Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovėms Olgai Milienei, Aleksandrai Bronickai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo 2016-11-07 iki 2017-06-08, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė nevykdo įsipareigojimų VMI ir turi mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybės biudžetams, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. birželio 8 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės, (duomenys neskelbtini) kreditoriais, kai įsiskolinimas VMI nuosekliai didėjo, o būtent:

žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-11-07 iki 2016-11-29 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 3657,97 Eur - laikotarpio pradžiai ir 4298,52 Eur - laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės asmuo gavo 768,14 Eur, iš kurių 643,74 Eur, panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais („Circle K Lietuva“, UAB, UAB „Sanitex“, UAB „Viada LT“);

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-12-01 iki 2016-12-29 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4333,35 Eur - laikotarpio pradžiai ir 4842,88 Eur - laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 1328,07 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (UAB „Achema“ filialas „Gaschema“, UAB „Butanas“, UAB „Ogmina“, UAB „Pats sau baldžius“, UAB „Sanitex“);

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-01-02 iki 2017-01-25 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 4884,12 Eur - laikotarpio pradžiai ir 4788,49 Eur - laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 523,10 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (UAB „Butanas“, UAB „Sanitex“, UAB „Viada LT“);

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-02-01 iki 2017-02-24 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 5508,29 Eur - laikotarpio pradžiai ir 5698,29 Eur - laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 507,69 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais („Circle K Lietuva“, UAB, UAB „Sanitex“, UAB „Viada LT“);

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-03-01 iki 2017-03-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 6090,56 Eur - laikotarpio pradžiai ir 6385,67 Eur - laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 1004,58 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais ((„Circle K Lietuva“, UAB „Gaschema LT“, UAB „Ogmina“, UAB „Sanitex“);

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-04-07 iki 2017-04-24 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 6431,11 Eur - laikotarpio pradžiai ir 6646,11 Eur - laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 480,18 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (UAB „Sanitex“);

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 6415,82 Eur - laikotarpio pradžiai ir 6551,69 Eur - laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 1264,50 Eur, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (UAB „Ogmina“, UAB „Sanitex“);

- žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2017-06-01 iki 2017-06-07 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką: 6583,37 Eur - laikotarpio pradžiai ir 6583,37 Eur - laikotarpio pabaigai, kaip atskaitingas Bendrovės darbuotojas gavo 1510,28 Eur, iš kurių 256,09 Eur panaudojo atsiskaitymams su kitais, žemesnės eilės kreditoriais (UAB „Sanitex“). Tokiais savo veiksmais, tai yra atlikdamas mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, R. V. pažeidė Bendrovės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. neneigė, kad jo vadovaujama įmonė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, tai yra su kitais kreditoriais. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo nuo 2016-11-07 iki 2017-06-08. Ir kai pradėjo eiti pareigas, Bendrovės įsiskolinimas VMI jau buvo 4485,65 Eur. Jis įnešė į įmonės sąskaitą geranoriškai 2700 Eur, tais pinigais galėjo atsiskaityti su tiekėjais, jo niekas neprivertė, jis žinojo, kad yra skola, žinojo, kad ją reikia padengti, todėl kad įmonė nebankrutuotų, dalis pinigų skirta atsiskaitymams su tiekėjais, dalis – įnešama į įmonės sąskaitą. Į Mokesčių administratorių dėl skolos mokėjimo išdėstymo nesikreipė, nors buvo tokia jo pareiga. Nebuvo suderinimo mokėti vien tik Mokesčių administratoriui, ar vien tik kokiam nors tiekėjui. Sutinka, kad įsiskolinimas - 4446,84 Eur - VMI turi būti sumokėtas. Prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Teismo posėdyje VMI atstovė teigė, jog visos aplinkybės yra nurodytos pareiškime, VMI atliko operatyvų patikrinimą, ir buvo nustatyti eiliškumo pažeidimai, buvęs įmonės vadovas neneigia atsiskaitymų ir pripažįsta, kad jie buvo, tas matyti ir iš pačios Bendrovės VMI pateiktų dokumentų. Prašo skirti R. V. sankcijoje numatytos baudos vidurkį ir priteisti nuostolių atlyginimą - 4446,84 Eur. Nuostoliai, kuriuos prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, yra susidariusi nepriemoka į valstybės biudžetą, sumažinus ją R. V. jau sumokėta 2700 Eur suma už tą laikotarpį, kai Bendrovei vadovavo R. V.. Šis įsiskolinimas nėra padengtas. Šiai dienai (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas yra dar didesnis – 8552,67 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. kaltė be jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir žalos priteisimo (b. l. 3-10), Bendrovės 2016 m. lapkričio mėnesio – 2017 m. birželio mėnesio balansais ir avanso apyskaitomis (b. l. 11-42), 2017-09-05 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 43-45), Bendrovės balanso ir skolos detalizavimo duomenimis (b. l. 46-52), Bendrovės kasos už 2016-07-01 iki 2017-07-31 duomenimis (b. l. 53-69).

2017 m. rugsėjo 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-08-01 duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 6690,86 Eur, iš jų: 3820,68 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 296,74 Eur šio mokesčio delspinigių, 2450,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 118,28 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-04-14), 5,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-15). Išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2016-09-29, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų.

Pagal patikrinimui pateiktą kasos knygą 2016-07-01 Bendrovės kasos likutis buvo 3667,30 Eur, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-07-31 sudarė 85814,09 Eur, išlaidos - 89394,21 Eur. Į Bendrovės kasą įnešti 85814,09 Eur iš kasos aparato (modelis CHD 3050). Iš Bendrovės kasos atsiskaitymai vyko su tiekėjais: 14461,01 Eur UAB „Vilniaus alus“ (kodas 124688862), 14149,36 Eur BĮ UAB „FILIPOPOLIS“ (kodas 110384422), 3984,80 Eur, Nekilnojamojo turto valdymas, UAB (kodas 300145575), 400,00 Eur UAB „Kardos“ (kodas 124137827), 1988,00 Eur UAB „Mediato“ (kodas 300126728) ir kt. 22703,25 Eur išmokėta darbo užmokestis Bendrovės darbuotojams, 13609,93 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui R. V., 619,25 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui M. V., 4615,03 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui P. D., 2004,43 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui A. V. 2017-07-31 likutis 87,18 Eur.

Pagal pateiktus duomenis apie Bendrovės atskaitingus asmenis, nustatyta, kad pas atskaitingą asmenį M. V. likutis 2016-07-01 buvo – 0,00 Eur. Nuo 2016-07-01 iki 2017-07-31 buvo išmokėta 619,25 Eur, išleista 619,25 Eur (iš jų už suteiktas paslaugas: 55,05 Eur Circle K Lietuva, UAB (kodas 211454910), 564,20 Eur UAB Sanitex ( kodas 110443493)), likutis 2017-07-31 buvo – 0,00 Eur.

Pas atskaitingą asmenį A. V. likutis 2016-07-01 buvo – 0,00 Eur. Nuo 2016-07-01 iki 2017-07-31 buvo išmokėta 2004,43 Eur, išleista 2004,43 Eur (iš jų už suteiktas paslaugas: 45,68 Eur Circle K Lietuva, UAB (kodas 211454910), 1788,08 Eur UAB Sanitex (kodas 110443493), 49,84 Eur UAB Luktarna (kodas 178715423) ir kt., likutis 2017-07-31 buvo – 0,00 Eur.

Pas atskaitingą asmenį P. D. likutis 2016-07-01 buvo – 0,00 Eur. Nuo 2016-07-01 iki 2017-07-31 buvo išmokėta 4615,03 Eur, išleista 4615,03 Eur (iš jų už suteiktas paslaugas: 106,06 Eur Circle K Lietuva, UAB (kodas 211454910), 4278,10 Eur UAB Sanitex (kodas 110443493), 96,82 Eur UAB Autoaibė (kodas 141214083) ir kt., likutis 2017-07-31 buvo – 0,00 Eur.

Pas atskaitingą asmenį R. V. likutis 2016-07-01 buvo – 0,00 Eur. Nuo 2016-07-01 iki 2017-07-31 buvo išmokėta 13609,93 Eur, išleista 13609,93 Eur (iš jų už suteiktas paslaugas: 302,41 Eur Circle K Lietuva, UAB (kodas 211454910), 12752,99 Eur UAB Sanitex (kodas 110443493), 102,28 Eur Kesko Senukai Lithuania, UAB (kodas 234376520) ir kt., likutis 2017-07-31 buvo – 0,00 Eur (b. l. 43-45).

Byloje esančiose (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio mėnesio – 2017 m. birželio mėnesio balansuose ir avanso apyskaitose nurodytos Bendrovės mokestinės nepriemokos ir atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. birželio 7 d. (b. l. 11-42).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Ši nuostata yra imperatyvi, nes nenumato jokių išimčių, todėl ji privaloma visiems subjektams. Minėtos CK 6.930 straipsnio nuostatos reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais vienu metu negalint patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad su nusižengimu sutinka, patvirtino, kad tuo metu, kai vadovavo Bendrovei, atlikinėjo atsiskaitymus VMI pareiškime nurodytiems juridiniams asmenims, nors jo vadovaujama bendrovė turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką VMI. Tą patvirtina ir 2017-09-05 operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys bei byloje esantys (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio mėnesio – 2017 m. birželio mėnesio balansai ir avanso apyskaitos. Iš pateiktų avanso apyskaitų nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. birželio 7 d. matyti, kad (duomenys neskelbtini) atskaitingas darbuotojas R. V., žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2016-11-07 iki 2017-06-07 Bendrovė turi mokestinę nepriemoką (6583,37 Eur laikotarpio pabaigai), neatsiskaičiusi su VMI, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais: „Circle K Lietuva“, UAB, UAB „Sanitex“, UAB „Viada LT“, UAB „Achema“ filialas „Gaschema“, UAB „Butanas“, UAB „Ogmina“, UAB „Pats sau baldžius“ ir kt.

Ištyręs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau nurodytų ir aptartų bei teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą teismas daro išvadą, kad R. V., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2016-11-07 iki 2017-06-08, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį yra žemesnėje kreditorių eilėje nei VMI. Būtent toks atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, todėl konstatuojama, kad R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys gali būti baudžiami nuo 1400 iki 3000 eurų dydžio bauda.

R. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad jis savo noru pašalino dalį padarytos žalos (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skirdamas administracinę nuobaudą R. V. teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimų pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes - nepriemokos susidarymo metu buvusią sunkią Bendrovės finansinę padėtį, į nustatytas pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino dalį padarytos žalos, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusižengimas nebuvo tyčinis, juo nebuvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiškais tikslais, jis padarytas susiklosčius sunkiai Bendrovės finansinei padėčiai bei siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos nenutrūkstamumą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. asmenybę – duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, stengiasi atlyginti jo vadovavimo metu susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta taikant R. V. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus jam mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

VMI pareiškimu taip pat prašoma priteisti iš R. V. 4446,84 Eurų dydžio nuostolių atlyginimą VMI naudai. Šis reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad, įmonei nesumokėjus mokesčių, VMI prie FM patyrė turtinę žalą dėl R. V. padaryto administracinio nusižengimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2AT-70-976/2017). Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Paprastai tokios situacijos susiklosto, kai dėl vadovo neteisėtų veiksmų išoriniuose santykiuose juridinis asmuo tampa nemokus, bankrutuoja ir kai nustatytos visos būtinos jo (vadovo) deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-130/2011, 3K-3-493/2012, 3K-3-176/2014, 3K-3-283/2014).

Kad R. V. būtų atlikęs nurodytus nesąžiningus veiksmus būtent VMI atžvilgiu, nenustatyta. Jis nurodė, kad nurodė, kad mokestinė nepriemoka atsirado dėl to, kad įmonei kurį laiką trūko apyvartinių lėšų, todėl nebepajėgė atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiausiai atsiskaitinėjo su tiekėjais, kad įmonė galėtų tęsti veiklą, be to, jam tapus direktoriumi ši nepriemoka jau buvo. Taigi, nagrinėjamu atveju, susidariusią mokestinę nepriemoką (4446,84 Eurų) yra skolingas būtent juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šios įmonės direktorius R. V. Mokestinė nepriemoka iš juridinio asmens yra išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Tai, kad VMI prie FM skirtingai įvardija mokestinės nepriemokos sumą ir priskiria ją nuostoliams, nekeičia šios mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarkos. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos teismuose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-27-870/2018, 2018 m. sausio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-33-312/2018).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teismų praktiką, VMI prie FM nepripažintina nukentėjusiąja ir jos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 635, 636, 665 straipsniais,

nutaria:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam 400,00 (keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos reikalavimą dėl 4446,84 Eur nuostolių priteisimo iš R. V.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.