Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1230-288/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-21Kauno apygardos teismas
  3. TS-28-1082/2022Nutartis · 2022-09-09Panevėžio apylinkės teismas
  4. TS-1-1082/2023Nutartis · 2023-03-09Panevėžio apylinkės teismas
  5. TS-13-1207/2023Nutartis · 2023-08-29Panevėžio apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-30Kauno apygardos teismas
  7. T-2286-1023/2023Nutartis · 2023-09-27Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
1-1230-288/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41910-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
V. T.
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1230-288/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41910-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,kaltinamajai V. T., jo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,nukentėjusios A. R. atstovui G. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) valytoja, deklaruota ir gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), teista:

1. 2009 m. birželio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 1300 Lt bauda, 2011 m. kovo 16 d. pakeista į 5 parų arešto bausmę;

2. 2011 m. lapkričio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 2600 Lt bauda;

3. 2011 m. gruodžio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;

4. 2013 m. spalio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, šią bausmę atliekant pataisos namuose;

5. 2014 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 4 metus laisvės atėmimo bausme;

6. 2014 m. vasario 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – galutine 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. 2014 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį,182 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, kuri iš dalies subendrinta su 2014 m. vasario 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai 5 mėnesiai terminuotas laisvės atėmimas;

8. 2014 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straispnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė trečdaliu sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 d., subendrinta su 2014 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, bausmes dalinai sudėjus prie griežtesnės 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 mėnesius nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metai 11 mėnesių, nurodyta bausmę atlikti pataisos namuose bei bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įskaitant bausmę, atliktą pagal 2014 m. birželio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį,

9. 2015 m. sausio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – 2 metai laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta, galutinė – 7 metų laisvės atėmimo bausmė, nurodyta bausmę atlikti pataisos namuose bei bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

10. 2015 m. birželio 12 d Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. pakeistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metai laisvės atėmimas.

11. 2015 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos bei į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. 2016 m sausio 22 d. nuosprendis įsiteisėjęs. 2017 m. spalio 24 d. patvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos 2017 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 01/7-4255 taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, įpareigota per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmės neatlikus. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis įsiteisėjusi, 2017 m. lapkričio 3 d., paleista iš pataisos namų, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sužinojusi radijo stoties (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) metu A. R. kontaktinius duomenis, turėdama tikslą apgaule įgyti A. R., gim. (duomenys neskelbtini), turtą, atvyko pas A. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir, panaudojusi apgaulę, t. y., prisistačius kitu asmeniu – vardu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodama, kad A. R. pinigų negrąžins, pasinaudodama A. R., gim. (duomenys neskelbtini), senyvu amžiumi, teigdama jai, jog yra našlė, 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu klaidindama įvairiose Kauno miesto ir rajono savivaldybės vietose A. R. melaginga informacija apie ištikusias nelaimes bėdas, apie sugedusį automobilį, slegiančias skolas už komunalinių aptarnavimų paslaugas, apie reikalingas pinigines lėšas nuosavybės teise priklausančių miško paskirties žemės sklypų dokumentų sutvarkymui teigdama, jog po to miško paskirties žemės sklypai bus parduoti, nuolatos tvirtindama ir įtikinėdama, jog A. R. pinigus grąžins, įtikino A. R. periodiškai perduoti jai pinigus (įvairaus dydžio sumomis: 100 eurų; 200 eurų; 300 eurų; 300 eurų; 300 eurų; 1 900 eurų; 1 000 eurų; 1 300 eurų; 1 400 eurų; 1 600 eurų; 1 700 eurų; 200,00 eurų), ko pasėkoje, 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu, periodiškų susitikimų metu, taip pat, apgaulės ir įtikinėjimų įtakoje, A. R. 2019 m. birželio 17 dieną 13.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, sudarius su įmone (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir gavus 1 900 eurų paskolą, kurios jai nereikėjo, t. y., 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu A. R., apgaulės įtakoje, perdavė V. T. įvairaus dydžio sumomis (100 eurų; 200 eurų; 300 eurų; 300 eurų; 300 eurų; 1 900 eurų; 1000 eurų; 1 300 eurų; 1 400 eurų; 1 600 eurų; 1 700 eurų; 200,00 eurų) bendrai 10 300,00 eurų, t. y., V. T. savo naudai apgaule įgijo svetimą – nukentėjusiajai A. R. priklausantį turtą – 10 300,00 eurų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji V. T. kalta prisipažino visiškai, teismo posėdžio metu palaikė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad yra teista už sukčiavimą. Su nukentėjusiąja susipažino per (duomenys neskelbtini), ji pardavinėjo kiaušinius, o kaltinamoji perparduodavo. Pradėjo su ja bendrauti, pasikalbėdavo. Guodėsi jai, kad reikia pinigų, nes iš tikrųjų jai trūkdavo pinigų, reikėdavo mokėti už komunalinius skolas. Tikėjosi atiduoti nukentėjusiajai pinigus, nes ji negalvojo jos apgauti, kaip, kad galvojo jos sugyventinis. Melavo nukentėjusiajai dėl miško, kad ji tvarkosi miško dokumentus, tačiau pinigus išleido, o sugyventinis dingo. Su lizingu sudarė paskolos sutartį, tačiau pinigų neturi. Blogai vertina savo veiksmus, melavo močiutei. Dabar dirba bare. Labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Prašo skirti švelnesnę bausmę.

Kaltinamajai V. T. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareiškimais, tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, UAB (duomenys neskelbtini) paskolos sutartimi, telefoninių pokalbių įrašais ir kita bylos medžiaga:

Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį ji paskambino į radijo stoties (duomenys neskelbtini) laidą (duomenys neskelbtini) ir pranešė, jog parduoda vištų kiaušinius. Skelbime nurodė savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Galimai kitą dieną paskambino jai nepažįstama moteris ir paklausė apie galimybę įsigyti kiaušinių. Jai nurodė namų adresą. Atvyko pas ją automobiliu nepažįstama moteris, kuri prisistatė vardu (duomenys neskelbtini). Ji teigė, jog yra našlė, gyvena (duomenys neskelbtini). Tuomet (duomenys neskelbtini) pradėjo pas ją periodiškai atvykti įsigyti kiaušinių. Pokalbių metu (duomenys neskelbtini) pasakojo apie savo nelaimes, bėdas, jog jai reikia pinigų, kad sugedo automobilis, kad turi skolų už komunalinius patarnavimus ir pan. (duomenys neskelbtini) pradėjo dėl pinigų jai ir skambinėti, todėl apgaulės įtakoje 2019 m. gegužės mėn. paskolino (adresu, (duomenys neskelbtini).) (duomenys neskelbtini), kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu V. T. – 300 eurų (pirmą kartą – 100 eurų, po kelių dienų – 200 eurų). Kai skolino pinigus (duomenys neskelbtini) sakė, kad greitai, savaitės bėgyje pinigus grąžins, žadėjo, jog netgi didesnę sumą. Po šių pinigų perdavimo, (duomenys neskelbtini) vėl pradėjo nuolat skambinti ir prašyti pinigų. Apgaulės įtakoje, kai tik gaudavo pensiją (kiekvieno mėnesio pradžioje), pasiimdavo pensiją pašte ir pinigus iš pensijos skolino (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. iš gautos pensijos paskolindavo po 300 eurų (bendrai – 900 eurų). (duomenys neskelbtini) pinigus grąžinti žadėdavo, kai neva, parduos jai priklausantį mišką. Tačiau (duomenys neskelbtini) teigė, kad parduodant mišką, jai reikėjo sutvarkyti miško paveldėjimo dokumentus, o tam reikia pinigų, nes, kitokiu atveju, ji neturės lėšų skolos gražinimui. 2019 m. birželio mėn. ji įkalbėjo pasiimti paskolą – greitąjį kreditą, t. y., (duomenys neskelbtini) automobiliu ją nuvežė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kioske užpildė paraišką kreditui gauti, kurią padavė jai tik pasirašyti. Užpildžius dokumentus, jai buvo išmokėta grynais pinigais – 1 900 eurų kreditas. (duomenys neskelbtini) – 1 900 eurų pasiėmė, teigdama, kad ji kreditą gražins, tačiau (duomenys neskelbtini) ir vėl skambino ir vėl prašė skolinti pinigų, teigdama, jog pinigai reikalingi sutvarkyti miško paveldėjimo dokumentus. Apgaulės įtakoje, kas 2-3 savaitės jai ir toliau skolino pinigus: 1 000, 1 300, 1 400, 1 600, 1 700 eurų. 2019 metų rugsėjo 5 dieną ji dar perdavė (duomenys neskelbtini) – 200,00 eurų kartu su savo asmens tapatybės kortele (ji teigė, kad atidarys banko sąskaitą ir visą skolą perves į sąskaitą), tačiau vėliau asmens tapatybės kortelę gražino. Vėliau sūnus papasakojo, jog kreditas buvo paimtas bendrovėje (duomenys neskelbtini). Vėliau į namus gavo laišką, kad yra skolinga (duomenys neskelbtini) (priskaičiavus palūkanas, kredito bendrovei reikia grąžinti 2 548,41 eurų; paskolai padengti buvo sumokėta tik viena įmoka – 106 eurai). Apie tai, jog (duomenys neskelbtini), kaip ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo V. T., apgaulės įtakoje, perdavė pinigus, prisipažinti savo artimiesiems bijojo. (duomenys neskelbtini) padarytos turtinės žalos neatlygino, neatsiprašė. V. T. 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu apgaule įgijo jos turtą – 10 300 eurų. Ji reiškia 12 448,41 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro: nusikalstama veika padaryta – 10 948,41 eurų turtinė žala (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo – 8 400 eurų grynaisiais bei apgaule įtikino paimti kreditą – 1 900 eurų sumai su palūkanomis bankui reikalinga grąžinti – 2 548,41 eurų. Taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina – 1 500 eurų (1 t., b. l. 18-22; 25-28; 31-33; 44-49; 58-61).

Iš 2019 m. spalio 10 d. asmens atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. R. atpažino V. T. (duomenys neskelbtini), kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y., kuri 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu apgaule įgijo jos turtą – 10 300 eurų (1 t., b. l. 36-41).

Liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė analogiškai kaip nukentėjusioji A. R., patvirtino, jog V. T. (duomenys neskelbtini) mamai A. R. skambindavo iš mobilaus ryšio SIM kortelės, kuriai priskirtas numeris (duomenys neskelbtini), pokalbiai 2019 m. rugsėjo 15 d. – 201 m. rugsėjo 24 d. laikotarpio buvo įrašyti. Taip pat patvirtino, jog buvo nufotografuotas V. T. naudotas automobilis. 2019 m. rugsėjo 4 d. V. T. buvo nufotografuota nusikalstamos veikos darymo metu (duomenys neskelbtini) prie Kauno autobusų stoties, ji siekė iš mamos A. R. bendraudama papildomai apgaule įgyti turto, taip pat, po to matė, kai kitą dieną vėl buvo kaltinamoji susitikusi su mama A. R.. Po susitikimo mama A. R. papasakojo, jog moteris vardu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu apgaule įgijo jos turtą – 10 300 eurų (1 t., b. l. 17-19; 64-67; 70-73).

Iš 2019 m. spalio 10 d. asmens atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. R. atpažino V. T. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y., kuri 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu apgaule iš jo motinos A. R. įgijo jos turtą – 10 300 eurų (1 t., b. l. 76-81).

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog V. T. yra jo partnerė. Nuo 2019 metų gegužės mėnesio partnerė V. T. susidraugavo su močiute A., pavardės nežino, gyvenančia (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kaip jos susidraugavo nežino. Girdėdavo, kad jos bendraudavo telefonu, be to, dažnai V. T. jo paprašydavo ją nuvežti pas A. į (duomenys neskelbtini). Jis sutikdavo ją nuvežti. Ją nuveždavo automobiliu ,,O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pats su A. jis nebendraudavo, į jos namus neidavo, likdavo automobilyje, ką jos kalbėdavo nežinojo ir negirdėjo. V. T. A. nuveždavo pašaro vištoms, maisto, ar A. jai skolindavo pinigų nežino. 2019 metų vasarą, nežino mėnesio, jis V. T. ir A. buvo nuvežęs į (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) skyriuje A. paėmė kreditą. Jis nežinojo ar tas kreditas reikalingas pačiai A., ar V. Tik vėliau, kažkuriuo metu jam ir V. T. grįžus į namus, V. T. jam pasakė, kad kreditu gautus pinigus pasiėmė ji, o ne A., tačiau kokia tai buvo suma, ji jam nesakė. Kur ji išleido gautus pinigus nežino, bet buvo atvejis, kai ji sumokėjo už keičiamą bute langą. Tada suprato, kad ji pinigus už lango pakeitimą sumokėjo iš kreditu gautų pinigų. Nematė, jog V. turėtų A. asmens dokumentą. Jis pats jokio nusikaltimo nevykdė ir A. neapgaudinėjo, iš jos pinigų neviliojo (1 t., b. l. 106-108).

Iš liudytojo G. R. 2019 m. rugsėjo 18 d. pateiktos su paaiškinimu fotonuotraukos matyti, jog su A. R. ant suoliuko sėdi moteris vardu (duomenys neskelbtini) V. T. (1 t., b. l. 19; 17-19).

Iš liudytojo G. R. 2019 m. spalio 10 d. pateiktos po apklausos fotonuotraukos matyti, jog pas nukentėjusiąją A. R. moteris vardu (duomenys neskelbtini) V. T. atvykdavo automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73; 70-73).

Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. R. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 4 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. R. informuojama dėl vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų nevykdymo, skola pranešimo išrašymo dieną 107,16 eurų (1 t., b. l. 82-84).

Iš 2019 m. spalio 3 d. kitų daiktų apžiūros protokolo, matyti, kad G. R. pateikė skaitmeninę laikmeną (CD), kurioje užfiksuoti V. T. (duomenys neskelbtini) pokalbiai su mama A. R. (skambindavo iš mobilaus ryšio SIM kortelės, kuriai priskirtas numeris (duomenys neskelbtini)) 2019 m. rugsėjo 15 d. – 2019 m. rugsėjo 24 d. laikotarpiu (t. 1, b. l. 85-87).

Iš 2020 m. vasario 19 d. kitų daiktų apžiūros protokolo, matyti surašytos pokalbių stenogramos, kuriose V. T. (duomenys neskelbtini) siekė ir įgijo apgaule A. R. turtą (1 t., b. l. 88-103).

Iš VĮ ,,Regitra“ išrašo duomenų matyti, jog automobilis ,,O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso T. T., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 160).

Iš 2019 m. rugpjūčio 24 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR P-67167-2019 matyti, kad automobilį ,,O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudoja K. J., gim. 1960 m. balandžio 4 d.(1 t., b. l. 164-165).

Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) pažymos Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) vartojimo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais kopijos, 2019 m. birželio 17 d. paraiškos, Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą kopijos, taip pat pateiktos A. R. tapatybės kortelės kopijos, kuriuose nurodyta, kad A. R. 2019 m. birželio 17 dieną 13.15 val., (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje Nr. 4, sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. R. buvo suteiktas – 1 900 eurų kreditas grynaisiais. Pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) buvo atlikta tik viena įmoka 2019 m. liepos 23 d. – 106 Eur (1 t., b. l. 112-119; 122-125).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato tyrėjos S. J. 2020 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 23 d. 10.59 val. – 2019 m. spalio 4 d. 20.41 val. laikotarpiu V. T. iš savo naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. R. į mobilaus ryšio telefono SIM kortelę, kuriai priskirtas numeris (duomenys neskelbtini), skambino 304 kartus. Nukentėjusioji A. R. V. T. skambino 15 kartų laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. 18.11 val. iki 2019 m. spalio 2 d. 09.20 val. V. T. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 23 d. 14.14 val. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. 19.40 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančių bokštų pagalba jungėsi 54 kartus (1 t., b. l. 147-152, 153-154).

2019 m. spalio 10 d. kratos, kurią atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato tyrėjai, protokolo matyti, kad V. T. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 17 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, sudaryta nukentėjusiosios A. R., gim. (duomenys neskelbtini) vardu bei 2019 m. liepos 23 d. įmoka (106,00 eurai) (duomenys neskelbtini) terminalo pagalba kvitas pridėtas (t. 1, b. l. 172-194).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnyje, esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimo apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo išvados, kad kaltinimas V. T. pasitvirtino, ji įvykdė kaltinime jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad. V. T. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajai A. R. priklausantį turtą – 10 300,00 eurų. Byloje nustatyta, kad V. T. 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu sužinojusi radijo stoties (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) metu A. R. kontaktinius duomenis, turėdama tikslą apgaule įgyti A. R., gim. (duomenys neskelbtini) metais, turtą, atvyko pas A. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir, panaudojusi apgaulę, t. y., prisistačius kitu asmeniu – vardu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodama, kad A. R. pinigų negrąžins, pasinaudodama A. R., gim. (duomenys neskelbtini), senyvu amžiumi, teigdama jai, jog yra našlė, klaidindama melaginga informacija apie ištikusias nelaimes, apie sugedusį automobilį, slegiančias skolas už komunalinių aptarnavimų paslaugas, apie reikalingas pinigines lėšas nuosavybės teise priklausančių miško paskirties žemės sklypų dokumentų sutvarkymui, įtikino A. R. periodiškai perduoti jai pinigus bei apgaulės ir įtikinėjimų įtakoje, A. R. 2019 m. birželio 17 dieną 13.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, sudarius su įmone (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), ir gavus 1 900 eurų paskolą, apgaulės įtakoje, perdavė V. T., taip savo naudai apgaule įgijo svetimą – nukentėjusiajai A. R. priklausantį turtą – 10 300,00 eurų. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, jos kaltė įrodyta ne tik jos prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios A. R., liudytojų G. R., K. J. parodymais, rašytine bylos medžiaga, o būtent nukentėjusiosios pareiškimu, tarnybiniais pranešimais, UAB (duomenys neskelbtini) kvitu, UAB (duomenys neskelbtini) sutartimi, telefoninių pokalbių išklotine, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Kaltinamoji panaudojo apgaulę ir taip įgijo į nukentėjusiosios priklausantį turtą, padarė nukentėjusiajai žalą, todėl konstatuotina, kad V. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikaltimas baigtas, turtinės žala neatlyginta. V. T. ankščiau teista, teistumas neišnykęs bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu (2 t., b. l. 30-41, 42-125), administracine tvarka bausta (2 t., b. l. 126-127). Sodros duomenimis dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 28 d. (2 t., b. l. 128). Užimtumo tarnyboje neregistruota (2 t., b. l. 129). Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 132). Respublikinio priklausomybės ligų centre, Kauno filiale neužregistruota (2 t., b. l. 135). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąją auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kadangi V. T. nusikalto būdama anksčiau ne kartą teista, neišnykus teistumui bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, neatlikusi laisvės atėmimo bausmės. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių V. T. nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajai realią laisvės atėmimo bausmę, todėl kaltinamajai skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Kaltinamoji teista, naują nusikalstamą veiką padarė per lygtinio paleidimo, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrintina su neatlikta bausme. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamoji padarė nusikaltimą nuosavybei, į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, kitas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

Kadangi kaltinamoji V. T. pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstamą veiką V. T. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, neatlikusi laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su 2015 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Kaltinamajai V. T. 2019 m. spalio 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 22-24), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – naikintina.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Remiantis civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios A. R. civilinis ieškinys dėl – 8 400, 00 Eur bei dėl sudarytos paskolos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) – 2 548,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59, 61-61).

Tačiau baudžiamojoje byloje taip pat yra civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl – 2 305,47 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už 2 305,47 Eur sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos t. y., 2020 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 200-201). Kaltinamoji V. T. sutiko su turtinės bei neturtinės žalos dydžiais, dėl jų dydžių neprieštaravo, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusiosios pareikštas ieškinys dėl sudarytos paskolos dėl UAB (duomenys neskelbtini) – 2 548,41 Eur turtinės žalos atlyginimo nepriteistinas, kadangi šioje byloje yra pateiktas civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, kuris yra įrodytas ir tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios V. T. – 2 305, 47 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji V. T. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad V. T. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusios A. R. turtą – 8 400, 00 Eur. Ieškinyje dėl neturtinės žalos nukentėjusioji nurodė, jog dėl kaltinamosios padarytų veiksmų ji patyrė nepatogumų, labai išgyveno, daug nervinosi, dėl amžiaus sunkiai reaguoja į stresą, dėl to ženkliai suprastėjo sveikata, regėjimas, klausa, pasidarė silpnesnė, sunkiai užmiega, tačiau į gydytojus nesikreipė, bet prašo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas mano, kad nukentėjusi neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y., jai buvo sukeltos pasekmės, kurios ir yra laikytinos neturtine žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji yra pajėgi dirbti, teismas mano ir gali atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, tačiau vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas, kad žala padaryta ne nukentėjusios gyvybei ir sveikatai, teismas V. T. kaltais veiksmais nukentėjusiai A. R. padarytą neturtinę žalą vertina – 500,00 (penkis šimtus) eurų.

Kaltinamoji V. T. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus su civiliniais ieškiniais sutiko. pažadėjo juos atlygtini (3 t., b. l. 82).

VI. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išsprendimas

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su telefoninių skambučių išklotinėmis (1 t., b. l. 152), kompaktinis diskas su pokalbių garso įrašais (2 t., bylos viršelyje, voke), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. T. pripažinti kalta padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją laisvės atėmimu – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. T. bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2015 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridėti dalį 8 (aštuonis) mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamosios faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. T. 2019 m. spalio 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paliktini galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios V. T. A. R. naudai – 8 400,00 Eur turtinę žalą bei priteisti padarytą neturtinę žalą – 500,00 (penkis šimtus) eurų, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios V. T. UAB (duomenys neskelbtini) – 2 305, 47 Eur turtinę žalą.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su telefoninių skambučių išklotinėmis bei kompaktinį diską su pokalbių garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė