Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios V. T. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. buvo nuteista 2020 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2015 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (8 mėnesiai) 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams 10 dienų.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 8 d.

2023 m. vasario 9 d. nuteistoji faktiškai atliko 1 metus 9 mėnesius 11 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji V. T. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad V. T. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakartotinai vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką ji nustatyta mažėjanti, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, yra pensinio amžiaus, gauna pensiją. Bausmės atlikimo metu nuteistoji bendrauja su vaikais, broliu ir jo dukra telefoninių pokalbių metu.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai V. T. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, jog V. T. anksčiau teista keturiolika kartų (iš jų tris kartus buvo taikyta amnestija), bausmės atlikimo vietoje yra antrą kartą. Pagal teismui pateiktus duomenis – dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis. Nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu. Praeityje jau ne kartą nuteistajai buvo taikytas jos padėtį švelninantis įstatymas, tačiau ji neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų normų. Šiuo metu nuteistoji yra atlikusi beveik pusę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors įstatyme yra numatyta galimybė, jog nuteistoji gali būti paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikusi vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį ir į šiuo metu V. T. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji V. T. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.

Kaip vienas iš nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių yra tas, kad nuteistoji turi didelių finansinių įsipareigojimų. Į laisvės atėmimo vietų įstaigą atsiųsti vykdomieji raštai 28 789,64 Eur sumai. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį išskaičiuota 223,04 Eur skolos padengimui iš gaunamo darbo užmokesčio, dar 21,60 Eur areštuota iš atsiųstų pinigų. Nors nuteistoji skunde teigia, kad atskaičiavimai antstoliams atliekami ir iš senatvės pensijos, tačiau tokius teiginius pagrindžiantys dokumentui nėra pateikti. Per visą laisvės atėmimo laikotarpį buvo sumokėta tik labai nedidelė dalis turimos skolos, nors nuteistoji atlikdama bausmę beveik visą laiką dirbo įvairius darbus. Teismas neabejoja dėl nuteistosios išreiškiamo noro būnant laisvėje dirbti ir užsidirbti, kad tai galėtų spręsti jos finansines problemas, nes pateikti duomenys liudija, kad nuteistoji būdama laisvėje dirbdavo, kartais net keletą darbų vienu metu, tačiau negalima daryti išvados, kad jos išreiškiamas noras laisvėje dirbti gali sulaikyti nuteistąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nes ir ankščiau net ir dirbdama ir gaudama stabilias pajamas, nuteistoji siekė finansinės naudos neteisėtais būdais, todėl pritartina socialinio tyrimo išvadoje nurodytoms aplinkybėms, kad kol nuteistoji turi skolų, lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka pakankamai aktyvi ir ateityje gali turėti įtakos nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos raiškai.

Nuteistoji skunde be kita ko teigia, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos posėdžio metu dalyvavo tik keturi Komisijos nariai, nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad dalyvavo šeši nariai. Sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos) (BVK 84 straipsnio 1 dalis), o lygtinio paleidimo komisijos (komisijų) sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 84 straipsnio 3 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Įsakymas) 227 punktu, kai lygtinio paleidimo komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Iš teismui pateikto Komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo matyti, kad komisijoje dalyvavo 6 nariai, kas akivaizdžiai sudaro daugiau nei pusė visos komisijų narių, todėl minėtas Įsakymo 227 punktas nebuvo pažeistas. Nors nuteistoji skunde teigia, kad posėdžio metu dalyvavo tik keturi komisijos nariai, teismas sprendžia, kad tokie nuteistosios teiginiai yra deklaratyvūs, o oficialiu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo dokumentu, teismas abejoti neturi pagrindo, todėl konstatuojama, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos buvo priimtas nepažeidžiant Įsakyme įtvirtintos komisijos darbo organizavimo tvarkos ir procedūrų.

Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos statinius kriminogeninius veiksnius – anksčiau teista 14 kartų; lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu padarė naują nusikalstamą veiką; būdingas teisės pažeidimo modelis. Pažymėtina, kad praeityje ne kartą buvo taikytas nuteistosios padėtį švelninantis įstatymas, tačiau esama situacija liudija, kad pastarųjų įstatymų taikymas nuteistosios elgesiui nedavė efektyvių rezultatų ir nebuvo veiksmingas, nes ji ir toliau darė nusikalstamas veikas.

Be to, nuteistosios V. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Nors nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika pakartotinio vertinimo metu nustatyta su mažėjimo tendencijomis, ji išlieka vidutinė, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Pastarąjį teiginį patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami vertinimo rezultatai, kurie rodo, jog vis dar išlieka aktuali problema dėl pastovios gyvenamosios vietos, nes šiuo metu yra išspręstas tik laikino apgyvendinimo klausimas, taip pat lėšų tvarkyme ir pajamų srityje stebimi minimalūs pokyčiai, kurie reikalauja tolesnių tikslingų nuteistosios veiksmų, taip pat nuteistajai vis dar būtina dėti aktyvias pastangas siekiant ilgalaikių pokyčių mąstymo ir elgesio bei nuostatų srities ypatumuose. Teismas pažymi, jog nuteistosios pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, rodanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji V. T. šiuo metu įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas: toliau dirba, dalyvauja resocializacijos procese, pagal galimybes dengia turimas skolas, stebima išlaikyta teigiama elgesio dinamika, toliau dedamos pastangos vykdyti rekomenduojamas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones. Nuteistoji deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, orientuojasi į gyvenamosios vietos sprendimo klausimus, darbinę veiklą, santykius su artimaisiais. Visos apibūdintos aplinkybės rodo, kad nuteistoji deda pastangas ir šiuo metu yra motyvuota siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau visos išvardintos sritys reikalauja tolesnių tikslingų nuteistosios veiksmų, siekiant ilgalaikių pokyčių, kurių, remiantis socialinio tyrimo išvada, nuteistoji imtis yra pakankamai motyvuota.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo keturi komisijos nariai balsavo – prieš ir tik du komisijos nariai už. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai V. T. taikyti lygtinį paleidimą.

Nors nuteistoji V. T. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, yra išreiškusi norą dirbti, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 3 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajai V. T..

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 1/3 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. T. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (šiuo metu išreiškusi norą dirbti, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, deklaruoja socialiai priimtinas vertybes ir kt.), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. T. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lyginį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o V. T. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Nuteistosios V. T. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.