- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- AN2-33-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02860-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo (toliau – ir VMI) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo G. V. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur bauda, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas septynių mėnesių laikotarpiui, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu G. V. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „E.“ (įmonės kodas 303470403, buveinė – (duomenys neskelbtini)) vadovas ir žinodamas apie UAB „E.“ finansinę padėtį, t. y. kad UAB „E.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais (išmokėti atlyginimai įmonės darbuotojams, atsiskaityta su įmonėmis „N. H. M. i w.“, „K.“ S., UAB „R.“, „D. M. R.“) ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI – interesus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu VMI prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo panaikinti ir priimti naują nutarimą - priteisti VMI naudai iš G. V. 33 104,44 Eur nuostolių atlyginimo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš ANK teisės normų sisteminės analizės darytina išvada, jog administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteisiama teismo tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo sutinka savo noru atlyginti administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, ar susitariama dėl jos dydžio bei atlyginimo būdo, t. y. net ir kilus ginčui tarp administracinį nusižengimą padariusio asmens ir nukentėjusiojo dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra suteikta galimybė priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde pažymima, kad VMI netapatina mokestinės nepriemokos su turtine žala, tiesiog mokestinės nepriemokos suma sutampa su VMI patirtos žalos suma. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad G. V. yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama UAB „E.“, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsniu nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė konkretaus kreditoriaus - VMI teises, t. y. teismas konstatavo, kad G. V. padarytas pažeidimas buvo nukreiptas konkrečiai prieš VMI. G. V. padaryto turtinio nuostolio dydis yra aiškus – 33 104,44 Eur, t. y. mokesčių nepriemokos suma, kuri būtų buvusi sumokėta, jei G. V. būtų užtikrinęs, kad jo vadovaujama įmonė laikytųsi CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo rengimo dieną UAB „E.“ įsiskolinimas dar nebuvo sumokėtas. Taigi, VMI reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas įstatyminiame reglamentavime įtvirtintomis bei šioje byloje įrodytomis nuostolių atlyginimo sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 120 straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI, taip pažeisdamas VMI kaip kreditorės teises, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kadangi, kaip paminėta, ši veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamas, nebuvo pagrindo ir priteisti šią žalą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu palikdamas VMI prašymą dėl nuostolių atlyginimo nenagrinėtą, nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o 106 straipsnyje nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, tokį išieškojimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, todėl VMI pareikštas reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Atsakant į VMI apeliacinio skundo argumentus dėl susidariusios nepriemokos priteisimo iš fizinio asmens, t. y. UAB „E.“ vadovo, pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-70-976/2017). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Paprastai tokios situacijos susiklosto, kai dėl vadovo neteisėtų veiksmų išoriniuose santykiuose juridinis asmuo tampa nemokus, bankrutuoja ir kai nustatytos visos būtinos jo (vadovo) deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Pažymėtina, kad G. V. pažeidė bendrą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tačiau UAB „E.“ aktualiu laikotarpiu turėjo įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, ne tik VMI. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu G. V. nurodė, kad mokestinė nepriemoka atsirado dėl to, kad įmonė kurį laiką dirbo nuostolingai, debitoriai neatsiskaitė laiku, trūko apyvartinių lėšų, todėl nebepajėgė atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiausiai atsiskaitinėjo su darbuotojais ir su tiekėjais, kad įmonė galėtų tęsti veiklą. Iš G. V. 2017 m. rugsėjo 1 d. paaiškinimo matyti, kad su UAB „Medicinos bankas“, iš kurio įmonė yra paėmusi kreditą, yra susitarta dėl jo grąžinimo atidėjimo, kad UAB „E.“ galėtų sutaupyti pinigų atsiskaitymui su valstybės biudžetu. Patikrinimo metu įmonė buvo moki, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, planuoja toliau tęsti veiklą. Taigi, nenustatyta, jog G. V. neteisėtas veikimas VMI atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitais į kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nebuvo nukreipti tiesiogiai prieš VMI. Nagrinėjamu atveju, susidariusią mokestinę nepriemoką (33 104,44 Eur) yra skolingas būtent juridinis asmuo UAB „E.“, o ne asmeniškai šios įmonės direktorius G. V.. Mokestinė nepriemoka iš juridinio asmens yra išieškoma Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus, turtinė žala nėra būtinasis jo požymis, pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti VMI reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nenagrinėtą. Keisti ar naikinti šioje dalyje skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.