Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1500-721/2014 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei J. Ž. dėl sutuoktinio išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. Ž. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas netenkintinas

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. Ž. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti dukters A. Ž. išlaikymui po 144,81 EUR (500,00 Lt) periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-01-08 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 144,81 EUR (500 Lt) už kiekvieną mėnesį (1–7 b. l.).

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutraukė santuoką, sudarytą tarp J. Ž. ir A. Ž. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo A. Ž. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Ž. po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 7 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. Ž., pripažino kreditorinį įsiskolinimą V. Ž. asmenine A. Ž. prievole, o skolą kreditoriui „Lindorf Oy“ – asmenine J. Ž. prievole (109-113 b. l.).

Atsakovas A. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčydamas priteisto išlaikymo priteisimo momentą. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė išlaikymo priteisimo momentą, nes ieškovė teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, kad ji sumažina išlaikymo sumą iki 43,44 EUR (150 Lt) kas mėnesį ir atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodydama, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma priteistina nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Iš bylos duomenų matyti, kad į teismą ieškovė kreipėsi 2014 m. kovo 27 d., prašydama išlaikymą dukrai priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Priešieškinyje atsakovas A. Ž. nurodė, kad jis sutinka mokėti 150 Lt dydžio išlaikymą, tačiau nurodė, kad išlaikymas turi būti priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (60–61 b. l.).

LR CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nuo 2014 m. sausio mėnesio neteikia išlaikymo savo dukrai, to jis neneigia ir apeliaciniame skunde. Ieškovės teigimu, šalys kartu negyvena nuo 2014 m. sausio mėnesio, nuo šio laiko atsakovas išlaikymo savo dukrai neteikia, vaiku nesirūpina ir jo nelanko. Kadangi atsakovas nepilnametei dukrai išlaikymo neteikė, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodydama, kad išlaikymas dukrai A. priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes perklausius teismo posėdžių įrašus, tokių aplinkybių nenustatyta. 2014-07-02 teismo posėdžio metu teismas padarė pertrauką, kad šalys apsvarstytų galimybę santuoką nutraukti bendru sutikimu ir gera valia išspręstų kitus reikalavimus, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Pažymėtina, kad išlaikymo priteisimas nuo sprendimo priėmimo, taip kaip prašo atsakovas, prieštarautų teisiniam reglamentavimui ir šalių nepilnamečio vaiko interesams.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas pripažino atsakovo asmeniniu įsipareigojimu įsiskolinimą UAB „Alpha komunikacijos“, tačiau šios bendrovės paslaugomis šalys naudojosi ir po santuokos sudarymo, skolų tada nebuvo, jos atsirado jau gyvenant santuokoje, todėl ir pareiga padengti įsiskolinimą yra solidari. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

Iš byloje pateikto UAB „Alfa komunikacijos“ 2014-07-08 rašto Dėl duomenų apie skolą pateikimo matyti, kad atsakovas A. Ž. 2007-01-30 pasirašė su UAB „Alfa komunikacijos“ sutartį Nr. 700637 dėl interneto prieigos paslaugos teikimo adresu (duomenys neskelbtini) (85 b. l.). Nuo 2008-10-28 A. Ž. papildomai užsakė televizijos paslaugą ir sudarė dviejų paslaugų paketo sutartį Nt.700637, pagal kurią buvo teikiamos interneto prieigos ir televizijos paslaugos. Pagal pasirašytą paslaugų užsakymo aktą Nr. KT700637 trumpiausias naudojimosi paslaugomis laikotarpis buvo iki 2011-10-21. Tačiau paskutinė įmoka už suteiktas paslaugas buvo gauta 2009-07-16. Minėtame rašte nurodyta, kad UAB „Alpha komunikacijos“, negaudamos apmokėjimų už suteiktas paslaugas, o klientui A. Ž. nereaguojant į raginimus sumokėti įsiskolinimą, 2010-01-26 vienašališkai nutraukė teikiamas paslaugas, skolą perdavė skolas administruojančiai įmonei „Lindorff Oy“. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad sutartį dėl interneto ir televizijos paslaugų teikimo atsakovas pasirašė dar iki santuokos sudarymo, skola už atsakovui A. Ž. suteiktas paslaugas taip pat susidarė iki santuokos su ieškove sudarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o sutartis su UAB „Alpha komunikacijos“ dėl interneto ir televizijos paslaugų nutraukta 2010 m. sausio 26 d., t. y. dar iki šalių santuokos sudarymo. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, minėtos įstaigos paslaugomis šalys po santuokos sudarymo nesinaudojo, nes sutartis vienašališkai UAB „Alpha komunikacijos“ iniciatyva jau buvo nutraukta. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad skolų tuomet nebuvo, jos susidarė gyvenant santuokoje, todėl pareiga sumokėti šį įsiskolinimą yra solidari. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia UAB „Alpha komunikacijos“ rašte nurodytos aplinkybės, jog paskutinė įmoka iš atsakovo A. Ž. už paslaugas buvo gauta 2009-07-16 (85 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad sutartį su UAB „Alpha komunikacijos“ dėl interneto ir televizijos paslaugų teikimo atsakovas A. Ž. pasirašė 2007 ir 2008 metais, sutartis vienašališkai nutraukta 2010-01-26, visi šie veiksmai atlikti ik santuokos su ieškove A. Ž. sudarymo (2010-04-08), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį įsiskolinimą atsakovo A. Ž. asmenine prievole.

Apeliacinį skundą atsakovas grindžia ir tuo argumentu, kad teismas nepagrįstai nepriteisė paramos atsakovui iš ieškovės, nes jis liko neįgalus šalims gyvenant santuokoje, atsakovas negali pasirūpinti savimi, reikia prašyti svetimų žmonių pagalbos ir už tai reikia mokėti.

CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 d.). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nekilnojamojo turto neturi, kilnojamąjį turtą pasidalino tarpusavyje gera valia, ieškovė dirba UAB „I.“ dažytoja, darbdavys jai įsipareigojo per mėnesį mokėti minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu sudaro 300 EUR (24–25, 26 b. l.). Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2014-10-22 nustatytas 15 % darbingumas, per mėnesį jam mokama 208,80 EUR (720,97 Lt) netekto darbingumo pensija ir 9,41 EUR (32,50 Lt) transporto išlaidų kompensacija (106–107 b. l.).

Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad šalių santuoka truko neilgą laiko tarpą – 3 metus 9 mėnesius, santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo yra panaši: šalys nekilnojamojo turto neturi, santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą pasidalino tarpusavio susitarimu, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra registruotos 4 transporto priemonės (15–16 b. l.). Nors ieškovės ir atsakovo gaunamos pajamos yra panašios, tačiau kartu su ieškove liko gyventi šalių nepilnametė dukra, kuriai didžiąją išlaikymo dalį turės teikti, būtent, ieškovė. Pripažintina, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau minimaliems poreikiams patenkinti, jo paties teigimu, pakanka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šias aplinkybes įvertino ir tinkamai taikė CK 3.72 straipsnio nuostatas, nurodydamas, jog nėra pagrindo priteisti iš ieškovės išlaikymą atsakovui.

Pastebėtina, kad byloje pateiktas atsakovo A. Ž. Neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodytas specialiųjų poreikių lygis laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2014-10-22 (62 b. l.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šis laikotarpis yra pasibaigęs, o duomenys, kad atsakovui nustatyti specialieji poreikiai laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio, nepateikti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, plačiau dėl jų nepasisako ir jų nekartoja.

Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-08 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.