Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-02 · Civilinė byla Nr. e2-361-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
e2-361-241/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00781-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „ALEX NAVAL“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-361-241/2017Proceso Nr. 2-57-3-00781-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ALEX NAVAL“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALEX NAVAL“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALEX NAVAL“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „ALEX NAVAL“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų. Atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarė 4 065,62 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“.Teismas, remdamasis atsakovės finansinės atskaitomybės 2015 m. duomenimis, konstatavo, kad atsakovė turėjo turto už 14 064 Eur, tačiau jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 53 009 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos mokumą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, nes jos mokėtinos sumos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė BUAB „ALEX NAVAL“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pasiūlyti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nesivadovavo ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktu. Teismas nevertino įmonės galimybių padengti bankroto administravimo ir teismo išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas. Aplinkybė, kad nuo 2015 m. lapkričio 26 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti, patvirtina prielaidas, jog įmonė veiklos nevykdo, lėšų banko sąskaitose neturi, jokių įplaukų negauna. Pagal 2015 m. balansą atsakovės ilgalaikį turtą sudaro 216 Eur, o trumpalaikį turtą sudaro 13 848 Eur, iš kurių 12 814 Eur sudaro kitas trumpalaikis turtas. Įvertinus tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškovu bei turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, yra didelė tikimybė, kad kitą trumpalaikį turtą sudaro nelikvidus turtas arba jis iš viso neegzistuoja, įmonės balanse yra nurodytas tik formaliai (pvz., dėl to, kad nebuvo nurašytas), todėl įmonė negali jo realizuoti ir padengti įsiskolinimų kreditoriams.Bankroto administratorė, vykdydama administravimo veiksmus, patirs išlaidų, kurias turės apmokėti iš savo lėšų. Atsakovei neturint jokio turto, iš kurio būtų galima padengti šias išlaidas, administratorė patirs nuostolių. Todėl teismas turi pasiūlyti ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nėra priėmęs nutarties dėl atsakovės supaprastinto bankroto proceso taikymo.Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas nurodė prašymą paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų.Remiantis VĮ Registrų centrui pateikto 2015 m. balanso duomenimis, atsakovės turtas sudarė 14 064 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 53 009 Eur. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis įmonėje buvo 3 apdraustieji, kuriems buvo priskaičiuojamos draudžiamosios pajamos.VSDFV Klaipėdos skyrius, kaip BUAB „ALEX NAVAL“ kreditorius, patenka į ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytų kreditorių, kurie nėra įpareigojami sumokėti teismo nustatytą administravimo išlaidų sumą, sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl teismo, iškėlusio atsakovei bankroto bylą, pareigos pasiūlyti ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.Apeliantės teigimu, įmonei, kuriai inicijuota bankroto byla, neturint jokio turto, iš kurio būtų galima padengti teismo ir administravimo išlaidas, teismas turėjo pasiūlyti ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Su šiuo apeliantės argumentu sutikti nėra pagrindo. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai keliamas subjekto, teikusio ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, klausimas teisinių galimybių įpareigoti jį įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti kontekste. Ieškovas yra ne komercinę ūkinę veiklą vykdantis asmuo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, t. y. valstybės išlaikoma institucija.Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktą bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, jeigu teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika). Jeigu dėl prisiėmusio riziką administratoriaus veiklos (surasto, prisiteisto turto ar išieškotų beviltiškomis laikytų skolų įmonei) gaunama lėšų, šios lėšos naudojamos šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė negu šioje dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administratoriaus išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40 MMA.Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktą bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius (įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai) pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl teismo nustatytos sumos, reikalingos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius.ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.Remiantis ĮBĮ 13¹ straipsnio 8 dalimi, patenkinus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus reikalavimus, iš likusios sumos gali būti atlyginama šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui. Jeigu nurodytam kreditoriui ar administratoriui būtų priteista iš šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama riziką prisiėmusio administratoriaus atlyginimo suma.Sistemiškai aiškinant šios nutarties 9-13 punktuose nurodytas ĮBĮ nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia ĮBĮ 3 straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 6 punktuose nurodyti kreditoriai (valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; įmonės darbuotojai ir jų įpėdiniai – darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju; Vyriausybės įgaliota institucija – žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais; Finansų ministerija – paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju; valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas – iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju), teismas jų neįpareigoja į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumos administravimo išlaidoms apmokėti, kadangi tokiu atveju yra sprendžiamas administratoriaus, prisiimančio riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų, paskyrimo klausimas. Tuo tarpu, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia neprivilegijuotas kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, rizika, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai tenka būtent šiam kreditoriui, o ne bankroto administratoriui. Nurodyti klausimai analogiškai sprendžiami ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834-241/2015; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-870-178/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-370/2016; kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip apeliantės kreditorius, patenka į ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytų kreditorių, kurie nėra įpareigojami sumokėti teismo nustatytą administravimo išlaidų sumą, sąrašą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti dėl ieškovo įpareigojimo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumą administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, net jeigu ir būtų nustatyta, jog atsakovė galimai neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai siekia įpareigojimo ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.Atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės turimo turto, galimybių iš jo padengti teismo ar administravimo išlaidas neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instnacijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė