- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-21
- Bylos Nr.
- e2YT-6554-1104/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00733-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- D. E.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. E. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. E. kreipdamasis pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos M. E. mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti savo motinos M. E. turtą.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. E., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). M. E. mirė būdama ištuokoje, pareiškėjo tėvų M. E. ir J. E. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis jų vaikas. M. E. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas nurodo, kad dėl paveldėjimo bylos pradėjimo mirus motinai M. E. į notaro biurą pareiškėjas nesikreipė. Notaro biure paveldėjimo byla mirus mano motinai M. E. nėra pradėta. Kaip matyti iš teismui pateikiamo VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo, mirus M. E., paveldėjimo byla neužvesta, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota, nėra registruotų palikėjos testamentų. VĮ Registrų centras duomenimis, M. E. mirties dieną viešame registre, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apie butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4 p. buvo įrašas, kad M. E. daiktinės teisės įregistruotos į 1/2 dalį minėto buto. Įregistravimo pagrindas 2011 m. kovo 1 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-70-675/2011. Minėto teismo sprendimo pagrindu į kitą 1/2 dalį buto nuosavybės teisė yra įregistruota pareiškėjo tėvo J. E. vardu.
4. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad po M. E. mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėjai M. E. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą. Palikėjai M. E. priklausanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, jai mirus buvo tvarkoma, prižiūrima tiek pareiškėjo rūpesčiu, pastangomis, taip pat ir pareiškėjo tėvo J. E. pastangomis. Abu gyveno minėtame bute, pareiškėjo gyvenamoji vieta visada buvo šiame bute, nuo gimimo šiame bute pareiškėjas gyveno ir tik maždaug prieš du metus pakeitė deklaruotos gyvenamosios vietos adresą į (duomenys neskelbtini). Kai pareiškėjo tėvai M. E. ir J. E. 2011 metais skyrėsi, pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metų, jau iki tėvų skyrybų motina pareiškėją ir tėvą paliko, bute nebegyveno, teismo sprendimu pareiškėjo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu J. E. ir pareiškėjas visada su juo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip skyrybų metu tėvai dalinosi butą, pareiškėjui net nebuvo žinoma, nes tuomet buvo nepilnametis, nei suprato tų reikalų, nei kas sakė. Motinai M. E. priklausančio buto dalis visada buvo ir yra prižiūrima, nes butas nebuvo tėvams padalintas kambariais, visada jis buvo prižiūrimas visas. Bute buvo darytas einamasis remontas, pareiškėjas savo kambarį pats remontavo, buvo sudėtos naujos grindys, kambarys perdažytas. Visi teikiami butui, esančiam (duomenys neskelbtini), mokesčiai buvo teikiami tėvo J. E. vardu ir visada buvo mokama už visą butą. Mokėjimus atlikdavo tėvas ir pareiškėjas, nes abu gyveno minėtame bute ir dalinosi buto išlaikymo išlaidomis. Teikia UAB „Ukmergės vandenys“ paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2025 m. vasario 25 d., iš kurio matyti, kad po motinos M. E. mirties ((duomenys neskelbtini)), mokėjimas už paslaugas objektui (duomenys neskelbtini), atliktas 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. balandžio 14 d., t. y. nepraėjus trims mėnesiams po mamos mirties. Iš teismui teikiamos UAB „Ukmergės butų ūkis“ sutarties apyvartos ataskaitos matyti, kad po motinos M. E. mirties ((duomenys neskelbtini)), mokėjimas už paslaugas objektui (duomenys neskelbtini), atliktas 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. balandžio 14 d., t. y. nepraėjus trims mėnesiams po mamos mirties. Taip pat, iš UAB „Ukmergės šiluma“ pateikto priskaitymų ir mokėjimų sąrašo matyti, kad mokėjimai už butui teikiamas paslaugas buvo atlikti 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. balandžio 14 d., t. y. nepraėjus trims mėnesiams po mamos mirties. Mokėjimų už paslaugas paveldimam butui suvestinės yra pateiktos už didelį laikotarpį ir matyti, kad už butą mokesčiai visą laiką buvo mokami reguliariai, jokių skolų už butą nėra.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, faktinį palikimo priėmimą po palikėjos M. E. mirties įrodo pareiškėjo D. E. aktyvūs veiksmai – rūpinimasis palikėjos turtu, nekilnojamojo turto tvarkymas, prižiūrėjimas, jo palaikymas tinkamoje būklėje, mokesčių už turtą sumokėjimas, rūpinimasis turtu kaip savu. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko asmeniškai arba pavedimu ir pagalba savo tėvo, ir šie veiksmai išreiškė pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Mirus M. E., daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra, pareiškėjas yra vienintelis palikėjos sūnus.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs pranešimo dėl palikėjos M. E. palikimo perėjimo valstybei. Nurodė neprieštarausiantis pareiškėjos prašymo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
7. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
11. Nagrinėjamu atveju po motinos M. E. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas paveldėjo sprendimo 3 punkte nurodytą pareiškėjo motinai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad palikėjos vardu registruota 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Palikėja M. E. testamento nepaliko; testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.
12. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra, suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui atitenka visas palikimas, atsiradęs po M. E. mirties (CK 5.11 straipsnis).
13. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 11 punkte, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. prižiūrėjo ir tvarkė, gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ir tik prieš dvejus metus pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą, perėmė likusius motinos kilnojamuosius daiktus. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėjas perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 13 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjas atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjas prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
15. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas D. E. priėmė palikimą po savo motinos M. E. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. E. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs M. E. priklausiusį turtą faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. E. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.