Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovėms G. B., D. B., jų atstovui advokatui Aleksander Višnevski, atsakovės R. J. atstovei advokatei Stasei Jovaišienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių G. B., D. B. ieškinį atsakovei R. J. dėl išduotų paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. B. pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį 6,41 ha dydžio žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 0,73 ha dydžio žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo atsakovė R. J. ir paskirti palikimą ieškovei G. B., atsakovei R. J. ir D. B. lygiomis dalimis. Taip pat atnaujinti terminą ieškiniui dėl palikimo priėmimo pateikti.

Vėliau patikslino ieškinio reikalavimus, ieškovėmis nurodant G. B. ir D. B., o atsakove R. J. ir prašė :

-panaikinti visus po J. B. mirties išduotus paveldėjimo teisės liudijimus: 1996-01-19 paveldėjimo teisės liudijimą;1997-12-17 paveldėjimo teisės liudijimą; 2006-09-21 paveldėjimo teisės liudijimą;

-atnaujinti terminą palikimui priimti ieškovėms G. B. ir D. B..

Ieškovės nurodė, kad ji, atsakovė R. J. ir D. B. yra J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), dukterys. VĮ “Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro duomenimis R. J. pagal 2006-09-21 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 7448V po tėvo J. B. mirties paveldėjo du žemės sklypus: 6,41 ha dydžio žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 0,73 ha dydžio žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie tai, jog atsakovė R. J. paveldėjo žemės sklypus, jai nebuvo pranešta. Šį faktą ji sužinojo atsitiktinai. LR Civilinio kodekso 5.2 str. 1 d. nurodyta, kad paveldėti galima tik pagal įstatymą arba pagal testamentą. LR Civilinio kodekso 5.33 str. nurodyta, kad palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie palikėjo mirtį, nedelsdamas praneša apie testamentą žinomiems įpėdiniams ir suinteresuotiems asmenims. Apie galimą J. B. testamentą ji nei notaro, nei kitų asmenų nebuvo informuota. Taip pat neturi jokios kitos informacijos, patvirtinančios, kad J. B. būtų sudaręs testamentą. Todėl darytina išvada, kad J. B. nebuvo sudaręs testamento, o aukščiau minėti žemės sklypai buvo paveldėti pagal įstatymą. 2011-06-29 ji kreipėsi į atsakovę R. J., prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovė įgijo paveldėjimo teisę į aukščiau nurodytus žemės sklypus ir kodėl dalis palikimo nebuvo paskirta jai. Taip pat paprašė pateikti paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7448V nuorašą. Atsakovė R. J. į šiuos prašymus neatsakė. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d., paveldint pagal įstatymą palikėjo vaikai yra laikomi pirmos eilės įpėdiniais ir turi teisę paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad palikėjo J. B. dukterys G. B., R. J. ir D. B. turėjo paveldėti turtą lygiomis dalimis. Tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, visą J. B. turtą paveldėjo tik viena iš seserų - R. J.. Todėl, galima teigti, kad atsakovė R. J. neteisėtai priėmė visą savo tėvo J. B. palikimą.

LR Civilinio kodekso 5.2 str. yra numatyti tik du paveldėjimo pagrindai: pagal testamentą ir pagal įstatymą. Ieškinyje nėra jokios informacijos ar įrodymų, kad jos tėvas J. B. būtų surašęs ar palikęs testamentą. Tai reiškia, kad palikimas turėjo būti paveldėtas pagal įstatymą ir visos trys J. B. dukterys (G. B., R. J. ir D. B.) turėjo paveldėti palikimą lygiomis dalimis kaip pirmosios eilės įpėdinės (LR Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 1 p.). LR Civilinio proceso kodekso 5.50 str. 3 d. numatyta, kad įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. LR Civilinio kodekso 5.8. str. nurodyta, kad “Asmuo, pretenduojantis į palikimą gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo”. Ieškovė nepriėmė palikimo ir neginčijo palikimo priėmimo teisėtumo LR Civilinio kodekso numatytais terminais, nes nebuvo informuota, kada atsakovė R. J. priėmė palikimą. Vėliau, atsitiktinai sužinojusi, kad faktiškai palikimą priėmė jos sesuo, ji, atsižvelgdama į artimus santykius, kurie paprastai būna tarp seserų, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė perduos dalį palikimo jai ir dėl to nebus ginčo. Ji daug kartų kreipėsi į atsakovę, siūlydama taikiai išspręsti visus klausimus dėl atsiradusio palikimo. Jos bandymas gražiuoju susitarti su seserimi dėl palikimo pasidalinimo atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl būtų neteisinga taikyti ieškinio senatį ir nepriimti ieškinio vien dėl to, kad praleistas LR Civilinio kodekso 5.8 str. numatytas terminas. Paveldėjimo teisės liudijimą išdavė notarė D. K., kuri nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. neturi teisės eiti notarės pareigų, o visos jos vestos bylos yra perduotos Lietuvos notarų rūmams.

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 1995 m. vasario 10 d. Paveldėjimo teisės liudijimo, kuriame butų nurodyta, kas paveldėjo J. B. turtą, ji pateikti negali, nes tokio liudijimo neturi. Paveldėjimo teisės liudijimą privalo turėti R. J.. Tačiau kai ji paprašė atsakovės R. J. pateikti paveldėjimo liudijimo nuorašą, atsakovė paveldėjimo teisės liudijimo nuorašo nepateikė. LR Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. yra numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Tai reiškia, kad ji turi teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį J. B. turtas atiteko R. J. ir gali ginčyti R. J. veiksmų priimant palikimą, teisėtumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-441/2009 konstatuota, kad "<...> įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Tokiu atveju, kai ieškinys dėl termino palikimui priimti pratęsimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo (CK 5.8 straipsnis) palikimą priėmusiam asmeniui pareiškiamas vienoje byloje (kaip šiuo atveju), teismui CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsus įpėdiniui terminą palikimui priimti, CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo”. Vadovaujantis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, ieškovė prašo pratęsti terminą palikimui priimti ir panaikinti išduotą paveldejimo teisės liudijimą.

Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės G. B. ieškinį, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei pareikštą praleidus ieškininės senaties terminą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad kad J. B. buvo jos, ieškovių G. B. , D. B. tėvas. Jis mirė 1995-02-10. Tuo metu jos, visos trys dukros, jau buvo pilnametės, visos trys apie tėvo mirtį žinojo ir dalyvavo jo laidotuvėse. Taip pat žinojo, kad tėvas buvo kreipęsis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir pageidavo, kad už žemę jam būtų išmokėta kompensacija pinigais. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po tėvo mirties, 1995-03-23 buvo priimtas Varėnos r. valdybos sprendimas Nr. 1174/114-v dėl nuosavybės teisių J. B. į buvusio savininko J. B. žemę (duomenys neskelbtini), Varėnos r., atkūrimo, kompensuojant žemės vertę pinigais, t. y. išmokant 9087 Lt kompensaciją. Teisė į šios kompensacijos gavimą iš esmės buvo vienintelis turtas, paveldimas po tėvo mirties. Kadangi piniginė kompensacija turėjo būti išmokama ne iš karto, o per keletą metų, ieškovė, kurios materialinė situacija tuo metu buvo labai gera, rūpintis paveldėjimo bylos reikalais tiesiog nenorėjo. Galbūt jai atrodė, kad tvarkytis tėvo turto paveldėjimo neapsimoka, nes paveldėjimo reikalų tvarkymas buvo susijęs su tiesioginėmis išlaidomis (kelionės, notariniai mokesčiai ir kt.), o piniginė kompensacija padalijus į tris dalis, būtų gana nedidelė ir net nebuvo aišku, per kiek metų bus išmokėta. Ieškovė ir sesuo D. sakė, kad tėvo palikimą tvarkytūsi ji viena, jos dėl to į Varėną nevažinės. Ji įstatymo nustatytu laiku ir tvarka kreipėsi į Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notarę D. K. dėl J. B. palikimo priėmimo, nurodė, kad be jos yra dar dvi palikėjo įpėdinės jos seserys G. B. ir D. B.. Notarė paaiškino, kad seserys taip pat turi kreiptis dėl palikimo priėmimo, o jeigu tėvo palikimo paveldėti nepageidauja, turi pateikti notariškai patvirtintą atsisakymą. Ji apie tai kalbėjo tiek su ieškove, tiek su trečiuoju asmeniu, jos pakartojo savo poziciją, kad palikimą tvarkytūsi ji viena ir pateikė jai notariškai patvirtintą savo pareiškimą dėl tėvo palikimo atsisakymo. Šį dokumentą ji pateikė notarei D. K., kuri 1996-01-19 išdavė jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (notarinio registro Nr. 136 V) į J. B. turtą, t. y. kompensaciją už žemę 9087 Lt. Vėliau paaiškėjus, kad J. B. dar yra piniginė kompensacija už jo turėtą indėlį Taupomojo banko Varėnos skyriaus sąskaitoje, 1997-12-17 dar buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriuo ji paveldėjo piniginę kompensaciją už tėvo sąkaitoje Taupomajame banke buvusius pinigus – 18 Lt. Piniginė kompensacija pagal sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvo mokama labai lėtai. Per laikotarpį nuo 1996-01-19, kai jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, iki 2003-02-07 buvo išmokėta tik 933 Lt. 2002-10-15 buvo pakeistas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas ir pakeitimu numatyta piliečio teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, jeigu sprendimas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo nėra įvykdytas arba įvykdytas iš dalies. Tuomet ji, kaip J. B. turto paveldėtoja, kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, t. y. vietoj neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies paprašė grąžinti žemės sklypą, lygiavertį turėtam žemės sklypui, neatlygintinai. Alytaus apskrities viršininkas 2003-05-21 įsakymu Nr. 38-1181 Ž jos prašymą patenkino, iš dalies panaikino ankstesnį Varėnos r. valdybos sprendimą dėl nuosavybės teisių J. B. atkūrimo ir numatė, kad nuosavybės teisių atkūrimas į turėtos valdos dalį 10,454 ha atidedamas vėlesniam laikui. Kadangi tolesniam nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant žemę ekvivalentine natūra trukdė 1996-01-19 paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji buvo paveldėjusi piniginę kompensaciją už visą žemę, 2003 m. birželio mėn. ji kreipėsi į Varėnos r. apyl. teismą dėl šio paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo (civilinės bylos Nr. 2-344/03). Varėnos r. apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo 1996-01-19 paveldėjimo teisės liudįjimą panaikmo dalyje dėl 8154 Lt kompensacijos paveldėjimo. Po to nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesas buvo tęsiamas ir 2006-06-07 buvo priimtas Alytaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 38-22350, kuriuo J. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į du žemės sklypus, t. y. į 6,41 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 0,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl šių žemės sklypų paveldėjimo 2006-09-21 Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notarė D. K. jai išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (registro Nr. 7448 V), kuris sudaro šios civilinės bylos ginčo dalyką. Nesutinka su ieškinio reikalavimu panaikinti 2006-09-21 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriuo ji paveldėjo tėvui J. B. gražintą žemę (6,41 ha žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) ir 0,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini)), nes jis buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai. Ji yra J. B. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, įstatymo (1964 m.CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str.) numatytu laiku ir tvarka kreipėsi į notarinę įstaigą dėl jo palikimo priėmimo. Ieškovė, kaip ir tretysis asmuo, pateikė pareiškimus, kad nuo J. B. palikimo atsisako, kas atitiko palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 591 str. 1 d., 3 d. nuostatas. Sutinkamai su 1964 m. CK 592 str. 2 d., 591 str. 2 d. ir dabar galiojančio CK 5.60 str. 2 d., 5.61 str. 1 d. įpėdiniui nepriėmus palikimo arba jo atsisakius, jo dalis atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Kadangi du iš trijų J. B. įstatyminių įpėdinių nuo palikimo atsisakė, jai pagrįstai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į visą J. B. turtą, tame tarpe ir į ginčijamu paveldėjimo teisės liudijimu paveldėtą turtą, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Ieškovių nurodytas teisinis pagrindas (CK 5.11 str. 1 d.), numatantis įpėdinių pagal įstatymą eiles, nesuteikia pagrindo naikinti jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi jis tik suteikė ieškovei teisę į paveldėjimą, tačiau ieškovė tos teisės nerealizavo. CK 5.50 str. 1 d. bei palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 587 str. 1 d. numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Ieškovė tėvo palikimo nepriėmė ir netgi nuo jo atsisakė. CK 5.60 str. 1 d. numato, kad neleidžiama atsisakyti nuo dalies palikimo arba su sąlygomis ar išlygomis, todėl ieškovė ir tretysis asmuo, pateikę atsisakymus nuo J. B. palikimo, šiuo metu jo įgyti jau negali. Kadangi 2006-09-21 paveldejimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriuo ji paveldėjo tėvui J. B. gražintą žemę, buvo išduotas teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės normų, ieškinys dėl jo panaikinimo atmestinas.

Ieškovės prašo atnaujinti terminą ieškiniui dėl palikimo priėmimo pateikti. Iš pateikto prašymo nėra aišku, ar tai būtų ieškinys dėl palikimo priėmimo ir jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, ar dėl ieškovės palikimo priėmimo, tačiau bet kuriuo atveju ji su prašymu atnaujinti terminą nesutinka. LR CK 1.124 straipsnis, apibrėžiantis ieškinio senaties sampratą, nustato, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 1 d. numato bendrą dešimties metų ieškininės senaties terminą, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.131 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Paveldėjimo teisės ginčijimui CK 5.8 str. nustato sutrumpintą vienerių metų ieškininės senaties terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). J. B. mirė 1995-02-10, ši diena laikoma jo palikimo atsiradimo diena ir sutinkamai su CK 5.8 str., ieškininės senaties termino eigos pradžia. Įstatymas numato, kad ieškininės senaties termino eigos pradžios momentas gali būti apibrėžtas ir aplinkybe “kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo”. Prašyme dėl termino atnaujinimo ieškovė tiksliai nenurodo, kada ji sužinojo apie tai, jog atsakovė priėmė palikimą, bet pripažįsta, jog ieškininės senaties terminą yra praleidusi. CK 1.131 str. 2 d. numato, kad ieškininės senaties terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašyme dėl termino atnaujinimo ieškovė nenurodė tokių priežasčių, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios. Seserys iš karto po tėvo mirties žinojo, kad ji kreipėsi pas notarą dėl tėvo turto paveldėjimo, t. y. palikimo priėmimo, o pačios tuo metu paveldėjimo reikalų tvarkytis nenorėjo, nes tai sudarė joms nepatogumus ir išlaidas, todėl palikimo atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovės ieškininės senaties termino ginčyti paveldėjimo teisę praleidimo priežastys nėra svarbios ir jį atnaujinti nėra pagrindo.

Tretysis asmuo D. B. buvo pateikusi atsiliepimą į ieškovės G. B. ieškinį, prašė jį tenkinti.

Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į ieškovių G. B., D. B. patikslintą ieškinį ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei pareikštą praleidus ieškininės senaties terminą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tais pačiais motyvais ir pagrindais, kaip pirmame atsiliepime į ieškinį.

Ieškovės G. B., D. B. ir jų atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Ieškovių nurodomų aplinkybių esmė – paveldėjimo reikalaus tvarkė atsakovė. Paveldėjimo reikalai buvo tvarkomi 1998-1999 m. Prieš 2-3 metus sužinojo, kad atsakovė yra paveldėjusi tėvo miško sklypą. Žino, kad norint priimti palikimą reikia kreiptis pas notarą. Atsakovei nebuvo pateikusios giminystė ryšį patvirtinančius įrodymus – gimimo liudijimus, santuokos liudijimą. Jokio įgaliojimo raštu nebuvę suteikę atsakovei spręsti paveldėjimo teisinius klausimus. Žinojo apie atsakovės kreipimąsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensavimo būdu, vėliau tvarkomą nuosavybės teisių grąžinimo būdo pakeitimą.

Atsakovės atstovė ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Ji nurodė, kad nėra svarbių priežasčių, kad ieškovės praleido terminą palikimui priimti ir jį atnaujinti. Ieškovės nepageidavo palikimą priimti, nors atsakovė jas kvietė atvykti ir tvarkytis. Ieškovės dėl savo amžiaus, išsilavinimo suprato paveldėjimo tvarkymo tvarką, galėjo rūpintis savo teisėmis, bet to nedarė. Jokio įgaliojimo tvarkyti ieškovių vardu neturėjo. Nebuvo jokio susitarimo, kad atsakovė viena sutvarkys paveldėjimo klausimą. Atsakovė informavo ieškoves apie išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.

Ieškinys atmestinas.

Mirties liudijime AA Nr. 659846 nurodytos aplinkybės, kad J. B. mirė 1995-02-10 (b. l. 21).

1997-12-17 paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą notarės D. K. nurodyta, kad J. B., mirusio 1995-02-10 turtą paveldi jo dukra R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro piniginė kompensacija pagal sąskaitą Nr. 2174, esančią Lietuvos taupomojo banko Varėnos skyriuje Nr. 7378 (b. l. 75).

2006-09-21 paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą notarės D. K. nurodyta, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-02-10, turtą paveldi jo dukra R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro:

1. Žemės sklypas, kurio plotas 0,7300 (nulis ir šeptyni tūkstančiai trys šimtai dešimt tūkstantųjų dalių) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Vsarėnos rajono savivaldybėje, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypas mirusiajam priklausė nuosavybės teise pagal Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo pažymą Nr. 44-1303766, išd. 2006-09-15, ir pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, išd. 2006-09-15, registro Nr. 44/628695.

Pagal Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo pažymą Nr. 44-1303766, išd. 2006-09-15, indeksuota viso žėmės sklypo vertė - 1 787 (vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt septyni) litai, vidutinė rinkos vertė - 962 (devyni šimtai šešiasdešimt du) litai.

Žemės sklypo paskirtis: žemės ūkio.

2. Žemės sklypas, kurio plotas 6,4100 (šeši ir keturi tūkstančiai vienas šimtas dešimt tūkstantųjų dalių) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybėje, nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro Nr. 44/628692.

Žemės sklypas mirusiajam priklausė nuosavybės teise pagal Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo pažymą Nr. 44-1303754, išd. 2006-09-15, ir pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, išd. 2006-09-15, registro Nr. 44/628692.

Pagal Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo pažymą Nr. 44-1303754, išd. 2006-09-15, indeksuota viso žemės sklypo vertė - 73 293 (septyniasdešimt trys tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt trys) litai, vidutinė rinkos vertė - 71 650 (septyniasdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt) litų.

Žemės sklypo paskirtis: miškų ūkio.

2011-05-11 pirkimo-pardavimo sutartimi patvirtinta, kad R. J. pardavė UAB “E.” 6,4100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, uniklus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos r.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Palikėjas J. B. mirė 1995-02-10. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas ( 1964 m. CK 568 str., 569 str.1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti ( 1964 m. CK 587 str.1 d.).

Ieškovės nurodo, kad palikimą turėjo priimti per 6 mėnesius, tačiau atsakovė jas suklaidino, nurodydama, kad visoms seserims nereikia kreiptis pas notarą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, ir pagal tiriamas bylos aplinkybes, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( 1964 m. CK 587 str.). Šiuo atveju neveikimas, tylėjimas, palikimui priimti įpėdiniui nesukuria teisinių pasekmių. Palikimas, pagal tuo metu galiojančių įstatymų nuostatas, buvo galimas dviems būdais: 1) paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą; 2) pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka ( CPK 444 str.2 d.8 p.). Dėl šio fakto nustatymo gali būti kreipiamasi, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre ( CK 1.75 str.).

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nežiūrint į tai, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.

Paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau, negu suėjus šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos ( 1964 m. CK 599 str.),o nuo 2001 metų ( CK 5.67 str.) – ne anksčiau, negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, o vėliau gali būti išduodamas.

Ieškovės pripažįsta, kad jos įstatymo nustatytu tvarka neįgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusių teisių ir nėra įgiję nuosavybės teisės į mirusiojo J. B. turtą. Ginčas yra kilęs ne tarp bendraturčių, įgyvendinusių teises į nuosavybę, kilusias paveldėjimo pagrindu, o ieškovės pretenduoja į palikimą ( CK 5.8 str.), todėl teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas CK 5.8 str. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tuo atveju, jeigu palikimą būtų priėmę ieškovės pradėję valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu, o atsakovė padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir tuo pagrindu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tai nuosavybės teisinių santykių subjektai ( CK 4.47 str.2 d.), teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui būtų taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.).

Ieškovės žinojo arba turėjo žinoti, kad 1995-02-10 mirus jų tėvui J. B., paveldėjimo pagrindu teisės į nuosavybę galėjo atsirasti – palikimą priėmus ir faktiškai pradėjus turtą valdyti po palikėjos mirties arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o kadangi to nepadarė, tai ieškinys atmestinas CK 1.131 str. 1 d. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008).

Ar išduotas paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą ar paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, nagrinėjamu atveju esmės nekeičia, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes tik viena atsakovė priėmė palikimą faktiškai pradėjus valdyti po palikėjo mirties, tai padarė per įstatymo nustatytą terminą.

Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusio J. B. turtas nuosavybės teise perėjo atsakovei.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 str., palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai, valdant tą turtą, naudojantis juo. Tokius veiksmus ir atliko atsakovė – keitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir tvarkė su tuo susijusius klausimus, pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą įgijo nuosavybės teises pagal palikimą paveldėjus nekilnojamąjį turtą, įregistravo viešame nekilnojamojo turto registre, realizuodama sudarė kitus sandorius su trečiaisiais asmenimis. Tokie veiksmai buvo atlikti nustatytais terminais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą; paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis S. M. v. E. P. ir kt. byloje Nr.3K-7-468/2009).

Pagal 1964 m. CK 587 str. palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o pagal nuo 2001 m. galiojantį Civilinį kodeksą – per 3 mėnesius ( CK 5.50 str.).Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė, kaip priėmusi palikimą, nesutinka, kad palikimą priėmė ir kiti įpėdiniai ( CK 5.57 str., 1964 m. CK 588 str.).

Terminą palikimui priimti gali pratęsti tik teismas, jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovės tokiomis priežastimis nurodo, kad atsakovė suklaidino, nurodydama, kad nereikia kreiptis pas notarą visoms įpėdinėms, o ieškovės neturėjo pagrindo netikėti atsakovės elgesiu ir sutiko, kad atsakovė tvarkytų visus paveldėjimo reikalus.

Byloje nustatyta, kad kilo ginčas dėl palikimo, turto paveldėjimo 1995 m. ir vėliau išdavus paveldėjimo teisės liudijimą 1996 m. ir 2006 metais. Nuosavybės teisės įgyjamos pagal paveldėjimą, kai palikimas yra priimamas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str.1 d. nurodyta, kad 2000 metų Civilinio kodekso penktosios knygos nuostatos, reguliuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam naujam kodeksui.

Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, o tai reiškia, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai ir kita. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Tai taikoma ir nagrinėjant paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą,įgytų nuosavybės teises, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą ( CK 5.50 str.2 d.). Įpėdiniui praleidus įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ( CK 5.57 str.1d.).

Teismų praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, o būtent įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą.

Taigi ką tarpusavyje tarėsi įpėdinės – ieškovės ir atsakovė galima vertinti pagal jų nurodomas aplinkybes. Ieškovės nebuvo suteikusios jokio įgaliojimo ar sudariusios rašytinio susitarimo, atsakovei veikti ieškovių vardu. Ieškovės nurodė, kad žinojo apie piniginę kompensaciją po palikėjo mirties. Ieškovės atsakovei nepateikė jokių dokumentų dėl giminystės ryšio su palikėju. Vėliau sužinojo, kad kompensacija atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo keičiama į žemės sklypo grąžinimą natūra. Ieškovės žinojo tvarką, kad norint priimti palikimą, reikia kreiptis pas notarą.

Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, nes priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą.

Teismas turi nustatyti, kad gi trukdė ieškovėms nustatytu terminu kreiptis dėl palikimo priėmimo. Tam reikalinga nustatyti objektyvias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias teisinę reikšmę priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Klausimas ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ( CK 1.5 str.)

Vertinant ieškovių elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidžios, sąžiningos ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr.3K-3-103/2007;2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr.3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr.3K-3-246/2011).

Pagal teismų praktikos taisykles, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, turi būti nustatyta ar egzistavo ieškovių nurodytos aplinkybės, kuriomis jos remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, ar atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, o taip pat išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Atsakovė kategoriškai nepripažįsta ieškovių nurodytų aplinkybių. Ieškovės dėl savo amžiaus, išsilavinimo ir paveldėjimo teisinių santykių sukūrimo aplinkybių turėjo realiai suvokti, kad dėl palikimo nepriėmė faktiniais savo veiksmais, o nurodymais į atsakovės netinkamą elgesį yra subjektyvus vertinimas paveldėjimo teisinių aplinkybių. Ieškovės supranta, kad palikimo priėmimo atveju reikia kreiptis pas notarą su pareiškimu, bet to nedarė. Ieškovės nepateikia jokių rašytinių susitarimų su atsakove dėl palikimo priėmimo reikalų tarpusavio sprendimo, nebuvo įgaliojusios atsakovės veikti jų vardu, nes neišdavė notariškai ar kitaip patirtintų įgaliojimų. Ieškovės neįtakojo ir neveikė dėl palikimo metu atsiradusio turto formos keitimo ( žemės grąžinimo atveju piniginę kompensaciją keičiant natūra). Notaro atliekami veiksmai yra apmokami įpėdinio, ieškovės nenurodo aplinkybių, kad prisidėjo prie turėtų išlaidų palikimui tvarkyti.

Byloje liudytoja apklausta M. M. nurodė, kad ieškovės yra brolio dukros. Santykiai geri, o su atsakove nebendrauja. Mirus palikėjui palikimo klausimus tvarkė atsakovė, o ieškovės laukė. Ieškovės nesikreipė pas notarą, laukė kol atsakovė sutvarkys. Ieškovė B. jai 2002 m. nurodė, kad palikimą tvarko atsakovė. Tvarko dėl žemės ir miško. Bendraudama su atsakove suprato, kad palikimo priėmimo procesas ilgas ir reikalauja išlaidų.

Pagal nurodomas šios liudytojos aplinkybes matyti, kad ieškovės neatliko jokių realių veiksmų, siekdamos palikimą priimti, gauti paveldėjimo teisės liudijimus, neturėjo jokių išlaidų, susijusių su palikimo priėmimo klausimų sprendimu.

Liudytojas R. B., ieškovės G. B. sutuoktinis, paaiškino, kad palikimą turėjo priimti visos trys seserys. Buvo nuvežęs ieškoves ir atsakovę į Vilniaus 18-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo tvarkymo, bet kas ten konkrečiai buvo sprendžiama, jis nežino. Jokio rašytinio susitarimo su atsakove nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. Atsakovė neturėjo jokio rašytinio įgaliojimo spręsti palikimo priėmimą ieškovių vardu.

Pagal nurodytas šio liudytojo aplinkybes negalima spręsti, kad ieškovės ir atsakovė susitarė bendrai spręsti palikimo priėmimo klausimą, nes neaišku kokia šalių valia buvo sprendžiama – palikimui priimti ar nuo palikimo atsisakyti.

Teismas daro išvadą, kad ieškovių nurodytos aplinkybės dėl prašymo pratęsti palikimo priėmimo terminą, neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Vien tikslingumo kriterijus – ieškovėms priklauso pagal įstatymą gauti palikimo dalis negali būti pagrindu tenkinti ieškovių reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti, kai palikimas atsirado 1995 metais, o ieškovės į teismą kreipėsi tik 2011 metais. Vienok palikimą priėmęs asmuo atsako ir už palikėjo skolas visu savo turtu, taigi priimant palikimą turi būti vertinamos visos aplinkybės ir kriterijai, kodėl įpėdinis laiku neišreiškė savo valios dėl palikimo priėmimo. Ieškovių teiginiai, kad atsakovė buvo nesąžininga, žadėjo, jog palikimo priėmimo procedūrą sutvarkyti viena, o po to palikimą pasidalyti, tačiau to nepadarė, byloje nenustatyta aplinkybė. Nėra tokių įrodymų, kurie labiausiai tikėtinai patvirtintų šią aplinkybę nustatyta. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė, tačiau nė vieno iš jų paaiškinimai neturi didesnės įrodomosios galios ( CPK 185 str.2 d.).Kai šalių paaiškinimai prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas, nebent jų tikrumą patvirtintų kita bylos medžiaga.

Atsakovei priteistina iš ieškovių 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti , t.y. už procesinių dokumentų paruošimą ir pateikimą, už atstovavimą teisme. Byla yra sudėtinga ir didelės apimties pagal surinktus ir pateiktus įrodymus byloje, atsakovės pateiktus atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, teismo posėdžius. Išlaidų advokato teiktai pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro kartus su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str.1, 2 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovių ( CPK 96 str.2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1500 Lt), turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1500 Lt), turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 22 litus turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 22 litus turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.