Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo prašymu dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-617-944/2019 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-430-723/2019 sujungimo klausimas.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-617-944/2019 pagal ieškovės UAB „Eurosteka“ ieškinį atsakovei UAB „Intelektualus grožis“ dėl skolos priteisimo. Šioje byloje reikalavimas grindžiamas atsakovės netinkamu 2018 m. kovo 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2018/03/30-1 vykdymu, todėl prašoma priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, delspinigius, baudą, bylinėjimosi išlaidas bei 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-403-723/2019, kurioje UAB „Intelektualus grožis“ reiškia reikalavimus dėl ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teismo prašyme teigiama, kad civilinėse bylose įrodinėtinos aplinkybės pagal reiškiamus reikalavimus yra panašios, susijusios su tos pačios sutarties vykdymu, dėl ko kyla poreikis spręsti šių civilinių bylų sujungimo klausimą.

Civilinės bylos sujungtinos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ susipažinus su prašomomis sujungti bylomis nustatyta, kad civilinėse bylose ginčai kilo iš 2018 m. kovo 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties - Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Eurosteka“ šios sutarties pagrindu atsakovei UAB „Intelektualus grožis“ kelia reikalavimą dėl skolos priteisimo, o Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje UAB „Intelektualus grožis“ prašo pripažinti atsakovės UAB „Eurosteka“ vienašalį 2018 m. kovo 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti žalos atlyginimą.

Aptartos aplinkybės rodo, kad siekiant tinkamai įvertinti tarp šalių kilusius ginčus turi būti įvertintas šalių tarpusavio įsipareigojimų vykdymas pagal ginčo sutartį, dėl ko nagrinėjant bylas kils poreikis vertinti iš esmės tuos pačius šalių argumentus ir įrodymus, todėl darytina išvada, jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju atitiks proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leis koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą bei užkirs kelią skirtingų procesinių sprendimų nagrinėjamu klausimu priėmimui. Be to, bylos susijusios prejudiciniais ryšiais: Vilniaus apylinkės teismo pareikštų reikalavimų išsprendimas gali turėti reikšmę Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vadinasi, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir žalos atlyginimo, t. y. byla nagrinėjama platesne apimtimi, kartu ir dėl pagrindinio ginčo, yra pagrindas spręsti, kad Kauno apylinkės teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Vilniaus apylinkės teismo civilinės bylos ir abi bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi ir CPK 33 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

sujungti Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-430-723/2019 ir Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-617-944/2019, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-617-944/2019 prie civilinės bylos Nr. e2-430-723/2019.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą Nr. e2-617-944/2019 perduoti nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.