- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- M1-62-1166/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22015-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Žala
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Advokatai
- Darius Japertas
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaruojančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. 2023 m. birželio 15 d., apie 23.08 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia, su nenustatytu daiktu, subraižė G. M. priklausančio automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinius kairės ir dešinės pusės sparnus, galines kairės ir dešinės pusės dureles, priekines kairės ir dešinės pusės dureles, priekinius kairės ir dešinės pusės sparnus, taip sugadino jam svetimą turtą, padarydamas G. M. 1 600 Eur turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
G. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Priešais yra automobilių stovėjimo aikštelė. 2023 m. vasarą, dienos nepamena, apie 17 val. grįžo namo, buvo neblaivus, išgėrė daug ir apie 20 val. nuėjo miegoti, naktį neatsikėlė. Namuose buvo dukra ir žmona. Nežino, ar aikštelėje stovėjo automobilis, mašinų buvo, eidamas namo jis į mašinas nekreipė dėmesio. Aikštelė yra apšviesta. G. M. ir V. M. nepažįsta. Ryte pabudo ir daugiau nieko nepamena. Policijoje jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame jis nieko neatpažino, savęs neatpažino (2 t., b. l. 93-95).
Ikiteisminio tyrimo metu G. S. buvo įteiktas pranešimas apie padarytą įstatymo uždraustą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 126-127).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti G. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Apklausiamas įtariamuoju G. S. parodė, kad supranta, kuo yra įtariamas, su pareikštu įtarimu nesutinka. G. U. (duomenys neskelbtini), G. M. ir V. M. nepažįsta. Iš matymo žino asmenį, kuris važinėja automobiliu ,,Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis gyvena jo namo trečioje laiptinėje, buto nežino, žino, kad tas asmuo dirba (duomenys neskelbtini). Nei su G. M., nei su V. M. nebendrauja, nėra susipykę, jokių ryšių nepalaiko, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. V. M. žino tik iš matymo, o G. M. nėra matęs. Apie pranešime apie įtarimą nurodytą įvykį gali paaiškinti, kad 2023 m. birželio 15 d. su savo draugais buvo žvejoti, vartojo alkoholį. Namo grįžo apie 17.00 val. stipriai neblaivus, dar vartojo alkoholio ir apie 20.00 val. nuėjo miegoti. Kas ir kaip galėjo apgadinti minėtą automobilį, nežino, taip pat nežino, ar jis pats jį galėjo subraižyti. Kieme dažnai randa apgadintus automobilius, jam pačiam ne kartą buvo apgadintas automobilis, net sugadinta automobilio bagažinės spynelė. Kas tai padarė nežino (1 t., b. l. 128-131). Teisiamajame posėdyje G. S. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino (2 t., b. l. 93-95).
Nukentėjusysis G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam priklauso automobilis „Opel Frontera“. Automobilį paėmė jo sūnus, kad praeitų technikinę apžiūrą. Po kurio laiko sūnus pasakė, kad automobilį rado apibraižytą. Automobilis buvo apibraižytas aplink ratu (2 t., b. l. 93-95).
Nukentėjusysis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 16 d., apie 09.00 val., jam sūnus V. M. pranešė, kad 2023 m. birželio 15 d., apie 23.00 val., minėtas automobilis, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgadintas tyčiniais veiksmais aštriu daiktu. Atvykęs prie jam priklausančio automobilio pamatė, jog yra apgadinti (įrėžti) automobilio galiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, įrėžtos galinės kairės ir dešinės pusės durelės, įrėžtos priekinės kairės ir dešinės pusės durelės, priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai. Automobilis padarytos žalos įvertinimui buvo pateiktas tokią paslaugą teikiančiai įmonei, kurios specialistai sudarė automobilio remonto darbų sąmatą 2 026,52 Eur sumai. Pagal šią sąmatą automobilio remonto kaina yra didelė, nes pats automobilis vertas mažiau, todėl subraižytų 8 detalių remonto (dažymo) kainą vertina po 200 Eur. Taigi, šiuo nusikaltimu jam padaryta 1 600 Eur turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta (1 t., b. l. 6-9, 45-46).
Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis G. M. yra j tėvas. Tėvo automobiliui reikėjo atlikti techninę apžiūrą. Jis (liudytojas) 2023 m. birželio 11 d. automobilį atsivarė į Uteną, laikė aikštelėje (duomenys neskelbtini). Penktadienį iš ryto pamatė, kad automobilis subraižytas ir iškvietė policiją. Jis turi pasistatęs vaizdo kamerą, kuri filmuoja automobilių stovėjimo aikštelę. Kamerą pastatė dėl to, kad anksčiau buvo apibraižyti jo ir kitų kaimynų automobiliai. Perspėjo kaimynus, kad filmuoja aikštelę, kaimynai sutiko. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pastebėjo, kad nuo 23.08 val. aplink automobilį apeita žmogaus ir apraižyta mašina. Vaizdo įraše jis atpažino kaimyną. Kaimyno vardo ir pavardės nežino, bet tai tas pats asmuo, kuris sėdi teismo posėdžių salėje (teismo pastaba - G. S.). Asmenį jis atpažino iš eisenos, ūgio, amžiaus, plaukų spalvos (2 t., b. l. 93-95).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo name, sekančioje laiptinėje, gyvena G. S.. Jį pažįsta iš matymo, yra girdėjęs, kad G. S. turi psichikos problemų, pats pro langą yra matęs G. S. pykstantį, šūkaujantį, kumščiu trankantį jo automobilio kapotą, taip pat yra radęs savo automobilį apraižytą. Su G. S. iki šiol nėra susitikęs ar bendravęs, jis jam jokių pretenzijų nėra išsakęs. Po to, kai buvo apibraižytas jam priklausantis automobilis, jis savo bute įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą ir nukreipė ją link automobilio. 2023 m. birželio 11 d. namo grįžo tėvo automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 16 d., apie 07.45 val., priėjęs prie tėvui priklausančio automobilio pastebėjo, kad galimai aštriu daiktu yra įrėžti galiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, įrėžtos galinės kairės ir dešinės pusės durelės, įrėžtos priekinės kairės ir dešinės pusės durelės ir priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai. Peržiūrėjęs asmeninės vaizdo kameros įrašus pamatė, kaip 2023 m. birželio 15 d., apie 23.08 val., nuo daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie minėto automobilio priėjo vyriškis, kuris galimai rankoje laikomu aštriu daiktu eidamas aplink automobilį tyčia jį apgadino, po tokių veiksmų vėl nuėjo link to paties daugiabučio gyvenamojo namo. Žiūrėdamas vaizdo įrašą atpažino savo kaimyną G. S.. Atpažino iš jo specifinės eisenos, nes eidamas linguoja į priekį, aukšto ūgio, atpažino iš jo nešiojamų pusilgių šortų (1 t., b. l. 53-56, 57-60).
Liudytojas K. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra G. S. kaimynas. Pas jį (liudytoją) apsilankė policijos pareigūnai ir parodė vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti asmenį, kuris prieina prie automobilio, kažką atlieka ir nueina. Jis tą asmenį pažino, tai G. S.. Jis G. S. mato kiekvieną dieną. Pažino asmenį iš eisenos, asmuo buvo aukštas, lieknas, susilenkęs, šlubuojantis. Jis G. S. ne kartą matęs taip einantį. Ne kartą yra matęs neblaivų kaimyną agresyvų ir pusnuogį rėkiantį (2 t., b. l. 93-95).
Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 3 laiptinėje. Didžiąją dalį kaimynų pažįsta iš matymo. Iš jam parodyto vaizdo įrašo, kuriame matosi, kaip vyras išeina iš namo laiptinės ir eina link automobilių, gali tvirtai pasakyti, kad tai jo kaimynas G. S.. Jį atpažino iš bendros laikysenos, ilgų kojų, jam būdingos eisenos, nes eidamas siūbuoja į priekį. G. S. žino kaip konfliktišką asmenybę, nuolat triukšmaujantį, ypač kai piktnaudžiauja alkoholiu pasidaro agresyvus, neadekvatus, yra matęs jį ne kartą pusnuogį lakstantį jų namo kieme, naktimis šūkaujantį, trukdantį ilsėtis (1 t., b. l. 71-74).
Liudytojas G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra automobilių žalų ekspertas, remontuoja automobilius po eismo įvykių. Į jį kreipėsi nukentėjusysis dėl automobilio remonto sąmatos, padarytos žalos įvertinimo. Buvo suraižytos išorinės automobilio kėbulo dalys, kurias reikia perdažyti (2 t., b. l. 93-95).
Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) dirbtuvių vadovu - žalų ekspertu. Bendrovė Utenos mieste teikia automobilių remonto paslaugas. Jis dirbdamas šioje įmonėje atlieka automobilių žalos vertinimą draudimo bendrovėms ir klientams jiems prašant. 2023 m. liepos 24 d. vertino G. M. automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam buvo paaiškinta, kad automobilį apibraižė kažkoks asmuo, kai jis buvo paliktas automobilių stovėjimo aikštelėje. Apžiūros metu nustatė, kad automobilio kėbulas suraižytas aštriu kietu daiktu, subraižyti abu priekiniai sparnai, abejos priekinės durelės, abejos galinės durelės, abu galiniai šoniniai sparnai ir galinis dangtis. Apžiūrėjęs automobilį, kompiuterine programa sudarė šio automobilio sąmatą, t. y. paskaičiavo, kad G. M. automobilio pažeistų detalių perdažymo kaina sudaro 2 029,52 Eur su PVM (1 t., b. l. 76-78).
Iš 2023 m. birželio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūros metu ant automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo matyti subraižymai kairės pusės galiniame sparne, ant galinių kairės pusės durelių, ant priekinių kairės pusės durelių, taip pat ant automobilio dešinės pusės priekinio sparno, ant galinių dešinės pusės durelių, ant priekinių dešinės pusės durelių, ant dešinės pusės galinio sparno (1 t., b. l. 6-30).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. M. pateikė vaizdo įrašą, kurio pavadinimas „186901861585“ (1 t., b. l. 86-90).
Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas liudytojo V. M. pateiktas vaizdo įrašas, įrašytas į CD laikmeną. Vaizdo įraše matyti data 15-06-2023 ir laikas 23.08.80, taip pat matomas link stovinčių automobilių einantis asmuo, dėvintis ilgomis rankovėmis megztinį bei šortus iki kelių. Vyriškis nueina tarp aikštelėje stovinčių trečiojo ir ketvirtojo automobilių, eina nuo ketvirtojo automobilio priekinės keleivio pusės link automobilio galo, apeina aplink patį automobilį, grįžta ir nueina iš kur atėjo (1 t., b. l. 91-93). Minėtas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 93-95).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. M. pateikė dokumentus, t. y. automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatą (1 t., b. l. 98-105).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. M. (1 t., b. l. 106).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad lengvojo automobilio „Opel Frontera“, 1995 m. gamybos periodo, vidutinė rinkos kana Lietuvoje - 1 730 Eur su PVM (1 t., b. l. 107).
Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas liudytojo V. M. pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „received_1229166694324164.mp4“. Vaizdo įraše matyti, kad su vaizdo įrašo įrenginiu fiksuojamas automobilis. Matyti, kad automobilio kėbulas yra rausvos spalvos, įraše užfiksuota, kaip filmuojantis asmuo eina aplink automobilį ir fiksuoja ant automobilio kėbulo įbrėžimą. Atlikus apžiūrą vaizdo įrašas įrašytas į CD laikmeną ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 108-113).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad G. S. 2023 m. birželio 15 d., apie 23.08 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje subraižė G. M. priklausančio automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinius kairės ir dešinės pusės sparnus, galines kairės ir dešinės pusės dureles, priekines kairės ir dešinės pusės dureles, priekinius kairės ir dešinės pusės sparnus, taip sugadino jam svetimą turtą, padarydamas G. M. 1 600 Eur turtinę žalą. G. S. veiksmai atitinka įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. G. S. savo veiksmų nepripažino, tačiau teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą.
G. S. gynėjas teisiamajame posėdyje išreiškė abejones dėl liudytojo V. M. pateikto vaizdo įrašo kaip įrodymo tinkamumo. Gynėjo teigimu, vaizdo įrašas neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo, leistinumo reikalavimų, pažeidžia Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą bei žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą ir negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes fizinis asmuo, gyvenantis daugiabutyje, negali savarankiškai priimti sprendimo vaizdo stebėjimo įrenginiais stebėti daugiabučio gyvenamojo namo teritoriją. Su šiais gynėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant (renkant) įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020).
Pagal BPK 2 straipsnį pareiga atskleisti nusikalstamas veikas tenka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tačiau tai nereiškia, jog duomenų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai ištirti, neturi teisės sava iniciatyva teikti kiti asmenys. Antai BPK 28 straipsnyje nustatyta nukentėjusiojo teisė teikti įrodymus, o BPK 98 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Kai duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, surenkami nedalyvaujant ikiteisminio tyrimo institucijoms ar pareigūnams, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti tiesiogiai įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Pagal teismų praktiką, privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais, o privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021). Be to, kiekvienu atveju vertindamas iš privataus asmens gautus jo surinktus duomenis teismas turi atsižvelgti į duomenų rinkimo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2021).
Nagrinėjamu atveju filmuojama buvo vieša vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. ne konkretus asmuo. Kaip nurodė liudytojas V. M., filmavimo tikslas buvo rinkti duomenis tam, kad esant automobilių apgadinimui, kurie buvo atlikti ne kartą, būtų galima nustatyti pažeidimus padariusius asmenis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ir privačių asmenų vaizdo registratoriais automobiliuose renkami duomenys yra pripažįstami tinkamais įrodymais. Teismas, įvertinęs vaizdo įrašo vietos ir darymo aplinkybes, duomenų rinkimo tikslą, neturi pagrindo pripažinti, kad duomenys gauti tiesiogiai įstatyme uždraustu būdu. Todėl byloje pateiktas vaizdo įrašas pripažintinas teisėtu ir leistinu įrodymu.
Nors G. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino nežinantis, kas ir kaip galėjo apgadinti automobilį, tačiau taip pat teigė ir nežinantis, ar jis pats jį galėjo subraižyti. Taigi pats G. S. nėra visiškai įsitikinęs, kad automobilį apibraižė ne jis. Tuo tarpu prokuroro nutarime nurodytas aplinkybes dėl G. S. veiksmų (dėl kurių pats G. S. abejoja) patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. M. bei K. P. parodymai bei liudytojo V. M. pateiktas vaizdo įrašas. Minėti liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisiamajame posėdyje parodė atpažinę vaizdo įraše G. S., nurodė konkrečius asmens atpažinimo požymius. Liudytojų nurodyti požymiai tarpusavyje sutampa, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vieni kitus papildantys, taip pat atitinkantys vaizdo įraše matomo asmens individualius požymius (eisena, apranga). Kaip parodė liudytojai, jie G. S. mato kiekvieną dieną, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad liudytojų vaizdo įraše atpažintas asmuo yra būtent G. S.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojai galėtų būti suinteresuoti G. S. apkalbėti, apkaltinti. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama G. S. atliktiems veiksmams atskleisti ir objektyvioms aplinkybėms nustatyti.
Dėl nepakaltinamumo ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymo
2023 m. lapkričio 7 d. - gruodžio 1 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G. S. 2016 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2018 m. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. S. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini); dėl tuometinės savo psichikos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. G. S. tiriamos nusikalstamos veikos metu nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje. G. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 t., b. l. 24-29).
Teismo psichiatrė ekspertė A. S. teisiamojo posėdžio metu ekspertizės akto išvadas patvirtino. Papildomai nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu buvo stebėtas G. S. psichinės būsenos pagerėjimas, sąlygotas medikamentinio gydymo, buvo konstatuota (duomenys neskelbtini) dalinė remisija ir pateikta rekomendacija taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ekspertizės metu buvo stebėta pavieniai simptomai, kurie elgesio neįtakoja, todėl ambulatorinis gydymas šiuo atveju galėtų būti pilnai pakankamas (2 t., b. l. 93-95).
BK 17 straipsnis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.
Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad G. S. nustatytas tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijus, todėl pripažintina, kad G. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal BK už padarytas pavojingas veikas. Todėl šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga skirti specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas pažymi, kad G. S. nesilaikant paskirtų priverčiamųjų medicinos priemonių ar pablogėjus jo psichinės sveikatos būklei, skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės gali būti pakeistos į kitas (BPK 98 straipsnio 6 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. M. pareiškė 1 600 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 49).
BPK 115 straipsnis nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-161-1076/2019). Baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju G. S. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra laikoma nusikaltimu, nes nėra visų nusikaltimo požymių – subjekto, subjektyvinės pusės, veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. BPK 113 straipsnyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad dėl įstatymo uždraustos veikos kilusi žala iš paminėtų asmenų gali būti išieškoma civilinio proceso tvarka, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant jam teisę dėl nepakaltinamo G. S. padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.
G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nutarčiai įsiteisėjus.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės laikmenos, paliktinos saugoti byloje kaip veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti, kad G. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas.
Taikyti G. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas, palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.