- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- e2-430-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03397-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- UAB „Intelektualus grožis“
- Atsakovas
- UAB „Eurosteka“
- Advokatai
- Donata Lapėnienė, Lolita Tarasevičiūtė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo UAB „Intelektualus grožis“ atstovei advokato padėjėjai Lolitai Tarasevičiūtei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs sujungtą civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intelektualus grožis“ ieškinį atsakovui UAB „Eurosteka“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo bei pagal UAB „Eurosteka“ ieškinį UAB „Intelektualus grožis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „Eurosteka“, kuriuo prašo:
- pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Eurosteka“ 2018-08-13 vienašalį 2018-03-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2018/03/30-1 nutraukimą;
- priteisti iš atsakovo UAB „Eurosteka“ 20 900,00 Eur žalos atlyginimo ieškovo UAB „Intelektualus grožis“ naudai“;
- priteisti iš atsakovo UAB „Eurosteka“ Sutartyje nustatytą 2 400,00 Eur baudą ir 400,00 Eur sumokėto nuomos mokesčio sumos, iš viso 2 800,00 Eur;
- priteisti iš atsakovo UAB „Eurosteka“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- priteisti iš atsakovo UAB „Eurosteka“ ieškovo UAB „Intelektualus grožis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ (Nuomininkas) ir atsakovas UAB „Eurosteka“ (Nuomotojas) 2018-03-30 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/03/30-1 dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Patalpose ieškovas ketino vykdyti grožio paslaugų veiklą ir visą šį nuomos laikotarpį, kuris truko nuo 2018-05-02 iki 2018-09-14, skyrė Patalpų įrengimui bei veiklos vykdymo pasiruošimui. Sutarties 4.1. punktu Šalys susitarė, jog Patalpų nuomos mokestis už visas nuomojamas Patalpas sudarys 1 400 EUR plius PVM už kiekvieną kalendorinį Patalpų nuomos mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo tik pradėjęs vykdyti veiklą, įmonė įsteigta prieš pat pasirašant Sutartį, Sutarties vykdymo laikotarpiu kartais pasitaikydavo nežymių Nuomos mokesčio mokėjimo vėlavimų, apie kuriuos nedelsiant būdavo informuojamas atsakovas.
Šalims vykdant bendradarbiavimą, telefoninio pokalbio su atsakovo direktoriumi M. A. metu, ieškovo direktorė A. J. kiekvieną kartą teiraudavosi ar einamieji mokėjimai pagal Sutartį gali būti sumokami dalimis. Nuomotojo direktorius suprato esamą situaciją, geranoriškai bendravo su Nuomininko direktore ir neprieštaravo, jog nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pagal Sutartį gali būti sumokami per ilgesnį laiką ar dalimis, kol Nuomininkas išvystys savo veiklą. Per visą Sutarties laikotarpį iki 2018-08-13 Nuomotojas nė karto nei raštu, nei žodžiu neįspėjo ir nepareikalavo pašalinti smulkius Sutarties pažeidimus bei nepateikė įspėjimų apie galimą Sutarties nutraukimą.
Nepaisant Šalių geranoriško bendradarbiavimo, 2018-08-13 ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriuo atsakovas pranešė, jog vadovaudamasis Sutarties 7.2.2.3. punktu nuo 2018-09-14 vienašališkai nutraukia Sutartį bei reikalauja iki 2018-09-14 visiškai atlaisvinti Patalpas ir atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas. Šis pranešimas buvo pateiktas pažeidžiant Sutarties 10.1. punkto reikalavimus.2018-08-13 Pranešime nurodoma, jog: Nuomininkas netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - įsipareigojimą mokėti Nuomos mokestį. Apie tai Nuomininkas informuotas 2018-08-06 neva pateiktame Tarpusavio skolų suderinimo akte, kuriame nurodytoms skolos sumoms Nuomininkas neprieštaravo. Ieškovas, pirmą kartą išgirdęs apie neva pateiktą Skolų suderinimo aktą susisiekė su ieškovui buhalterines paslaugas teikiančiu asmeniu - buhaltere D. V., kuri patvirtino, jog buvo gautas Skolų suderinimo aktas, tačiau jame nebuvo jokio įspėjimo, jog raginama per 14 dienų sumokėti įsiskolinimus, kaip to reikalauja Sutarties 10.1 punktas. Nuomininko buhalterė, gavusi Skolų suderinimo aktą, net nepersiuntė šio Skolų suderinimo akto Nuomininkui, kadangi traktavo jį kaip einamąjį atsakovo siunčiamą finansinį dokumentą dėl sąskaitų apmokėjimų ir nė nenutuokė, jog tai gali būti įspėjimas apie Sutarties nutraukimą, kas akivaizdu, jog Skolų suderinimo aktas bei jame esantis tekstas neatitinka tokio formato dokumento. Juo labiau, apie Skolų suderinimo aktą Nuomininkas sužinojo tik gavęs 2018-08-13 Pranešimą, kadangi Skolų suderinimo aktas buvo išsiųstas Nuomininko buhalterei, o ne pačiam Nuomininkui kaip to reikalauja Sutarties 10.5. punktas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Nuomotojas Skolų suderinimo akto nesiuntė nė vienu Sutartyje nurodytu ir faktiškai Šalių naudojamu adresu, laikoma, kad Skolų suderinimo aktas nebuvo tinkamai įteiktas, o jame esantis tekstas patvirtina, jog Skolų suderinimo aktas negali būti laikomas pranešimu apie raginimą pašalinti Sutarties vykdymo pažeidimus, kaip nurodyta Sutarties 10.1 punkte. Skolų suderinimo aktas iš buhalterės buvo pateiktas Nuomininkui tik po 2018-08-13 Pranešimo gavimo, tačiau net jei ir būtų galima laikyti Skolų suderinimo aktą pranešimu apie reikalavimą per 14 dienų pašalinti sutarties vykdymo pažeidimus. Pranešimą apie sutarties nutraukimą Nuomotojas pateikė 2018-08-13, t.y. nepraėjus Sutarties 10.1 punkte numatytam 14 darbo dienų terminui (buvo praėjusios tik 7 kalendorinės dienos).
Nepaisant to, gavęs 2018-08-13 Pranešimą, ieškovas nedelsiant susisiekė su atsakovu ir siekė išspręsti visus tarp šalių kilusius nesutarimus ir telefoninio pokalbio tarp Šalių metu užtikrino, jog nedelsiant padengs visus įsiskolinimus, tačiau Nuomotojas pranešė, jog Patalpos jau yra pernuomotos tretiesiems asmenims už daug didesnę kainą ir nebėra galimybės Sutarties vykdyti natūra. Ši aplinkybė patvirtino, jog Sutartis buvo nutraukta ne dėl realių ar tariamai piktybiškai pasikartojančių Sutarties pažeidimų ar dėl neva ieškovo praleistų įspėjamųjų terminų Sutarties pažeidimams pašalinti, o tik dėl siekio pernuomoti Patalpas už didesnę kainą, visiškai nepaisant Nuomininko interesų bei pažeidžiant sąžiningumo ir sutarties privalomumo principus, įtvirtintus CK 6.158, 6.189 straipsnių nuostatose.
Telefoninio pokalbio tarp Šalių metu ieškovas suprato, jog nebėra galimybės išsaugoti Sutarties vykdymo, kadangi Patalpos jau, kaip nurodė atsakovas, yra pernuomotos tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2018-08-20 pateikė Atsakovui atsakymą, kuriame išdėstė atsakovo vienašališko Sutarties nutraukimo neteisėtumą bei informavo, jog yra pasiruošęs padengti visus turimus įsiskolinimus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Nuomotojas elgiasi nesąžiningai bei neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė Sutartį ir nėra galimybės Sutarties vykdyti natūra, ieškovas sustabdo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą kol bus išspręstas tarp Šalių kilęs ginčas ir pareikalavo Nuomotojo sumokėti baudą, nustatytą Sutarties 7.2.3.; 7.2.4.3.; 7.2.4.4. punktuose bei atlyginti nuostolius vadovaujantis Sutarties 7.3 punktu. Nuomotojas 2018-08-21 pateikė Pranešimą į 2018-08-20 atsakymą, kuriame nepagrįstai bandė įrodyti, jog Skolų suderinimo aktas atitiko Sutarties 10.1. punkte keliamą reikalavimą dėl įspėjimo suteikimo, tačiau po Nuomininko 2018-08-24 atsakymo dėl Nuomotojo argumentų nepagrįstumo, komunikacija bei susirašinėjimas tarp Šalių nutrūko, Nuomininkas 2018-09-14 atlaisvino Patalpas kaip to reikalavo Nuomotojas ir Sutartis tarp Šalių buvo neteisėtai nutraukta. Dėl neteisėto ir nepagrįsto Sutarties nutraukimo, kurį įvykdė atsakovas, ieškovas patyrė 23 700,00 Eur žalą (pridėjus Sutartyje numatytas baudas).
Sutarties 7.2.2. ir 7.2.2.3 punkte Šalys sutarė, jog Nuomotojo reikalavimu, įspėjus raštiškai apie tai Nuomininką ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, Sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą, jeigu Nuomininkas nesumoka Nuomos mokesčio, eksploatacinių / administravimo mokesčių, mokesčių už kitus patarnavimus arba nesumoka kitų, Sutartyje numatytų mokėjimų per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai minėti mokėjimai turėjo būti sumokėti arba sistemingai (tris kartus per vienerius kalendorinius metus) pažeidžia mokėjimo terminus kitais, Sutartyje numatytais atvejais. Sutarties 10.1 punkte Šalys susitarė, jog Šalis, prieš taikydama kitai Šaliai Sutarties <...> 7.2.2.; 7.2.4. punktuose numatytus reikalavimus, privalo įspėti kitą Šalį raštu ir suteikti ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų laikotarpį Sutarties pažeidimui pašalinti. Taigi kaip matyti iš šių Sutarties nuostatų, Nuomotojas Sutartį nagrinėjamu atveju galėtų nutraukti tik tada, jeigu Nuomininkui laiku nesumokėjus Nuomos mokesčio, Nuomininkas nesumoka jo per 14 darbo dienų terminą po Nuomotojo pateikto raštiško pranešimo pagal Sutarties 10.1. punktą. Toks šių Sutarties punktų aiškinimas atitinka ir LR CK 6.217 str. 3 d. nuostatą, kurioje aiškiai bei nedviprasmiškai yra numatyta, jog tuo atveju, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą, taip pat specialiąją šiai nuostatai 6.497 str. 3 d., reglamentuojančią, jog nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė.
Nagrinėjamu atveju nei nurodytų Sutarties, nei įstatymo nuostatų atsakovas nesilaikė, todėl jo deklaruojamas vienašalis Sutarties nutraukimas yra akivaizdžiai neteisėtas. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo jo, kaip Nuomotojo, padėtimi, siekdamas formaliais pagrindais tiesiog kuo greičiau atsikratyti Nuomininko bei pašalinti jį iš teisėtai nuomojamų Patalpų. Atsakovas 2018-08-21 Atsakyme pateikė visiškai nepagrįstą poziciją, jog neva pateikdamas Skolų suderinimo aktą atsakovas suteikė pakankamai laiko ieškovui ištaisyti pažeidimus ir taip neva nepažeidė Sutarties 10.1. punkto. Tačiau Skolų suderinimo aktas net nebuvo įteiktas ieškovui bei jame nebuvo užsimenama apie galimą Sutarties nutraukimą. Net ir tuo atveju, jei hipotetiškai Skolų suderinimo aktą būtų galima laikyti tinkamai įteiktu pranešimu - bei pranešimu, kurį Nuomotojas privalo pateikti pagal Sutarties 10.1. punktą, viso labo buvo praėjusios tik 7 kalendorinės dienos (4 darbo dienos) iš Sutartyje privalomų 14 darbo dienų, kuomet Atsakovas pateikė 2018-08-13 Pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Tai reiškia, jog Nuomininkui nebuvo tinkamai suteiktas Sutartyje nustatytas terminas pašalinti pažeidimus, ko pasėkoje Atsakovas neturėjo visiškai jokio teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį. Mano, kad Nuomotojas nesilaikė Sutarties nutraukimo tvarkos, nepaisė Nuomininko interesų, nesuteikė protingo termino prievolei įvykdyti ir pažeidė tiek Sutarties 10.1 punktą, CK 6.217 str. 3 d., tiek CK 6.493 str. 3 d.
Neteisėtai nutraukus Sutartį atsakovas, užkirto kelią ieškovui, kaip numatyta Sutarties 2.1. punkte - 5 (penkerius) metus nuo Nuomininko veiklos pradžios, iki 2023-05-01 naudotis Patalpomis. Šiais neteisėtais veiksmais buvo pažeista Sutartis, nepagrįstai nutrauktas jos vykdymas, o vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, o už sutartinių prievolių nevykdymą ir netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsakovas savo sutartinės pareigos tinkamai, sąžiningai ir protingai nevykdė, pažeisdamas aukščiau išdėstytų teisės aktų bei Sutarties 10.1. reikalavimus, kas reiškia negalėjimą Ieškovui įgyvendinti komercinių planų bei ūkinės- komercinės veiklos vykdymo, o tai yra Atsakovo civilinės atsakomybės taikymo pagrindas (LR CK 6.256 str. 1 d.) ir pagrindas taikyti Sutarties 7.3. punktą.
Ieškovo žala pasireiškia jo turėtų investicijų į Patalpas netekimu. Ieškovas nuo pat Patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei Patalpų perėmimo savo visą laiką skyrė Patalpų patrauklumo gerinimui bei pritaikymui ieškovo ketintai vykdyti ūkinei-komercinei veiklai. Buvo sudarytos paslaugų sutartys su baldų gamintojais ir pateikti užsakymai dėl baldų gamybos būtent nuomotoms Patalpoms ir šių Patalpų kvadratūrai, kurių nėra galimybės pritaikyti kitose patalpose. Sudarytos sutartys su rangovais ir Patalpose atlikti remonto darbai. Taip pat buvo sudarytos sutartys su interjero dizaineriais, kūrusiais visą Patalpų įvaizdį. Šių gautų paslaugų niekaip nebus galima pritaikyti kitose patalpose, ko beje ieškovui iki šios dienos vis dar nepavyko rasti. Ieškovas ir Akademinė kredito unija 2018-06-20 sudarė Kredito sutartį Nr. VSF2018-06-000230 dėl 21 500,00 Eur sumos grožio salono patalpų įrengimui ir baldų / grožio įrangos įsigijimui. Kredito unija apmokėjo pateiktas PVM sąskaitas faktūras dėl prekių ir paslaugų įsigijimo pagal Kredito sutartyje nurodytą paskirtį, o ieškovas iki 2022-06-07 įsipareigojo grąžinti gautą kreditą su palūkanomis. Iš viso ieškovo patirtų nuostolių dydis, neįskaitant prašomų priteisti baudų pagal sutartį, sudaro 20 900,00 Eur.
Vertinant Sutarties 7.2.3.; 7.2.4.3.; 7.2.4.4. punktą ir atsižvelgiant į tai, kad Sutartis neteisėtai buvo nutraukta prieš terminą, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti Sutartyje nustatytą baudą, lygią 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžiui - kas sudaro 2 400 Eur (2 x 1400) bei gražinti Nuomininkui sumokėtas įmokas už nuomą t.y. 400 Eur.
Tai reiškia, kad nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas galėtų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą Patalpose, nebūtų praradęs investicijų į Patalpų įrengimą bei jų patrauklumo gerinimą bei Sutartyje nustatytu terminu naudotųsi Patalpomis ir jose atliktais pagerinimais bei interjero įrengimo sprendimais. Dėl šios priežasties ieškovo patirta žala su atsakovo neteisėtais veiksmais yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu.
2. Atsakovas UAB „Eurosteka“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nuo pat Sutarties sudarymo netinkamai vykdė Sutartį, vėlavo atlikti einamąsias įmokas bei sumokėti depozito dalį, kaip tai nurodyta Sutartyje. Atsakovas ne kartą informavo ieškovą elektroniniais laiškais apie susidariusius įsiskolinimus ir ragino jį tinkamai vykdyti įsipareigojimus bei sumokėti už teikiamas sąskaitas, tačiau ieškovas, nors ir įspėtas raštu (elektroniniais laiškais) laiku nevykdė savo įsipareigojimų ir nuolat sistemingai pažeidinėjo Sutartį. Šių vėlavimų atlikti mokėjimus pagal Sutartį negalima laikyti „nežymiais nuomos mokesčio vėlavimais“. Akivaizdu, jog ieškovui apie neįvykdytus įsipareigojimus buvo pranešama ne tik aukščiau nurodytais ir prie šio atsiliepimo pridedamais elektroniniais laiškais, bet ir kiekvieną kartą siunčiant sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodytas apmokėjimo terminas.
2018-08-06 atsakovas ieškovui pateikė Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodytoms skolos sumoms ieškovas neprieštaravo ir jų neginčijo. Minėto Tarpusavio skolų suderinimo akto teikimo dienai ieškovas buvo neapmokėjęs 2018-07-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR 0201528, 2018-08-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR 0201530 bei 2018-07-02 išankstinės sąskaitos faktūros Nr. EUR0702-1. Bendra Ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų suma 2018-08-13 Pranešimo teikimo dienai sudarė 4.385,51 Eur. Ieškovas pats pasirašė ir patvirtino 2018-08-06 Tarpusavio skolų suderinimo aktą, jame patvirtino 2018-08-06 mokėtinas sumas, jų dydžio neginčijo. Tačiau nuo pat Tarpusavio skolų suderinimo akto gavimo dienos iki 2018-08-13 jokių mokėjimų atsakovui neatliko. Be to, net ir po 2018-08-13 Pranešimo pateikimo ieškovas net nebandė tinkamai vykdyti Sutarties ir per 10 kalendorinių dienų (Sutarties 4.4. p.) nesumokėjo susidariusio įsiskolinimo Atsakovui.
Nors 2018-08-20 atsakyme ieškovas ir nurodė, kad yra pasirengęs padengti visus turimus įsiskolinimus, tačiau jų nepadengė ne tik nuo Pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą gavimo dienos, t.y. nuo 2018-08-13, jų nepadengė ir po 2018-08-20 atsakymo pateikimo. Ieškovas nuolat Sutartį pažeidinėjo, jam šios aplinkybės buvo žinomos ir jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pašalinti Sutarties pažeidimus.
Atsakovas po 2018-08-06 Tarpusavio skolų suderinimo akto sudarymo Ieškovui dar yra išrašęs 2018-08-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR 0201531, 2018-08-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR 0201534 ir 2018-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR 0201534. Minėtų sąskaitų, kaip ir iki šių sąskaitų išrašymo susidariusio įsiskolinimo, ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs, o paskutinis ieškovo mokėjimas buvo gautas 2018-07-30. Todėl akivaizdu, kad ieškovas ir toliau nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį bei padengti nuomotų patalpų eksploatacines išlaidas (Sutarties 4.4. ir 4.6. p.).
Sutarties 7.2.2.3. punktu šalys susitarė, kad atsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį dviem atvejais: 1) nuomininkui (Ieškovui) nesumokant Sutarties 7.2.2.3. punkte nurodytų mokėjimų per 1 (vieną) mėnesį nuo tos dienos, kai minėti mokėjimai turėjo būti sumokėti; 2) nuomininkui (Ieškovui) sistemingai (tris kartus per vienerius kalendorinius metus) pažeidus mokėjimo terminus kitais, Sutartyje numatytais atvejais. Atsakovui teikiant ieškovui 2018-08-13 pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo ieškovas buvo neapmokėjęs 2018-07-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR 0201528, 2018-08-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR 0201530 ir 2018-07-02 išankstinės sąskaitos faktūros Nr. EUR0702-1, skolos neginčijo ir skola buvo priteista teismo įsakymu. Ieškovas nesilaikė Sutartyje nustatytų atsiskaitymo su atsakovu terminų ir per vieną mėnesį neatliko mokėjimų pagal 2018-07-02 išrašytas sąskaitas. Todėl akivaizdu, kad Atsakovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties 7.2.2. punktą. Be to, ieškovas žinojo, kad nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi jam buvo žinomi pateiktų sąskaitų apmokėjimo terminai (Sutarties 4.4. p. ir 4.6. p.). Todėl gavęs kiekvieną sąskaitą ieškovas suprato, kad neapmokėjęs jos Sutartyje nustatytu terminu pažeidžia Sutartį, taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo reikalingi papildomi raginimai vykdyti Sutartį. Ieškovo ieškinyje minimi, neva tarp šalių sudaryti, žodiniai susitarimai dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarkos laikytini neįrodytais.
Šiuo atveju visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos nėra ir negali būti įrodytos. Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš neva atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su vienašališku Sutarties nutraukimu. Tačiau atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties 7.2.2. punktą, todėl Sutarties nutraukimas šiuo atveju negali būti laikomas neteisėtais atsakovo veiksmais. Ieškovas prašydamas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu pats sau prieštarauja, kadangi neprašo įpareigoti atsakovą atnaujinti Sutarties vykdymo, nors akivaizdu, jog pripažinus Sutarties nutraukimą neteisėtu Sutartis taptų galiojanti. Akivaizdu, jog pripažindamas Sutarties nutraukimo teisėtumą ir suprasdamas, kad būtent jo atlikti Sutarties pažeidimai buvo Sutarties nutraukimo priežastimi, ieškovas 2018-08-14 patalpų grąžinimo aktu perdavė Sutarties pagrindu nuomotas patalpas atsakovui. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti neva dėl Sutarties nutraukimo patirtą žalą laikytinas nesąžiningu ieškovo siekiu pasipelnyti atsakovo sąskaita.
Kaip neva patirta žalą patvirtinantį dokumentą Ieškovas pateikia 2018-06-24 PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau nepateikia jokių tokios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl apskritai nėra pagrindo teigti, jog tokios išlaidos buvo patirtos, atitinkamai nėra pagrindo ir teigti, jog tai konkrečiu atveju laikytina patirta žala. Ieškovas šią grožio salono įrangą, net jei ji ir buvo įsigyta, išsivežė ir nepaliko jos Atsakovo patalpose.
Sutartyje šalys numatė, jog „Pasibaigus Nuomos terminui, Nuomininkas turi teisę, pasiimti savo sąskaita padarytus Patalpų pagerinimus, patobulinimus ir pertvarkymus, jeigu juos galima atskirti be žalos Patalpoms, atskiroms jų dalims, jose esančiai įrangai, prietaisams bei Pastatui. Šalys susitaria, kad Nuomotojas nekompensuoja Nuomininko turėtų išlaidų pagerinimams, patobulinimams ir pertvarkymams atlikti“ (Sutarties 3.13. p.). 2018-08-14 patalpų grąžinimo aktas patvirtina, jog patalpose ieškovas nepaliko jokių jam priklausančių daiktų. Akivaizdu, kad grožio salono įrangą, kurios verte yra grindžiama neva patirta žala, ieškovas turi ir ja naudotis gali.
Svarbu tai, jog atsakovas Sutartį nutraukė ne Sutarties 7.2.3. punkte nustatytu pagrindu, o remdamasis 7.2.2.3. punkte įtvirtinta teise nutraukti Sutartį. Dėl šios priežasties Sutarties 7.2.3. punkte nustatytos Sutarties sąlygos nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos, kadangi jų taikymas yra susietas būtent su Sutarties nutraukimu nuomotojo (atsakovo) iniciatyva įspėjus apie tai nuomininką (ieškovą) ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Taigi Ieškovo reikalavimas Sutarties 7.2.3. punkto pagrindu priteisti baudą bei 400,00 Eur neva sumokėtų įmokų už nuomą taip pat atmestinas.
Atsakovo žiniomis, ieškovas Patalpose atliko kosmetinius remonto darbus, kurių vertė, įvertinus atliktų darbų pobūdį ir apimtis, negali siekti ieškovo nurodomos 10 200,00 Eur vertės. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų atliktų apdailos ir remonto darbų apimtis. Byloje nėra pateikta rangos sutartis, atliktų darbų perdavimo aktas ar kitas dokumentas, kuris patvirtintų kokius darbus neva atliko ieškovo nurodomas rangovas UAB „Sodo standartas“ ir kokia buvo darbų apimtis. Vien PVM sąskaita - faktūra ir jos apmokėjimas nėra pakankami įrodyti, kad apdailos ir remonto darbai apskritai buvo atlikti, o taip pat negali įrodyti kokie darbai buvo atlikti Patalpose bei kokia buvo darbų apimtis. Net, jei tam tikri kosmetiniai pataisymai buvo atlikti, jie objektyviai nesiekė ir negalėjo siekti tokios sumos.
Sutartimi ieškovas ir atsakovas aiškiai susitarė, kad atsakovas nekompensuos ieškovo turėtų išlaidų Patalpų pagerinimams, patobulinimams ir pertvarkymams atlikti (Sutarties 3.13. p.). Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti, tačiau nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 2 ir 3 d.). Taigi net jei ieškovas ir įrodytų, kad 2018-06-27 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 017 nurodyti apdailos ir remonto darbai buvo atlikti Patalpose būtent už 10 200,00 Eur sumą, tokios išlaidos negalėtų būti priteisiamos iš atsakovo, kadangi nei Sutarties sąlygos, nei galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato tokios atsakovo pareigos. Atsakovas mano, kad ieškovo papildomai pateikti reikalavimai dėl 10 200,00 Eur sumos priteisimo yra nepagrįsti, o Ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami įrodyti Patalpose neva atliktų darbų fakto ir jų apimties.
3. Ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis. Prašė vadovautis ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais.
4. Atsakovas UAB „Eurosteka“ triplike prašė teismo vadovautis anksčiau teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir atsikirtimais.
5. UAB „Eurosteka“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu UAB „Intelektualus grožis“ dėl skolos priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš UAB „Intelektualus grožis“ 2 408,99 Eur skolos (iš jų 2 322,23 Eur pagrindinės skolos ir 86,76 Eur delspinigių), 1 106,00 Eur dydžio baudą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad UAB „Intelektualus grožis“ nuo pat sutarties sudarymo netinkamai vykdė Sutartį, vėlavo atlikti einamąsias įmokas bei sumokėti depozito dalį. UAB „Intelektualus grožis“ yra skolingas UAB „Eurosteka“ pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2018-07-02 SF Nr. EUR0201528 – 1 291,51 Eur; 2018-08-02 SF Nr. EUR0201530 – 1 694,00 Eur; 2018-08-09 SF Nr. EUR0201531 – 97,45 Eur; 2018-08-14 SF Nr. EUR0201534 – 142,74 Eur; 2018-09-14 SF Nr. EUR0201533 – 790,53 Eur. Bendra skolos suma pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras 2 322,23 Eur. Vadovaujantis Sutarties 4.7. p., UAB „Intelektualus grožis“ taip pat skolingas UAB „Eurosteka“ 86,76 Eur delspinigių, kurie susidarė dėl vėlavimo apmokėti nurodytas sąskaitas faktūras. Vadovaujantis Sutarties 7.2.2.4. p. nuostatomis, nutraukus sutartį pagal 7.2.2 p., UAB „Eurosteka“ turi teisę reikalauti dviejų nuomos mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos. Minėtame Sutarties punkte yra numatyta, kad bauda išskaitoma iš sumokėto avanso. Konkrečiu atveju sumokėtas avansas sudaro 1 694,00 Eur dydžio sumą, o mokėtina bauda sudaro 2 840,00 Eur. Todėl išskaičius sumokėtą avansą iš mokėtinos baudos sumos, galutinės mokėtina suma sudaro 1 106,00 Eur.
6. UAB „Intelektualus grožis“ su UAB „Eurosteka“ ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime rėmėsi savo ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Nuomotojas neteisėtai nutraukė Sutartį, pažeisdamas Sutarties 10.1 punktą – nesuteikdamas Nuomininkui 14 darbo dienų laikotarpio prieš nutraukiant Sutartį, todėl Nuomotojas neturi teisės reikalauti iš Nuomininko sumokėti baudą pagal Sutarties 7.2.2.4. punktą. Pats UAB „Eurosteka“ turi atlyginti Nuomininko patirtą 23 700,00 Eur žalą dėl neteisėto sutarties nutraukimo.
7. UAB „Eurosteka“ dublike nurodė, kad UAB „Intelektualus grožis“ atsiliepime neneigia aplinkybės, jog jis nėra atsiskaitęs su UAB „Eurosteka“. Mano, kad UAB „Intelektualus grožis“ nėra jokio teisinio pagrindo remtis prievolių UAB „Eurosteka“ vykdymo sustabdymu, kaip atsikirtimu į ieškinį, kadangi UAB „Eurosteka“ yra visiškai ir tinkamai įvykdęs priepriešines prievoles UAB „Intelektualus grožis“. Kilęs ginčas dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo neturi reikšmės UAB „Intelektualus grožis“ prievolės atsiskaityti už negyvenamųjų patalpų nuomą vykdymui. Pažymėjo, kad pareiga mokėti delspinigius atsirado nuo Sutartyje nustatytų mokėjimų terminų praleidimo, todėl juos ir reikalaujama priteisti. Toliau dublike remtasi jau anksčiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
8. UAB „Intelektualus grožis“ triplike nurodė, kad nesutinka su UAB „Eurosteka“ dublike išdėstytomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis. Prašė vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais ir ieškinį atmesti.
9. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-55-943/2019 nuspręsta sujungti aukščiau nurodytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-430-723/2019 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-430-723/2019, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-617-944/2019 prie civilinės bylos Nr. e2-430-723/2019.
10. Teismo posėdyje ieškovo UAB „Intelektualus grožis“ atstovė adv. pad. L. Tarasevičiūtė prašė jų ieškinį tenkinti, o atsakovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys sudarė patalpų nuomos sutartį ir susitarė, kad sutartis nebus vykdoma pagal raštišką susitarimą. Žodinio susitarimo metu šalys susitarė, kad ieškovas mokės dalimis ir mokės tiek, kiek galės. Atsakovas tuo metu su tuo sutiko. Tai patvirtinančių įrodymų neturi. Atitinkamai atsakovas nepagrįstai nutraukė sutartį tuo pagrindu, kad ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ neatsiskaitė pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Sutinka, kad ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ skolingas už patalpų nuomą. Jų ieškinys dėl skolos pagrįstas, bet dalyje dėl baudos ir kitų netesybų nepagrįstas. Sutarties 3.8 punkte įtvirtina, kad papildomas patalpų įrengimo darbus, suderinus su nuomininku, detaliai aprašytus sutarties priede, nuomotojas atlieka savo sąskaita. Pats atsakovas sutiko, kad padengs visas išlaidas. Ši sutarties sąlyga nebuvo išpildyta, bet pats atsakovas žinojo, kad patalpos bus įrenginėjamos ir pats prisiėmė įsipareigojimą tai padengti. Visi darbai patalpose liko, jos buvo pagerintos iš esmės. Ieškovas jų pasiimti negali. Viskas buvo žinoma, nebuvo slaptai veikiama. Atsakovas lankydavosi patalpose. Kadangi nebuvo reiškiami prieštaravimai, vadinasi sutiko su viskuo, kas buvo daroma. Į patalpų pagerinimus investuota 10 700,00 Eur. Sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva be pagrindo, todėl priteistina pagal sutartį bauda. Skolos už nuomą, kurią pripažįstą, nemokėjo, nes vyksta bylinėjimasis. Sutarties 3.8 punktas taikomas nuomotojui. Darbus atliko ieškovas. Šalys tą punktą suprato taip, kad patalpų pagerinimo darbus atlygins pats atsakovas. Nuomotojui patalpų gerinti nereikėjo. Riziką gerinimo turėtų prisiimti abi šalys. Tai buvo atsakovo patalpos, o ieškovas jomis naudojosi tik 4 mėnesius. Atsakovas nesuteikė pakankamo termino ieškovui atsiskaityti. Atsakovas laiko, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas yra įspėjamasis raštas dėl atsiskaitymo, kad po jos bus nutraukta sutartis, to nėra parašyta. Po pranešimo apie sutarties nutraukimą nebuvo sumokėta nei vieno euro. Tuo metu ir šiuo metu buvo sunki finansinė ieškovo padėtis. Sutartis buvo pakeista žodžiu nenustatant terminų, t.y. kaip ieškovas galės, taip vykdys mokėjimus. Pagerinimai buvo padaryti tai apdailos darbai. Už darbus ieškovas mokėjo V. G. už grožio salono įrangą pagal sąskaitą-faktūrą 10 700 Eur. Kad sumokėti pinigai įrodo sąskaitos faktūros ir kredito sutartis. Negali pasakyti, kur dabar yra V. G. išrašytoje sąskaitoje nurodyta įranga. Nežino, ar įranga liko pas ieškovą. Nėra susipažinusi su 2018-09-14 patalpų grąžinimo aktu. Jei tas aktas tikrai yra byloje, tai sutinka, kad ieškovas pasiėmė. Tada reikalavimas dėl kredito sutarties, kur gauta paskola buvo investuota į patalpas. Nebuvo vietoje, todėl negali pasakyti kokie konkrečiai apdailos darbai ten buvo atlikti. Apdailos darbai buvo atlikti visam nuomojamam plotui. Tai sienų apdailos darbai. Byloje nėra dokumentų, kokie apdailos darbai atlikti. Ieškovas pagal pasirašytą sutartį įsipareigojimus vykdė netinkamai, tačiau šalys tam tikras sąlygas derino iš žodžiu, todėl mano, kad tinkamai.
Atsakovo UAB „Eurosteka“ atstovas M. A. prašė jų ieškinį tenkinti, o ieškovo atmesti. Nurodė, kad jis pats įrengė patalpas, jam kainavo 2000 Eur, ieškovas tik nusidažė. Kiek žino, dažėsi ieškovas savo rankomis. Sutarties 3.8 punktu jis ir įsipareigojo atlikti papildomus įrengimo darbus savo sąskaita. Žodinių susitarimų nebuvo. Visada rėmėsi sutartimi. Ieškovas su mokėjo depozitą ir už vieną mėnesį. Depozitas už paskutinė mėnesį. Ieškovas viską iš patalpų pasiėmė. Patalpos tuščios, pasirašytas aktas. Pasiėmė ir savo įstatytas duris. Sutartis numato, kad jeigu nutraukiama dėl ieškovo kaltės, tai jie pagerinimus palieka. Į patalpas buvo atvežta įranga vykdyti veiklą, savo facebook puslapyje ieškovas reklamavo seminarus su konkrečiomis datomis. Pagerinimai jo padaryti konkrečiai pagal ieškovo poreikius. Reikėjo atvesti vandenį trims praustuvams. Darė pertvaras, išmušinėjo nišą, padarė praėjimą kaip norėjo ieškovas. Bankui mokėjo 1 170 Eur kredito + 200 Eur palūkanų. Ieškovui nemokant, viską dengė iš savo lėšų. Ieškovą visada ragino atsiskaityti. Per visą laikotarpį nei vieno mokėjimo ieškovas neatliko laiku. Anksčiau sutarties nenutraukė, nes laukė kol sumokės. Žadėjo, kad mokės, gaus paskolą ir mokės laiku. Gavo paskolą ir nesumokėjo.
Atsakovo UAB „Eurosteka“ adv. D. Lapėnienė prašė jų ieškinį tenkinti, o ieškovo atmesti. Prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes paprašė atidėti teismo posėdį dėl taikos sutarties derinimo, tačiau po posėdžio ieškovas nesikreipė dėl derybų. Kai patys kreipėsi į ieškovą, gavo iš karto atsakymą, kad nepavyks sudaryti taikos. Pažymėjo, kad byla dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu siekiama tik vilkinti skolos, kurios neginčija, mokėjimą. Įsipareigojimai niekada nebuvo vykdomi laiku, buvo vėlavimai ir vėliau mokėjimai visiškai sustojo. Net po raginimų ir skolų suderinimo akto bei išsiųsto pranešimo apie sutarties nutraukimą, kur dar buvo 30 dienų terminas įvykdyti įsipareigojimus, nebuvo sumokėtos jokios piniginės lėšos. Ieškovas turėjo įsivertinti su prasti, kad sutartis gali būti nutraukta, nes tokią galimybė numato pati sutartis. Sutartis pagal 10.2 punktą galėjo būti keičiama tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Atmestini, kad buvo kažkokie žodiniai pakeitimai. Nėra pagrindo ieškovui atlyginti investuotų lėšų, tuo labiau, kad tie daiktai buvo pasiimti. Pagal sutarties 3.13 punktą jokie pagerinimai nuomininkui nėra kompensuojami, o tie pagerinimai, kurie gali būti atskirti nepadarius patalpoms žalos, gali būti pasiimami. Tas šiuo atveju ir buvo. Baudos mokėjimo klausimą būtų galima spręsti tik tada, jeigu sutarties nutraukimo pagrindas būtų pakeistas, tačiau to nėra parašoma. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš viso 3 146,00 Eur.
Ieškovo UAB „Intelektualus grožis“ ieškinys atmestinas.
Atsakovo UAB „Eurosteka“ ieškinys tenkintinas.
Įrodymai byloje
11. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ (Nuomininkas) ir atsakovas UAB „Eurosteka“ (Nuomotojas) 2018-03-30 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/03/30-1, pagal kurią atsakovas ieškovui 5 metų terminui išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis sudarys 1 400,00 Eur plius PVM už kiekvieną mėnesį.
Pagal sutartį nuomotojas turėjo gauti 2800 eurų avansą.Gavo 1694 eurus.
2018-08-13 ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ gavo atsakovo UAB „Eurosteka“ pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, kuriame nurodyta, jog atsakovas nuo 2018-09-14 vienašališkai nutraukia sutartį pagal Sutarties 7.2.2.3. punktą ir pareikalauta iki šios datos visiškai atlaisvinti patalpas bei tinkamai atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas. Pranešime nurodyta, kad Nuomininkas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį. Pažymėjo, kad apie tai buvo informuota 2018-08-06 pateikiant Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame skolos sumos ieškovas neginčijo. Taip pat pažymėta, kad šio pranešimo išsiuntimo dieną ieškovas neapmokėjęs 2018-07-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. EUR 0201528, 2018-08-02 PVM sąskaitos-faktūros Nr. EUR 0201530 bei 2018-07-02 išankstinės sąskaitos-faktūros Nr. EUR 0702-1 (bendra neįvykdytų įsipareigojimų suma buvo 4 385,51 Eur).
2018-08-20 UAB „Intelektualus grožis“ pateikė atsakymą UAB „Eurosteka“, kad nesutinka su nuomotojais reikalavimais. Pažymėjo, kad nuomininkas yra pasiruošęs padengti visus turimus įsiskolinimus Nuomotojui, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Nuomotojas elgėsi nesąžiningai, neteisėtai nutraukė Sutartį ir nėra galimybės Sutarties vykdyti natūra, kadangi patalpos jau yra pernuomotos tretiesiems asmenims, Nuomininkas sustabdė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas ir pareikalavo Nuomotoją sumokėti baudą, nustatytą Sutarties 7.2.4.3., 7.2.4.4. punkte bei atlyginti nuostolius vadovaujantis Sutarties 7.3 punktu.
UAB „Eurosteka“ 2018-08-21 atsakyme UAB „Intelektualus grožis“ nurodė, kad Nuomininkas iki atsakymo dienos nepadengė įsiskolinimus ir toliau nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, bei remiantis atsakymu neketina jų vykdyti, todėl Nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį 7.2.2.3. punkto pagrindu. Pažymėjo, kad ieškovo atsakyme nurodytos aplinkybės niekaip nekeičia ir nepanaikina nuomininko įsiskolinimo fakto. Atkreipė dėmesį, kad Nuomotojo tariami žodiniai pareiškimai, neva Nuomininkas gali nesilaikyti Sutartimi nustatytos atsiskaitymo tvarkos ir terminų yra nepagrįsti ir neturi jokios teisinės reikšmės, nes Sutarties 10.2. punkte aiškiai įtvirtinta nuostata, jos Sutartis gali būti keičiama ar papildoma atskiru rašytiniu Šalių susitarimu. Nuomotojas laikėsi Sutarties 7.2.2.p. nustatytos vienašalės Sutarties nutraukimo tvarkos, tinkamai informavo apie Sutarties nutraukimą Nuomininką nustatydamas pakankamą (30 dienų) terminą patalpų atlaisvinimui. Atsižvelgiant į tai, jog Sutartis nutraukiam dėl Nuomininko kaltės, Nuomininkas netenka teisės į kompensacijas pagal Sutartį. Todėl pakartotinai paragino padengti įsiskolinimą ir atlaisvinti patalpas iki 2018-09-14.
UAB „Intelektualus grožis“ 2018-08-24 atsakyme UAB „Eurosteka“ nurodė, kad apie 2018-08-06 skolų suderinimo aktą nuomininkas sužinojo tik gavęs 2018-08-13 pranešimą, kadangi skolų suderinimo aktas buvo išsiųstas nuomininkui buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, o ne pačiam nuomininkui kaip yra numatyta Sutarties 10.5 punkte, todėl laiko, kad Skolų suderinimo aktas nebuvo tinkamai įteiktas. Be to, Skolų suderinimo akte nė žodžiu nebuvo užsimenama, jog raginama per 14 dienų sumokėti įsiskolinimus, priešingu atveju bus nutraukta sutartis. Todėl Skolų suderinimo aktas negali būti laikomas pranešimu apie raginimą pašalinti Sutarties vykdymo pažeidimus, kaip nurodyta Sutarties 10.1 punkte. Mano, kad Nuomotojas pažeidė Sutarties 10.1. punktą, nesilaikė Sutarties nutraukimo tvarkos ir Nuomotoje pranešime teikiami argumentai yra klaidingi ir visiškai nepagrįsti.
Ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ ir Akademinė kredito unija 2018-06-20 sudarė Kredito sutartį Nr. VSF2018-06-000230 dėl 21 500 Eur sumos grožio salono patalpų įrengimui ir baldų/grožio įrangos įsigijimui. Ieškovas teigė, kad kredito unija apmokėjo pateiktas jai PVM sąskaitas faktūras dėl prekių bei paslaugų įsigijimo pagal Kredito sutartyje nurodytą paskirtį, tame tarpe 10 200,00 Eur UAB „Sodo standartas“ pagal 2018-06-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija SODS Nr. 017 (apdailos ir remonto darbai, (duomenys neskelbtini)).
Įrodymų apie atliktus darbus pagal minėtą sąskaitą faktūrą byloje nėra.
Ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ įrodinėjo, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto sutarties nutraukimo patyrė 10 700,00 Eur žalos pagal V. G. išrašytą 2018-06-24 Sąskaitą-faktūrą Nr. AA.00008 (paslauga: grožio salono įranga, manikiūro stalas, kirpėjų dvigubi veidrodžiai, spec. stalas, stalas dažymui).
Pagal byloje esamus įrodymus UAB „Intelektualus grožis“ šiuos daiktus išsikraustydama iš patalpų pasiėmė.
Pareikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovas UAB „Eurosteka“ 2018-06-02, 2018-06-14, 2018-07-13 elektroniniais laiškais informavo ieškovą UAB „Intelektualus grožis“ apie susidariusius įsiskolinimus ir ragino tinkamai vykdyti įsipareigojimus.
Atsakovo UAB „Eurosteka“ banko sąskaitos išrašas rodo, kad ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ atsakovui pervedė: 2018-04-04 – 1 400,00 Eur; 2018-04-13 – 950,00 Eur; 2018-06-22 – 1 694,00 Eur; 2018-07-20 – 382,00 Eur; 2018-07-30 – 400,00 Eur.
Tai įrodo,kad UAB „Intelektualus grožis“ sumokėjo balandžio mėnesį už nuomą ,o vėliau nesugebėjo sumokėti nei sutartyje įsipareigoto avanso,nei nuomos mokesčių pagal sutartį nė karto pilna apimtimi.
Ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ ir atsakovas UAB „Eurosteka“ 2018-09-14 pasirašė Patalpų grąžinimo aktą, kuriuo nuomininkas perdavė nuomotojui ginčo patalpas. Pasirašydamas šį aktą Nuomininko atstovas A. J. 2 punktu patvirtino, kad patalpose neliko jokių įrenginių, daiktų, įrangos ir/ar kitų nuomininkui priklausančių daiktų.
Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Intelektualus grožis“ yra skolingas UAB „Eurosteka“ pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2018-07-02 SF Nr. EUR0201528 – 1 291,51 Eur; 2018-08-02 SF Nr. EUR0201530 – 1 694,00 Eur; 2018-08-09 SF Nr. EUR0201531 – 97,45 Eur; 2018-08-14 SF Nr. EUR0201534 – 142,74 Eur; 2018-09-14 SF Nr. EUR0201533 – 790,53 Eur. Galutinė UAB „Intelektualus grožis“ skolos UAB „Eurosteka“ už nuomą suma, išskaičius sumokėtą 1 694,00 Eur depozitą, pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras sudaro 2 322,23 Eur (4 016,23 Eur – 1 694,00 Eur).
Dėl įrodinėjimo
12. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).
Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.
Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).
Kiekvienu atveju, pareikšdamas ieškinį, ieškovas pats savarankiškai pasirenka ieškinio pagrindą ir suformuluoja reikalavimą. Teismo pareiga pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikantis ieškinyje nustatytų ribų, t. y. pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus patikrinti jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą. Jeigu ieškovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, teismas atmeta ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008).
Dėl ieškinių pagrįstumo
13.Ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ ginčija sutarties nutraukimo teisėtumą ir prašo priteisti dėl to jai kilusią žalą.
14. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pagal įstatymą, sutarties šalys savo nuožiūra nustato sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 4 d.). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Be to, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.). Pagal CK 6.205 straipsnio nuostatas, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu sutarties sąlygos nustatomos, suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu, kad valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, o, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; taip pat nurodęs, jog teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1.5 str., 1.81 str., 6.157 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011). Be to, pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais; aiškinant sutarties turinį, prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu, sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011).
Tikrąją šalių valią galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali būti ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl sutarties, galimus kitus, nepatenkančius į aiškinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos sutarties šalių ketinimų turiniui, susitarimus. Šios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnio nuostatose bei išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-438/2002, Nr. 3K-3-1167/2003, Nr. 3K-3-421/2006 ir kt., kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. Ž. B., bylos Nr. 3K-3-137/2011). Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis subjektyvaus sutarties aiškinimo principas negali būti sureikšminamas. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, nes jie gali būti šalių iškreipiami. Dėl to, aiškinant konkrečią sutartį, negalima suteikti didesnės reikšmės kuriam nors vienam sutarčių aiškinimo principui, bet būtina kompleksiškai remtis visais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius. Be CPK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo principų taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumu ir protingumu.
Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2011; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuomos sutartis yra dvišalis, atlygintinis konsensualinis sandoris, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento, o ne nuo patalpų perdavimo momento.
15.Tarp ginčo šalių sudaryta nuomos sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti.Ji neprieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams.Sutarties sąlygos aiškios ir nedviprasmiškos. UAB „Intelektualus grožis“(toliau ieškovas) pagal sutartį privalėjo už mėnesio nuomą mokėti 1400 eurų UAB „Eurosteka“(toliau atsakovas) ir dar papildomai mokėti už komunalinius mokesčius.Teismas ieškovo argumentus,kuriais jis remiasi ,kad buvo šalių žodinis susitarimas,kad pagal jį ieškovas galėjo mokėti dalimis ir tada,kada galės yra teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti(CPK 178,185str.).
Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais,kad „ieškovas nuo pat Sutarties sudarymo netinkamai vykdė Sutartį, vėlavo atlikti einamąsias įmokas bei sumokėti depozito dalį, kaip tai nurodyta Sutartyje. Atsakovas ne kartą informavo ieškovą elektroniniais laiškais apie susidariusius įsiskolinimus ir ragino jį tinkamai vykdyti įsipareigojimus bei sumokėti už teikiamas sąskaitas, tačiau ieškovas, nors ir įspėtas raštu (elektroniniais laiškais) laiku nevykdė savo įsipareigojimų ir nuolat sistemingai pažeidinėjo Sutartį.“
Atsakovas įrodė,kad 2018-08-06 jis ieškovui pateikė Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodytoms skolos sumoms ieškovas neprieštaravo ir jų neginčijo. Minėto Tarpusavio skolų suderinimo akto teikimo dienai ieškovas buvo neapmokėjęs 2018-07-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR 0201528, 2018-08-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR 0201530 bei 2018-07-02 išankstinės sąskaitos faktūros Nr. EUR0702-1. Bendra Ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų suma 2018-08-13 Pranešimo teikimo dienai sudarė 4.385,51 Eur.
Po 2018-08-13 Pranešimo pateikimo ieškovas net nebandė tinkamai vykdyti Sutarties ir per 10 kalendorinių dienų (Sutarties 4.4. p.) nesumokėjo susidariusio įsiskolinimo Atsakovui. Atsakovas po 2018-08-06 Tarpusavio skolų suderinimo akto sudarymo Ieškovui dar buvo išrašęs 2018-08-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR 0201531, 2018-08-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR 0201534 ir 2018-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EUR 0201534.Paskutinis ieškovo mokėjimas buvo gautas 2018-07-30. Ieškovas ir toliau nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį bei padengti nuomotų patalpų eksploatacines išlaidas (Sutarties 4.4. ir 4.6. p.).
Po paskutinio mokėjimo iki pranešimo nutraukti sutartį praėjo 14 dienų(liepos mėnesyje yra 31 diena). Sutarties 7.2.2.3. punktu šalys susitarė, kad atsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį dviem atvejais: 1) nuomininkui (Ieškovui) nesumokant Sutarties 7.2.2.3. punkte nurodytų mokėjimų per 1 (vieną) mėnesį nuo tos dienos, kai minėti mokėjimai turėjo būti sumokėti; 2) nuomininkui (Ieškovui) sistemingai (tris kartus per vienerius kalendorinius metus) pažeidus mokėjimo terminus kitais, Sutartyje numatytais atvejais. Atsakovui teikiant ieškovui 2018-08-13 pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo ieškovas buvo neapmokėjęs 2018-07-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR 0201528, 2018-08-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. EUR 0201530 ir 2018-07-02 išankstinės sąskaitos faktūros Nr. EUR0702-1, skolos neginčijo.Ieškovas nesilaikė Sutartyje nustatytų atsiskaitymo su atsakovu terminų ir per vieną mėnesį neatliko mokėjimų pagal 2018-07-02 išrašytas sąskaitas.Mokėjimas 2018-07-30 susijęs su ankstesnėmis skolomis. Todėl logiška, kad Atsakovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties 7.2.2. punktą. Be to, ieškovas žinojo, kad nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi jam buvo žinomi pateiktų sąskaitų apmokėjimo terminai (Sutarties 4.4. p. ir 4.6. p.). Todėl gavęs kiekvieną sąskaitą ieškovas turėjo suvokti, kad neapmokėjęs jos Sutartyje nustatytu terminu pažeidžia Sutartį,todėl nėra pagrindo teigti, kad jam buvo reikalingi papildomi raginimai vykdyti Sutartį,kurios ieškovas nevygdė.Atsakovas kategoriškai paneigė,kad ieškovo ieškinyje minimi, neva tarp šalių sudaryti, žodiniai susitarimai dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarkos buvo ir todėl jie laikomi neįrodytais.
Ieškovas 2018-09-14 patalpų grąžinimo aktu perdavė Sutarties pagrindu nuomotas patalpas atsakovui ir pretenzijų dėl sutarties nutraukimo nepareiškė.
Esami įrodymai byloje ir nuomos nutraukimo santykių analizė neleidžia padaryti išvados,kad atsakovas neteisėtai nutraukė nuomos sutartį su ieškovu dėl formalių sutarties sąlygų nesilaikymo-ieškovui nebuvo formaliai raštu nurodyta per 14 dienų sumokėti įsiskolinimą,nes gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą ieškovas pats nusprendė nesilaikyti buvusios sutarties.Jokių įrodymų,kad atsakovas jau turėjo kitą nuomininką ieškovas į bylą nepateikė.Ieškovas turėjo 30 dienų,kad įvykdyti sutarties sąlygas ir likti nuomojamose patalpose.Jo formalūs paaiškinimai ir neformalus sprendimas nevykdyti sutarties lėmė galutinį sutarties nutraukimą,kuris negali būti aiškinamas ieškovo naudai,kadangi jis nuo pat sutarties sudarymo su atsakovu pradžios elgėsi pastarojo atžvilgiu nesąžiningai.Negalėdamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų nuo pat sutarties pradžios,elgdamasis nesąžiningai nuomotojo atžvilgiu reikalauja laikyti nutrauktą sutartį neteisėtai nutraukta ir dėl dar prisiteisti deklaruojamą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas sutinka su ieškovo argumentais,kad ieškovas pateikia 2018-06-24 PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau nepateikia jokių tokios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.Ieškovas nepagrindė savo patirtų išlaidų realumo.Ši žala neįrodyta(CPK 178,185 str.) Ieškovas grožio salono įrangą, net jei ji ir buvo įsigyta, išsivežė ir nepaliko jos atsakovo patalpose.
Sutartyje šalys numatė, jog „Pasibaigus Nuomos terminui, Nuomininkas turi teisę, pasiimti savo sąskaita padarytus Patalpų pagerinimus, patobulinimus ir pertvarkymus, jeigu juos galima atskirti be žalos Patalpoms, atskiroms jų dalims, jose esančiai įrangai, prietaisams bei Pastatui. Šalys susitaria, kad Nuomotojas nekompensuoja Nuomininko turėtų išlaidų pagerinimams, patobulinimams ir pertvarkymams atlikti“ (Sutarties 3.13. p.). 2018-09-14 patalpų grąžinimo aktas patvirtina, jog patalpose ieškovas nepaliko jokių jam priklausančių daiktų.
Atsakovas Sutartį nutraukė ne Sutarties 7.2.3. punkte nustatytu pagrindu,bet ir remdamasis 7.2.2.3. punkte įtvirtinta teise nutraukti Sutartį. Dėl šios priežasties Sutarties 7.2.3. punkte nustatytos Sutarties sąlygos nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos, kadangi jų taikymas yra susietas būtent su Sutarties nutraukimu nuomotojo (atsakovo) iniciatyva įspėjus apie tai nuomininką (ieškovą) ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Todėl Ieškovo reikalavimas Sutarties 7.2.3. punkto pagrindu priteisti baudą bei 400,00 Eur neva sumokėtų įmokų už nuomą taip pat negali būti tenkinamas,t.y.ieškinys šioje dalyje neįrodytas.
17.Atsakovo žiniomis, ieškovas patalpose atliko kosmetinius remonto darbus, kurių vertė, įvertinus atliktų darbų pobūdį ir apimtis, negali siekti ieškovo nurodomos 10 200,00 Eur vertės.Sutiktina,kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų atliktų apdailos ir remonto darbų apimtis. Byloje nėra pateikta rangos sutartis, atliktų darbų perdavimo aktas ar kitas dokumentas, kuris patvirtintų kokius darbus neva atliko ieškovo nurodomas rangovas UAB „Sodo standartas“ ir kokia buvo darbų apimtis. Vien PVM sąskaita - faktūra ir jos apmokėjimas nėra pakankami įrodymai, kad patvirtinti apie ginčo patalpose atliktus apdailos ir remonto darbus apskritai.Ieškovas savo pareigos įrodyti savo teiginius neatliko(CPK 178 str.).
18.Teismas negali sutikti su ieškovo argumentais,kad „per visą sutarties laikotarpį iki 2018-08-13 Nuomotojas nė karto nei raštu, nei žodžiu neįspėjo ir nepareikalavo pašalinti smulkius Sutarties pažeidimus bei nepateikė įspėjimų apie galimą Sutarties nutraukimą.“
Elektroninis susirašinėjimas tarp šalių tai paneigia.
Kai 2018-08-13 ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriuo atsakovas pranešė, jog vadovaudamasis Sutarties 7.2.2.3. punktu nuo 2018-09-14 vienašališkai nutraukia Sutartį bei reikalauja iki 2018-09-14 visiškai atlaisvinti Patalpas ir atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas tik formaliai šis pranešimas buvo pateiktas pažeidžiant Sutarties 10.1. punkto reikalavimus,tačiau jo nesilaikymas nepanaikino ir nepanaikina ieškovo pareigos mokėti už nuomą.Gavęs 2018-08-13 pranešimą nutraukti sutartį ieškovas turėjo teisę prašyti 14 dienų termino įsiskolinimo padengimui,tačiau to nepadarė.Pasinaudodamas šiuo punktu ieškovas informavo atsakovą,kad sustabdo savo sutartinius įsipareigojimus,kurių jis ir taip iki 2018-08-20 nevykdė.Tai rodo ieškovo poziciją jau nuo 2018-08-13 nemokėti nei skolos,nei kitų sutartinių įsipareigojimų žinant,kad už tai jam bus skiriama ir sutartyje numatyta bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų taikymo pagal sutartį,kai sutartie sąlygos negali būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, teismas vadovaujasi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.
Šioje byloje teismas mato,kad ieškovas neturėjo valios 2018-08-13 gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą padengti įsiskolinimą ir tęsti nuomos sutarties santykius.Atsakovas 2018-08-13 jau nesitikėjo,kad ieškovas vykdys nuomos sąlygas,todėl buvo priverstas pagal sutarties turinį laukti 30 dienų ir tik po to iškraustyti ieškovą.Atsakovas sąžiningai įvykdė sutarties sąlygą.
Tokią išvadą lėmė esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėjant realią situaciją matomi tikrieji sutarties šalių ketinimai,kurie prisidengiant formalumais negali būti aiškinami pagal sutartį nesąžiningai,kas lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinant sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2011; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
Ieškovas po 2018-07-30 atsakovui nemokėjo nė vieno euro.
Ieškovas niekuo neįrodinėjo,kad „gavęs 2018-08-13 pranešimą, nedelsiant susisiekė su atsakovu ir siekė išspręsti visus tarp šalių kilusius nesutarimus ir telefoninio pokalbio tarp Šalių metu užtikrino, jog nedelsiant padengs visus įsiskolinimus, tačiau Nuomotojas pranešė, jog Patalpos jau yra pernuomotos tretiesiems asmenims už daug didesnę kainą ir nebėra galimybės Sutarties vykdyti natūra.“Ši aplinkybė pagrįsta tik deklaratyvia forma.
Ieškovas 2018-08-20 jau pats reikalauja jam sumokėti baudą dėl sutarties nutraukimo,tačiau vėliau dėl to į teismą kreipėsi tik po,kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
Ieškovas,būdamas skolingas atsakovui, nevykdydamas nuomos sutarties sąlygų nuo pat jos pasirašymo pradžios,pasinaudodamas,kad nuo paskutinio skolos dalies sumokėjimo 2018-07-30 nebuvo raštu įspėtas apie galimą sutarties nutraukimą,bet pripažindamas savo įsiskolinimus ir sutarties nevykdymą,formaliu atsakovo sutarties 10.1 p. pagrindo neatlikimu,kai situacija dėl nuomininko nemokumo buvo aiški ir nedviprasmiška(kad buvo nemokus nuomininkas pripažino atstovė tai teisme),ieškovas laiko,kad atsakovo civilinės atsakomybės taikymo pagrindas (LR CK 6.256 str. 1 d.) ir pagrindas taikyti Sutarties 7.3. punktą.Tai reiškia,kad ne jis turi mokėti baudą už sutarties nevykdymą,o atsakovas,kuris tik formaliai raštu neinformavo apie būsimą sutarties nutraukimą,kai tai realiai situacijai jokios įtakos neturėjo,kai atsakovė jau savo ruožtu neformaliai raštu pateikė 2018-08-13 pranešimą apie sutarties nutraukimą.
Tai kas aukščiau išdėstyta pagal ieškinio prasmę turi būti teismo ginama ieškovo naudai nelaikant ieškovo elgesio sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu inesąžiningu,o atsakovo veiksmai leidžia reikalauti ir baudos ir žalos priteisimo 23700 eurų sumai.
19.Ieškovas neįrodė,kad buvusi sutartis dėl gautų baldų buvo tokia,kad tų pačių baldų negalima panaudoti kitose patalpose,kas teismui akivaizdu,kad tai nesąmonė,nes baldai turi tam tikrą standartą,o savo baldų negalimo kitur panaudoti ieškovai net nėįrodinėjo(CPK 178,185 str.).
Ieškovas neįrodinėjo,kad sudarytos sutartys su rangovais ir patalpose buvo ieškovų sąskaita atlikti tokie remonto darbai,už kuriuos atsakovas turi sumokėti kompensaciją Jokių byloje objektyvių įrodymų nėra,kad taip pat buvo sudarytos sutartys su interjero dizaineriais, kūrusiais visą Patalpų įvaizdį. Šitie ieškovo argumentai teismo atmetami(CPK 185 str.).
20.Ieškovo atstovė teisme paaiškino,kad „sutinka, kad ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ skolingas už patalpų nuomą. Jų ieškinys dėl skolos pagrįstas, bet dalyje dėl baudos ir kitų netesybų nepagrįstas.“Tačiau nesuprantama,kaip sąžininga proceso šalis prašo atsakovų ieškinį atmesti pilnai.Ką tai turi bendro su CK 1.5 str. ir CPK 7 str. nuostatomis?Teismui akivaizdu,kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir sąmoningai piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Nors ieškovo atstovė teisme nurodo,kad riziką dėl patalpų pagerinimo turi prisiimti abi šalys,tačiau laikosi aukščiau išdėstytų savo argumentų,t.y. pati sau prieštarauja.
Teisme atstovė paaiškino,kad „byloje nėra dokumentų, kokie apdailos darbai atlikti. Ieškovas pagal pasirašytą sutartį įsipareigojimus vykdė netinkamai, tačiau šalys tam tikras sąlygas derino iš žodžiu, todėl mano, kad tinkamai“.Atstovė patvirtino pagrindą atmesti ieškovės argumentus,kaip nepagrįstus.
21.Taigi,ieškinio turinys,pateikti į bylą įrodymai,šalių argumentai,ieškovo atstovo paaiškinimai teismui neleidžia daryti išvados,kad atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu iki 2018-08-13 buvo tiek neteisėti,kad nuomos sutartis tarp ginčo šalių buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai,dėl ko ieškovė patyrė žalos.Teismas neturi pagrindo ginti ieškovės prašomą apginti pažeistą teisę.Iešovės ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas,todėl netenkinamas.
22. Byloje iš esmės nėra ginčo,kad UAB „Intelektualus grožis“ nuo pat sutarties sudarymo netinkamai vykdė Sutartį, vėlavo atlikti einamąsias įmokas bei sumokėti depozito dalį. UAB „Intelektualus grožis“ yra skolingas UAB „Eurosteka“ pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2018-07-02 SF Nr. EUR0201528 – 1 291,51 Eur; 2018-08-02 SF Nr. EUR0201530 – 1 694,00 Eur; 2018-08-09 SF Nr. EUR0201531 – 97,45 Eur; 2018-08-14 SF Nr. EUR0201534 – 142,74 Eur; 2018-09-14 SF Nr. EUR0201533 – 790,53 Eur. Bendra skolos suma pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras 2 322,23 Eur. Vadovaujantis Sutarties 4.7. p., UAB „Intelektualus grožis“ taip pat skolingas UAB „Eurosteka“ 86,76 Eur delspinigių, kurie susidarė dėl vėlavimo apmokėti nurodytas sąskaitas faktūras.Teismas laiko,kad 2408,99 eurų suma yra pagrįsta ir įrodyta(CPK 178,185 str.).Ieškinys šioje dalyje tenkinamas.
Atsakovas prašo teismo vadovautis Sutarties 7.2.2.4. p. nuostatomis,t.y. nutraukus sutartį pagal 7.2.2 p., UAB „Eurosteka“ turi teisę reikalauti dviejų nuomos mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos. Minėtame Sutarties punkte yra numatyta, kad bauda išskaitoma iš sumokėto avanso. Konkrečiu atveju sumokėtas avansas sudaro 1 694,00 Eur dydžio sumą, o mokėtina bauda sudaro 2 840,00 Eur. Todėl išskaičius sumokėtą avansą iš mokėtinos baudos sumos, galutinės mokėtina suma sudaro 1 106,00 Eur.
Teismas neturi pagrindo laikyti,kad atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti sutartį pagal 7.2.2 punkto nuostatą dėl ieškovės kaltės ir to pasekoje prašyti taikyti 7.2.2.4. punkto nuostatą-gauti baudos dydžio išmoką iš ieškovės,kuri sudaro 1106 euro.Ieškinys šioje dalyje tenkinamas. Bendra priteistina suma iš ieškovo atsakovui yra 3514,99 euro.
Dėl baudos paskyrimo
23.Atsakovas UAB „Eurosteka“ prašė skirti ieškovui UAB „Intelektualus grožis“baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovas paprašęs atidėti 2019-04-15 teismo posėdį dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, po posėdžio atidėjimo net nesikreipė dėl taikos sutarties derybų.
Prašymas netenkinamas,nes procesinė galimybė prašyti atidėti teismo posėdį egzistuoja visada,kai norima sudaryti sutartį ir pasikeitusi nuomonė dėl sutarties nesudarymo negali būti pagrindas šiuo atveju laikyti tai piktnaudžiavimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24.Ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ už savo ieškinį sumokėjo 534,00 Eur žyminį mokestį (304,00 Eur pradinį ir 230,00 Eur už patikslintą). Ieškovas sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Ieškovas UAB „Intelektualus grožis“ taip pat patyrė 700,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Netenkinus ieškinio bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos(CPK 93 str.)
Atsakovas UAB „Eurosteka“ už savo ieškinį sumokėjo 79,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovas UAB „Eurosteka“ turėjo 3 146,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (629,20 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 580,80 Eur už susipažinimą su dubliku ir tripliko parengimą, 435,60 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 484,00 Eur už atstovavimą 2019-01-31 posėdyje, 484,00 Eur už ieškinio parengimą, 532,40 Eur už dubliko parengimą).Tenkinus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškobvo naudai(CPK 88,93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškovo UAB „Intelektualus grožis“ ieškinys atmestinas.
Atsakovo UAB „Eurosteka“ ieškinys tenkintinas.
Iš ieškovo UAB „Intelektualus grožis“(į.k.304802470) priteistina atsakovo UAB“Eurosteka“ (į.k.302829262) naudai 2322,23 eur(du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt du eurai 23 ct) skolos,86,76 eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 76 ct) delspinigių,1106 eur(vieną tūkstantį šimtą šešis eurus) baudos,bei 3146 eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo UAB „Eurosteka“ prašymą skirti ieškovui UAB „Intelektualus grožis“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.