Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nutarimo, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 400 Eur baudą, VMI prašymas dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir 14 251,59 Eur dydžio nuostolių iš V. J. priteisimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

žinodamas, kad 2017-01-26 minėta įstaiga turi 14.268,00 Eur mokestinę nepriemoką iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ bankas, atliko atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriumi „FACEBOOK“ bendrai 702,99 Eur sumai;

žinodamas, kad 2017-02-10 minėta įstaiga turi 14.293,68 Eur mokestinę nepriemoką, panaudojo 2 471,89 Eur atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditore VšĮ „P“.

žinodamas, kad 2017-03-13 ir 2017-03-14 minėta įstaiga turi 14 413,52 Eur mokestinę nepriemoką, iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadele“ bankas, sumokėjo žemesnės eilės kreditorėms UAB „V.V.“ ir UAB „V.F.“ atitinkamai 49 992,00 Eur ir 49 993,00 Eur.

Nutarime pripažinta, kad šiais veiksmais V. J. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu VMI Nepriemokų administracinio departamento Bankroto ir restruktūrizacijos skyriaus vedėjas J. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nutarimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo panaikinti ir priimti naują nutarimą, t.y. pripažinti VMI nukentėjusiąja ir priteisti iš V. J. 14 251,59 Eur nuostolių atlyginimą VMI naudai. Nurodo, kad įstaiga aptariamu laikotarpiu atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais, todėl daro išvadą, kad buvo pajėgi atsiskaityti su VMI ir šios negautos pajamos laikytinos nuostoliais. Šio administracinio nusižengimo sudėtis atitinka visas sąlygas tam, kad VMI patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos, t.y. pajamas buvo numatytos gauti iš anksto (mokesčiai buvo deklaruoti ir mokėtini nusižengimo padarymo metu); pajamas pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai (mokesčiai turėjo būti mokami įstatymo numatytais terminais ir tvarka); šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Konstatavus, kad įstaigos vadovas padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodytos ir visos aplinkybės, reikalingos tam, kad iš jo būtų priteisti dėl padaryto administracinio nusižengimo kilę nuostoliai. Tai pagrindžiama tuo, jog žalos dydis (14 251,59 Eur) yra aiškus, šią sumą sudaro įstaigos iki 2017-03-14 nesumokėti mokesčiai; neteisėtai ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė preziumuojama.

VMI nesutinka su skundžiamame nutarime teisme pateiktu vertinimu, jog V. J., būdamas įmonės vadovu ir nemokėdamas mokestinės prievolės VMI, siekė pažeisti būtent tik minėtos institucijos interesus, tačiau nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp V. J. veiksmų ir atsiradusios mokestinės nepriemokos VMI. Nurodo, kad VMI, prašydama priteisti žalą iš V. J., netapatina mokestinės nepriemokos su turtine žala, tiesiog mokestinės nepriemokos suma apima VMI patirtos žalos sumą. Jei V. J. nebūtų pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnio reikalavimo, įstaigos mokestinė nepriemoka būtų atitinkamai mažesnė, o tai, Institucijos nuomone, reiškia, kad nesumokėta suma turi būti vertinama kaip dėl neteisėtų V. J. veiksmų atsiradusi žala, o ne kaip iš įstaigos veiklos kildinama mokestinė nepriemoka.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nėra ginčo dėl V. J. nubaudimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, keliamas tik klausimas dėl VMI pripažinimo nukentėjusiąja ir padarytų nuostolių atlyginimo, taip pat dėl paskirtos nuobaudos dydžio, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl VMI skundo argumentų

Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu nepripažindamas VMI nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje bei atmesdamas VMI prašymą dėl pripažinimo nukentėjusiąja ir nuostolių atlyginimo, nurodė, jog aplinkybė, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, suponuoja, jog vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. T.y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo byloje nenustačius, kad V. J., būdamas įmonės vadovu ir nemokėdamas mokestinės prievolės VMI, siekė pažeisti būtent tik minėtos institucijos interesus. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Dar kartą pažymėtina, jog V. J., kaip VšĮ „K.“ vadovas, buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų, t.y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, tačiau ne už tai, kad padarė žalą vienai tam tikrai institucijai, šiuo atveju, VMI. Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI aptariamu laikotarpiu, kuomet pastarajai nebuvo sumokėti apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčiai, patyrė žalą, tačiau vien tai nereiškia, kad tai Institucijos buvo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti administracinį nusižengimą padariusio įstaigos vadovo veiksmai. Kaip pagrįstai akcentavo skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, V. J. pažeidė bendrą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tačiau VšĮ „K.“ turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, ne tik VMI. Tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde V. J. kaltę dėl šio pažeidimo iš dalies pripažino, nurodė dėjęs didžiules pastangas išlaikyti savo įkurtą organizaciją, tęsti jos veiklą, nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių nebepajėgė atsiskaityti su visais kreditoriais, paaiškino aplinkybes, dėl kurių susidarė sunki finansinė padėtis, nulėmusi kreipimąsi dėl bankroto įmonei iškėlimą. Taigi nenustatyta, jog V. J. neteisėtas veikimas VMI atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu, VšĮ „K.” sudarant sutartis su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais.

Atsakant į VMI skundo argumentus dėl susidariusios nepriemokos priteisimo iš fizinio asmens, t.y. VšĮ „K.“ vadovo, pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2AT-70-976/2017).

Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Paprastai tokios situacijos susiklosto, kai dėl vadovo neteisėtų veiksmų išoriniuose santykiuose juridinis asmuo tampa nemokus, bankrutuoja ir kai nustatytos visos būtinos jo (vadovo) deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-130/2011, 3K-3-493/2012, 3K-3-176/2014, 3K-3-283/2014).

Kaip minėta, kad V. J. būtų atlikęs nurodytus nesąžiningus veiksmus būtent VMI atžvilgiu, nenustatyta. Šiuo nagrinėjamu atveju, susidariusią mokestinę nepriemoką (14 251,59 Eur) yra skolingas būtent juridinis asmuo VšĮ „K.“, o ne asmeniškai šios įmonės direktorius V. J.. Mokestinė nepriemoka iš juridinio asmens yra išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „K.“. 2017-08-21 nutartimi nurodytai įstaigai nutarta iškelti bankroto bylą. Šiame procese VMI yra pareiškusi kreditorinius reikalavimus 40 414,42 Eur sumai (2018-01-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi tenkintas VMI prašymas dėl kreditorinių finansinių reikalavimų patikslinimo, perduodant VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į VšĮ „K.“ mokestinę nepriemoką). VMI skunde teigia, kad turto, iš kurio galėtų būti patenkintas VMI kreditorinis reikalavimas, nėra. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog VMI teikiant teismui prašymą pripažinti ją nukentėjusiąja ir priteisti jos naudai nurodyto dydžio mokestinę nepriemoką, VMI pateiktų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje atsisakyta nebuvo. Teismo vertinimu, apeliantas siekia dvigubo žalos atlyginimo, prašydamas priteisti žalą tiek iš įmonės vadovo administracinio teisės nusižengimo bylos procese, tiek ir iš juridinio asmens bankroto procese.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, turtinė žala nėra būtinasis jo požymis, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti VMI nukentėjusiąja yra teisingas ir pagrįstas. Keisti ar naikinti šioje dalyje skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl V. J. skundo argumentų

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. prašo taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas, paskiriant jam mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį yra numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino ne tik nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau svarstė ir ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, padarydamas išvadą, jog išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti ar skirti ją švelnesnę nei sankcijoje numatytas minimumas, nenustatyta. Apeliaciniame skunde V. J. nurodo, kad pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o jo padarytas pažeidimas buvo sąlygotas sunkios įstaigos finansinės padėties. Kaltę V. J. pripažino tik iš dalies, todėl nėra pagrindo lengvinančia aplinkybe pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo šį jį išaiškinti). Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos – baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, net ir nenustačius nei vienos V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas būtent į apelianto skunde nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes (pažeidimo padarymo motyvus, kitiems subjektams išmokėtų lėšų dydį, taip pat ir į pažeidimo darymo laikotarpį), paskyrė apeliantui minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, apeliantas iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad teismo jam paskirta bauda aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, t.y.: duomenų apie savo turtinę, šeiminę padėtį ir kt.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. J. paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, švelninti apelianto padėtį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.