jai nepriskiriami preparatai, naudojami odos priežiūrai, pavyzdžiui, rankų kremai (dažniausiai 3304 99 00 subpozicija). 3304 99 00 Kiti. Šiai subpozicijai priskiriami vatos, veltinio ir neaustinių medžiagų pavidalo odos priežiūros produktai (išskyrus medikamentus), pavyzdžiui, drėkikliai, tonikai ir valikliai. Vis dėlto, šiai subpozicijai nepriskiriami vata, veltinys ir neaustinės medžiagos, įmirkyti, apvilkti arba padengti produktais, dėl kurių jie įgyja esminių kvepalų, kosmetikos priemonių, muilo ar ploviklių požymių (priskiriami atitinkamai 3307 ir 3401 pozicijoms)“.

Iš aukščiau nurodyto ES Komisijos išaiškinimo matyti, jog kosmetikos reikmėms naudojami gražinimosi ir makiažo preparatai klasifikuojami 3304 pozicijoje, kaip padarė ir Pareiškėjas. Be to, minėtų ES muitų teisės aktų turinį papildomai išaiškina ir kiti vieši šaltiniai, kuriais ir buvo remiamasi deklaravimo metu. Konkrečiai, juose nurodoma, jog parfumerijos. kosmetikos preparatai, supakuoti mažmeninei prekybai skirtas pakuotes klasifikuojami 3303-3307 pozicijose, tačiau ne kaip chemijos produktai kitose pozicijose. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, tik detaliai susipažinęs su visais nurodytais realiais, privalomais bei viešai skelbiamais šaltiniais ir jų turiniu, konkrečiai, 3304 pozicijos aprašymais nurodytais: 2019 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1776; ES Komisijos komunikate 2019/C 119/01 ir papildomai leidinyje J. G., Tarifinis prekių klasifikavimas: žinynas. II dalis, priėmė sprendimą klasifikuoti ginčo prekes tarifinio klasifikavimo kodu, priskiriant 3304 pozicijai, o ne kitoms pozicijoms (kodams).

Visi Pareiškėjo (deklaranto) ištirti bei išnagrinėti nurodyti šaltiniai nagrinėjamu atveju aiškiai nurodė, jog ginčo prekėms - žmonių poreikiams naudojamai kosmetikai ir gražinimuisi skirtoms makiažo priemonėms - yra sukurta ir naudojamos specialios klasifikavimo pozicijos KN (pradedant nuo 3303 iki 3307 pozicijos, į ką teisėtai, pagal Pareiškėjui prieinamą bei viešai skelbiamą informaciją, pateko ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaranto parinkta (ginčo prekių klasifikavimui) 3304 pozicija. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio ginčo, kad ginčo prekės visuose jų importo dokumentuose buvo aprašytos ir apibūdintos kaip „permanentinio makiažo dažai“ arba „spalvos permanentiniam makiažui ir tatuiruotėms“, t. y. kaip gražinimosi (kosmetikos) produktas (kitokia jų naudojimo paskirtis nenustatyta ir kito naudojimo galimybė nekvestionuojama). Tai matyti ir iš ginčo prekių klasifikavimo aktų, kuriuose ginčo prekės taip pat aprašytos kaip makiažo ir kosmetikos produktai (minimi tokie jų aprašymai), be to, joje nėra niekaip paneigta, kad jos gali būti naudojamos kosmetikos poreikiams ir yra tinkamos vartoti žmonėms. Konkrečiai, minėtuose ginčo prekių klasifikavimo aktuose, kuriais muitinė pakeitė ginčo prekių klasifikavimo kodą (2021 m. sausio 24 d.), ginčo prekės yra aprašomos kaip „dažai permanentiniam makiažui“/ „permanentinio makiažo dažai“, inter alia, skirti antakių ir lūpų permanentiniam makiažui. Be to, iš ginčo prekių klasifikavimo aktų matyti, jog Kauno teritorinė muitinė ginčo prekių tyrimą pradėjo net ne dėl to, kad jai sukėlė abejonių, jog prekė yra ne „permanentinio makiažo dažai“ ar „kosmetikos produktas“, bet dėl to, jog buvo siekiama išsiaiškinti ar prekės savo sudėtyje neturi etilo alkoholio ir ar jos nėra akcizo mokesčio objektas.

Atitinkamai, ši aplinkybė patvirtina faktą, kad be specialių tyrimų, pagal išorinius prekės požymius ir aprašymus ginčo prekės negalėjo būti apibūdinamos kitaip nei makiažo priemonės ir jokių duomenų, kad ginčo prekės turėjo kitus, akivaizdžius požymius, leidžiančius spręsti, jog tai ne kosmetikos/makiažo priemonė nagrinėjamu atveju nėra. Papildomai pažymėtina, kad jokie nei aukščiau nurodomi, nei kiti, papildomi muitų teisės aktai (tiek ES, tiek nacionaliniai) nenustato deklaranto pareigos kiekvieną deklaruojamą prekę, konkrečiai tame tarpe ir „permanentinio makiažo dažus“ ar spalvas permanentiniam makiažui pačiam tirti laboratorinėmis priemonėmis ar užsakinėti kitus jų specialius tyrimus, juolab, kad nagrinėjamu atveju šios prekės klasifikavimas pagal jos aprašymą, pobūdi ir aktualius teisės aktus buvo aiškus ir jokiu abejonių kelti negalėjo ir nekėlė/nekelia (kol nebuvo priimta priešinga Muitinės laboratorijos išvada, tačiau tai įvyko jau po ginčo prekių deklaravimo (2021 m. sausio 29 d. protokolu anie kuri atskirai Pareiškėjui net nebuvo pranešta).

Kauno teritorinės muitinės nurodomas ir minimas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1B-525 ir jo 4 punktas nustato tik prekių turėtojo teisę (galimybę), o ne pareigą prašyti imti prekės pavyzdžius (mėginius).

Jokių konkrečių pareigų šiame teisės akte prieš deklaruojant kosmetikos produktus privalomai išsitirti jų sudėtį, atlikti jų laboratorinius tyrimus ir pan. specialius veiksmus šiame įsakyme nėra įtvirtinta, taigi, nagrinėjamu atveju Pareiškėjas niekaip negalėjo jo pažeisti. Taigi, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (deklarantas, Pareiškėjas), užpildęs elektroninę ginčo prekių importo deklaraciją) nei pagal viešai skelbiamą informaciją, nei pagal pateiktus duomenis iš trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, ginčo prekių importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“), deklaravimo metu su jais komunikuodamas, nebuvo gavęs informacijos dėl galimai kitokios prekės taikymo paskirties (pavyzdžiui, ne odos priežiūrai) ir kito kodo, nei kodas prasidedantis 3304 pozicija. Be to, jam prieinamoje viešoje informacijoje, kuri buvo detaliai tikrinama pagal visų teisės norminių aktų turinį ir jų taikymo rekomendacijas (žr. šių paaiškinimų 21 punktą), ginčo prekę VISUR buvo siūloma bei nurodoma klasifikuoti pozicijoje 3304 (kas ir buvo padaryta). Visa tai reiškia, jog Pareiškėjas, kaip ginčo prekių deklarantas, nedisponuodamas specialiomis žiniomis ar priemonėmis pats neturėjo jokių teisinių galimybių kitaip suklasifikuoti ginčo prekių 2020 m. gruodžio mėn., kol nebuvo surašyta Muitinės laboratorijos 2021 m. sausio 29 d. išvada ir ginčo prekių klasifikavimo aktai, paremti specialiu prekių sudėties tyrimu, jų cheminės sudėties analize (ieškant etilo alkoholio pėdsakų, nustatant ar ginčo prekės nėra akcizo mokesčio objektas). Nagrinėjamu atveju, byloje aktualus teisinis reguliavimas, kuri vykdė Pareiškėjas, patvirtina, jog kol nebuvo surašyta Muitinės laboratorijos išvada, kuri buvo paremta specialiu žinių taikymu, specialiais prekių sudėties tyrimais, ginčo prekės kitaip nei 3304 pozicijoje negalėjo būti suklasifikuotos, nes visi ginčo prekių išoriniai požymiai ir aprašymai bei jų naudojimo paskirtis liudijo, jog tai prekės, skirtos makiažo kosmetikos reikmėms, skirtos naudoti žmonių poreikiams, o ne kito pobūdžio dažai.

Pareiškėjui sulyginus šiuos požymius su teisės šaltiniais bei tarifinio klasifikavimo rekomendacijomis jos vienareikšmiškai patvirtino, kad tokio pobūdžio prekės klasifikuotinos 3304 pozicijoje (kodu, prasidedančiu skaičiais 3304), todėl Pareiškėjas tokį veiksmą ir atliko. Ginčo prekių deklaravimo momentu (2020 m. gruodžio mėn.) Pareiškėjui nebuvo žinoma jokių viešų išaiškinimų ar išvadų, kad ginčo prekes reikėtų deklaruoti kitaip, kitu kodu, tokių aplinkybių nenurodė ir administracinę nuobaudą paskyrusi institucija, o visi kiti šaltiniai nurodė kitą ginčo prekės klasifikavimo kodą, kurį Pareiškėjas ir parinko. Visa tai reiškia, jog ir administracinė atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nėra, kas suponuoja pagrindą administracinio nusižengimo bylą nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė paaiškino, kad prašo pareiškėjo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

N. P. administracinė nuobauda paskirta už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra už tai, kad jis, kaip muitininkės tarpininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas, 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodęs netikslią informaciją apie deklaruojamų prekių (permanentinio makiažo dažų (sudėtyje nėra alkoholio), TARIC kodas (duomenys neskelbtini)) TARIC kodą, ko pasėkoje atsirado mokestinė prievolė ir taip jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 953/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, Komisijos deleguojamo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatos punktas. Šiais veiksmais N. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.), už ką jam paskirta 300 Eur dydžio bauda.

ANK 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.) numatyta, jog netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Skundu pareiškėjas ir jo atstovas prašo panaikinti Institucijos priimtą skundžiamą nutarimą, nesant pareiškėjo kaltės, įskaitant ir neatsargią kaltės formą, dėl netinkamo prekių klasifikavimo.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, protokolas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu surašytas ir nutarimas priimtas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo požymius.

Tam, kad asmens veika būtų kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnį, turi būti nustatytas ne tik prekių deklaravimo tvarkos pažeidimo faktas, bet ir jo kaltė, t. y., kad šią prekių deklaravimo tvarką asmuo pažeidė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020). Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad N. P. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus, nustatančius asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujančio atliekant muitinės formalumus, pareigas. Minėto reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Iš to darytina išvada, kad deklarantas (šiuo atveju N. P.) atsako už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. P. 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė neteisingą prekės kodą – 3304 99 00 00, dėl ko atsirado mokestinė nepriemoka. Šių aplinkybių pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį (deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

Kauno teritorinė muitinė atliko supaprastintą patikrinimą, paėmė deklaruotos prekės mėginį. N. P. dalyvavo deklaruojamos prekės mėginio ėmimo procese ir neturėjo pretenzijų dėl mėginio paėmimo, dydžio ir įpakavimo. Remiantis muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 21MLT0166, 2021 m. sausio 29 d. nustatyta, kad pateiktame mėginyje etilo alkoholio yra tik pėdsakai- prekės nėra akcizo objektas, todėl elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 15 d. 33 langelyje teisingai nurodytas nacionalinis papildomas kodas X999. Taip pat nustatyta, kad, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 57 straipsniu, kombinuotąja nomenklatūra, patvirtinta 2019 m. spalio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1776, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (KN, 2020 m.), 1 ir 6 Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, KN VI skyriaus 2 pastaba, kad ,,prekės, priskiriamos 3004, 3005, 3006, 3212, 3303, 3304, 3305, 3306, 3307, 3506, 3707 arba 3808 pozicijai, dėl to, kad jos sufasuotos nustatytomis dozėmis arba supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, turi būti priskiriamos tiktai šioms ir jokioms kitoms nomenklatūros pozicijoms“, tyrimui pateikti permanentiniam makiažui skirti dažai (įvairių spalvų), supakuoti mažmeninei prekybai skirtose pakuotėse, klasifikuotini kaip dažikliai ir kitos dažiosios medžiagos, suformuotos į formas arba supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, ir priskiriami KN 3212 pozicijai, KN 3212 90 subpozicijai. Prekių mėginiai suklasifikuoti KN kodu 3212 90 00 (TARIC kodu (duomenys neskelbtini)) su nacionaliniu papildomu kodu X999 (Prekės klasifikavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. balandžio 16 d.), t. y. kitu TARIC kodu, nei buvo deklaruoti muitinio įforminimo metu.

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad nesant laboratorijos išvados, pareiškėjas negalėjo ir neturėjo numatyti, koks iš tikrųjų yra prekės kodas. Pareiškėjas vežė kosmetikos priemones, kurios kvalifikuojamos 3304. Deklarantas visur matė tą patį prekės aprašymą, kuris siejamas su kodu 3304. Buvo subjektyvieji požymiai, kuriuos prekė atitiko. Atlikus tyrimą, buvo priskirtas kitas kodas– 3312, todėl akivaizdu, kad nesant specialaus tyrimo, deklarantas prekės kitaip klasifikuoti negalėjo. Tačiau deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Jei asmuo savo rizika nepasinaudoja įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikina, kad muitinei teikiamoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, ir vis tiek ją pateikia muitinės įstaigai, laikytina, kad asmuo sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, todėl kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius, be to, prekės deklaravimo tvarkos pažeidimas pasireiškia būtent tais veiksmais, kurie išvardinti ANK 212 straipsnio 2 dalyje dispozicijoje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. P. duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių gavėjo importuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, tačiau tai pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovo N. P. atsakomybės nešalina, nes, jis, būdamas atsakingu už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą juos kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio siuntėjo (gavėjo) pateiktus duomenis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkų grupės koordinatorė G. B. nurodė, kad elektroninėje importo deklaracijoje buvo parinktas TARIC kodas 3304 99 00 00 X999, remiantis importuotojo pateiktu atsakymu apie importuojamų prekių pobūdį. Išmuitinimo paslaugos užsakovo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad siuntoje gaunamos spalvos permanentiniam makiažui ir tatuiruotėms, nurodytas muito kodas 3304 99 00 ir prekių pavadinimas – permanentinio makiažo dažai (sudėtyje nėra alkoholio). Remiantis informacija, pateikiama LITAR svetinėje, makiažo bei gražinimosi priemonės klasifikuojamos kombinuotosios nomenklatūras kodu, atitinkančiu nurodytu kodu kliento pateiktame atsakyme. Kadangi šios priemonės skirtos naudoti žmogaus odai ir jos gražinimui, deklarantui nekilo abejonių, jog nurodytas kodas yra teisingas ir tinkamas šioms gražinimosi priemonėms deklaruoti. Gamintojo internetinėje svetainėje nurodyti, kad produktai pagaminti kosmetikos gaminimo fabrikuose, patvirtinti atsakingose verslą reguliuojančiuose departamentuose ir atitinkantys aukščiausius standartus (b. l. 39).

Pareiškėjas, pasitikėdamas nurodytais duomenimis, nepatikrinęs šių duomenų teisingumo ir įrašydamas juos į deklaraciją nenumatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti žalingas pasekmes (iškreipti deklaracijos teisingumą), nors pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėjo ir galėjo jas numatyti. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos jis įrašė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisingi. Taigi, pareiškėjas kaip deklarantas, Kauno teritorinei muitinei pateikęs elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakingu už pateiktų duomenų teisingumą, todėl vien faktas, kad jis galimai prekes deklaravo pagal prekių pardavėjo (gavėjo) jam pateiktus duomenis ir prekes lydinčius dokumentus, negali panaikinti kylančios atsakomybės.

Teismas sutinka, kad pareiškėjas N. P. nesiekė ir nenorėjo tyčia pateikti deklaraciją, kurioje nurodyti neteisingi duomenys, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų Kauno teritorinei muitinei teikiamos informacijos teisingumu.

Pagal 2016 m. birželio 30 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-525 ,,Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojęs iki 2021 m. lapkričio 9 d.) nuostatas, prekių turėtojui (šiuo atveju N. P.) suteikta teisė gauti vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) prekių turėtojui. Šio įsakymo 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, t. y. gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius).

ANK 212 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti tyčia arba dėl neatsargumo, būtent muitinės tarpininkui yra keliami aukšti reikalavimai, todėl jis privalo veikti itin apdariai ir rūpestingai, o šiuo atveju pareiškėjas privalėjo imtis visų priemonių, kad nurodytų teisingą prekės kodą, nes nuo to priklauso privalomos mokestinės prievolės dydžio paskaičiavimas. Darytina išvada, kad pareiškėjas pateikė deklaraciją su neteisingai nurodytu prekės kodu, prieš tai neįsitikinęs nurodytų duomenų teisingumu, kas jo kaltės nepašalina, o yra aplinkybė, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas N. P. nurodė neteisingą prekės kodą, nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų duomenų teisingumą, todėl klaidingos prekės įrašymas turėjo įtakos teisingam mokesčių apskaičiavimui, kas laikytina grubia klaida. Laikytina, kad jis pagrįstai nubaustas už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. P. už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta minimali 300 Eur dydžio bauda. Laikytina, kad bauda individualizuota tinkamai, ANK 34 straipsnio 6 dalies takyti nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad N. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį patrauktas pagrįstai, darytina išvada, kad skundžiamas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-176-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl N. P. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

N. P. skundo netenkinti ir Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-176-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius