- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- TS-28-1082/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41910-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nuteistasis
- V. T.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios V. T. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. buvo nuteista 2020 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2015 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (8 mėnesiai) 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams 10 dienų.
Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 8 d.
2022 m. rugpjūčio 10 d. nuteistoji faktiškai atliko 1 metus 3 mėnesius 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Komisijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą motyvuojant tuo, kad nuteistoji stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti, tačiau vis dar išliko vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 14 kartų; lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu padarė naują nusikalstamą veiką; būdingas teisės pažeidimo modelis; neturi pastovios gyvenamosios vietos; turi didelių finansinių įsipareigojimų; lėšų valdymo sunkumai; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; pasidavimas neigiamai kitų įtakai; savikritiškumo stoka; probleminių situacijų atpažinimo sunkumai; nepakankamas pasekmių suvokimas; konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka; kriminalinį elgesį pateisinančių nuostatų formavimosi prielaidos) ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji V. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistoji V. T. skundu nesutinka su Komisijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo jį panaikinti ir taikyti jai lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad Komisija, nagrinėdama jos prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad šiuo metu vyksta paveldėjimo teisės į nekilnojamąjį turtą (butą esantį (duomenys neskelbtini)) ir nepagrįstai Nutarime nurodė, kad ji neturi pastovios gyvenamosios vietos. Teigia, kad Nutarime padaryta nepagrįsta išvada, kad jos turimi finansiniai įsipareigojimai didina pakartotinio nusikaltimo padarymo riziką, tačiau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose yra suvaržytos galimybės tokius įsipareigojimus vykdyti. Nors ji yra pensinio amžiaus, tačiau jos fizinė sveikata dar leistų jai būnant laisvėje dirbti ir užsidirbti, kas geriau padėtų spręsti finansines problemas. Mano, kad sprendimas netenkinti jos prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grindžiamas deklaratyviomis motyvacijomis.
Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji V. T. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad V. T. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakartotinai vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką ji nustatyta mažėjanti, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, yra pensinio amžiaus, gauna pensiją. Bausmės atlikimo metu nuteistoji bendrauja su vaikais, broliu ir jo dukra telefoninių pokalbių metu.
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai V. T. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pažymėtina, jog V. T. anksčiau teista keturiolika kartų (iš jų tris kartus buvo taikyta amnestija), pataisos namuose yra antrą kartą. Pagal teismui pateiktus duomenis – dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis. Nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Praeityje jau ne kartą nuteistajai buvo taikytas jos padėtį švelninantis įstatymas, tačiau ji neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų normų. Šiuo metu nuteistoji nėra atlikusi nei pusės jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors įstatyme yra numatyta galimybė, jog nuteistoji gali būti paleista iš pataisos įstaigos atlikusi vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį ir į šiuo metu V. T. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji V. T. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.
Kaip vienas iš nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių yra tas, kad nuteistoji neturi pastovios gyvenamosios vietos. Skunde nuteistoji nurodo, kad Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo teisės į nekilnojamąjį turtą, butą, ir konstatavo, kad nuteistoji neturi pastovios gyvenamosios vietos. Tačiau teismas, remiantis bylos duomenimis, pritaria Komisijos padarytai išvadai, kad nuteistoji neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes byloje pateikti duomenys, kad šiuo metu teisme yra sprendžiamas klausimas dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo ir nėra aišku koks bus teismo sprendimas, todėl nuteistoji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju negalėtų gyventi minėtu adresu (asmens b. l. 38), taip pat pateikiama informacija, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, nuteistoji galėtų laikinai gyventi Kauno miesto socialinių paslaugų centro laikino apgyvendinimo skyriuje (asmens b. l. 50). Aptarti duomenys tik patvirtina Komisijos nutarime nurodytą aplinkybę, kad nuteistoji šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, o ši aplinkybė yra priskiriama prie nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių kriminogeninių veiksnių, priešingai išvadai šiuo metu jokio pagrindo nėra.
Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos statinius kriminogeninius veiksnius – anksčiau teista 14 kartų; lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu padarė naują nusikalstamą veiką; būdingas teisės pažeidimo modelis. Pažymėtina, kad praeityje ne kartą buvo taikytas nuteistosios padėtį švelninantis įstatymas, tačiau esama situacija liudija, kad pastarųjų įstatymų taikymas nuteistosios elgesiui nedavė efektyvių rezultatų ir nebuvo veiksmingas, nes ji ir toliau darė nusikalstamas veikas.
Nuteistoji skunde nurodo, kad Komisijos teiginys, jog nuteistoji turi didelių finansinių įsipareigojimų ir tai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra niekuo nepagrįstas, ir nurodo, kad jai atliekant laivės atėmimo bausmę pataisos namuose yra suvaržytos galimybės vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Teismas su tokia nuteistosios pozicija nesutinka, nes iš pateiktų duomenų matyti, kad pataisos namuose nuo 2021-08-13 iki 2022-03-31 nuteistoji dirbo ūkio darbus, šiuo metu nuteistoji yra pareiškusi norą dirbti valytoja kieme, tačiau kol kas įdarbinta nebuvo, taip pat nuteistoji gauna pensiją. Į pataisos namus yra atsiųsti vykdomieji raštai 28898,75 Eur sumai, iš darbo užmokesčio išskaičiuota 202,63 Eur skolos padengimui, iš atsiųstų pinigų 21,60 Eur areštuota. Nors nuteistoji teigia, kad atskaičiavimai antstoliams yra vykdomi ir iš jos gaunamos pensijos, tačiau tai patvirtinančių duomenų pateikta nėra. Iš aptartų duomenų matyti, kad nuteistoji ir pataisos namuose turi galimybę dirbti ir iš gaunamų pajamų dengti turimus įsiskolinimus. Pastebėtina, kad nuteistoji laisvėje užsiimdavo darbine veikla ir turėjo stabilų pragyvenimo šaltinį, tačiau tai nesustabdė jos nuo nusikalstamos veikos padarymo ir ji papildomos finansinės naudos siekdavo neteisėtais būdais. Teismas neabejoja dėl nuteistosios išreiškiamo noro būnant laisvėje dirbti ir užsidirbti, kad tai galėtų spręsti jos finansines problemas, nes pateikti duomenys liudija, kad nuteistoji būdama laisvėje dirbdavo, kartais net keletą darbų vienu metu, tačiau negalima daryti išvados, kad jos išreiškiamas noras laisvėje dirbti gali sulaikyti nuteistąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nes ir ankščiau net ir dirbdama ir gaudama stabilias pajamas, nuteistoji siekė finansinės naudos neteisėtais būdais, todėl pritartina socialinio tyrimo išvadoje nurodytoms aplinkybėms, kad kol nuteistoji turi skolų, lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka pakankamai aktyvi ir ateityje gali turėti įtakos nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos raiškai.
Be to, nuteistosios V. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Nors nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika pakartotinio vertinimo metu nustatyta su mažėjimo tendencijomis, tačiau išlieka vidutinė, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog nuteistosios pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, rodanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji V. T. šiuo metu įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialiniame plane numatytas priemones: dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pagal galimybės dengia turimas skolas, stebimos dedamos pastangos vykdyti rekomenduojamas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, nuteistajai būdingas disciplinuotas elgesys. Visos apibūdintos aplinkybės rodo, kad nuteistoji deda pastangas ir šiuo metu yra motyvuota siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau visos išvardintos sritys reikalauja tolesnių tikslingų nuteistosios veiksmų, siekiant ilgalaikių pokyčių, kurių, remiantis socialinio tyrimo išvada, nuteistoji imtis yra pakankamai motyvuota.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo trys komisijos nariai balsavo – prieš ir tik vienas komisijos narys už. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai V. T. taikyti lygtinį paleidimą.
Nors nuteistoji V. T. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, yra išreiškusi norą dirbti, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 3 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajai V. T..
Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 1/3 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (šiuo metu išreiškusi norą dirbti, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir kt.), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. T. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lyginį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o V. T. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Nuteistosios V. T. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.