Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-04-16 · Civilinė byla Nr. e2-103-907/2025

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-04-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-09-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-16
Bylos Nr.
e2-103-907/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01225-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
V. M.
Advokatai
Inga Mekienė, Diana Oseckienė
Civilinė byla Nr. e2-103-907/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01225-2024-0Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02745-2024-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujantieškovui M. B., jo atstovei advokatei Ingai Mekienei,atsakovei V. M., jos atstovei advokatei Dianai Oseckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei V. M. dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto išlaikymo ir priežiūros išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovas M. B. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo jam priteisti iš atsakovės V. M. patirtas bendrosios nuosavybės turto išlaikymo ir priežiūros išlaidas: 1225,50 Eur medžių sutvarkymo ir voljero demontavimo bei naujo įrengimo išlaidas, 3125,88 Eur šildymo (skysto kuro įsigijimo ir elektros energijos panaudojimo) už laikotarpį nuo 2022-03-11 iki 2024-05-31 išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas M. B. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2024-09-04 teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dieną mirė jo sutuoktinė R. V.. Po jos mirties jos dukra V. M. pagal testamentą paveldėjo visą jos turtą ir kartu su ieškovu tapo žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. 2022 metų pradžioje ieškovo ir atsakovės bendro sklypo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) vėjas nulaužė vienos iš dviejų šalia augusių liepų viršūnę. Atlikus apžiūrą, pastebėta, kad medis yra supuvęs. Kadangi šalia augęs kitas medis buvo tokio paties amžiaus, nuspręsta, kad ir jis galimai tokios pat būklės. Tad siekiant išvengti galimų neigiamų padarinių žmonių sveikatai ir šalia esantiems statiniams, ieškovas nusprendė medžius nukirsti. Tuo tikslu jis savo ir atsakovės vardu kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administraciją leidimui gauti, nes ten pasakė, jog kreiptis dėl leidimo išdavimo turi abu bendrasavininkai. Atsakovė sutiko, kad jis kreiptųsi dėl leidimo išdavimo. Savivaldybės administracija 2022-05-12 išdavė leidimą nukirsti medžius. Atsakovė 2022-05-25 raštu informavo, kad sutinka su jo siūlymu kiekvienai šaliai nukirsdinti po vieną medį, taip išvengiant reikalavimo atlyginti dalį kito bendrasavininko patirtų išlaidų. Ji pridedamoje fotonuotraukoje pažymėjo „raudonu kryželiu“, kurį medį sutvarkys ji pati, kad ateityje nekiltų ginčų dėl medžių sutvarkymo procedūrų tvarkos. 2022 m rugpjūčio mėnesį jis savo medį nupjovė ir sutvarkė aplinką, o atsakovė savo medžio nenupjovė, todėl nupjovė jis. Prašo priteisti išlaidas už vieno medžio nupjovimą. Atsakovės dalies medžio sutvarkymas kainavo 302,50 Eur, tiek ir prašo priteisti. Medžiai buvo išpuvę, pavojingi žmonėms ir pastatams, galėjo nugriūti ir užgriūti žmogų ar pastatus. Kai jis kreipėsi dėl leidimo nupjauti medžius išdavimo, buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) regioninio parko specialistas, jis pateikė savivaldybei išvadą, jog medžius galima nupjauti, nes išpuvę. Jis paprašė išduoti leidimą savo ir atsakovės vardu, atsakovė neprieštaravo. Medžiai buvo nereikalingi, reikėjo nupjauti. Jis ten gyvena, nupjovė, nes atsakovė nieko nedarė, tempė laiką. Pagal jos skundą buvo konstatuota, jog voljeras neteisėtai pastatytas. Statybos inspekcija dėl voljero nugriovimo jam surašė privalomąjį nurodymą. Voljeras buvo pastatytas iki atsakovei paveldint mamos turtą. Dar mamai gyvai esant atsakovė ne kartą lankėsi, matė šunį, o dabar šuns nepažįsta. 2014-2015 m. jis su žmona statė voljerą bendromis jėgomis. Su atsakovės mama susituokė gal (duomenys neskelbtini) atsakovė paveldėjo ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus. Pagal skiepų pasą - tas pats šuo. Šuo buvo pirktas 2012 m., kartu su žmona pirko šunį turguje. Po žmonos mirtis šuo liko jam, jis juo rūpinasi ir toliau. Duomenų nėra, kad atsakovė minėtą šunį paveldėjo. Ji niekada neišreiškė noro šunį pasiimti ar juo rūpintis. Atsakovei priimant palikimą, paveldint turtą po motinos mirties, buvo ir voljeras, bet jis neteisėtai pastatytas, todėl turi būti kitas. Sutikimo dėl naujo voljero statybos iš atsakovės pusės nebuvo. Pastatė naują voljerą kitoje vietoje, nes senasis voljeras stovėjo per arti upelio, reikėjo pašalinti. Jo registruoti nereikia, nes tai laikinas statinys, be pamatų, galima bet kada išardyti, išmontuoti ir kitur pastatyti. Už voljerą prašo 1247 Eur iš atsakovės. Du medžiai buvo nupjauti, o ne trys. Sudėtos stovi nupjautų medžių kaladės, matosi, kad medžiai buvo supuvę, gal ne visose kaladėse matosi. Kai ji pati pažymėjo „kryželiu“ medį, kurį ji nupjaus, tai daugiau ir neabejojo dėl jos sutikimo. Būtent jos pažymėto medžio viršūnė ir buvo nulūžusi. Pasirinko, kas medį nupjaus ir kelmą išraus, kelmą būtina išrauti, nes reikia šienauti, o jis trukdo. Su atsakove kainos nederino. Voljerui statyti naują vietą pasirinko jis, nes atsakovė neatsiliepė. Šuo buvo pažymėtas jau po žmonos mirties, jis tam pateikė prašymą ir pristatė šunį „čipavimui“. Jis su žmona pirko neveislinį šunį turguje, jis neturi dokumentų. Atsakovė tą šunį prižiūrėjo, kai jis su jos mama buvo ligoninėje. Atsakovė paveldėjo sodybą su daiktais, todėl ir šuo, ir voljeras priklauso ne tik jam, ir jai. Seno voljero buvo panaudotas stogas ir segmentai naujo voljero statybai. Teismo posėdyje 2025-02-05 papildomai paaiškino, kad prašo priteisti su šildymu susijusias išlaidas. Nurodė, jog reikia apkūrenti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Skysto kuro katilas stovi ūkiniame pastate, gyvenamasis namas apkūrenamas iš ūkinio pastato, židiniai pastatyti abiejuose pastatuose. „Oras Oras“ sistema yra gyvenamajame name, ji tinka tik kondicionavimui, bet ne šildymui, nes džiovina patalpų orą. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. gegužės mėnesio jis šildymui, nupirko skysto kuro ir patyrė išlaidų, kurių 1/2 dalį privalo atlyginti atsakovė. Duomenys, patvirtinantys skysto kuro įsigijimą: 2022-03-11 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-16, apmokėta pagal kasos pajamų orderį suma 1450,00 Eur; 2022-10-19 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-11-04 apmokėta pavedimu suma 1390,00 Eur; 2023-01-27 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-02-20 apmokėta pavedimu suma 1140,00 Eur; 2023-10-06 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-10-19 apmokėta pavedimu suma 1075 Eur; 2023-10-23 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-11-19 apmokėta pavedimu suma 1040,00 Eur. Viso bendro turto išlaikymo išlaidų, susijusių su skysto kuro įsigijimu, skirtų patalpų šildymui, patyrė 6095,00 Eur, iš kurių 1/2 dalį – 3047,50 Eur,- turi kompensuoti atsakovė. Kurą perka iš vienos įmonės, ji patogiausia, nes pati atveža kurą, atideda apmokėjimą 20 d. Kaina visur ta pati, gal pusė cento skiriasi. Dėl skysto kuro įsigijimui taikomos lengvatos kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM, lengvata buvo suteikta. Skaitiklis prie katilo. Gyvenamajame name reikia palaikyti bent +18 laipsnių šilumos, o ūkiniame - bent +12 laipsnių šilumos pagal rekomendacijas. Ūkinis pastatas nuomojamas kaimo turizmui, ten yra vandentiekis, kanalizacija. Šiuo metu jokia veikla ten nevyksta. Ūkinio pastato paskirtis - ūkinis pastatas. Buvo trys objektai, dabar vienas įregistruotas kaip vienas ūkinis pastatas. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, jog reikia ūkinį pastatą šildyti, kad nepablogėtų pastato būklė. Jis dar projekte numatė, kad ūkinis pastatas turi būti šildomas. Pašildymui, kad užsikurtų, dirbtų, varinėtų karštą vandenį, reikalinga elektra, yra atskiras skaitiklis, todėl pusė sumos už elektrą turi sumokėti atsakovė. Atsakovė niekada nesirūpino nei kuru, nei skaitiklio parodymais. Nors būtinybės nebuvo, bet kuro prisipirko daugiau, turėjo pinigų, todėl pirko 2023-10-06 ir 2023-10-23. Vandens jis nešildo su tuo kuru. Sertifikate nurodyta, jog ne mažiau C klasė. Boileriai yra vien elektriniai, ne kombinuoti. Dėl to yra surašyta UAB (duomenys neskelbtini) specialisto išvada. Jis to pastato nenuomoja. Atsakovė paskutinį kartą buvo atvažiavusi 2024 m. rugsėjo mėnesį. Pastatais ji gali naudotis pagal teismo nustatytą laikiną naudojimosi tvarką, t. t., tik gyvenamojo namo ½ dalimi. Raktų nuo ūkinio pastato ji neturi, ten patekti negali, ūkiniu pastatu naudotis negali, nes nėra naudojimosi tvarkos nustatytos. 2021 m. prašyme valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl lengvatos skystam kurui nurodė 12000 litrų, tokiam skaičiui gavo lengvatą, prašė daugiau, kad nepritruktų. Jis važinėja įmonės automobiliu, automobilis varomas dyzelinu, įmonė apmoka, o paveldėtą automobilį pardavė. Gal 2023 m. sausio mėnesį nupjovė medį pats ar draugai, neprisimena. Įmonė sutvarkė medį. Seno voljero perkelti negalėjo, nes buvo įbetonuoti stulpai, supuvę, bet naujam voljerui buvo panaudoti segmentai. Mediena sudėta gražiai, kaladėmis supjauta, atsakovė gali bet kada ją pasiimti. Buvo ir raginimai ir siūlymai, bet ji vilkino medžio nupjovimą.

3. Ieškovo atstovė advokatė Inga Mekienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus argumentus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė įvertinti atsakovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti, manė, jog jos per didelės ir turėtų būti mažinamos.