Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. M. dėl bendro turto išlaikymo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio, atsiliepimo į ieškinį ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

5. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendro turto išlaikymo išlaidų atlyginimo. Kadangi bendra ieškovo reikalavimų suma neviršija 5 000 Eur ir nei viena iš šalių nepareiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neteikė prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kitus įrodymus.

III. Dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo.

6. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-680/2013).

7. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, bendraturtis gali reikalauti iš kito bendraturčio bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.

8. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

9. Teismas, remdamasis kitų teismų, jau anksčiau nagrinėjusių tarp šalių ginčus dėl bendro turto išlaikymo išlaidų, nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (e. b. l. 87-103, 110-152), konstatuoja, kad šalims bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, vadovaujantis minėtomis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, atsakovė turi pareigą proporcingai jos turimai šio turto daliai apmokėti šio turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas. Sodyboje esantys statiniai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas – yra apšildomi skystu kuru – dyzelinu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų statinių šildymas reikalingas, siekiant juos apsaugoti nuo pelėsio ir drėgmės, ieškovo turėtos skysto kuro (dyzelino) išlaidos bei elektros energijos, kuri reikalinga tam, jog tinkamai funkcionuotų šildymo sistema, išlaidos pripažįstamos būtinomis išlaidomis, todėl atsakovė privalo ½ dalį šių išlaidų ieškovui atlyginti. Pažymėtina, kad pati atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, jog ji neginčija šios savo pareigos.

10. Į bylą pateikti dokumentai – detalus sunaudotos elektros energijos bei sunaudoto skysto kuro paskaičiavimas (e. b. l. 44), skaitiklių rodmenys (e. b. l. 9), uždarosios akcinės bendrovės „Naftrus“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (e. b. l. 10-11), uždarosios akcinės bendrovės „ESO“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (e. b. l. 45-65) bei jų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo dokumentai (e. b. l. 12, 13, 66-72), Kelmės rajono savivaldybės mero 2025 m. balandžio 11 d. potvarkis dėl 2024-2025 metų šildymo sezono pabaigos (e. b. l. 14) – patvirtina, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. patyrė 53,37 Eur elektros energijos panaudojimo šildymo sistemai funkcionuoti išlaidų bei 1 860 Eur skysto kuro įsigijimo gyvenamojo namo ir ūkinio pastatų šildymui išlaidų, iš viso – 1 913,37 Eur išlaidų (kadangi ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių, t. y., dėl ieškovo patirtų bendro turto išlaikymo išlaidų dydžio pagrįstumo, nėra, teismas detalesnio pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo neatlieka (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis)).

11. Į bylą pateikti duomenys apie tarp ieškovo (jo atstovės) bei atsakovės vykusį susirašinėjimą (e. b. l. 6, 7, 17-26) patvirtina, kad 2025 m. balandžio 15 d. ir pakartotinai 2025 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti ½ dalį jo patirtų statinių šildymo išlaidų, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos nei dalies šių išlaidų atsakovė nebuvo atlyginusi, nors savo prievolės prisidėti prie bendro turto išlaikymo neginčijo. Remiantis į bylą pateiktu 2025 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu, nustatyta, kad atsakovė pervedė ieškovui 50 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už Civilinę bylą Nr. e2-7931-1021/2025“ (e. b. l. 153), kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad iki sprendimo priėmimo dienos atsakovė atlygino ieškovui 50 Eur ieškovo šioje byloje reikalaujamų atlyginti bendro turto išlaikymo išlaidų.

12. Todėl, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika (žr. sprendimo 6-8 pastraipas) ir atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes (žr. sprendimo 9-11 pastraipas), ieškovo reikalavimas dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovės priteisiama ieškovui 906,68 Eur bendro turto išlaikymo išlaidų (((53,37 Eur + 1 860 Eur) : 2) – 50 Eur).

IV. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

13. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkui gali kilti pareiga mokėti įstatymuose nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinės palūkanos pasižymi tuo, jog jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems, kreditoriaus nuostoliams. Tam, kad galėtų būti skaičiuojamos ir priteistos šios palūkanos, yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

15. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo rezoliucija momentas. CPK 137 straipsnio 3 dalis numato 10 dienų (tam tikrais atvejais – 3 dienų) terminą ieškinio priėmimo klausimui išspręsti, todėl ieškinio pateikimo teismui diena nebūtinai sutampa su ieškinio priėmimo diena, kaip ir yra nagrinėjamos bylos kontekste: ieškovo M. B. ieškinys teisme buvo užregistruotas 2025 m. rugsėjo 4 d., tačiau po trūkumų šalinimo patikslintas ieškinys priimtas tik 2025 m. rugsėjo 26 d. Taigi, vadovaujantis minėta CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, iš atsakovės 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 906,68 Eur sumos priteistinos nuo 2025 m. rugsėjo 26 d., t. y., civilinės bylos iškėlimo dienos, bet ne nuo 2025 m. rugsėjo 4 d., ieškinio pateikimo teismui dienos, kaip to prašo ieškovas.

16. Taip pat, teismo vertinimu, negali būti tenkintas ir ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Pagal minėtą CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatą procesinės palūkanos priteisimos „už priteistą sumą“. Nei šioje normoje, nei kitose normose nėra reglamentuojama, kokias konkrečiai sumas apima ši formuluotė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje paprastai reiškiami ne tik materialieji reikalavimai, kildinami iš materialiuosius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, bet ir procesiniai reikalavimai, reiškiami procesinių teisės normų pagrindu, todėl teismo sprendimu gali būti priteistos sumos tenkinant tiek materialiuosius, tiek procesinius reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tačiau procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė iš viso 622 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 5) ir 600 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (e. b. l. 28-32, 166, 169). Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

19. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies (95 procentais), vadovaujantis minėta CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, ieškovui iš atsakovės priteistina 590,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (622 Eur × 95/100 proc.).

20 Pažymėtina, kad atsakovė yra pareiškusi prašymą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovui, nes ji siūlė ginčą išspręsti taikiai (siūlė išlaidų mokėjimą dalimis), tačiau ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vietoje taikaus susitarimo vėl kreipėsi į teismą dėl turto išlaikymo išlaidų, taip didindamas ginčo mastą ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs tarp šalių vykusį ikiteisminį susirašinėjimą (e. b. l. 6, 7, 17-26), nemato jokio pagrindo šį atsakovės prašymą tenkinti. Aplinkybės, kad atsakovė nesutiko su ieškovo siūlymais skolos mokėjimą išdėstyti dalimis 3 mėnesių laikotarpiui ar skolą padengti kitu turtu, bet siūlė, kaip vienintelį jai priimtiną sprendimą, mokėjimą dalimis po 50 Eur per mėnesį, kas lemtų skolos išmokėjimą per nepagrįstai ilgą laikotarpį ir kas akivaizdžiai pažeistų ieškovo interesus, neduoda pagrindo išvadai, kas atsakovė iš tiesų turėjo ketinimą, derinant abiejų šalių interesus, ginčą spręsti taikiai. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai, nepiktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, kreipėsi į teismą, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, turi teisę į atitinkamą dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Procesinių dokumentų siuntimo ar kitų valstybė bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, 310, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 906,68 Eur (devynis šimtus šešis eurus šešiasdešimt aštuonis centus) bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 906,68 Eur (devynių šimtų šešių eurų šešiasdešimt aštuonių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 590,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įteikti ieškovo atstovei ir atsakovei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.