- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- e2-7931-1021/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05591-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovei V. M. dėl bendro turto išlaikymo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio, atsiliepimo į ieškinį ir kitų procesinių dokumentų esmė.
1. Ieškovas M. B. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu atsakovei V. M. (toliau – ir atsakovė) prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 956,68 Eur bendro turto išlaikymo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e. b. l. 43).
2. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, po ½ dalį, priklauso žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Sodyboje esantys statiniai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas – yra apšildomi skystu kuru – dyzelinu. Dėl būtinybės apšildyti ne tik gyvenamąjį namą, bet ir ūkinį pastatą yra ne vieną kartą pasisakyta civilinėse bylose, nagrinėtose tarp ginčo šalių dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo (2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5772-252/2021, 2024 m. gegužės 8 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-168-372/2024, 2025 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2481-864/2025). Šiose civilinėse bylose teismų sprendimais pripažinta, kad pastatus būtina šildyti, kad jie būtų apsaugoti nuo pelėsio ir drėgmės, o dėl pastatų šildymo patiriamos išlaidos pripažintos būtinomis išlaidomis. Šiuose teismo sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir dar kartą neįrodinėjamos. 2024-2025 šildymo sezono metu ieškovas bendram su atsakove turtui apšildyti patyrė šias išlaidas: už elektrą šildymo katilo siurbliui – 53,37 Eur; už sunaudotą kurą – 1 860 Eur, iš viso – 1 913,37 Eur. 2025 m. balandžio 15 d. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti ½ dalį jo patirtų 2024-2025 metų šildymo sezono bendros dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų šildymo išlaidų, iš viso – 956,96 Eur. Prašomą atlyginti sumą ieškovas grindė pirkto skysto kuro PVM sąskaita-faktūra, kuro sunaudojimo paskaičiavimu bei kuro ir elektros skaitiklių parodymais. Atsakovė elektroniniu laišku nesutiko su prašoma atlyginti ieškovo suma – ji vadovavosi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, kad ūkinio pastato šildyti nereikia. 2025 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovę dėl patirtų bendro turto išlaikymo išlaidų atlyginimo, nurodė terminą, per kurį atsakovė turėjo įvykdyti savo prievolę – 2025 m. rugpjūčio 31 d. 2025 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė pateikė atsakymą, jog ji supranta savo prievolę prisidėti prie bendro turto išlaikymo, tačiau dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties šiuo metu negali atlyginti ieškovui jo prašomų turto išlaikymo išlaidų. 2025 m. rugsėjo 1 d. ieškovas, stengdamasis išnaudoti visas galimybes susitarti taikiai ir išvengti bylinėjimosi proceso, pasiūlė atsakovei išdėstyti mokėjimus trims mėnesiams, tačiau atsakovė nurodė, kad per tris mėnesius išmokėti neturi galimybių ir pasiūlė išmokėti po 50 Eur kas mėnesį iki pilno atsiskaitymo. Atsakovės pasiūlyti terminai – išmokėjimas per 20 mėnesių, yra nepateisinamai ilgas, įvertinant, jog artėja naujas šildymo sezonas ir naujos ieškovo išlaidos. Ieškovas pasiūlė atsakovei įstatymo nustatytą alternatyvą – skolą padengti kitu turtu – atsakovės valdomomis uždarosios akcinės bendrovės „Mindera“ akcijomis, tačiau atsakovė atsisakė skolą atlyginti tokiu būdu. Kadangi per nurodytą terminą atsakovė ieškovui neatlygino ½ dalies šio patirtų 2024 m. spalio mėn. - 2025 m. balandžio mėn. bendro turto išlaikymo išlaidų, šios išlaidos iš atsakovės priteistinos teismo keliu (e. b. l. 40-43).
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes ginčas galėjo būti išspręstas taikiai. Atsakovė paaiškina, kad ieškovas gyvena ir vienas naudojasi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovė gali patekti tik į ½ dalį gyvenamojo namo, tačiau visiškai negali patekti į ūkinį pastatą. Ieškovas šildo tiek gyvenamąjį namą, tiek ūkinį pastatą. Civilinėje byloje Nr. e2-103-907/2025, kuri vyko tarp šalių, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo sprendžiamas klausimas, ar atsakovė turi pareigą padengti ir ūkinio pastato, į kurį negali patekti, išlaikymo išlaidas. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-103- 907/2025 buvo nustatyta, kad atsakovė privalo prisidėti tik prie gyvenamojo namo, o ne ūkinio pastato išlaikymo. Tarp ieškovo ir atsakovės nuo 2025 m. balandžio 15 d. vyko susirašinėjimas dėl ieškovo 2024-2025 m. patirtų bendro turto išlaikymo išlaidų – 956,96 Eur (1/2 dalis). 2025 m. balandžio 21 d. atsakydama į ieškovo 2025 m. balandžio 15 d. laišką, prašė pateikti detalius išlaidų paskaičiavimus, atskiriant, kokia dalis kuro ir elektros sąnaudų teko gyvenamojo namo šildymui, kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-103-907/2025 buvo nustatyta, kad atsakovė privalo prisidėti tik prie gyvenamojo namo, o ne ūkinio pastato išlaikymo. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-103-907/2025 ieškovo skundo pagrindu buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2481-864/2025, kuri 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo ištaisyta dėl turto išlaikymo klausimo. Šių sprendimų kontekste atsakovei nėra aišku, kodėl ieškovas 2025 m. rugsėjo 4 d. skubėjo teikti naują ieškinį, kai klausimas dėl turto išlaikymo tik ką buvo išspręstas teismine tvarka, ir, gavusi Vilniaus apygardos teismo nutartį, atsakovė nebeprieštaravo ne tik dėl gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų, bet ir dėl ūkinio pastato išlaikymo išlaidų atlyginimo, apie tai ieškovas buvo informuotas žodžiu. 2025 m. rugsėjo 1 d. atsakovė informavo ieškovą apie savo sunkią finansinę padėtį ir pasiūlė mokėti patirtas išlaidas dalimis – po 50 Eur kas mėnesį, kol bus visiškai atsiskaityta. Tačiau ieškovas į šį pasiūlymą el. paštu neatsakė. Toje pačioje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-103-907/2025 atsakovė buvo pateikusi prašymą dėl priteistos 8 871,46 Eur sumos dalimis mokėjimo, kurį teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi išnagrinėjo ir tenkino – nustatė, kad atsakovė atsiskaito su ieškovu per 12 mėnesių laikotarpį, vienuolika mėnesių mokant po 700 Eur, o dvyliktą mėnesį – 1 171,46 Eur. Ši nutartis patvirtina, kad teismas pripažino atsakovės sunkią turtinę padėtį ir realias finansines galimybes mokėti dalimis, todėl ieškovo naujas ieškinys dėl tų pačių išlaidų yra perteklinis, kai buvo galima sutarti taikiai be ieškinio. Atsakovės vertinimu, ieškovas, neišlaukdamas teisminių procesinių pabaigos, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai vietoje taikaus susitarimo vėl kreipiasi į teismą dėl turto išlaikymo išlaidų, taip didindamas ginčo mastą ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 85-86).
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2025 m. lapkričio 20 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė, deklaruodama teismui, jog supranta savo prievolę išlaikyti bendrą turtą ir pasiryžimą šią prievolę vykdyti geranoriškai, iš tiesų siekia išvengti dar vieno jai nepalankaus teismo sprendimo. Atsakovė 50 Eur pavedimą ieškovui padarė tik 2025 m. spalio 26 d., t. y., teikdama teismui atsiliepimą į bylą, nors ieškovas dėl šildymo išlaidų už 2024-2025 šildymo sezoną į atsakovę raštu kreipėsi 2025 m. balandžio mėnesio viduryje ir rugpjūčio pabaigoje. Atsakovė, mokėdama po 50 Eur, ieškovo prašomą priteisti 956,96 Eur sumą, nevertinant palūkanų ir galimų bylinėjimosi išlaidų, išmokėtų tik per 19 mėnesių. Reikia įvertinti, kad du teismo sprendimai (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-103-907/2025 ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3817-956/2025) jau vykdytini priverstinai, atsakovė turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, taip pat ir šiuo metu ieškovas patiria bendro turto išlaikymo išlaidas, kurias atsakovė turi prievolę atlyginti. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, siūlė atsakovei įvairius būdus, kaip būtų galima užskaityti susidariusią skolą, siūlė skolą išmokėti per keletą mėnesių, tačiau atsakovė, nėra linkusi ieškoti būdų, kaip greičiau atsiskaityti su ieškovu. Atsakovė, pasiūlydama ieškovui, susidariusią skolą išmokėti po 50 Eur, pasirinko ne kuo greitesnį, bet jai kuo patogesnį, didesnių rūpesčių nesukeliantį, skolos grąžinimo būdą. Ieškovas už 2024-2025 metų šildymo sezoną išlaidas patyrė jau prieš metus laiko ir turi teisę į kuo greitesnį patirtų išlaidų atlyginimą, o ne dar pusantrų metų laukti, kol atsakovė įvykdys savo prievolę. Ieškovas ne piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, bet naudojasi savo teise kreiptis į teismą dėl pažeidžiamų teisių gynimo. Atsakovės prievolės prisidėti prie bendro turto išlaikymo nevykdymas sudaro pagrindą ieškovui kreiptis į teismą dėl minėtų išlaidų priteisimo, ir toks savo teisių gynimo būdas nelaikytinas piktnaudžiavimu. Patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovei kiltų pareiga ne tik atlyginti teismo priteistą sumą už bendro turto išlaikymą, bet ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovas, kurio ieškinys pagrindiniu teismo sprendimu buvo tenkintas ir jame nebuvo išspręstas palūkanų klausimas, turi teisę kreiptis į teismą po pagrindinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl palūkanų už priteistą sumą priteisimo. Teismui šioje byloje patenkinus ieškovo ieškinį ir įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovei priteistos atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas taptų atsakovės turtine prievole. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismui priteisus palūkanas už priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, būtų kompensuoti minimalūs ieškovo patiriami nuostoliai už atsakovės laiku negrąžintą skolą. Ieškovas, teisėtai reikalaudamas atsakovės prisidėti prie bendro turto išlaikymo, yra priverstas patirti papildomas – bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, nesumokėdama ieškovui teismo priteistų sumų, pažeistų ieškovo teisę į greitą nuostolių atlyginimą, todėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimas už bylinėjimosi išlaidas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos būtų teisingas ieškovo patiriamų nuostolių atlyginimas. Ieškovas palaiko savo ieškinį ir prašo tenkinti pilna apimtimi (e. b. l. 163-165).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
5. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendro turto išlaikymo išlaidų atlyginimo. Kadangi bendra ieškovo reikalavimų suma neviršija 5 000 Eur ir nei viena iš šalių nepareiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neteikė prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kitus įrodymus.
III. Dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo.
6. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-680/2013).
7. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, bendraturtis gali reikalauti iš kito bendraturčio bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.
8. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
9. Teismas, remdamasis kitų teismų, jau anksčiau nagrinėjusių tarp šalių ginčus dėl bendro turto išlaikymo išlaidų, nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (e. b. l. 87-103, 110-152), konstatuoja, kad šalims bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, vadovaujantis minėtomis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, atsakovė turi pareigą proporcingai jos turimai šio turto daliai apmokėti šio turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas. Sodyboje esantys statiniai – gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas – yra apšildomi skystu kuru – dyzelinu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų statinių šildymas reikalingas, siekiant juos apsaugoti nuo pelėsio ir drėgmės, ieškovo turėtos skysto kuro (dyzelino) išlaidos bei elektros energijos, kuri reikalinga tam, jog tinkamai funkcionuotų šildymo sistema, išlaidos pripažįstamos būtinomis išlaidomis, todėl atsakovė privalo ½ dalį šių išlaidų ieškovui atlyginti. Pažymėtina, kad pati atsakovė atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, jog ji neginčija šios savo pareigos.
10. Į bylą pateikti dokumentai – detalus sunaudotos elektros energijos bei sunaudoto skysto kuro paskaičiavimas (e. b. l. 44), skaitiklių rodmenys (e. b. l. 9), uždarosios akcinės bendrovės „Naftrus“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (e. b. l. 10-11), uždarosios akcinės bendrovės „ESO“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (e. b. l. 45-65) bei jų apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo dokumentai (e. b. l. 12, 13, 66-72), Kelmės rajono savivaldybės mero 2025 m. balandžio 11 d. potvarkis dėl 2024-2025 metų šildymo sezono pabaigos (e. b. l. 14) – patvirtina, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. patyrė 53,37 Eur elektros energijos panaudojimo šildymo sistemai funkcionuoti išlaidų bei 1 860 Eur skysto kuro įsigijimo gyvenamojo namo ir ūkinio pastatų šildymui išlaidų, iš viso – 1 913,37 Eur išlaidų (kadangi ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių, t. y., dėl ieškovo patirtų bendro turto išlaikymo išlaidų dydžio pagrįstumo, nėra, teismas detalesnio pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo neatlieka (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis)).
11. Į bylą pateikti duomenys apie tarp ieškovo (jo atstovės) bei atsakovės vykusį susirašinėjimą (e. b. l. 6, 7, 17-26) patvirtina, kad 2025 m. balandžio 15 d. ir pakartotinai 2025 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti ½ dalį jo patirtų statinių šildymo išlaidų, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos nei dalies šių išlaidų atsakovė nebuvo atlyginusi, nors savo prievolės prisidėti prie bendro turto išlaikymo neginčijo. Remiantis į bylą pateiktu 2025 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu, nustatyta, kad atsakovė pervedė ieškovui 50 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Už Civilinę bylą Nr. e2-7931-1021/2025“ (e. b. l. 153), kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad iki sprendimo priėmimo dienos atsakovė atlygino ieškovui 50 Eur ieškovo šioje byloje reikalaujamų atlyginti bendro turto išlaikymo išlaidų.
12. Todėl, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika (žr. sprendimo 6-8 pastraipas) ir atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes (žr. sprendimo 9-11 pastraipas), ieškovo reikalavimas dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovės priteisiama ieškovui 906,68 Eur bendro turto išlaikymo išlaidų (((53,37 Eur + 1 860 Eur) : 2) – 50 Eur).
IV. Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
13. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkui gali kilti pareiga mokėti įstatymuose nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinės palūkanos pasižymi tuo, jog jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems, kreditoriaus nuostoliams. Tam, kad galėtų būti skaičiuojamos ir priteistos šios palūkanos, yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
15. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo rezoliucija momentas. CPK 137 straipsnio 3 dalis numato 10 dienų (tam tikrais atvejais – 3 dienų) terminą ieškinio priėmimo klausimui išspręsti, todėl ieškinio pateikimo teismui diena nebūtinai sutampa su ieškinio priėmimo diena, kaip ir yra nagrinėjamos bylos kontekste: ieškovo M. B. ieškinys teisme buvo užregistruotas 2025 m. rugsėjo 4 d., tačiau po trūkumų šalinimo patikslintas ieškinys priimtas tik 2025 m. rugsėjo 26 d. Taigi, vadovaujantis minėta CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, iš atsakovės 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 906,68 Eur sumos priteistinos nuo 2025 m. rugsėjo 26 d., t. y., civilinės bylos iškėlimo dienos, bet ne nuo 2025 m. rugsėjo 4 d., ieškinio pateikimo teismui dienos, kaip to prašo ieškovas.
16. Taip pat, teismo vertinimu, negali būti tenkintas ir ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Pagal minėtą CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatą procesinės palūkanos priteisimos „už priteistą sumą“. Nei šioje normoje, nei kitose normose nėra reglamentuojama, kokias konkrečiai sumas apima ši formuluotė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje paprastai reiškiami ne tik materialieji reikalavimai, kildinami iš materialiuosius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, bet ir procesiniai reikalavimai, reiškiami procesinių teisės normų pagrindu, todėl teismo sprendimu gali būti priteistos sumos tenkinant tiek materialiuosius, tiek procesinius reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tačiau procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
18. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė iš viso 622 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 5) ir 600 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (e. b. l. 28-32, 166, 169). Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
19. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies (95 procentais), vadovaujantis minėta CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, ieškovui iš atsakovės priteistina 590,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (622 Eur × 95/100 proc.).
20 Pažymėtina, kad atsakovė yra pareiškusi prašymą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovui, nes ji siūlė ginčą išspręsti taikiai (siūlė išlaidų mokėjimą dalimis), tačiau ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vietoje taikaus susitarimo vėl kreipėsi į teismą dėl turto išlaikymo išlaidų, taip didindamas ginčo mastą ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs tarp šalių vykusį ikiteisminį susirašinėjimą (e. b. l. 6, 7, 17-26), nemato jokio pagrindo šį atsakovės prašymą tenkinti. Aplinkybės, kad atsakovė nesutiko su ieškovo siūlymais skolos mokėjimą išdėstyti dalimis 3 mėnesių laikotarpiui ar skolą padengti kitu turtu, bet siūlė, kaip vienintelį jai priimtiną sprendimą, mokėjimą dalimis po 50 Eur per mėnesį, kas lemtų skolos išmokėjimą per nepagrįstai ilgą laikotarpį ir kas akivaizdžiai pažeistų ieškovo interesus, neduoda pagrindo išvadai, kas atsakovė iš tiesų turėjo ketinimą, derinant abiejų šalių interesus, ginčą spręsti taikiai. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai, nepiktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, kreipėsi į teismą, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, turi teisę į atitinkamą dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21. Procesinių dokumentų siuntimo ar kitų valstybė bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, 310, 441 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 906,68 Eur (devynis šimtus šešis eurus šešiasdešimt aštuonis centus) bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo išlaidų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 906,68 Eur (devynių šimtų šešių eurų šešiasdešimt aštuonių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 590,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įteikti ieškovo atstovei ir atsakovei.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.