- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 2-366-587/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovui A. D., trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Raimondai Jančiauskienei, trečiojo asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Večislavui Burneikai, nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, trečiojo asmens Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui, trečiojo asmens Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam asmeniui Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinį palaiko pilnai, prašo pripažinti jo teisės pažeidimą į bylos tyrimą per įmanomai trumpiausią laiką ir į tinkamą procesą lygybės sąlygomis ir priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo bei paaiškino, kad kreipiasi į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė į asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, kuri įtvirtinta BPK 44 str. 5 p. - kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Asmens teisę į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokurorai ir Raseinių rajono apylinkės teismas tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą - iškeltą 2005-10-26, Nr. 82-1-0557-05, kurioje A. D., D. D. ir M. D. buvo patraukti įtariamaisiais pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ignoruoja bylos tyrimo ir išnagrinėjimo greitumo reikalavimą, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, procesiniai ikiteisminio tyrimo terminai pratęsiami nesant įstatyminio pagrindo jų pratęsimui. Raseinių rajono apylinkės prokuratūrai ir Raseinių rajono apylinkės teismui nesilaikant bylos greitumo išnagrinėjimo principo bylos tyrimas užsitęsė neprotingam terminui ir buvo tęsiamas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, todėl įrodinėjimo procesas tapo sudėtingesnis, kadangi buvo sudarytos sąlygos įrodymų klastojimui ir tai sudarė sąlygas nepagrįstų papildomų veiksmų atlikimui - papildomų ekspertizių paskyrimui, naujų liudytojų apklausai, praėjus 4 - 4,5 metams nuo įvykio dienos, neteisinga nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagal LR BK 284 str. 1 d. ir įtarimo pareiškimo, o vėliau nutraukiant ikiteisminį tyrimą šioje dalyje, kaip nepagrįstą. Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras pasibaigus senaties terminui, kuris suėjo 2010-08-28, kreipėsi į teismą 2011-06-16 su prašymu dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos pakeitimo, neatsižvelgiant į LR BK 95 str. nustatytus nusikalstamos veikos senaties terminus. Raseinių rajono apylinkės teismas nagrinėjo bylą ir procesinius veiksmus taip pat nepaisant LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas -baudžiamosios senaties terminui suėjus ir 2011-08-26 nutartimi grąžino bylą ikiteisminio tyrimo papildymui. Kaltinamajame akte kvalifikuotai nusikalstamai veikai pagal LR BK 138 str. 1 d. baudžiamosios atsakomybės senatis pagal LR BK 95 str. 1 d. suėjo po 5 metų - 2010-08-28. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0557-05 pagal nukentėjusiųjų V. S. ir V. J. 2005-09-26 pareiškimus pagal faktą dėl jų sumušimo pradėtas pagal nukentėjusiųjų V. J. ir V. S. pareiškimus Raseinių rajono policijos komisariate 2005-08-29 buvo atliktas V. J. patirtų sužalojimų tyrimas ir surašyta specialisto išvada, kurioje patvirtinta, kad V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Per nustatytą 3-jų mėnesių terminą atlikti ikiteisminiai veiksmai patvirtina, kad greitumo principo ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiekė. Pirmieji įtarimai A. D., D. D. ir M. D. buvo pareikšti 2006-01-17 pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., kurio kvalifikacija neatitiko faktinėms bylos aplinkybėms, nusikalstama veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir tai įtakojo ikiteisminio tyrimo vilkinimą ir patvirtina prokuroro nekompetentingumą, kadangi prokuroro pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti. Pareiškėjas V. S. buvo apklaustas tiktai 2006-01-17, praėjus po įvykio 5 mėnesiams. Liudytojų apklausa pradėta tiktai nuo 2006-03-02. Per nukentėjusiųjų akistatas, paaiškėjo svarbios ikiteisminiam tyrimui užbaigti aplinkybės - A. D. prisipažino, kad trenkė V. S. per veidą ir sulaužė nosį. Įtariamieji D. D. ir M. D. savo kaltės nepripažino. 2007-09-10 buvo atlikta papildoma V. S. apklausa. Akistatos su nukentėjusiuoju V. S. metu įtariamasis A. D. prisipažino, kad jis sulaužė V. S. nosį, tačiau šios aplinkybės nebuvo prokuroro įvertintos ir 2007-11-14 nepagrįstai pareiškiamas įtarimas A. D., D. D. ir M. D., pakeičiant nusikalstamos veikos kvalifikaciją iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į LR BK 138 str. 1 d., nustatant, kad nusikalstamos veikos padarymo priežastis - ginčas kilęs dėl asmeninio pobūdžio nesutarimo. Tokiu būdu, dėl neteisingos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nurodytos 2006-01-17 pareikštuose A. D., D. D. ir M. D. įtarimuose, buvo nepagrįstai uždelstas ikiteisminio tyrimo laikas. Atsakomybė už bylos tyrimo laiko uždelsimą dėl neteisingos nusikalstamos veikos kvalifikacijos tenka prokurorui, kadangi jis organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja. Prokuroras, pradėjus ikiteisminį tyrimą, neorganizavo savalaikės liudytojų apklausos. 2008 m. byloje ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas. Ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas nuo 2009-05-08. Prokuroras nustatęs iš bylos medžiagos apie V. J. padarytų sužalojimų esminius prieštaravimus 2009-05-27 kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, pateikdamas pareiškimą skirti ekspertizę. Pakartotinės ekspertizės atlikimas užtruko iki 2009-07-31. Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius 2009-07-31 atliktos ekspertizės pagrindu surašė ekspertizės aktą. Nustatęs, kad V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, prokuroras privalėjo taikyti LR BPK 212 str. 4 p. ir ikiteisminį tyrimą V. J. sužalojimo dalyje nutraukti, tačiau šiuos veiksmus prokuroras atliko tiktai 2010-03-24. Bylos medžiaga patvirtina, kad nebuvo pagrindų numatytų LR BPK 176 str., kad taip ilgai tęsti ikiteisminį tyrimą. Visi apklausti liudytojai gyvena Lietuvos teritorijoje ir visi buvo apklausti greitu laiku po ikiteisminio tyrimo tyrėjo pavedimo apklausti juos pagal jų gyvenamąją vieta, teritoriniams policijos poskyriams. Liudytojų apklausos terminas, kuris tęsiasi nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio buvo uždelstas dėl prokuroro ikiteisminio tyrimo veiksmų nepagrįsto uždelsimo. Įtariamasis M. D. 2009-12-14 pateikė prokurorui prašymą, nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. 2009-12-24 nutartimi prokuroras M. D. prašymą atmetė, kaip nepagrįstą. Gindamas savo pažeistą teisę, įtariamasis M. D. 2010-01-07 apskundė prokuroro 2009-12-24 nutarimą Raseinių rajono apylinkės teismui. Teismas 2010-01-15 nutartimi M. D. skundą tenkino iš dalies ir nustatė ikiteisminio tyrimo terminą iki 2010-03-15. Ikiteisminio tyrimo termino nustatymas teismo nutartimi patvirtina, kad teismas ėmėsi priemonių užbaigti pernelyg ilgai užsitęsusį ikiteisminį tyrimą, tuo pripažindamas neprotingą ikiteisminio tyrimo trukmę. Tik po to, kai teismas nustatė ikiteisminio tyrimo pabaigos terminą, buvo imtasi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie buvo nepagrįstai uždelsti. 2010-02-17 nutarimu prokuroras A. D. laikinai apribojo nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,47 ha, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas arešto pagrindą V. S. pareikštą ieškinį ir V. J. civilinį ieškinį, kuris dar nepareikštas, bet ruošiamas. Prokuroro nurodomi nusikalstamos veikos požymiai neatitinka LR BK 284 str. 1 d. dispozicijos nusikaltimo sudėčiai. Nurodomi prokuroro nusikalstamos veikos požymiai - iš chuliganiškų paskatų nėra nurodyti LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje, todėl neatitinka LR BK 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymiams. Prokuroras nepagrįstai pareiškė įtarimą A. D. ir D. D. pagal LR BK 284 str. 1 d., nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties ir nepagrįstai kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl nustatyto teismo ikiteisminio tyrimo pabaigos termino pratęsimo, nurodydamas priežastį, dėl kurios būtina pratęsti ikiteisminio tyrimo pabaigos terminą - įtarimo pareiškimas pagal LR BK 284 str. 1 d. M. D., nors ir M. D. prokuroras neturėjo teisinio pagrindo pareikšti įtarimo pagal LR BK 284 str. 1 d. Teismas išsamiau nepatikrino ir nesusipažino su bylos medžiaga ir todėl nepagrįstai pratęsė ikiteisminio tyrimo pabaigos terminą iki 2010-05-15. 2010-03-24 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nesant A. D., D. D., M. D. veiksmuose LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Prokuroras nurodo nutarime ir M. D., kurio atžvilgiu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, neatsižvelgiant į tai, kad M. D. įtarimas pagal LR BK 284 str. 1 d. įstatymo nustatyta tvarka pareikštas nebuvo, M. D. nebuvo supažindintas su įtarimu, nes jis buvo išvykęs tuo metu iš Lietuvos. Prokuroro neteisėtas įtarimo pagal LR BK 284 str. 1 d. pareiškimas, praėjus 4,5 metams po ikiteisminio tyrimo pradžios, sukėlė įtariamiesiems didelį stresą, jų nuomone tokių būdu jiems buvo daromas psichologinis spaudimas, kurio tikslas suvaržyti ir palaužti įtariamuosius ginti save nuo neteisėtų kaltinimų ir užkirsti kelią kelti į viešumą ikiteisminio tyrimo vilkinimą ir pareigūnų atliekančių ikiteisminį tyrimą ir kontroliuojančių tyrimo eigą nekompetentingumą. 2010-03-24 nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą D. D. ir M. D. pagal visus pareikštus įtarimus, nesant jų veiksmuose LR BK 138 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių. A. D. prisipažino, kad tai jis smogė kumščiu V. S. į veidą, nuo kurio galėjo lūžti V. S. nosis. Prokuroras kvalifikavo A. D. veiką pagal LR BK 138 str. 1 d. A. D. sutiko su prokuroro išvada ir nustatyta tvarka nutarimas skundžiamas nebuvo. 2010-03-25 A. D. buvo pareikštas įtarimas pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 2010-03-25 įtariamojo apklausoje A. D. savo kaltę pripažino pilnai. 2010-04-12 prokuroras įpareigojo ikiteisminio tyrimo pareigūnus paskelbti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą , nustatant susipažinimo su bylos medžiaga terminą iki 2010-04-16. 2010-04-13 tyrėjas pranešė V. S. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir suteikia teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymų nei įtariamasis A. D., nei nukentėjusysis V. S. nepareiškė. 2010-04-30 prokuroras surašė kaltinamąjį aktą pareikšdamas A. D. kaltinimą pagal LR BK 138 str. 1 d. ir perdavė bylą į teismą. 2010-05-03 nutarimu teismas paskyrė bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje. Teismas priėmęs bylą savo žinion privalėjo susipažinti su byla ir šioje byloje teisėjas turėjo atkreipti dėmesį į ikiteisminio tyrimo pernelyg ilgą laiką, kuris tiesiogiai susijęs su baudžiamosios bylos senatimi. Be to, teismas susipažinęs su byla ir rengiant bylą nagrinėjimui turėjo nustatyti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Taigi, teismas 2005-05-21 nutartimi paskirdamas bylą 2010-06-18 teisminiam nagrinėjimui pripažino, kad kliūčių bylos nagrinėjimui nėra. 2010-06-18 įvyko teismo posėdis, kurio metu buvo apklausti liudininkai. Posėdžio pabaigoje nukentėjusio advokatas pranešė kad jie norėtų naujos ekspertizės. Nukentėjęs neturėjo nei raštiško prašymo nei kokių kitų dokumentų. V. S. neatsiuntė prašymo prieš teismo posėdį. Taip pat prašymas nebuvo pateiktas teismo posėdžio metu. Teismas nesivadovavo BPK 238 str. nuostata, kad prašymai privalo būti pateikti teismo posėdžio metu ir turi būti perskaityti teisėjos balsu. Prašymas ekspertizei buvo atsiųstas 2010 06 19 dieną ne teismo posėdžio metu, faksu. S. nepateikė teismui medicininių dokumentų, patvirtinančių reikalaujamos ekspertizės pagrįstumą. 2010-06-19 teismas priėmė nutartį dėl ekspertizės paskyrimo pažeidžiant LR BPK 286 str. 2 d. nustatytą ekspertizės paskyrimo tvarką, kuri užtikrina visų teismo dalyvių teisę pateikti klausimus ekspertui. Teismas 2010-06-19 nutartimi nutarė skirti pakartotinę ekspertizę V. S. sužalojimo pasekmėms ištirti, neatsižvelgiant į tuo metu galiojančią LR BK 95 str. (2003-04-10 įstatymas Nr. IX-1495) redakciją, kuria patvirtinti 95 str. 1 d. papildymai ir pakeitimai nustatant penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio senatį nusikalstamai veikai - neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Ši BK 95 str. redakcija taikytina nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje padarytai 2005-05-28 nusikalstamai veikai. Teismas ekspertizės atlikimą pavedė atlikti Vilniaus ekspertizės skyriui, kuris atsisakė atlikti ekspertizę dėl žmogiškųjų resursų trūkumo. Tada teisėjos iniciatyva byla buvo persiųsta Klaipėdos ekspertams kur gyvena nukentėjęs ir jo advokatas (pagal jų prašyme išreikštą norą). Klaipėdos medicinos ekspertai atsisakė atlikti ekspertizę, kadangi tam neturėjo nutarties ir byla buvo vėl grąžinta į Raseinių rajono apylinkės teismą ir teisėja asmeniškai kreipėsi laišku į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotoją R. R., kad jis padarytų įtaką Klaipėdos ekspertams padaryti ekspertizę pagal 2010-06-19 nutartį, kuria ekspertizė buvo pavesta atlikti Vilniaus skyriuje, siekiant išvengti šališkumo. Šie veiksmai patvirtina, kad teismas pažeidė ekspertizės skyrimo tvarką reglamentuotą BPK 208 str., 3,4 p., todėl ekspertizės išvados negali būti laikomos tinkamais įrodymais nukentėjusio V. S. sužalojimo nustatymui. Atliktos VTMT Klaipėdos skyriuje ekspertizės aktas Nr. EG 677/11 (03) buvo gautas Raseinių rajono apylinkės teisme 2011-05-17 tuo metu, kai baudžiamosios atsakomybės senatis baigėsi 2010-08-28. 2011-06-16 prokuroras neatsižvelgdamas į tai, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės terminas, kreipėsi į teismą su prašymu perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, padarytą 2005-08-28, iš nesunkaus nusikaltimo LR BK 138 str. 1 d. į sunkų nusikaltimą LR BK 135 str. 1 d., remiantis 2011-05-16 VTMT Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu. 2011-06-17 teismo posėdyje kaltinamasis A. D. pareiškė teismui, kad dėl suėjusio 2010-08-28 senaties termino baudžiamajai atsakomybei, prašo bylą nutraukti. 2011-08-26 nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismas atmetė A. D. prašymą nutraukti bylą dėl senaties suėjimo ir tenkino prokuroro prašymą - priėmė nutartį baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nustatė trijų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Raseinių rajono apylinkės teismo teisėjos ir prokuroro veiksmai dėl baudžiamosios bylos tyrimo tęsimo, po to kai praėjo beveik vieneri metai po baudžiamosios senaties termino pasibaigimo, pažeidė LR BPK 3 str. 1 d. 2 p., LR BK 95 str. 1 d. b. p. nuostatas, kurių pagrindu - suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui teisinis santykis tarp asmens bei valstybės išnyksta. 2011-08-26 A. D. gindamas savo konstitucinę teisę, įtvirtintą LR Konstitucijos 29 str., kreipėsi į Raseinių apylinkės prokuratūrą su prašymu nutraukti bylą, pasibaigus senaties terminui ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių - nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, kadangi iki įrodymų tyrimo nukentėjusysis nepateikė teismui civilinio ieškinio. 2011-09-20 nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismas nutartimi atmetė A. D. prašymus, kuria A. D. apskundė Šiaulių apygardos teismui. 2011-09-16 Šiaulių apygardos teismas atmetė A. D. skundą ir paliko galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-08-26 nutartį. 2011-09-22 byla kartu su Raseinių rajono apylinkės prokuratūros rašytiniais nurodymais tikrinti nukentėjusiojo V. S. naują versiją, kuri buvo pareikšta 2011-08-26 teismo posėdyje, pasibaigus 2010-08-28 baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kad sužalojo ne A. D., o M. D.. V. S. atvyko į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą, tiktai 2011-11-22 kur buvo papildomai apklausiamas liudytoju. V. S. buvo siūlyta prisiminti ir išsamiai papasakoti apie 2005-08-28 įvykusias muštynes, kurių metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. V. S. pareiškė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jis viską išsamiai ir aiškiai išdėstė, daugiau nieko nenori pridurti bei kartotis, kadangi mano, jog tai gali būti panaudota prieš jį. Pildomoje apklausoje V. S. nurodė naujas aplinkybes, kurias anksčiau nebuvo minėjęs, tai, kad A. D. įvykio metu buvo ginkluotas šaltuoju ginklu - kastetu ir tai, kad V. S. sužalojo M. D.. Naujai duoti V. S. parodymai prieštarauja visų apklaustų liudytojų parodymams, būdu ikiteisminio tyrimo papildymas, pasibaigus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, sudarė V. S. galimybę apsunkinti bylą melagingais parodymais ir toliau vilkinti ikiteisminį tyrimą, sudarant įtariamiesiems įtampą dėl nesibaigiančių procesinių veiksmų atlikimo, kurie tęsėsi nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio. Ikiteisminio tyrimo terminas buvo nepagrįstai tęsiamas, nesant objektyvių priežasčių, patvirtinančių ikiteisminio tyrimo pratęsimo priežastis. 2011-12-06 nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismas pagal prokuroro nemotyvuotą prašymą pratęsia ikiteisminio tyrimo terminą trims mėnesiams. Teismui pratęsus ikiteisminį terminą, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas su tikslu patikrinti V. S. prieštaringą bylos medžiagai versiją, kad jį sužalojo M. D., todėl buvo imtasi M. D. paieškos veiksmų, neatsižvelgiant į tai, kad M. D. 2006-01-17 buvo patrauktas įtariamuoju pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., o 2007-11-04 nusikalstama veika buvo perkvalifikuota ir pareikštas įtarimas pagal BK 138 str. 1 d., tačiau surinkta bylos medžiaga nepatvirtino M. D. pareikšto įtarimo, todėl 2010-03-24 prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas M. D. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesant jo veiksmuose BK 138 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikaltimų požymių. V. S. pareiškus versiją, kad jį sužalojo M. D., naujų įrodymų byloje surinkta nebuvo, todėl nebuvo teisinio pagrindo tų pačių įrodymų pagrindu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus M. D. atžvilgiu - kviesti jį į papildomą apklausą, kadangi M. D. buvo apklaustas byloje įtariamuoju ne vieną kartą, buvo atlikta M. D. akistata su V. S. ir jo parodymai buvo nuoseklūs ir nepaneigti apklaustų liudytojų parodymais. Atliekant M. D. paiešką buvo vilkinamas bylos ikiteisminis tyrimas. 2012-01-12 Raseinių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. D. atžvilgiu, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 135 str. 1 d. Nutarime nurodyta A. D. atžvilgiu bylos nutraukimo priežastis prieštarauja faktinei bylos medžiagai. 2012-01-22 A. D. 2012-01-12 Raseinių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą apskundė vyriausiajam prokurorui. 2012-02-08 nutarimu laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas E. C. nepagrįstai skundą atmetė nurodydamas, kad senaties terminas byloje nėra taikytinas, kadangi paaiškėjo naujos aplinkybės ir veika perkvalifikuota į sunkų nusikaltimą. Nutraukus ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu buvo pažeista jo teisė susipažinti su bylos medžiaga, tokiu būdu vilkinant ikiteisminį tyrimą. A. D. buvo priverstas kreiptis 2012-02-05 su prašymu į Raseinių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl prokurorės V. A. atsisakymo leisti A. D. susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti kopijas, tačiau prašymas buvo atmestas, todėl A. D. buvo priverstas kreiptis su skundu į Raseinių rajono apylinkės teismą, kuris 2012-02-21 nutartimi prašymą tenkino ir leido susipažinti su visa bylos medžiaga. Taigi, A. D. teisės susipažinti su bylos medžiaga, įgyvendinimui buvo sugaištas laikas nuo 2012-01-24 iki 2012-02-21 priimto Raseinių rajono apylinkės teismo nutarties, patvirtina, kad sąmoningai vilkinamas ikiteisminio tyrimo procesas, tokiu neteisėtu būdu darant moralinį spaudimą A. D., neteisėtai pažeidžiant jo teisę į kuo trumpesnį ir nešališką bylos išnagrinėjimą. A. D. gindamas savo teisę į nešališką ikiteisminį tyrimą, apskundė 2012-02-08 Raseinių rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas E. C. nutarimą Raseinių rajono apylinkės teismui, kuriuo nurodė, kad prokuroras E. C. nepagrįstai atsisakė tenkinti jo skundą dėl neteisingai taikyto prokurorės V. A. jo atžvilgiu bylos nutraukimo pagrindo, kadangi byla nutraukta 2012-01-12 dėl įrodymo stokos jau pasibaigus 5 metų senaties terminui, kuris baigėsi 2010-08-28, kai byloje nebuvo pareikštas įtarimas pagal sunkesnę nusikalstamą veiką numatytą BK 135 str. 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismas 2012-03-01 nutartimi nepagrįstai atmetė A. D. skundą neteisingai aiškindamas ir taikydamas BK 95 str. nuostatą. Raseinių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sunkesnės nusikalstamos veikos padarymą nustatytą BK 135 str. 1 d. priėmė tiktai 2012-03-05 patraukiant baudžiamojon atsakomybėn M. D., senaties terminui pasibaigus 2010-08-28 tokiu būdu pakeičiant A. D. procesinę padėtį į liudytoją ir priverčiant ir toliau dalyvauti nepagrįstai tęsiamame bylos tyrime, patiriant A. D. tolimesnius dvasinius išgyvenimus. 2012-03-05 Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. A. pateikė Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą ikiteisminio tyrimo termino pratęsimui ir 2012-03-05 nutartimi teismas pratęsia terminą trims mėnesiams ir toliau nepagrįstai tęsdamas ikiteisminį tyrimą pasibaigus senaties terminui. A. D. gindamas pažeistą teisę į nešališką ikiteisminį tyrimą apskundė Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį Šiaulių apygardos teismui, kuris išnagrinėjo A. D. skundą pažeidžiant BPK 325 str. nuostatą, reglamentuojančią apeliacinės instancijos teismo skundų dėl pirmos instancijos teismo nutarčių nagrinėjimo tvarką - sudarant trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Skundą išnagrinėjo vienasmeniškai teisėjas Z. K. ir 2012-03-20 priimdamas nutartį atmesti skundą, pažeidė A. D. teisę į teisingą ir nešališką teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. piliečių valstybės institucijoms ir pareigūnams lygybės principą. Teismo priimta nutartis yra neskundžiamą, todėl A. D. neturi teisinio pagrindo apginti savo pažeistą teisę. Aukščiau išdėstytos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje faktinės aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų netinkamu atlikimu, pažeidžiant Baudžiamojo proceso normas ir Prokuratūros įstatymo normas, sudaro teisinį pagrindą valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 str. 1 d už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 138 str. 1 d.. Senaties terminas šioje byloje suėjo 2010-08-28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja, kad visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą, tačiau netaikydama senaties teisėja I. N. A. D. pažemino ir pažeidė jo pilietines teises. Teisėja šiais savo veiksmais parodė, kad ne įstatymas turi viršenybę, o teisėjos valia ir norai, ir A. D., iš šių veiksmų suprato, kad gyvena neteisinėje valstybėje ir tas sukėlė jam didžiulius dvasinius išgyvenimus. Septynis metus visiškai buvo suvaržyta A. D. išvykimo teisė į užsienį, nes turėdavo gavus šaukimą vykti į apklausas, teismo posėdžius. Neatvykimas grėsė baudomis ir paieška. Todėl A. D. turėjo elgtis pagal BPK reikalavimus ir buvo priklausomas nuo kitų asmenų ir patyrė didžiulius nepatogumus. A. D. per ikiteisminio tyrimo laikotarpį, kuris tęsiasi nuo 2006-01-17, kai buvo pareikštas jam įtarimas, iki 2012-03-20 nutartimi Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo A. D. skundą dėl pažeistos teisės į nešališką teismą, būnant įtariamojo, kaltinamojo ir teisiamojo procesinėse padėtyse tiriamojoje baudžiamojoje byloje, patyrė ir patiria toliau didelius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, nervinę įtampą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nusivylimą teisinės sistemos kompetencija ir teisingumu, teisinės valstybės principo įgyvendinimo realizavimu, kuris neužtikrintas kiekvieno piliečio atžvilgiu, todėl sukėlė nelygybės jausmą ir diskriminaciją dėl socialinės padėties. Raseinių apylinkės teisme A. D. viešame posėdyje buvo pareikšti kaltinimai ir iki šios dienos šie kaltinimai nėra panaikinti - nepriimtas išteisinamasis nuosprendis. Dėl šių teisėsaugos veiksmų A. D. yra pažemintas, sugadinta jo reputacija, nes nėra išteisinamojo nuosprendžio ir jis paliktas iki gyvenimo pabaigos - kaltinamuoju. Tai sukelia A. D. didžiulius dvasinius išgyvenimus. Įtarimai gali būti pareikšti dėl tų veikų, kurias įtariamas esi padaręs, o A. D. Raseinių apylinkės prokurorai kaltinimus pareiškė pagal BK 284 str. 1 d., kaltinimai dėl veikų, kurių jis nėra padaręs ir tai reiškia neteisėtų veiksmų prieš A. D. atlikimą- teisėsaugos institucijų psichologinį ir moralinį spaudimą, kas jam sukėlė dvasinį sukrėtimą ir jis turėjo naudoti medikamentus. Nukentėjęs V. S. kreipėsi dėl pakartotinos ekspertizės atlikimo, prašymą jis pateikė ne teismo posėdžio metu, todėl A. D. negalėjo užduoti klausimų ekspertui. Šiais veiksmais teismas pažeidė proceso dalyvių lygias teises. Todėl A. D. iš teismo pusės patyrė pažeminimą. Baudžiamasis procesas tęsėsi 7 metus, todėl visiškai pasikeitė A. D. gyvenimo kokybė. Ilgas baudžiamasis procesas trukdė siekti užsibrėžtų gyvenimo tikslų, todėl patyrė emocinę depresiją, nes kiekvieną dieną buvo priverstas galvoti apie baudžiamo proceso eigą. Neprotingai užsitęsęs ikiteisminis tyrimas, kurio pabaiga nekontroliuojama nei prokuratūros, nei teismo, todėl toks neprotingai uždelstas tyrimo procesas varžo A. D. galimybes psichologiškai atitrūkti nuo susidariusios įtampos ir pergyvenimų dėl savęs ir savo artimųjų - sūnų M. D. ir D. D. tolimesnės padėties procese, kadangi neužtikrintas proceso teisingumas, pareigūnų nešališkumas, todėl procesinė padėtis ne kartą jau buvo pakeista nuo liudytojo iki įtariamojo, ir tai sukelia didelius išgyvenimus A. D.. Pastovus vieno ar tai kito proceso dalyvio statusas sudaro įtampą dėl procesinių veiksmų atlikimo, neteisėtų veiksmų apskundimo ir tai įtakoja vidinių neigiamų emocijų sukėlimą, fizinį ir moralinį nuovargį, nepastovumo jausmą, apriboja šeimos ramybę, kadangi A. D. jaučia pastovią baimę dėl neteisingo bylos išsprendimo ir neteisėto nukentėjusiojo tikslo siekimo baudžiamajai atsakomybei A. D. sūnų - M. D. ir teisėsaugos pareigūnų įstatymų ignoravimas įvertinant byloje surinktus įrodymus, kurie prieštarauja nukentėjusiojo nenuosekliems parodymams. Neteisingai užsidelsęs bylos tyrimas neigiamai atsiliepia A. D. ir jo šeimos bendravimui su artimaisiais žmonėmis - gimine, draugais, pažįstamais, kurie susidarė įspūdį, kad A. D. bei jo sūnūs padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl sumažėjo A. D. bendravimas. Šaukimai į apklausas buvo nešami policijos pareigūnų, kadangi A. D. ir jo šeimos nariai dirbantys asmenys, todėl ne visada būdavo namuose, ir tas ilgalaikis policijos pareigūnų lankymasis sukūrė asocialios šeimos įvaizdį, dėl ko pablogėjo A. D. reputacija ir bendravimo galimybės su kaimynais. Pareiškus A. D. įtarimą 2010-02-17 nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė, areštuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės apribojimas buvo panaikintas tik 2012-01-12 nutarimu, nutraukiant ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu. Nuosavybės ribojimas buvo atliktas neteisėtai, kadangi nukentėjusysis per visą nuosavybės apribojimo terminą nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio ir savo teise nepasinaudojo iki įrodymų tyrimo teisme ir tai sukėlė A. D. išgyvenimą dėl neteisėtų veiksmų jo turto atžvilgiu, apribojant jo galimybes disponuoti turtu, tokiu būdu pažeidžiant LR Konstitucijos 23 str. nuostatą ir sukeliant A. D. nelygybės prieš įstatymą jausmą, t.y pažeminimą. Patirta neturtinė žalą, kuri tęsiasi, kadangi bylos tyrimas nėra apibrėžtas jokiu terminu, ir tyrimas vedamas pažeidžiant protingumo ir teisingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, garantuojančias piliečių teisių gynimą, tarptautinius teisės aktus - Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Europos žmogaus teisių teismo praktiką. Patirtą ir toliau tęsiamą neturtinę žalą A. D. atžvilgiu, jis vertina 50 000 Lt pinigine satisfakcija.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė paaiškino, bei atsiliepime nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ši civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų kaltės įrodinėti nereikia, nes deliktinė civilinė atsakomybė valstybei atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, tačiau turi būti nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai; žala ir jos dydis; priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Šių sąlygų buvimo fakto įrodinėjimas yra ieškovo pareiga. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisė į žalos atlyginimą pagal šią teisės normą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmens atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado būtent dėl šių veiksmų. Vertinant veiksmų neteisėtumą LR CK 6.272 str. 1 d. aspektu, neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Ieškovo A. D. kartu su ieškiniu pateikta medžiaga patvirtina, kad dėl V. S. ir V. J. 2005 m. rugpjūčio 27 d. padarytų sveikatos sutrikdymų 2005 m. spalio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 82-l-00557-05. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamą veiką, todėl 2006 m. sausio 17 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Ieškovas apklausiamas įtariamuoju 2006 m. sausio 17 d. pripažino, kad trenkė V. S. į nosį, tačiau nebuvo tikras ar būtent nuo jo suduoto smūgio V. S. lūžo nosis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kas ir kokius sužalojimus padarė V. S., V. J.. Dėl prieštaringų ikiteisminio tyrimo duomenų, specialistų išvadų siekiant nustatyti tiesą bei tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nekaltas nebūtų nuteistas, byloje ikiteisminis tyrimas užtruko. Tyrimo vilkinimo faktų baudžiamojo proceso tvarka konstatuota nebuvo. Raseinių rajono apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas nagrinėję A. D., D. D. skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės pasisakė, kad nėra pagrindo teigti, jog byla vilkinama. Kad ikiteisminio tyrimo trukmę sąlygojo objektyvios priežastys patvirtina ir prie ieškinio pridėtos baudžiamosios bylos dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad pats ieškovas A. D. bei kiti įtariamieji atliko veiksmus, įtakojusius tyrimo trukmę. O būtent A. D. žinodamas, kad prokuroras įpareigotas iki 2010 m. kovo 15 d. baigti ikiteisminį tyrimą, atvykęs į apklausą pareiškė, kad ikiteisminis tyrimas iki nustatyto termino nebus baigtas, kadangi žino ne mažiau dešimt būdų išvengti atvykimo į policijos komisariatą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato 2010 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad advokatas R. G. informavo pareigūną, kad ieškovui yra žinoma, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra baigtas, tačiau jis atsisakė atvykti susipažinti su bylos medžiaga bei reikalavo, kad to nedarytų ir pats advokatas, nes kitu atveju jo paslaugų atsisakys. Įtariamasis M. D. taip pat vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras M. D. nutarimu pripažino įtariamuoju, paskelbė jo paiešką. Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu (LR BPK 4 str. l d.). Iki 2010 m. rugsėjo 30 d. nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei kitas teisės aktas neapibrėžė termino per kurį turi būti baigiamas ikiteisminis tyrimas dėl atskirų nusikalstamų veikų. Tokios nuostatos LR BPK 176 str. buvo įtvirtintos tik 2010 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3¹ straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 168, 170, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1014. Šis įstatymas įsigaliojo 2010 m. spalio 01d. Ieškovas A. D. nurodo, kad prokuroras ir teismas neatsižvelgdami į tai, kad buvo suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis pagal jam pareikštus įtarimus neteisėtai skyrė ekspertizę, atliko nusikalstamų veikų perkvalifikavimą iš LR BK 138 str. l d. į LR BK 135 str. l d. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis - baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos rūšį bei sunkumą. Raseinių rajono apylinkės teismas pakartotinę ekspertizę V. S. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti paskyrė 2010 m. birželio 19 d., kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dar nebuvo suėjęs. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad V. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl tos priežasties buvo pakankamas pagrindas įtarti, kad ieškovo veiksmuose yra sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. l d., požymiai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, yra 10 metų, tai numato LR BK 95 str. l d. 1 p. Todėl nei prokurorui, nei teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl bylos nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Asmens baudžiamasis persekiojimas baudžiamajame procese ne visada; baigiasi apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimu. Viena iš formų baudžiamajam procesui pasibaigti yra ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytais pagrindais. Nutraukus ikiteisminį tyrimą asmens atžvilgiu asmuo toliau tame procese nelieka proceso dalyviu. Šiuo konkrečiu atveju prokurorui 2012 m. sausio 12 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamojo A. D. atžvilgiu, jis neliko baudžiamojoje byloje nei įtariamuoju, nei kaltinamuoju kaip jis teigia ieškinyje. Nutraukus tyrimą A. D. panaikinti ir įtarimai dėl galimo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. l d., padarymo, t.y. dėl V. S. sužalojimo. Todėl ieškovas A. D. nepagrįstai teigia, kad iki šios dienos jam kaltinimai nėra panaikinti. Tai, kad ieškovas A. D. nesutinka su prokuroro jo atžvilgiu priimtu sprendimu, tai dar nereiškia, kad prokuroras priėmė neteisėtą sprendimą. Šiaulių apygardos teismas nagrinėjęs A. D. skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu 2012 m. kovo 20 d. nutartyje konstatavo, kad prokuroras priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o A. D. skundą atmetė. Baudžiamosios bylos nutraukimas, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu nustatomi neteisėti veiksmai, žala ir jos dydis, priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja visos privalomos sąlygos deliktinei valstybės atsakomybei kilti, taip pat įrodymais nepagrindus patirtų neigiamų pasekmių ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti atmestas.
Trečiojo asmens Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos atstovas paaiškino, bei trečias asmuo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad pilnai palaiko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovės išdėstytą poziciją, prašo ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens Kauno apskrities VPK atstovas į posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.
Trečiojo asmens Šiaulių apskrities VPK atstovas į posėdį neatvyko, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovo pareikštas ieškinys grindžiamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato pareigūnai, Raseinių rajono apylinkės prokurorai, Raseinių rajono apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjai atliko Ieškovo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Ieškovas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo netinkamai kvalifikuota padaryta veika, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, nepagrįstai pratęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas, tyrimas ir bylos nagrinėjimas buvo vykdomas, nors suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, veika buvo nepagrįstai perkvalifikuota suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęsiamas nedalyvaujant įtariamajam, nutartys pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą nemotyvuotos, nepagrįstai ir neteisėtai buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ieškovas teigia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo pateikti klausimų ekspertui, teismai nepagrįstai atmetė prašymus dėl bylos nutraukimo, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, o ieškovo skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-03-20 nutarties buvo netinkamai išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo, nes skundą išnagrinėjo vienas teisėjas, o turėjo nagrinėti teisėjų kolegija. Ieškovas prašo teismo priteisti jam 50 000 Lt neturtinai žalai atlyginti, nes ikiteisminio tyrimo patyrė neturtinę žalą, sumažėjo bendravimas, šaukimų teikimas sudarė asocialios jo šeimos įvaizdį, o tai pablogino jo reputaciją, ieškovas buvo pažemintas, patyrė emocinę depresiją, fizinį ir moralinį nuovargį, nepastovumo jausmą, baimę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ši civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų kaltės įrodinėti nereikia, nes deliktinė civilinė atsakomybė valstybei atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, tačiau turi būti nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.247 str.); žala ir jos dydis (LR CK 6.249 - 6.250 str.); priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (LR CK 6.247 str.). Šių sąlygų buvimo fakto įrodinėjimas yra ieškovo pareiga (LR CPK 178 str.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje. R. D. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-319/2008). Teisė į žalos atlyginimą pagal šią teisės normą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmens atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado būtent dėl šių veiksmų. Vertinant veiksmų neteisėtumą LR CK 6.272 str. 1 d. aspektu, neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Ieškovas A. D. savo reikalavimą atlyginti jam padarytą neturtinę – 50 000 Lt žalą kildina iš jo manymu netinkamos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, ikiteisminio tyrimo vilkinimo, nepagrįsto ikiteisminio tyrimo terminų tęsimo, bylos tyrimo ir nagrinėjimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Be to, ieškovas teigia, kad ikiteisminio tyrimo terminų tęsimas nedalyvaujant įtariamajam yra negalimas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismo priimtos nutartys nemotyvuotos. Neturtinės - 50 000 Lt žalos padarymą grindžia tuo, kad užtrukęs tyrimas neigiamai atsiliepia jo bei jo šeimos bendravimui su artimaisiais žmonėmis, giminėmis, draugais, pažįstamais, kurie susidarė įspūdį, kad jis, jo sūnus M. D., galimai ir D. D. padarė labai sunkų nusikaltimą. Policijos pareigūnų į apklausas nešami šaukimai ir policijos pareigūnų lankymasis sukūrė asocialios šeimos įvaizdį, dėl ko pablogėjo reputacija. Be to, buvo suvaržyta jo išvykimo teisė į užsienį, nes turėdavo gavus šaukimą vykti į apklausas, teismo posėdžius. Neatvykimas grėsė baudomis ir paieška. Todėl jis turėjo elgtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir buvo priklausomas nuo kitų asmenų ir patyrė didžiulius nepatogumus. Dėl to, kad iki šios dienos jam nėra panaikinti kaltinimai - nepriimtas išteisinamasis nuosprendis, jis iki gyvenimo pabaigos paliktas kaltinamuoju, jaučiasi pažemintas, sugadinta jo reputacija. Būdamas įtariamojo, kaltinamojo ir teisiamojo procesinėse padėtyse patiria didelius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, nervinę įtampą, emocinę depresiją, pažeminimą, nusivylimą teisinės sistemos kompetencija ir teisingumu, teisinės valstybės principo įgyvendinimo realizavimu, kuris neužtikrintas kiekvieno piliečio atžvilgiu, sukėlė jam nelygybės jausmą ir diskriminaciją dėl socialinės padėties. Ieškovo A. D. kartu su ieškiniu pateikta medžiaga patvirtina, kad dėl V. S. ir V. J. 2005 m. rugpjūčio 27 d. padarytų sveikatos sutrikdymų 2005 m. spalio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 82-l-00557-05 (1 t. b.l. 13, 30). Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamą veiką, todėl 2006 m. sausio 17 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (1 t. b.l. 141). Ieškovas apklausiamas įtariamuoju 2006 m. sausio 17 d. pripažino (1 t. b.l. 144), kad trenkė V. S. į nosį, tačiau nebuvo tikras ar būtent nuo jo suduoto smūgio V. S. lūžo nosis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti (1 t. b.l. 67-70), kas ir kokius sužalojimus padarė V. S., V. J.. Dėl prieštaringų ikiteisminio tyrimo duomenų, specialistų išvadų siekiant nustatyti tiesą bei tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nekaltas nebūtų nuteistas, byloje ikiteisminis tyrimas užtruko, buvo skiriamos papildomos ekspertizės (3 t. b.l. 182-186). Tyrimo vilkinimo faktų baudžiamojo proceso tvarka konstatuota nebuvo. Raseinių rajono apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas nagrinėję A. D., D. D. skundus (2 t. b.l. 47-51, 2 t. b.l. 32), dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės pasisakė, kad nėra pagrindo teigti, jog byla vilkinama. Be to, pats ieškovas dažnai skųsdamas pareigūnų, teismo veiksmus stabdė bylos tyrimo eigą. Kad ikiteisminio tyrimo trukmę sąlygojo objektyvios priežastys patvirtina ir prie ieškinio pridėtos baudžiamosios bylos dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad pats ieškovas A. D. bei kiti įtariamieji atliko veiksmus, įtakojusius tyrimo trukmę. Kaip matyti iš eilės tarnybinių pranešimų M. D., A. D., D. D., juos kviečiant į apklausas, nepavykdavo rasti (2 t. b.l. 63, 64), muštynių metu veiksmai buvo persipynę tarp kelių asmenų – šeimos narių, kitų asmenų, todėl tai taip pat apsunkino ikiteisminio tyrimo eigą, tai taip pat matyti išsireikalavus ir apžiūrėjus baudžiamosios bylos originalą. Be to A. D. žinodamas, kad prokuroras įpareigotas iki 2010 m. kovo 15 d. baigti ikiteisminį tyrimą, atvykęs į apklausą pareiškė, kad ikiteisminis tyrimas iki nustatyto termino nebus baigtas, kadangi žino ne mažiau dešimt būdų išvengti atvykimo į policijos komisariatą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato 2010 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad advokatas R. G. informavo pareigūną, kad ieškovui yra žinoma, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra baigtas, tačiau jis atsisakė atvykti susipažinti su bylos medžiaga bei reikalavo, kad to nedarytų ir pats advokatas, nes kitu atveju jo paslaugų atsisakys. Įtariamasis M. D. taip pat vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras M. D. nutarimu pripažino įtariamuoju, paskelbė jo paiešką. Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu (LR BPK 4 str. l d.). Iki 2010 m. rugsėjo 30 d. nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei kitas teisės aktas neapibrėžė termino per kurį turi būti baigiamas ikiteisminis tyrimas dėl atskirų nusikalstamų veikų. Tokios nuostatos LR BPK 176 str. buvo įtvirtintos tik 2010 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3¹ straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 168, 170, 176, 178, 181,342,348,389,418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1014. Šis įstatymas įsigaliojo 2010 m. spalio 01d.
Ieškovas A. D. nurodo, kad prokuroras ir teismas neatsižvelgdami į tai, kad buvo suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis pagal jam pareikštus įtarimus neteisėtai skyrė ekspertizę, atliko nusikalstamų veikų perkvalifikavimą iš LR BK 138 str. l d. į LR BK 135 str. l d.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis - baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos rūšį bei sunkumą. Raseinių rajono apylinkės teismas pakartotinę ekspertizę V. S. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti paskyrė 2010 m. birželio 19 d., kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dar nebuvo suėjęs. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad V. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl tos priežasties buvo pakankamas pagrindas įtarti, kad ieškovo veiksmuose yra sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. l d., požymiai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, yra 10 metų (LR BK 95 str. l d. l p. ). Todėl nei prokurorui, nei teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl bylos nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens baudžiamasis persekiojimas baudžiamajame procese ne visada baigiasi apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimu. Viena iš formų baudžiamajam procesui pasibaigti yra ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytais pagrindais. Nutraukus ikiteisminį tyrimą asmens atžvilgiu asmuo toliau tame procese nelieka proceso dalyviu. Taigi, šiuo konkrečiu atveju prokurorui 2012 m. sausio 12 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamojo A. D. atžvilgiu, jis neliko baudžiamojoje byloje nei įtariamuoju, nei kaltinamuoju kaip jis teigia ieškinyje (2 t. b.l. 66). Nutraukus tyrimą A. D. panaikinti ir įtarimai dėl galimo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. l d., padarymo, t.y. dėl V. S. sužalojimo. Todėl ieškovas A. D. neturi jokio pagrindo teigti, kad iki šios dienos jam kaltinimai nėra panaikinti. Tai, kad ieškovas A. D. nesutinka su prokuroro jo atžvilgiu priimtu sprendimu, tai dar nereiškia, kad prokuroras priėmė neteisėtą sprendimą. Šiaulių apygardos teismas nagrinėjęs A. D. skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu 2012 m. kovo 20 d. nutartyje konstatavo, kad prokuroras priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o A. D. skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, savaime nereiškia, kad tyrimo metu prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka ar išteisinimo. Tyrimo pabaigimo faktas, nepriimant apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio, o jį nutraukus savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtais. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Pareigūnų procesinių veiksmų, ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-388/2007). Įstatymas numato galimybę asmenims reikalauti atlyginti jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. l d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu nustatomi neteisėti veiksmai, žala ir jos dydis, priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja visos privalomos sąlygos deliktinei valstybės atsakomybei kilti, taip pat įrodymais nepagrindus patirtų neigiamų pasekmių ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti atmestas. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius. Ieškovas A. D. kaip žalą padarytą jam neteisėtais veiksmais įvardija jo pažeminimą, reputacijos sugadinimą, didelių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, nervinės įtampos, emocinės depresijos sukėlimą, pažeminimą, nusivylimą teisinės sistemos kompetencija ir teisingumu, teisinės valstybės principo įgyvendinimo realizavimu, kuris neužtikrintas kiekvieno piliečio atžvilgiu, sukėlė jam nelygybės jausmą ir diskriminaciją dėl socialinės padėties, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia (CPK 177, 178 str.). Iš esmės pradėtas baudžiamasis persekiojimas visada sukelia tam tikrus nepatogumus, neigiamas emocijas bei rūpesčius. Be to, pats ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios galimai patyrė neigiamus padarinius. Baudžiamojoje byloje A. D. kardomoji priemonė paskiria nebuvo, todėl A. D. nepagrįstai teigia, kad buvo suvaržyta jo išvykimo teisė užsienį- motyvuodamas vien tuo, kad turėdavo gavus šaukimą vykti į apklausas, teismo posėdžius, bet duomenų, kad A. D. ketino vykti į užsienį ar jam buvo būtina į jį išvykti, nepateikė, šią aplinkybę teismas laiko neįrodyta (CPK 177, 178 str.). Deklaratyvaus pobūdžio teiginiais žala negali būti grindžiama. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis LR CK 6.282 str. 1 d. nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose ieškovo dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o, sprendžiant klausimą, ar pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Š. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Neginčytinai nustatyta, kad paties ieškovo A. D. neteisėti veiksmai nulėmė ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu ir taip prisidėjo prie žalos. Neatsakingas ir lengvabūdiškai nerūpestingas ieškovo elgesys, dalyvavimas muštynėse, suteikė pagrindą baudžiamajam persekiojimui pradėti. Ieškovas žinojo, kad suduodamas smūgį V. S. elgiasi neteisėtai, tačiau savo veiksmais prisiėmė negatyvių padarinių, atlikus tokius neteisėtus veiksmus, riziką.
Žala, padaryta teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje atlyginama pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Ši civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, žala ir jos dydis, priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima. Visų šių sąlygų buvimą privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (LAT 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje D.K. v. Lietuvos Respubliką, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-169/2007). Teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuomonė, kad išteisinamasis teismo nuosprendis arba bylos nutraukimas savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti“ (LAT 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Nr. 3K-3-169/2007); „Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; antai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę“ (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, Nr. 3K-7-183/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį yra nurodęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010-05-24 nutartis, civilinė byla A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2003-05-08 nutartis, civilinė byla J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K- 7- 381/2003; 2008-07-08 nutartis, civilinė byla V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2009-02-04 nutartis, civilinė byla M. T., UAB „Drevida“ Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009).
Iš Ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad dėl V. S. ir V. J. sveikatos sutrikdymo (2005-08-28) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, kurie leido pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai (paties ieškovo, įtariamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai). Įtarimai dėl nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ieškovui buvo pareikšti 2006-01-17. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme pripažino, kad sudavė V. S. į nosį. Vėliau, t. y. 2007-11-15, įtarimai ieškovui buvo perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o 2010-02-17 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos nurodytos BK 284 straipsnio 1 dalyje buvo nutrauktas, o 2010-03-25 ieškovui vėl buvo pareikšti įtarimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Pagal Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2457/05 (03) dėl padaryto sveikatos sutrikdymo V. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1491/05(04) dėl padaryto sveikatos sutrikdymo V. J. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vėliau į bylą buvo pateikta Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G 91/09(10), kad V. J. sveikatos sutrikdymo mastas yra nežymus. Kadangi specialistų išvados prieštaravo viena kitai, Raseinių rajono apylinkės teismas pagrįstai 2009-05-27 nutartimi paskyrė atlikti teismo medicinos ekspertizę dėl V. J. sužalojimo masto nustatymo. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas, nes dėl objektyvių priežasčių jį nebuvo galimybės atlikti laiku. Kaip minėta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato 2010-03-02 rašte Nr. 20-82-S-2003 nurodyta, kad ieškovas, 2010-02-17 atvykęs apklausai, pareiškė, kad ikiteisminis tyrimas iki nustatyto teismo termino nebus baigtas, kadangi žino ne mažiau dešimt būdų kaip išvengti atvykimo į policijos komisariatą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato 2010-04-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad advokatas R. G. informavo pareigūną, kad ieškovui yra žinoma, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra baigtas, tačiau jis atsisakė atvykti susipažinti su bylos medžiaga bei reikalavo, kad to nedarytų ir pats advokatas, nes kitu atveju jo paslaugų atsisakys. Iš minėtų faktų matyti, kad ieškovas nesiėmė veiksmų, kad tyrimas būtų atliktas greitai ir išsamiai. Priešingai, tikėtina, kad ieškovas siekė, kad tyrimas būtų tęsiamas kaip galima ilgiau, nes norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamosios atsakomybės senaties. Atmestini ieškovo teiginiai, kad Raseinių rajono apylinkės teismui nebuvo pagrindo pratęsti ikiteisminio tyrimo iki 2010-05-15, o nagrinėjant prokuroro prašymą dėl ikiteisminio tyrimo teismas padarė procesinius pažeidimus, nes posėdyje nedalyvavo Ieškovas (BPK 215 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Iš teismo 2010-03-15 nutarties matyti, kad įtariamasis M. D. vengė ikiteisminio tyrimo, atvesdinti įtariamojo nepavyko, nes jis galimai buvo išvykęs į Lenkiją. Teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad įtariamajam M. D. ir jo advokatui R. G. apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta. Pažymėtina, kad apie minėtą posėdį ieškovui neturėjo būti pranešta, nes buvo sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (byloje įtariamasis pagal šį BK straipsnį buvo M. D., o ieškovui įtarimai tuo metu buvo pareikšti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį). Atmestini ieškovo teiginiai, kad jam nebuvo sudarytos galimybės pateikti klausimų ekspertui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Ieškovas 2010-06-19 pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nurodė kodėl mano, jog nukentėjusiojo sveikata buvo gera, o sužalojimai buvo lengvi. Ieškovas buvo atvykęs į Raseinių rajono apylinkės teismą išklausyti nutarties. Todėl tiek apie nutartį, tiek apie galimybę pateikti klausimus ekspertui ieškovas žinojo, o savo prašyme iš esmės nurodė, kodėl mano, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta lengvai. Raseinių rajono apylinkės teismas 2011-03-03, 2011-03-21, 2011-04-20 kreipėsi dėl informacijos apie ekspertizės atlikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kad procesas nebūtų vilkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neteisingai supranta BK 95 straipsnį, kuris reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies redakciją, kuri galiojo veikos padarymo metu, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Raseinių rajono apylinkės teismas skyrė pakartotinę ekspertizę 2010-06-19, t. y. senaties terminas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dar nubuvo pasibaigęs. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad ieškovo veiksmuose galimai yra sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Todėl nebuvo jokio pagrindo spręsti dėl atsakomybės senaties termino (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nusikaltimo nurodyto BK 135 straipsnio 1 dalyje yra 10 metų (BK 95 straipsnio 1 dalis). Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo (nenustačius ieškovo veikoje nusikalstamos veikos požymių numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje) yra pasisakęs Šaulių apygardos teismas 2012-03-20 nutartyje. Tesimas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovo nurodytu pagrindu dėl senaties termino. Pagal BPK 441 straipsnio 1 dalį, skundą, dėl apylinkės teismo nutarties, nagrinėja vienas teisėjas. Todėl ieškovas klaidingai teigia, kad Šaulių apygardos teismas ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo išnagrinėjo pažeidžiant BPK nuostatų reikalavimus. Dėl šių aukščiau nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad Raseinių rajono apylinkės teismas ir (ar) Šiaulių apygardos teismas atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu.
Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus (CK 6.250 str.), atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį - teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju. (LAT 2013-01-09 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-81/2013). Ieškovas, turėdamas pareigą pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų (CPK 177, 178 str.). Ieškovas nepateikė dokumentų, kad dėl emocinės depresijos, fizinio ir moralinio nuovargio, nepastovumo jausmo, baimės ir kt. jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą. Tai leidžia darytį išvadą, kad ieškovas nepatyrė ieškinyje nurodytų sveikatos sutrikdymų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Būtina akcentuoti, kad neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LAT 2006-05-17 nutartis c. b. K. R. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės, ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą.
Pažymėtina, kad atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba atmestas tuo pagrindu, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Naujapilė „ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į atitinkamą situaciją, riziką. Iš byloje pateiktų įrodymų – baudžiamosios bylos Nr. 82-1-0557-05 matyti, kad ieškovas dalyvavo muštinėse, pats ieškovas pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam į nosį. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, o kvalifikacija galimai padarytos veikos pagrįstai keitėsi atsižvelgiant į suriktų domenų turinį, ekspertizių specialistų išvadas, taip pat į paties ieškovo, nukntėjusių paaiškinimus. Be to kaip matyti iš sužalojimo, tik vėliau paaiškėjo sužalojimo sunkumo laipsnis, kadangi tai paaiškėjo tik nukentėjusiojo gijimo eigoje. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ieškovas vengė ikiteisminio tyrimo ir savo veiksmais įtakojo ikiteisminio tyrimo trukmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-23 nutartyje c. b. V. G. v. Teisingumo ministerija, Nr. 3K-3-618/2008 konstatavo, kad civilinės teisės aspektu nebūtų klaidinga teigti, jog baudžiamojoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai ir juose nustatytos faktinės aplinkybės nereabilitavo kasatoriaus civiline teisine prasme. Ieškovo atlikti neteisėti priešingi teisei veikimai, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereabilituoja ieškovo civilinių teisinių pasekmių prasme. Jos atlikti veiksmai prieštaravo galiojančioms teisės normos, jis buvo šių neteisėtų veiksmų dalyviu. Dėl šių veiksmų ieškovui kilo pasekmės, kurių padarytą žalą jis ir reikalauja priteisti iš atsakovo. Ieškovas pats, sąmoningai atliko veiksmus, kurie leido kilti įtarimams bei kaltinimui, kad ieškovas galimai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, jis pats pripažino ją atlikęs, todėl tai įtakojo visą tyrimo eigą, bei klaidingai ją veikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje konstatuojama, kad neteisėtų veiksmų dalyviui negali būti atlyginama žala padaryta šiais neteisėtais veiksmais (LAT 2003-05-08 nutartis c. b. J. S. v. Specialiau tyrimų tarnyba, Nr. 3K-7-381/2003), todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177, 178 str.).
Vadovaujantis CPK 371 , 268, 270 str., 443 str. 6 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.