- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- e2-3101-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43507-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme priimtas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobiliui MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas priekinis dešinės pusės ratas. Remiantis Vilniaus apskrities VPK 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu, automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Siekiant įvertinti įvykio metu patirtus nuostolius, vadovaujantis kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija buvo atlikta transporto priemonės apžiūra, surašytas defektavimo aktas, atliktos fotografijos. Taip pat neesant akivaizdiems sugadinimams, pasitelkiant technines priemones (geometrijos parametrų matavimo liniuotė, matavimo ir reguliavimo stendas, kita), buvo atlikta sugadintos priemonės tiesiogiai su įvykiu susijusių sugadinimų nustatymas ir keičiamų dalių apimties įvertinimas atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Buvo būtinas automobilio važiuoklės patikrinimas. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 755,65 Lt (218,85 EUR) dydžio žala. Automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 755,65 Lt (218,85 EUR) dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už žalos atlyginimą asmenis. Pažymėjo, kad vertinant transporto priemonei padarytą žalą buvo atsižvelgta ir į keičiamų detalių nusidėvėjimą. Sąmatoje įtraukta naudoto ratlankio kaina, todėl nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Kadangi draudėjas uždaroji akcinė bendrovė „INTOUR“ yra PVM mokėtojas, nuostolis buvo atlygintas be PVM. Ieškovės prašoma atlyginti suma yra 218,85 Eur. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis AUDATEX kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Nurodė, jog būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus. Daugeliškių g. Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti taisyti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t.y. Vilnius miesto savivaldybė. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t.y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.26 straipsnį, be kaltės. Pažymėjo, jog uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka, darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ nėra Daugeliškių gatvės valdytoja ir dėl šios gavės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos atsakovo jos savininkė savivaldybė. Teismo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 218,85 Eur turtinės žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. su uždarąja akcine bendrove „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį (toliau - Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini) kuria uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sutartis su uždarąja akcine bendrove „Grinda“ buvo sudaryta vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Sutartimi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“. Tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš minėtų veiksmų, t y. arba eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“. Šiuo susitarimu į 2011 m. gruodžio 29 d. Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog rangovas (uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. 2011 m. gruodžio 29 d. Sutartimi bei 2012 m. gegužes 7 d. Susitarimu, t.y. sutartinės prievolės pagrindu, Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Vilniaus miesto gatves valdyti uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“. Būtent uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ minėtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki Sutarties galiojimo pabaigos 2018 m. gruodžio 29 d., turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl būtent uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal Sutarties, jos priedų bei tesiės aktų imperatyvias nuostatas. Esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, būtent uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu keliami ieškovės reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas. Nurodė, kad iš bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl paties vairuotojo kaltės. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio, ar Savivaldybės, ar uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ kaltės. Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, kurie yra įvardinti teisės aktuose, pabrėžiami teismų praktikoje. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Tačiau vairuotojas, nepriklausomai nuo oro sąlygų, turi stebėti kelio dangą, jos būklę ir nepažeisdamas nurodytų kelių eismo taisyklių, elgtis atidžiai ir rūpestingai. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atitinkamai, savivaldybė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalimi. Šiuo atveju, nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovės nurodytos automobilio dalys. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo, o savivaldybė yra atleistina civilinės nuo atsakomybės. Trečiojo asmens nuomone, neegzistuoja atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieškovės nuostolius, o ieškovė tokių veiksmų ieškinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinėja, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovės patirtų nuostolių, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja. Trečiasis asmuo nesutinka su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikti įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo auto įvykio pasekmė. Ieškovė nekvietė atsakovės apžiūrėti automobilio, dėl ko atsakovės nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių. Nėra pateikta įrodymų, jog automobilio remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovės nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent išvadoje nurodytas dalis reikia keisti, atlikti joje nustatytus darbus ir pan., dėl ko žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas. Ieškovei atlygintina žala turėtų būti mažinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad žalos dydis turėtų būti mažintinas 50 procentų, t. y. per pusę, kadangi iš dalies vairuotojas už žalą yra atsakingas ir pats. Savivaldybė klaidingai nurodo, jog uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ pasirašydama sutartį, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto kelius (gatves), kadangi visi sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Sutarties dalykas yra tai, kad uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal savivaldybės nurodymus, o savivaldybė už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Savivaldybė nepagrįstai siekia išplėsti uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto. Uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas. Teismo prašo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 29 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobiliui MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas priekinis dešinės pusės ratas. Remiantis Vilniaus apskrities VPK 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, 2013 m. lapkričio 29 d. paaiškinimu, automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (e. b. l. 12, 13, 14, 15-18). Automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ (Transporto priemonių draudimo liudijimas TAI Nr. 231228616, e. b. l. 7). Dėl automobilio sugadinimo padaryta 755,65 Lt (218,85 EUR) dydžio žala (e. b. l. 21, 24, 25). Dėl automobilio sugadinimo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 755,65 Lt (218,85 EUR) dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 20, 22). 2011 m. gruodžio 29 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (e. b. l. 106-109).
Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, atsakovui ginantis nuo ieškinio reikalavimų valdymo teisės perleidimu.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 str. 8 d. apibrėžta kelio priežiūros sąvoka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 str. 1 d. nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė civilinių bylų kolegija pasisakė, jog taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės civilinių bylų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-105-687/2016). Analogiška pozicija išsakyta ir vėlesnėje nutartyje, pasisakant, jog sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, atsakovė, nors su uždarąja akcine bendrove „Grinda“ ir sudarė 2012 m. darbų atlikimo sutartį Nr.A72-2191(3.136-UK) darbų atlikimo sutartį, o 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, tačiau valdymo teisė UAB „Grinda“ neperėjo. Nors minimu susitarimu į 2011 m. gruodžio 29 d. Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog rangovas (uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną .... „Rangovas“ nuo „Sutarties“ pasirašymo dienos iki „Sutarties“ galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį“, tačiau, pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, nors ir rėmėsi argumentu apie valdymo teisės perleidimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog viešajame registre valdytoju būtų įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ nepateikė, t.y. prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina tai, jog tiek minėtoje kasacinės instancijos praktikoje aptartomis sutartimis, tiek pagal šioje byloje aktualią 2012 m. darbų atlikimo sutartį Nr.A72-2191(3.136-UK) darbų atlikimo sutartį UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Aplinkybės, jo UAB „Grinda“ veikia tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymu, o ne priešingai - t.y. UAB „Grinda“ savo iniciatyva atlieka darbus ir pateikia sąskaitas apmokėjimui atsakovui, atsakovė teisminio nagrinėjimo metu neginčijo.
Nurodytų argumentų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovas valdymo teisės nebuvo perdavęs.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pripažino eismo įvykį draudiminiu, pagal AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatą buvo nustatyta remonto kaina 755,65 Lt (218,85 Eur) ir transporto priemonės savininko prašymu remontą atlikusiai įmonei uždarajai akcinei bendrovei „INTOUR“ išmokėta 755,65 Lt draudimo išmoka (b.l.20,21,23). 218,85 Eur žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Atsakovas žalos dydžio neginčijo ir nors ir buvo iškėlęs abejonę dėl automobilio identifikavimo, tačiau savo argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė, todėl teismas sutinka su ieškovo paaiškinimais, jog identifikuojant automobilį pagal techninius dokumentus buvo padaryta techninė klaida, kuri vėliau buvo ištaisyta.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog automobilio vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, nepasirenkant saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą. Minėtus argumentus paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas, kuriame valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G., išnagrinėjusi eismo įvykio medžiagą, konstatavo, jog dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra, jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus gili duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos (b.l.13).
CK 6.1015 str. 1 d. suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju, ieškovas dėl minėto eismo įvykio išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovui atlyginus žalą nukentėjusiajam asmeniui, ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 218,85 Eur turtinę žalą (CK 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis).
CK 6. 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad palūkanas skolininkas privalo mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (218,85 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1-2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 15,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (e. b. l. 6). Ieškinį patenkinus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminio mokesčio priteisimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteisiant 15,00 Eur.
Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,39 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k.110051834, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, 218,85 (du šimtai aštuoniolika Eur 85 ct) Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (218,85 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 (penkiolika Eur) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.