Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno arkivyskupijos kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2017 m. kovo 20 d. patvarkymu „Dėl L. J. skundo vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01265“ atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui (CPK 510 str. 2 d.). Patvarkyme nurodyta, jog antstolės kontoroje pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2016-09-09 vykdomasis raštas Nr. e2-225-528/2016 dėl 25 259,80 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš L. J., A. Š. ir V. S., išieškotojo Kauno arkivyskupijos kredito unijos naudai. Vykdant išieškojimą skolininkei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016-09-21 buvo išsiųstas raginimas susimokėti skolą gera valia, tačiau skolininkė per nustatytą terminą to nepadarė. Vykdant išieškojimą 2016-10-20 buvo areštuotas L. J. priklausantis nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Areštuojamas turtas buvo vertinamas vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ vidutinėmis 2016-01-01 rinkos kainomis. Turto arešto aktas skolininkei išsiųstas 2016-10-22 registruota pašto siunta jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau 2017-11-07 grįžo neįteiktas su žyma, kad „gavėjas neatsiėmė pašte“. Antstolės patvarkymu dėl piniginių lėšų nurašymo 2016-10-18 buvo areštuotos skolininkės sąskaitos bankuose, 2016-10-20 vienai sąskaitai areštas buvo panaikintas, kadangi į šią sąskaitą pervedamas skolininkės darbo mokestis. Iš areštuotų sąskaitų į antstolės depozitinę sąskaitą iki šios dienos yra pervesta 143,97 Eur, kurie pervesti išieškotojui. 2016-10-18 į L. J. darbovietę (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. L. J. 2016-11-30 antstolei pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti sąskaitai areštą, taip pat prašė patvarkymą atšaukti iš jos darbovietės, kadangi ji ruošiasi užimti aukštesnes pareigas ir išskaičiavimas iš darbo užmokesčio žlugdo jos perspektyvas. L. J. pasižadėjo (raštiškai) pati mokėti į antstolės depozitinę sąskaitą kas mėnesį po 200 eurų. Antstolės padėjėjos 2016-12-08 patvarkymu L. J. prašymas buvo patenkintas, tačiau skolininkė savo prašyme nurodytos 200 Eur sumos, mokėtinos kas mėnesį nuo patvarkymo priėmimo momento, nesumokėjo nei karto. Todėl 2017-02-01 gavus išieškotojo prašymą, areštuotam turtui 2017-02-17 buvo paskelbtos viešosios varžytynės, kurių pabaiga buvo numatyta 2017-03-20. Varžytynės neįvyko, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. CPK 681 str. numatyta per kiek laiko skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. CPK nėra nustatytas kitoks nei trijų dienų terminas pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto kainos nustatymo. Skolininkė L. J. prieštaravimų dėl turto įkainojimo per įstatymo nustatytą trijų dienų terminą nepareiškė, todėl laikytina, jog su turto įkainojimu sutiko, tačiau dėl kažkokių, tik ji vienai žinomų priežasčių, pakeitė savo nuomonę bei pateikė skundą, kuriuo prašo įpareigoti antstolę perkainoti varžytynėse parduodamus žemės sklypus. Skolininkės skundas yra grindžiamas prielaidomis ir jo asmeniniais samprotavimais, tačiau nepagrįstas įrodymais turinčiais įrodomąją reikšmę. Antstolės patvarkyme taip pat pažymėta, kad CPK 704 str. 1 d. numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Tačiau pareiškėja šia teise nesinaudojo. Situacija, kai pats skolininkas neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, patvirtina, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais ir formaliais pagrindais skundžia antstolės veiksmus. Atkreiptas teismo dėmesys, kad turto dėl kurio teikiamas skundas pirmosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, o tai parodo, kad turtas įvertintas tinkama rinkos kaina, nes jei turtas būtų buvęs įvertintas per maža verte, tai jis būtų buvęs nupirktas jau pirmose varžytynėse. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad būtent varžytynės ir nustatys skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos kainą, kuri nebūtinai turės atitikti vertinimą. Antstolės nuomone, skundas yra deklaratyvus ir skundo argumentai neįrodo būtinybės skirti turto vertinimo ekspertizę. Antstolė taip pat nesutinka su skundo argumentu, jog nuo pirmo įvertinimo praėjo daugiau nei pusantrų metų, o per šį laikotarpį nekilnojamojo turto rinkos kainos ypatingai pakilo. Skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įvertintas vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ vidutinėmis 2016-01-01 rinkos kainomis, t. y. turtas įvertintas prieš 5 mėnesius, o ne prieš pusantrų metų, kaip teigiama skunde. Apie nustatytą areštuoto turto vertę skolininkė informuota įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptas teismo dėmesys, kad skolininkė iki 2017-03-13 skundo šioje byloje padavimo, apie vykdymo eigą nesidomėjo. Tikėtina, jog tokį skolininkės elgesį sąlygojo tai, kad be arešto nekilnojamajam turtui, areštas, jos prašymu, sąskaitai į kurią skolininkės teigimu ji gauna darbo užmokestį, buvo panaikintas suteikiant skolą dengti geranoriškai, ir atliekami vykdymo veiksmai netrukdė vengti skolos dengimo, o kilus realiai grėsmei prarasti turtą pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Todėl antstolės nuomone, skolininkė piktnaudžiauja jai įstatymo suteikiamomis teisėmis teikdama skundą siekia užvilkinti skolos išieškojimo procesą. Nors skolininkė L. J. teigia, kad esą jai priklausančio turto vertė yra neatitinkanti rinkos kainų, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Byla dėl antstolio veiksmų išnagrinėta Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Pažymėtina, kad vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 d., Antstolių įstatymo 3 str.).

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės S. Vaicekauskienės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016-09-09 vykdomasis raštas Nr. e2-225-528/2016 dėl 25 259,80 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš L. J., A. Š. ir V. S., išieškotojo Kauno arkivyskupijos kredito unijos naudai (vykd. b. 1-2 b. l.). Vykdant išieškojimą skolininkei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016-09-21 buvo išsiųstas raginimas susimokėti skolą gera valia per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos (pasirašytinai įteikta 2016-09-24), tačiau skolininkė per nustatytą terminą to nepadarė (vykd. b. 4-8 b. l.). Vykdant išieškojimą 2016-10-20 buvo areštuotas L. J. priklausantis nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), turtas įvertintas 29 500,00 Eur; ¼ dalis žemės sklypo (bendr. pl 5,3300 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 6 675,00 Eur ir ¼ dalis žemės sklypo (bendr. pl. 2,6300 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 4 475,00 Eur. Areštuojamas turtas buvo įvertintas vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ vidutinėmis 2016-01-01 rinkos kainomis (vykd. b. 23-35 b. l.). Turto arešto aktas L. J., adresu (duomenys neskelbtini), 2016-10-22 buvo įsiustas registruota pašto siunta, tačiau 2016-11-07 grįžo neįteiktas su žyma, kad „gavėjas neatsiėmė pašte“ (vykd. b. 49 b. l.). Antstolės patvarkymu dėl piniginių lėšų nurašymo 2016-10-20 buvo areštuotos skolininkės sąskaitos bankuose (vykd. b. 41-43 b. l.). Iš areštuotų sąskaitų į antstolės depozitinę sąskaita iki šios dienos yra pervesta 143,97 Eur, kurie yra pervesti išieškotojui (vykd. b. 45 b. l.). 2016-10-18 į L. J. darbovietę (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo (vykd. b. 40 b. l.). L. J. 2016-11-30 antstolei pateikė prašymą, kuriame prašė panaikinti sąskaitai areštą, taip pat prašė patvarkymą atšaukti iš jos darbovietės, kadangi ji ruošiasi kilti pareigose ir išskaičiavimas iš jos darbo užmokesčio žlugdo jos perspektyvas. L. J. raštu pasižadėjo pati mokėti į antstolės depozitinę sąskaitą kas mėnesį po 200 Eur (vykd. b. 50-51 b. l.). 2016-12-08 patvarkymu L. J. prašymas tenkintas ir jai leista mokėti po 200 Eur kas mėnesį, taip pat atšauktas patvarkymas iš skolininkės darbovietės (vykd. b. 52 b. l.). Vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01265 nėra duomenų apie skolininkės L. J. 200 Eur sumų, mokėtinų kas mėnesį nuo patvarkymo priėmimo momento, mokėjimą. 2017-02-01 antstolės kontoroje gavus išieškotojo prašymą, areštuotam turtui 2017-02-17 buvo paskelbtos viešosios varžytynės, kurių pabaiga buvo numatyta 2017-03-20 (vykd. b. 55-58 b. l.). Varžytynės neįvyko, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas (VĮ „Registrų centras“ 2017-03-20 pranešimai 12:55 val. ir 13:05 val.)( vykd. b. 64-66 b. l.) .

CPK 681 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Pareiškėja skunde nurodo, jog antstolė pažeidė proceso teisės normas, areštuoto turto kainą nustatė nepagrįstai, antstolė priimdama patvarkymą dėl turto rinkos vertės nustatymo nesirėmė jokiomis dokumentais pagrįstomis ekspertų išvadomis, fiziškai neapžiūrint turto, kad nuo pirmo įvertinimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, o per šį laikotarpį nekilnojamojo turto kainos ypatingai pakito. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Kaip matyti iš pirmiau pacituotos teisės normos (CPK 681 str. 1 d.), antstoliui suteikiama teisė pačiam nustatyti turto vertę ir tik atsiradus prieštaravimams yra skiriama ekspertizė. Šiuo atveju antstolė taip ir pasielgė, areštuojamų skolininkei priklausančių daiktų vertę nustatė remdamasi jai prieinamais duomenimis, t. y. vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ vidutinėmis 2016-01-01, o ne kaip nurodo skolininkė pusantrų metų senumo, rinkos kainomis. Skolininkė per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų dėl areštuoto turto kainos nereiškė, įrodymų apie kitokią turto rinkos kainą neteikė, iki pat skundo padavimo, vykdymo eiga nesidomėjo, nors pranešimas apie prasidėjusį vykdymo procesą jai pasirašytinai įteiktas dar 2016-09-24. CPK 682 straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pateikia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Kaip jau minėta, prieštaravimų dėl areštuoto turto kainos skolininkė nepareiškė, tokių prieštaravimų nereiškė ir išieškotojas, todėl skirti areštuoto turto ekspertizę antstolė neprivalėjo. Be to, iš šios pacituotos teisės normos matyti, jog antstolis tik turi teisę, bet neprivalo skirti ekspertizės. Sutiktina su antstolės argumentais, kad rinkos vertė suprantama kaip labiausiai tikėtina kaina, už kurią vertinimo objektas bus parduotas atviroje rinkoje, dalyvaujant kompetentingiems pardavėjams ir pirkėjams, kuomet abi šalys veikia sąmoningai ir turi visą reikiamą informaciją, ir kaina nėra įtakojama specifinių aplinkybių ir nėra atsižvelgiama į įprastas ir asmenines aplinkybes, kurios galėtų vertinamo turto rinkos vertę mažinti ar didinti. Tikroji turto vertė yra ta pinigų suma, kurią turto pirkėjas sumoka už perkamą turtą sudarydamas konkretų sandorį ir ši suma praktiškai visuomet skiriasi nuo tos turto vertės, kurią nustato turto vertintojai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad turto, dėl kurio pateiktas skundas, pirmosios varžytinės neįvykdo, nes nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis, todėl sutiktina su antstolės argumentu, jog tai parodo, kad turtas įvertintas tinkama rinkos kaina, nes jei turtas būtų buvęs įvertintas per maža verte, tai jis būtų buvęs nupirktas jau pirmosiose varžytinėse. Nors skolininkė kategoriškai teigia, jog areštuotas turtas įvertintas per maža kaina, kad turto rinkos vertė yra gerokai didesnė, tačiau vykdomojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių skolininkės argumentus, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad turtas įvertintas netinkamai. Pažymėtina ir tai, jog skolininkė, žinodama apie jos turto ir banko sąskaitų areštą, viso vykdymo proceso metu nesikreipė į antstolę, siūlydama skirti turto ekspertizę bei įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Be to, vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos numato galimybę skolininkui vykdymo procese veikti aktyviai, t. y. teikti prašymus, paaiškinimus, įrodymus (turto vertės nustatymo ataskaitą ir pan.), iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704, 643 straipsniai). Tokiu būdu įstatymas sudaro galimybę skolininkui turtą parduoti už jam labiausiai priimtiną kainą, tačiau skolininkė L. J. tokia teise nepasinaudojo. Teismo vertinimu situacija, kai pats skolininkas neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, patvirtina, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog skolininkei priklausančio turto įvertinimo klausimas yra išspręstas nepažeidžiant įstatymų nuostatų, skolininkė turėjo galimybę pasinaudoti visomis jai priskirtinomis procesinėmis teisėmis, susijusiomis su turto pardavimu iš varžytynių, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėja šiomis teisėmis būtų pasinaudojusi. CPK 643 straipsnio 1 punktas nustato, jog skolininkas turi teisę pats ar per savo atstovus dalyvauti vykdymo veiksmuose, taip pat ir turto vertinime. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkei nebuvo daroma jokių kliūčių aktyviai dalyvauti turto vertinimo procese. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tuo atveju, kai skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir, skolininkui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojasi jam suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsnis nustato, jog pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolė paskelbė apie skolininkės L. J. turto pirmąsias varžytines 2017-02-17, t. y. pasibaigus Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 straipsnyje nustatytam terminui.

Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje antstolė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, veikė pagal antstolei valstybės ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl jos nustatyta turto kaina yra laikoma teisinga ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė pareiškėjos teises, teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos L. J. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnis, 513 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01265.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.