- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-2168-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30937-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (atsakovas) V. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013. Nurodė, jog prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduoti, o atnaujinus procesą - civilinėje byloje panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti tvorą bei kitą jam priklausantį turtą iš žemės sklypo dalies, UAB „Orkanas“ 2008 m. vasario 28 d. parengtame projekte pažymėtos indeksu „B“ ir atribotos taškais 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-6-7. Nurodo, kad dar Vilniaus rajono liaudies teismas 1976 m. vasario 6 d. sprendimu visą jo ir G. M. santuokoje įgytą turtą padalijo lygiomis dalimis, įskaitant ir namų valdos žemės sklypą, o teismo vykdytojas parengė sklypų padalijimo planą, nustatė atsakovo ir ieškovės G. M. sklypų plotą ir ribas (40 m ilgio ir 15 m pločio). Nuo to laiko pareiškėjo namų valdos žemės sklypo plotas ir ribos nesikeitė, jame pareiškėjas pasistatė ūkinį pastatą, pravedė požemines komunikacijas ir įrengė tvorą, neperžengdamas savo sklypo ribų. 2002 m. kovo 12 d. G. M. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi išpirko 838/1676 kv.m ploto žemės sklypą pagal parengtą naują sklypo planą, pagal kurį dalis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo su tvora ir požeminėmis komunikacijomis pateko į G. M. sklypą. Tuo pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą, kuris priėmė 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013. Pagal 2014 m. liepos 27 d. M. M. skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko šalių sklypų naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio G. M., šiaurinėje pusėje pastatyta vielos tinklo tvora ir statinių, vienas iš kurių priklauso nuosavybės teise G. M., dalis patenka į valstybinės žemės ribas ir užima apie 22 kv.m. Tokiu būdu konstatavo, kad G. M. priklausantis žemės sklypas yra faktiškai 22 kv.m didesnis nei turėtų būti pagal 2008 m. vasario 28 d. parengtą UAB „Orkanas“ žemės sklypo planą. Į šį 22 kv.m padidėjusį G. M. žemės sklypą patenka pareiškėjo įrengta tvora ir požeminės komunikacijos, kurias pagal teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą jis turėtų nugriauti. Aplinkybę, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendime ir inspekcijos išvadoje minima tvora yra ta pati, grindžia 2014 m. rugpjūčio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48 (neįskaitoma) - (1448-13)-425 ir prie jo pridėtu sklypo planu. Kadangi informaciją apie padidėjusį G. M. žemės sklypą pareiškėjas gavo 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 2D-17730, daro išvadą, kad faktas apie padidėjusį G. M. žemės sklypą nebuvo ir negalėjo būti žinomas Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-861-723/2013 ir priimant joje sprendimą. Gavęs minėtą inspekcijos raštą, dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, t.y. dėl ženkliai pablogėjusios sveikatos, įstatymo nustatytu laiku kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo neturėjo galimybės - būdamas 83 metų amžiaus, labai ligotas, invalidas, jaučiantis nuolatinius skausmus stuburo, kelio sąnario ir kitose kūno vietose, siekė nors kiek sustiprinti savo sveikatą. Mano, kad yra visi CPK numatyti pagrindai atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje paduoti.
Ieškovė G. M. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir pareiškėjo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013 atmetė. Konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra CPK 366 straipsnyje numatytas pagrindas proceso atnaujinimui, o būtent, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. rašte, taip pat pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. žemės naudojimo patikrinimo akte esanti informacija turi esminę reikšmę bylai, t.y., kad, jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Priimdamas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, teismas rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Orkanas“ 2008 m. vasario 28 d. parengtą projektą. Tuo tarpu atsakovas, neturėdamas žemės sklypo savininkų sutikimo, ieškovei 2012 m. kovo 6 d. teismo sprendimu skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje pastatė tvorą ir šalia paklojo šaligatvio plytelių taką, ir kad ieškovė dėl atsakovo neteisėtai pastatytos tvoros negali naudotis jai priskirta sklypo dalimi. Atsižvelgdamas į inspekcijos 2014 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 2D-17730 pateiktą informaciją, teismas konstatavo, jog šiame rašte nėra duomenų, kad būtent ginčo statiniai (tvora ir kitas turtas, priklausantis atsakovui ir kurį atsakovas 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimu įpareigotas išardyti bei pašalinti), yra ne ieškovei G. M. 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Be to 2014 m. rugsėjo 22 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(1448.73)-425 apskritai nėra informacijos apie pareiškėjo nurodomus matavimų rezultatus ir informacijos, kad akte minima tvora yra ta pati tvora, kurią atsakovas įpareigotas nugriauti teismo sprendimu. Civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013 nebuvo sprendžiami žemės sklypų ribų, naudojimosi tvarkos nustatymo teisėtumo klausimai – teismas rėmėsi ankstesniu teismo sprendimu nustatytu faktu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kurio pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigia. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie G. M. faktiškai naudojamo žemės sklypo dydį nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013, todėl jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas V. M. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013 atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Su prašymu atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota, jog žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio G. M., šiaurinėje pusėje pastatyta vielos tinklo tvora ir statinių, vienas iš kurių nuosavybės teise priklauso G. M., dalis patenka į valstybinės žemės ribas ir užima apie 22 kv.m. Apeliantas teigia, jog į šią padidėjusią G. M. sklypo dalį ir patenka pareiškėjo tvora bei takelis, kuriuos jis įpareigotas nugriauti. Jis apie šį faktą sužinojo tik 2014 m. lapkričio 13 d., todėl jis nebuvo ir negalėjo būti žinomas teismui, priėmusiam 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. kovo 6 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi palikdamas jį nepakeistą nežinojo, jog UAB „Orkanas“, rengiant planą, padarė klaidą, G. M. sklypą padidindamas 22 kv.m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t.y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007-03-01 sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas (atsakovas) grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Taigi pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t.y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t.y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamu atveju apeliantas V. M. naujai paaiškėjusia aplinkybe, kaip pagrindą atnaujinti procesą, nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog „(...) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio G. M., šiaurinėje pusėje pastatyta vielos tinklo tvora ir statinių dalis patenka į valstybinės žemės ribas (užimta apie 22 kvadratiniai metrai)“. Pareiškėjas teigia, jog būtent šis plotas yra užimtas jam priklausančių statinių, kuriuos jis, pagal įsiteisėjusį teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą turi nugriauti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiame rašte nėra duomenų, kad būtent ginčo statiniai (tvora ir kitas turtas, priklausantis atsakovui ir kurį atsakovas 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimu įpareigotas išardyti bei pašalinti), yra ne ieškovei G. M. 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-855/2012 paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, o civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013, kurioje prašoma atnaujinti procesą nurodytų duomenų pagrindu, apskritai nebuvo sprendžiami žemės sklypų ribų, naudojimosi tvarkos nustatymo teisėtumo klausimai – teismas, priimdamas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, rėmėsi ankstesniu teismo sprendimu nustatytu faktu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kurio pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai iš esmės pritaria.
Kaip matyti iš teismui pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto, į valstybinę žemę patenkanti G. M. priklausanti tvora ir statinių dalis yra šiaurinėje sklypo dalyje, tuo tarpu pareiškėjo pastatyta tvora, kaip matyti iš žemės sklypo plano, yra labiau pietvakarių pusėje. Įrodymų, jog pareiškėjui priklausanti tvora užima apie 22 kv.m plotą, teismui taip pat nebuvo pateikta. Tuo tarpu aplinkybė, kad G. M. nuosavybės teise priklausanti tvora ar statinio dalis patenka į valstybinę žemę, nėra šios bylos dalyku, kadangi ir prašomoje atnaujinti Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-861-723/2013 nebuvo nagrinėjami žemės sklypų ribų ar naudojimosi tvarkos nustatymo klausimai, o buvo prašoma įpareigoti atsakovą pašalinti jam priklausančius statinius iš ieškovės žemės sklypo. Šalių žemės sklypų ribos ir naudojimasis jomis buvo nustatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu, kuris yra galiojantis ir turi šalims prejudicinę reikšmę.
Jau minėta, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; turi esminę reikšmę. Taigi CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas taikytinas tik tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių jau aukščiau aptartus kriterijus, be to pagal įstatymo nuostatas nepakanka tik pateikti naujus dokumentus ar nurodyti aplinkybes, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai (tokiais gali būti ir šalių paaiškinimai) laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliantas šių aplinkybių viseto neįrodė (CPK 178 str.) ir byloje nebuvo nustatytos naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę aplinkybės, kurios, nagrinėjant bylą, nei šalims, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
Kiti pareiškėjo (atsakovo) atskirojo skundo argumentai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir neįtakoja apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, pareiškėjas (atsakovas) nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.